Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2018-07-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1-617-1017/2018

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2018-07-04Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-11-06Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-07-04
Bylos Nr.
1-617-1017/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-33980-2017-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Giedrė Norvilienė
Kaltinamasis
A. M.
Nukentėjusysis
A. R.
Baudžiamoji byla Nr. 1-617-1017/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-33980-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.4.4.2.8; 1.2.26.2; 2.1.10.1; 1.1.7.2.5; 1.1.10.1; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. liepos 4 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Norvilienė,sekretoriaujant G. S.,dalyvaujant prokurorei Audronei Šukienei,kaltinamajam A. M., jo gynėjai advokatei A. G.,nukentėjusiajam A. R.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, 6 klasių išsilavinimo, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), dirbantis pagal individualios veiklos pažymą, baustas administracine tvarka (baudos išieškomos priverstinai), teistas:

1) Klaipėdos apygardos teismo 2001 m. vasario 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 272 straipsnio 3 dalį, 271 straipsnio 2 dalį (BK galiojo iki 2003-05-01), vadovaujantis BK 42 straipsnio 1 dalimi (galiojo iki 2003-05-01), laisvės atėmimu 3 metams; Klaipėdos apygardos teismo 2003 m. birželio 20 d. nutartimi veika perkvalifikuota iš BK 272 straipsnio 3 dalies (BK galiojo iki 2003-05-01) į BK 180 straipsnio 2 dalį, iš BK 271 straipsnio 2 dalies (BK galiojo iki 2003-05-01) į BK 178 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, laisvės atėmimu 2 metams; 2003 m. birželio 25 d. bausmę atlikęs;

2) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. vasario 24 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 6 mėnesiams; 2005 m. birželio 9 d. atlikęs bausmę;

3) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007 m. spalio 18 d. nuosprendžiu pagal BK 186 straipsnio 2 dalį, viešaisiais darbais 3 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai atlikti 42 val. viešųjų darbų; Trakų rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 14 d. nutartimi bausmė, už vengimą ją atlikti, pakeista į 5 parų areštą; 2008 m. balandžio 1 d. atlikęs arešto bausmę;

4) Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 1 d. nuosprendžiu pagal BK 181 straipsnio 2 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktą, laisvės atėmimu 4 metams;

5) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 2 d. nuosprendžiu pagal BK 181 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 182 straipsnio 1 dalį (2 veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams; Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 1 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinus su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 2 d. nuosprendžiu paskirta bausme, laisvės atėmimu 5 metams; 2013 m. birželio 4 d. bausmę atlikęs;

6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 18 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, 4 MGL (520 Lt) dydžio bauda; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartimi paskirta bauda pakeista 2 parų areštu; 2016 m. balandžio 29 d. patvarkymas vykdymui;

7) Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 29 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 3 metams 2 mėnesiams; Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 20 d. nuosprendžiu pakeistas Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 29 d. nuosprendis: vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 5, 9 dalimis, Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 29 d. nuosprendžiu paskirta 3 metų 2 mėnesių bausmė subendrinta apėmimo ir sudėjimo būdais su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. vasario 24 d., Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007 m. spalio 18 d. (pakeistu Trakų rajono apylinkės teismo 2008-02-14 nutartimi), Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 1 d., Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 2 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, laisvės atėmimu 7 metams. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas pilnai atliktos bausmės laikas pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. vasario 24 d., Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007 m. spalio 18 d. (Trakų rajono apylinkės teismo 2008-02-14 nutartimi pakeistas), Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 1 d., Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 2 d. nuosprendžius bei pagal Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 29 d. nuosprendį sulaikyme išbūtas laikas nuo 2004 m. gruodžio 11 d. (1 dieną) ir laikyti, kad neatlikta - 11 mėnesių 5 dienos. Galutinė bausmė – laisvės atėmimas 11 mėnesių 5 dienos; 2016 m. kovo 24 d. atlikęs bausmę;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. viešoje vietoje įžūliu elgesiu ir grasinimais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: A. M. 2017 m. liepos 6 d., apie 22.00 val. (duomenys neskelbtini), įžūliais veiksmais ir grasinimais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, pasireiškusiais tuo, kad jis, būdamas neblaivus (nustatytas 2,34 promilių neblaivumas), kitų asmenų akivaizdoje vartojo necenzūrinius žodžius, priėjęs prie nukentėjusiojo A. R. paprašė cigarečių, nukentėjusiajam A. R. davus dvi cigaretes, tačiau atsisakius duoti trečią, jis, kitų asmenų akivaizdoje vartodamas necenzūrinius žodžius, sukėlė konfliktą, kurio metu, atlikdamas bauginančio pobūdžio veiksmus, dešine ranka išsitraukė iš vidinės striukės kišenės ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą daiktą, panašų į peilį ir nukreipęs jį nukentėjusiajam A. R. į pilvo sritį per ištiestos rankos atstumą bei grasindamas jį panaudoti, sakydamas grasinantį keiksmažodį, bandė durti nukentėjusiajam, tačiau nepataikė dėl to, kad nukentėjusysis išvengė smūgio, pasitraukdamas į šoną, ir dėl girtumo neišlaikęs pusiausviros, nukrito ant žemės, po ko išgirdęs, kad nukentėjusysis A. R. telefonu skambina į bendrąjį pagalbos centrą 112, iš įvykio vietos pasišalino, tokiu būdu, jis viešoje vietoje įžūliu elgesiu ir grasinimais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Bylos duomenys

2018 m. balandžio 12 d. teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. M. kaltu prisipažino iš dalies ir nurodė, kad jis kaltime nurodytu laiku ir vietoje sukėlė žodinį konfliktą. Buvo neblaivus. Parašė nukentėjusiojo A. R. cigaretės. Konfliktas įvyko dėl cigarečių, nes nukentėjusysis atsisakė duoti. Trijų cigarečių neprašė, nukentėjusysis keičia parodymus. Neatsimena visų įvykio aplinkybių, nes praėjo daug laiko. Ikiteisminio tyrimo metu atsiminė geriau. Jis buvo su drauge K. J., dar buvo pašalinių žmonių, 4-5 vyrų kompanija. Jis su nukentėjusiuoju apsižodžiavo, vartojo necenzūrinius žodžius nukentėjusiojo atžvilgiu. Įvykus konfliktui, kaltinamojo draugė buvo toliau nuo kaltinamojo ir nukentėjusiojo, maždaug 20 metrų atstumu, kitų jo pažįstamų nebuvo. Nukentėjusiojo draugė su šunimi buvo šalia, stovėjo ir žiūrėjo, mano, kad ji matė įvykį. Šalia buvę žmonės į jų (t. y. kaltinamojo ir nukentėjusiojo) konfliktą nesikišo, bet girdėjo jį. Nukentėjusysis iškvietė policiją, jis nelaukė kol atvažiuos policija, pradėjo eiti iš parko, yra teistas ir suprato, kad jis bus kaltas. Nebėgo, nes buvo girtas, jo draugė buvo jau išėjus namo, nes turbūt supyko, kad jis girtas keikiasi. Nukentėjusysis su kompanija ėjo jam iš paskos, atvažiavus pareigūnams, nukentėjusysis ir dar kažkuris užlipo ant jo. Peilio neturėjo, neįsivaizduoja, kodėl nukentėjusiajam atrodė, kad jis bandė jam durti, anksčiau nukentėjusysis sakė (kitos sudėties teismui), kad nematė peilio. Jis įvykio metu buvo apsivilkęs megztinį (jis kaip striukė), su užtrauktuku, iš megztinio nieko netraukė, tokio veiksmo rankomis, apie kokį pasakoja nukentėjusysis, neatliko (1 t., b. l. 145).

2018 m. balandžio 12 d. teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti kaltinamojo A. M. paaiškinimai, duoti kitos teismo sudėties teisiamojo posėdžio metu (BPK 276 str. 5 d.). Kaltinamasis tuomet teismui nurodė, kad sukėlė konfliktą, vartojo necenzūrinius žodžius. Namuose vartojo alkoholinius gėrimus, po to su drauge – sugyventine K. J. išėjo pasivaikščioti. Pasakų parke, pamatęs rūkančius žmones, priėjęs prie jų, paprašė nukentėjusiojo cigaretės. Buvo gal 5 žmonės, tarp kurių buvo moteris ir keletas vyrų. Mergina buvo su šunimi. Mano, kad jie vartojo alkoholinius gėrimus, nes prie suoliukų buvo alus, alkoholiniai gėrimai. Jam nukentėjusysis nedavė cigaretės, atsakė, kad neturi arba kad neduos, nepamena tiksliai. Tuomet jis sukėlė konfliktą, girtas bambėjo nesąmones, keikėsi. Apsižodžiavo su nukentėjusiuoju, barėsi, vėliau nukentėjusysis iškvietė policiją dėl įvykusio konflikto, kuri atvažiavo. Susistumdymų su nukentėjusiuoju nebuvo, negrasino jam, tik rėkė ir vartojo netinkamus žodžius. Ten buvę žmonės nereagavo į konfliktą, nesikišo. Girtumas turėjo įtakos, būdamas blaivas taip nebūtų elgęsis. Išgirdęs, kad iškvietė policiją, jis iš parko išėjo. Jo draugė su juo nenorėjo eiti, buvo susinervinusi dėl įvykusio konflikto. Nukentėjusysis ėjo jam iš paskos ir vėliau su dar vienu vyru jį sulaikė toliau nuo parko, nuo įvykio vietos gal kilometro atstumu (1 t., b. l. 117).

2018 m. balandžio 12 d. teisiamojo posėdžio kaltinamasis A. M., išklausęs perskaitytus nukentėjusiojo paaiškinimus, nurodė, kad nukentėjusysis buvo neblaivus. Nebuvo iš jo judesio, kad norėtų smogti ar durti nukentėjusiajam, rankos link nukentėjusiojo netiese, turėjo gal alaus butelį su savimi (1 t., b. l. 119).

Motyvuojamoji dalis

2018 m. balandžio 12 d. teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. M., išklausęs perskaitytus paaiškinimus, juos patvirtino kaip teisingus. Kaltinamasis, atsakydamas į teisėjos klausimus, nurodė, kad neturi problemų su alkoholio vartojimu, šiuo metu jam suleisti vaistai pusei metų, kad nevartotų alkoholio. Pripažįsta, kad sukėlė konfliktą, bet jokių daiktų nukentėjusiajam durti neketino, rankose nieko neturėjo. Turi sveikatos problemų, nes jam buvo daryta galvos operacija, dėl invalidumo nesikreipė. Šiuo metu vykdo individualią veiklą, yra paėmęs paskolą. Prašo bausmę švelninti (1 t., b. l. 145-146).

2018 m. gegužės 23 d. teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis A. R., atsakydamas į klausimus, nurodė, kad įvykio metu jis buvo su drauge ir keliais pažįstamais (duomenys neskelbtini). Įvykus konfliktui, šalia buvo kiti asmenys, kaltinamasis prieš jį buvo su būriu draugų ir dar 3 ar 4 asmenys už 3-4 metrų sėdėjo ant suoliuko. Kaltinamasis labai arti priėjo su savo kompanija, jie stovėjo visi vienoje krūvoje, ratuku, jo (nukentėjusiojo) mergina su šuniuku stovėjo toliau per ištiestos rankos atstumą. Kaltinamajam paprašius trečios cigaretės, nukentėjusysis nusikeikė ir negražiai atsakė, kad neduos, tada nukentėjusysis su savo panele pradėjo eiti, juos vijosi. Buvo išsakyti grasinimai, kai negavo trečios cigaretės. Neatsimena, kaip tiksliai pagrasino, buvo daug rusiškų keiksmažodžių. Buvo dar šviesu ir buvo galima įžiūrėti žmonių aprangą, judesius. Jam atrodo, kad buvo kaltinamojo veiksmas dėl daikto, galimai peilio iš vidinės kišenės, buvo grasinimas. Matė kaltinamojo rankoje kažkokį daiktą. Pagalvojo, kad bus kažkas blogo, nes jis darė judesį (posėdžio metu šį judesį parodė) grasindamas, galvojo, kad tai peiliukas, mažas, mažesnis nei 20 cm, išlankstomas, kišeninis. Kiti žmonės, buvę aplinkui, rėkė, kad ten peilis. Pradėjo visi lakstyti, muštis, šaukti. Neatsimena, ar kaltinamasis išlankstė peiliuką, viskas vyko labai greitai, kaltinamasis bandė durti ar panašiai, buvo nukreiptas kaltinamojo turėtas daiktas į nukentėjusįjį. Mano, kad į jį buvo nukreiptas kaltinamojo judesys, kaltinamasis stovėjo prieš jį, jis pasitraukė ir kaltinamasis neišlaikęs pusiausvyros krito. Kai kaltinamasis ir jo draugai pradėjo rėkti rusiškais keiksmažodžiais, jis labai išsigando, rėkė kaltinamajam, po to kai jis išsitraukė tą daiktą, „durniau ką darai, paslėpk“, o pastarajam nukritus, kaltinamojo draugai jį pradėjo traukti. Draugė (nukentėjusiojo) fiziškai nebuvo įsikišusi ar priėjusi prie jų. Negali tiksliai sudėlioti įvykių sekos, nes jau nepamena. Kai paskambino policijai, kaltinamasis bėgo, krito, vėl ėjo ir bėgo, suprato, kad jis bėga. Peiliukas parke galėjo dingti, kaltinamasis draugams galėjo jį perduoti, nes su juo dar buvo 4-5 asmenys. Nukentėjusysis tuo metu merginai šaukė ir nematė kur dingo peiliukas, jam nukritus. Tikrai ne skardinę alaus kaltinamasis turėjo rankose, neatsimena, ar turėjo skardinę, kai prašė cigarečių. Kaltinamasis ir jo kompanija buvo neblaivūs. Jis įvykio metu buvo blaivus. Neatsimena, ar turėjo kokį kitą daiktą, kuris žibėtų. Jis išgėrė jau būdamas komisariate, kol laukė apklausos, 2-3 val. laukė, draugė atvežė trauktinės, išgėrė nedaugiau 200 ml. Jis buvo pasimetęs ne nuo alkoholio, o nuo to, kas vyko, klausimus suprato, tyrėjas buvo piktas ant jo, jiems sunkiai sekėsi bendrauti, bet ne dėl to, kad jis buvo neblaivus. Jis suvokė, kad duoda parodymus, adekvačiai įvertino situaciją apklausos metu, mano, kad girtumas neturėjo įtakos jo parodymams. Nemano, kad sakė, jog demonstratyviai išlankstė peilį. Gal ir pagražino, bet buvo blaivus tuo metu. Jis tuo momentu buvo įsitikinęs, kad ten peilis, bet dabar nežino, ar jis jį turėjo. Galėjo turėti, nes kiti sakė, jog peilis. Po to pakeitė parodymus, kad nebūtų apkaltintas dėl melagingų parodymų, bet mano, kad peilis ten buvo (1 t., b. l. 166-167).

2018 m. balandžio 12 d. teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti nukentėjusiojo A. R. paaiškinimai, duoti kitos teismo sudėties teisiamojo posėdžio metu (BPK 276 str. 5 d.; 1 t., b. l. 117-119). Nukentėjusysis tuomet teismui nurodė, kad jis su savo panele R. V. įvykio vakarą išėjo pasivaikščioti į (duomenys neskelbtini), vedžiojo šunį. Jis buvo blaivus. Vedžiojant šunį, sutiko pažįstamą kompaniją (buvo trys vyrai), kurie gėrė alkoholinius gėrimus, sustojo, pasišnekėjo su jais. Priėjo kita kompanija (buvo 4-5 asmenys) ir kaltinamasis paprašė jo cigaretės. Davė vieną cigaretę, vėliau antrą, o trečią atsisakė duoti grubiai nusikeikdamas, kad neduos. Kaltinamasis supyko, išsitraukė iš kišenės kažkokį daiktą ir pradėjo grasinti, keikėsi ir tiek. Jam atrodo, kad kaltinamasis rankoje laikė peilį, gali būti, kad ir neturėjo peilio. Buvo šurmulys ir ten daug kas ir kažką sakė. Kaltinamasis buvo labai girtas, nukrito. Buvo didelis žmonių būrys. Jį puolusį kaltinamąjį draugai atitraukė nuo jo ar pakėlė nuo žemės. Jis savo panelei perdavė šunį ir pasakė bėgti namo. Buvo susistumdymas, visi pradėjo tarpusavyje muštis. Jis skambino policijai. Kažkas bandė ant jo pulti. Kaltinamasis pamatęs, kad jis skambina policijai, svirduliuodamas ėjo link namų. Jis greitu žingsniu ėjo paskui kaltinamąjį ir bandė prisiskambinti policijai, skambino 2-3 kartus, sakė koordinates ir savo veiksmus. Kaltinamąjį sulaikė prie laiptinės. Jam padėjo sulaikyti kažkokie asmenys, jį laikė kol atvyko policija. Jis komisariate su atvykusiais draugais išgėrė alkoholio ir jam iš karto buvo patikrintas neblaivumas, apklausos metu (1 t., b. l. 146).

2018 m. vasario 22 d. teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti nukentėjusiojo A. R. pirmi parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 25-26), kad jis su savo drauge R. V. išėjo pasivaikščioti su šunimi (duomenys neskelbtini). Vaikščiodami (duomenys neskelbtini), kur yra namukas, sutiko vaikinų kompaniją, su kuriais jie stovėjo, bendravo. Netrukus prie jų priėjo vienas vaikinas apie 150 cm ūgio, apsirengęs mėlynos spalvos sportiniu kostiumu, apie 30 metų, trumpų plaukų. Vaikinas paprašė cigarečių vieno iš kompanijos vaikino, kurio jis nepažįsta. Jis jam davė vieną cigaretę, vėliau jis paprašė kitos, jis jam davė antrą cigaretę, vėliau paprašė trečios ir jis jam pasakė, kad negalėtų, nes jau gavo dvi cigaretes. Tada priėjo du vaikinai. Vienas iš jų buvo tamsaus gymio, su barzda, tamsiai apsirengęs. Kito vaikino neįsidėmėjo, buvo apsirengęs treningais. Priėję vaikinai, iš kurių vienas vaikinas apsirengęs treningais, iš vidinės striukės kišenės išsitraukė peilį ir, sakydamas, kad papjaus, bandė jam durti, tačiau neišlaikęs pusiausvyros dėl girtumo, nukrito. Peilis buvo sulankstomas, nedidelis, apie 20 cm. Netrukus prie jo priėjo tas vaikinas, kuris prieš tai priėjęs prašė cigarečių, prašė, kad jis nekviestų policijos, nes ten jo draugas. Išgirdę, kad bus iškviesta policija, jie pradėjo bėgti. Jis pradėjo vytis ir prie Druskio g. 10 pamatė, kaip vaikinai įbėga į laiptinę, jis sugriebė būtent tą vaikiną, kuris jam grasino peiliu, netrukus privažiavo policija (1 t., b. l. 118).

2018 m. vasario 22 d. teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti nukentėjusiojo A. R. antros apklausos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 27), kad 2017 m. liepos 6 d. apie 21.00 val. jis kartu su drauge R. V. išėjo į Karoliniškių mikrorajone esantį (duomenys neskelbtini) pasivaikščioti ir pavedžioti šunį. Abu su drauge buvo blaivūs. Minėtame miške vaikščiojo apie 30 min., kol sutiko tame pačiame parke trijų jaunuolių kompaniją, su kuriais tik pasisveikino ir nuėjo toliau. Juos yra matęs ir anksčiau, jie ten renkasi vartoti alkoholinius gėrimus savo įprastoje vietoje. Jiems su drauge einat toliau miško taku, visai netoli nuo tos vietos, kur prieš tai sutiko trijų vaikinų kompaniją, prie jų pribėgo trys jo ankščiau matyti jaunuoliai, maždaug 18-20 metų amžiaus, nei vieno iš jų asmens duomenų jis nežino ir nurodyti negali, tačiau akivaizdžiai šie buvo neblaivūs. Vienas iš jų, kuris vėliau bandė jam įdurti peiliu, paprašė jo cigaretės. Jis jam davė. Po ko jis iš karto paprašė dar vienos, jis vėl davė. Paprašius trečios, jis supyko ir duoti atsisakė, jo atsisakymas buvo pasakytas vartojant necenzūrinius žodžius. Tuo metu šalia jo stovėjo ir jo draugė su šuniu. Vaikinas, kuriam jis atsisakė duoti trečią cigaretę, labai įsižeidė, garsiai keikėsi, po ko iš striukės išorinės kišenės išsitraukė apie 20 cm išlankstomą peiliuką, kurį jo akivaizdoje demonstratyviai išlankstė (tai vyko labai greitai) ir staigiu judesiu bandė durti jam į pilvo sritį, tačiau, kadangi buvo gerokai girtas, neišlaikė pusiausvyros ir nugriuvo ant žemės. Prie jo tuoj pat puolė draugai, kurie jį kėlė nuo žemės. Jis supratęs situacijos rimtumą, šaukė draugei, kad su šuniu kuo skubiau bėgtų namo, o nugriuvusio vaikino draugai taip pat šaukė, tik šiam sakydami: „nedaryk to, nereikia“ ir šiam atsistojus, laikė jį, kad šis prie jo nelįstų. Tuomet prie jų pribėgo iš pradžių jų su drauge sutiktų vaikinų kompanija, po ko visi ėmė muštis, jis tame tarpe taip pat, nes bijojo dėl savo gyvybės. Pamena, kad kažkuriuo momentu ėmė skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112 ir kvietė policiją, nurodydamas tikslią įvykio vietą. Jį užpuolęs vaikinas ir jo draugai, išgirdę, kad kviečiama policija, ėmė šalintis iš įvykio vietos ir pasileido bėgti į Druskio gatvę. Jis ir jam apsiginti padėję jaunuoliai puolė juos vytis, pastarieji bėgdami ėmė skirstytis, t. y. kiekvienas iš jų ėmė bėgti į skirtingas puses, o jis su jam padėjusiais jaunuoliais vijosi jį padurti bandžiusį vaikiną, kuris bėgdamas įbėgo į Druskio gatvėje esančio 10-o namo laiptinę, kur prieš tai įbėgo du jį padurti bandžiusio vaikino draugai, o jį, įbėgantį į minėtą laiptinę, jis pagavo už pakarpos ir durims neužsidarius spėjo ištraukti į lauką. Tuomet su jam padėjusiais jaunuoliais jį pargriovė ant žemės ir apie tai jis telefonu informavo bendrojo pagalbos centro operatorę ir nurodė, kur lauks atvykstančių policijos pareigūnų. Kol jų laukė, jų sulaikytas vaikinas keikėsi, grasino fiziniu susidorojimu. Pamena, kad kai kuriuos žodžius jis jam sakė lietuviškai, kai kuriuos rusiškai. Nei jis, nei jam padėję vaikinai jo nemušė, tik laukė pareigūnų. Atvykus policijos pareigūnams, jį užpuolęs vaikinas buvo sulaikytas ir pasodintas į tarnybinį automobilį, jis nupasakojo įvykio aplinkybes, po ko su kitu ekipažu nuvyko į policijos komisariatą, esantį Žirmūnuose. Pamena, kad laukė, kol jį priims gan ilgai, per tą laiką, kol laukė, pas jį atvyko draugai, kurių duomenų jis nenori nurodyti, nes su šiuo įvykiu jie neturi nieko bendro, kurie policijos patalpose jam davė atsigerti alkoholinių gėrimų, po to policijos pareigūnas jam liepė pūsti į alkotesterį ir, kiek pamena, jis pripūtė virš dviejų promilių. Nori parodyti, jog tiek pripūtė tik todėl, jog pūtė visai netrukus po išgėrimo, įvykio metu nebuvo girtas, gan gerai prisimena visas įvykio aplinkybes (1 t., b. l. 118).

2018 m. vasario 22 d. teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis A. R., išklausęs ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus, nurodė, kad jis bandė pareigūnui aiškinti vien, o jis rašė kitą. Nesutarė su juo labai, sunkiai bendravo. Yra daug tiesos parodymuose. Jie buvo ne prie namuko, o prie suoliuko. Jis pavargo su juo bendrauti, todėl pasirašė, kad gerai užfiksuotos aplinkybės, nes kitą dieną reikėjo eiti į darbą ir buvo vėlus paros metas (1 t., b. l. 118).

2018 m. vasario 22 d. teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis A. R., išklausęs ikiteisminio tyrimo metu duotus savo pakartotinius parodymus, nurodė, kad viskas greitai įvyko. Nebuvo rodomas peilis demonstratyviai. Negali tiksliai pasakyti, kad ten buvo peilis. Kaltinamasis kažką bandė traukti iš kišenės, išsitraukė ir judesys buvo su ranka į jo pusę. Negali tiksliai pasakyti, į kurią kūno vietą buvo judesys. Kaltinamasis bandė daryti judesį ir nukrito (1 t., b. l. 118).

2018 m. balandžio 12 d. teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojos K. J. paaiškinimai, duoti kitos teismo sudėties teisiamojo posėdžio metu (BPK 276 str. 5 d.; 1 t., b. l. 133-134). Liudytoja tuomet teismui nurodė, kad įvykio dieną jai su draugu A. M. būnant namuose, draugas vartojo alkoholinius gėrimus. Po abu išėjo pasivaikščioti į (duomenys neskelbtini). Pastebėjo, kad draugas neturi cigarečių. Pamatę kompaniją (buvo 4-5 vaikinai), kurie gėrė alkoholinius gėrimus ir rūkė, A. M. priėjo paprašyti cigarečių. A. M. šnekėjo ilgai, prasidėjo konfliktas, grubiai šnekėjo, rėkavo, jis su vaikinu ginčijosi, buvo keiksmažodžiai. Kitų veiksmų nematė, nes nebuvo. Tada draugas ir vaikinas, su kuriuo ginčijosi, nuėjo kažkur į kitą miško pusę, o iš tos vietos grįžo visa kompanija. Ji nuo kompanijos stovėjo 30 m atstumu, laukė draugo 10-15 min., pasivaikščiojo, šiek tiek ieškojo draugo ir jo neradusi viena nuėjo namo. Viso konflikto nematė (1 t., b. l. 146).

2018 m. kovo 14 d. teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojos K. J. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 35), kad 2017 m. liepos 7 d. ji kartu su savo draugu A. M. buvo pas ją, jis vartojo alkoholinius gėrimus, o apie 20.30 val. kartu su juo išėjo pasivaikščioti pėsčiomis iki (duomenys neskelbtini). Jiems vaikščiojant (duomenys neskelbtini) ir panorus parūkyti, A. M. pastebėjo, jog jų cigaretės jau yra pasibaigę, tuo metu netoliese stovėjo vaikinų kompanija, kuri rūkė, tuomet A. M. nusprendė prie jų nueiti ir paprašyti cigarečių, ji liko, kartu su juo nėjo. Iš tolo pastebėjo, kaip A. M. ir kitas vaikinas pradėjo tarpusavyje konfliktuoti, dėl ko kilo konfliktas, ji negirdėjo. Jie abu pasitraukė nuo buvusios vaikinų kompanijos, jis kur nuėjo, ji taip pat nematė, dėl to viena grįžo namo, adresu (duomenys neskelbtini). Daugiau dėl šio įvykio negali nieko nurodyti, tik gali patvirtinti, jog A. M. jokio peilio neturėjo ir jo niekada jo nesinešiojo (1 t., b. l. 133).

2018 m. kovo 14 d. teisiamojo posėdžio metu liudytoja K. J., išklausiusi ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus, nurodė, kad A. M. kartu su vaikinu nuėjo, o vėliau likusieji vaikinai nuėjo paskui juos. Bandė ieškoti draugo, tiesiog į tą pusę nuėjo. Tyrimo metu apie tai nesakė, nes pamiršo pasakyti. A. M., eidamas prie kompanijos, rankoje nieko neturėjo. Ji tvarko jo rūbus ir niekada peilio nematė. Gal jis žiebtuvėlį turėjo rankoje, eidamas prie kompanijos, nežino. Konflikto metu buvo vartojami necenzūriniai žodžiai, keiksmažodžiai, grasinimų negirdėjo, rankų judesių nematė, veiksmų vienas kito atžvilgiu neatliko. A. M. įvykio metu buvo apsirengęs megztiniu juodos ar pilkos spalvos, su užtrauktuku, neatsimena, ar jame buvo kišenės (1 t., b. l. 133-134).

2018 m. kovo 14 d. teisiamojo posėdžio kaltinamasis A. M., išklausęs perskaitytus liudytojos paaiškinimus, nurodė, kad su nukentėjusiuoju nuėjo toliau, nes barėsi, o kai kvietė policiją, išėjo (1 t., b. l. 134).

2018 m. balandžio 12 d. teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja R. V. nurodė, kad kaltinamojo nepažįsta, su nukentėjusiuoju A. R. gyvena kartu. Įvykio vakarą ji su draugu ir jų pažįstamu (duomenys neskelbtini) vedžiojo šunį. Susitiko A. R. pažįstamus, jis sustojo pakalbėti, o ji su šuniu ir pažįstamu stovėjo pora metrų nuošaliau. Už poros metrų buvo kita kompanija. Kaltinamasis prie jos draugo ir kitų asmenų priėjo su draugais. Kaltinamasis paprašė cigaretės, tada paprašė antros, paprašius trečios, įvyko konfliktas. Girdėjo, kai prašė cigarečių, ką kalbėjo ne viską girdėjo. Pastebėjo, kad pradėjus agresyviau kalbėti, A. R. pradėjo eiti toliau nuo jų. Kuris pirmas pradėjo agresyviai kalbėti nepamena, atrodo, kad kaltinamasis, kai nedavė trečios cigaretės. Kompanija nuėjo į priekį, ji, draugas ir pažįstamas pradėjo eiti, ji vedė šunį, už jos ėjo A. R.. Pažįstamas pasišalino. Ji išgirdo, kad link A. R. kažkas eina, tuomet kaltinamasis ir A. R. sustojo vienas prieš kitą, kažką kalbėjo, neatsimena, vartojo necenzūrinius žodžius, vienas kitą nestipriai pastūmė. Matė, kad kaltinamasis laikė sugniaužtoje rankoje metalinį daiktą. Ji paprašė vaikinų, ėjusių priekyje, palaikyti šunį. Ji juos skyrė, atsistojo tarp kaltinamojo ir savo draugo, sakydama nereikia problemų, jie eina namo. Kiti vyrai stovėjo toliau iš kaltinamojo pusės. Tada priėjo kažkas iš kaltinamo draugų ir liepė kaltinamajam baigti, ji išskyrė juos ir pradėjo eiti. Kaltinamasis pradėjo grasinti, bet tikslių pasakytų žodžių įvardinti negali. Jai pasiėmus šunį, vaikinai pradėjo rėkti, kad turi peilį, A. R. buvo už jos, abu nuėjo tolėliau. Kaltinamasis juos agresyviai vijosi, ji pasisukusi pamatė kažką metalinio, nežino kas tai buvo. Vaikinai skambino bendruoju pagalbos numeriu, policijai greitai neatvažiavus, ji perėmusi pokalbį pasakė, kad su peiliu eina, grasina, kiek galima laukti, tuomet davė komisariato numerį. Po pokalbio, jai A. R. pasakė vesti šunį namo, ji nubėgo namo, palikusi šunį paskambino A. R., kuris pasakė, kad jie kažkur prie laiptinės su policija, kad kaltinamąjį sulaikė. Atvykusi, kartu su kitais važiavo į policijos komisariatą, parašė pareiškimus. Iš draugo pasakojimo žino, kad jis vijosi kaltinamąjį su draugais, matė išmestą peilį ir prie laiptinės sulaikė kaltinamąjį, su kitais vaikinais, buvusiais parke, palaukė policijos. Ikiteisminio tyrimo metu, jai duodant parodymus, buvo stresinėje būsenoje. Neatkreipė dėmesio, ar tai peilis, negali garantuoti, matė, kad rankoje kažką turėjo metalinio (1 t., b. l. 146-147).

2018 m. balandžio 12 d. teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas, policijos pareigūnas, E. G. nurodė, kad jam kaltinamasis matytas, bet neatsimena. Nelabai atsimena įvykio aplinkybių. Buvo iškvietimas, kad „(duomenys neskelbtini)“ grasina peiliu. Pagal iškvietimą važiavo į L. A. g., bendravo su pranešėju, neatsimena ką jis pasakojo, kas nutiko, asmuo, ar su peiliu bandė sužaloti, ar grasino, nepamena. Jie atvykę Druskio g. sulaikė asmenį. Sulaikymo metu buvo kaltinamasis apžiūrėtas, neatsimena, ar rado kokių nors daiktų, neatsimena, ar rado peilį. Kaltinamąjį pristatė į komisariatą. Komisariato darbuotojai daro asmenų apžiūrą ir paima daiktus. Jei jie sodina į tarnybinį automobilį, daro paviršutinę asmens apžiūrą, žiūri, ar nėra peilių, draudžiamų daiktų, bet jie, ar rado peilį, nepamena. Jei asmuo turėtų žiebtuvėlį, pristatymo metu jo nepaimtų. Sulaikytas asmuo buvo neblaivus ir nelabai kažką paaiškino, nepamena, ar pripažino kaltę ar ne. Buvo dar liudytojų, buvo daug jaunimo, buvo liudytoja ir nukentėjusysis, kurie pareiškimą rašė. Atvažiavo kitas ekipažas ir juos išsivežė, atrodo rašė duomenis asmenų, kurie buvo ir matė įvykį. Nepamena, ar liudytojų duomenis kas nors fiksavo. Jam atrodo bendravo su nukentėjusiuoju, lyg buvo alkoholio išgėręs, jautėsi kvapas, jis vartojo alkoholinius gėrimus, „Pasakų parke“ sėdėjo. Nukentėjusysis nebuvo toks, kad nebuvo galima susišnekėti, suprato ką aiškino apie įvykį, negali pasakyti kas pasakė, kad peiliu grasino (1 t., b. l. 148).

2018 m. balandžio 12 d. teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas, tyrėjas, V. (V.) M. nurodė, kad nelabai atsimena įvykio „(duomenys neskelbtini)“, kaltinamojo nelabai atsimena. Nelabai girdėtas A. R., R. V.. Buvo kažkoks įvykis su peiliu, bet konkrečiai negali pasakyti, A. R. apklausos nepamena. Paaiškino, kad apklausos metu asmuo laisvai pasakoja kartu užduodant kažkokius klausimus, asmuo supažindinimas su protokolu ir dažniausiai pats perskaito arba tyrėjas. Jei asmuo pasako, kad ne taip užrašyti jo parodymai, protokolas perrašomas. Žiūrint koks pataisymas, jei nežymus, daromas pataisymas ranka. R. V. apklausos nepamena, ji jam iš veido matyta, bet nepamena kaip vyko jos apklausa (1 t., b. l. 148).

2018 m. gegužės 23 d. teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas, policijos pareigūnas, T. U. nurodė, kad buvo nuvykęs į (duomenys neskelbtini), kažkas grasino peiliu, buvo konfliktas. Pamena, kad buvo pranešimas, jog kiemais link Druskio g. šalinosi ir privažiavus buvo grupė jaunuolių. Vienas sakė, kad į laiptinę užsidarė, patekti negalėjo, sulaikė vieną, ar tie jaunuoliai sulaikė, nepamena. Pamena, kad pranešė, jog grasino peiliu kažkas, kas pranešė, nepamena, buvo grupė jaunuolių. Jei sulaikė, tai turėjo apieškoti asmenį, nepamena, kad peilis būtų rastas. Nepamena, ar ieškojo peilio. Neieškojo peilio konflikto vietoje ir kur šalinosi. Negali pasakyti, ką kaltinamasis sakė, nepamena kaltinamojo būklės. Kiek pamena, buvo mergina ir vaikinai, kažkas iš jų buvo neblaivus, bet ar nukentėjusysis, ar liudytojai, neatsimena. Nukentėjusiojo būklės nepamena, jo neatsimena, matytas, bet tai buvo seniai. Žino, kad į vietą dar kažkoks ekipažas buvo atvažiavęs, kuris ekipažas pristatė asmenis į komisariatą, nepamena. Su E. G. dirbo (1 t., b. l. 167).

2017 m. liepos 7 d. asmens parodymo atpažinti metu nukentėjusysis A. R. pagal veido bruožus, pagal aprangą – mėlyną striukę, atpažino A. M. kaip asmenį, kuris grasino 2017 m. liepos 6 d. įvykio metu jam peiliu, stovint vienam prieš kitą, bandė smogti peiliu, tačiau nepataikė, nes dėl girtumo parkrito. Pridėta fotolentelė (1 t., b. l. 38-39).

Bendrojo pagalbos centro (toliau - BPC) įvykių registravimo kortelėje nurodyta, kad 2017 m. liepos 6 d. 22.25 val. gautas pranešimas, jog adresu (duomenys neskelbtini), vyras peiliu užpultas 3-4 asmenų. Vyras nesužalotas. Minėti asmenys vietoje (1 t., b. l. 5).

BPC garso įrašai 2017 m. rugpjūčio 31 d. apžiūrėti ir surašytos jų stenogramos. Užfiksuota, kaip 112 operatorė kalbasi su pranešėja, kuri prašo pagalbos, nes (duomenys neskelbtini), girtų jaunuolių grupė, 3-4 vaikinai, užpuolė su peiliu. Greitosios nereikia, nes smūgių išvengė. Vienas jaunuolis bandė užpulti peiliu, bet dėl girtumo nesugebėjo jo panaudoti ir nugriuvo. R. praneša, kad seka jaunuolius, prie (duomenys neskelbtini) sulaikė (1 t., b. l. 14-15, 16, 17-18).

2017 m. liepos 7 d. alkotesterio kvito Nr. 5736 duomenys patvirtina, kad nukentėjusiajam A. R. 01.06 val. nustatytas 2,03 promilių girtumas (1 t., b. l. 20).

2017 m. liepos 6 d. alkotesterio kvitas Nr. 5733 duomenys patvirtina, kad A. M. 23.15 val. nustatytas 2,34 promilių girtumas (1 t., b. l. 44).

Duomenų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

BK 284 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybės tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis, kad minėtais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Be to, nusikaltimas, numatytas BK 284 straipsnyje, padaromas tiesiogine tyčia, todėl kaltininkas turi suvokti, kad savo veiksmais sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką ir nori taip veikti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti, šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-146-511/2016). Tai, kad asmuo veikė be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, skatina daryti išvadą, jog asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti, todėl kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-117-303/2016).

Šiuo atveju byloje iš esmės nėra ginčo, kad nagrinėjamas įvykis įvyko 2017 m. liepos 6 d., apie 22.00 val. (duomenys neskelbtini), t. y. viešoje vietoje, į kurią bet kuriuo momentu galėjo ateiti kiti asmenys. Be to, bylos duomenimis, įvykus konfliktui tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo, šalia jų buvo pašalinių (nepažįstamų) asmenų, kurie į parką buvo atėję ne su kaltinamuoju ar nukentėjusiuoju, jų nepažinojo, tiesiogiai konflikte nedalyvavo, tačiau jį matė ir girdėjo. Taip pat nėra ginčo byloje dėl to, kad kaltinamasis įvykio metu buvo neblaivus. Iš karto po įvykio jį sulaikius, policijos komisariate A. M. buvo nustatytos 2,34 promilės. Šio fakto neginčija kaltinamasis, jis pripažįsta, jog neblaivumas turėjo įtakos jo veiksmams, o būdamas blaivus, taip nebūtų pasielgęs. Tai, kad kaltinamasis įvykio metu buvo neblaivus, apklausų metu patvirtino ir nukentėjusysis, kuris nurodė, kad kaltinamasis dėl neblaivumo, neišlaikęs pusiausvyros, netgi nukrito ant žemės.

Be to, iš kaltinamojo A. M., nukentėjusiojo A. R. bei liudytojų K. J. ir R. V. paaiškinimų, kurios tiesiogiai dalyvavo dalyje įvykio, taip pat pareigūnų iškvietimą patvirtinančių duomenų (BPC garso įrašo, jo stenogramos, išrašo iš BPC įvykių registravimo kortelės) nustatyta, jog nagrinėjamo įvykio metu po to, kai nukentėjusysis A. R. nedavė kaltinamajam cigaretės, kaltinamasis A. M. aplink esantiems asmenims girdint bei matant, vartojo necenzūrinius žodžius nukentėjusiojo A. R. atžvilgiu, rėkė ant nukentėjusiojo, sukėlė konfliktą, dėl ko tiek kaltinamojo draugė K. J., tiek ir nukentėjusiojo draugė (su šunimi), kurios buvo atėjusios į parką kartu su jais, netgi atsitraukė iš įvykio vietos. Tai rodo, jog konflikto metu buvo elgiamasi agresyviai ir pavojingai.

Be to, teismo vertinimu, byloje įrodyta, kad kilus konfliktui su nukentėjusiuoju, kaltinamasis dešine ranka išsitraukė iš vidinės striukės kišenės ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą daiktą, panašų į peilį ir nukreipęs jį nukentėjusiajam A. R. į pilvo sritį per ištiestos rankos atstumą bei grasindamas jį panaudoti, sakydamas grasinantį keiksmažodį, kad gaus „pizdy“ („į galvą“), bandė durti nukentėjusiajam, t. y. atliko bauginančio pobūdžio veiksmus, tačiau nepataikė nukentėjusiajam dėl to, kad nukentėjusysis išvengė smūgio, pasitraukdamas į šoną, o kaltinamasis dėl girtumo neišlaikęs pusiausviros, nukrito ant žemės; po to iš įvykio vietos pasišalino.

Šias aplinkybės tiek tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant teisme kaltinamasis neigė, tačiau pripažino, kad įvykio metu dėvėjo megztinį, kuris atrodo kaip striukė, su užtrauktuku; tai nurodė ir liudytoja K. J.. Taip pat tiek kaltinamasis, tiek liudytoja K. J. iš esmės neneigė, kad kaltinamasis konflikto metu rankose galėjo turėti kokį nors daiktą (alaus skardinę, žiebtuvėlį ar kt.), kategoriškai nesutiko tik su tuo, jog kaltinamasis įvykio metu galėjo turėti peilį. Nukentėjusysis, nepaisant to, kad jo parodymai nėra visiškai analogiški, iš esmės nuosekliai teigė, kad kaltinamasis, kilus konfliktui, iš savo striukės vidinės kišenės išsitraukė tiksliai nenustatytą daiktą, panašų į peilį ir nukreipęs jį link nukentėjusiojo pilvo srities per ištiestos rankos atstumą, grasindamas nukentėjusiajam, atliko veiksmą (dūrimą) link nukentėjusiojo, bet nukentėjusysis pasitraukė, o kaltinamasis tuo metu nukrito ant žemės. Pasak nukentėjusiojo, įvykio metu dar buvo šviesu, buvo galima įžiūrėti kaltinamojo aprangą, judesius. Nukentėjusysis išsigando, nes kaltinamasis atliko rankos judesį – kaip dūrimą link nukentėjusiojo. Nukentėjusysis ir liudytoja R. V. aiškiai nurodė, kad tuo metu visi galvojo, jog kaltinamasis turi peilį, kadangi aplink visi šaukė, jog kaltinamasis turi peilį, kaltinamojo draugai pradėjo jį traukti nuo nukentėjusiojo. Tai, jog buvo galvojama, kad nukentėjusįjį bandyta užpulti peiliu, patvirtina ir pareigūnų iškvietimo duomenys, pagal kuriuos nurodyta, kad vyras užpultas peiliu, sužalojimų išvengė, tai patvirtina pareigūnų, atvykusių į įvykio vietą – liudytojų E. G., V. M. ir T. U. paaiškinimai. Be to, ir liudytoja R. V. teisme paaiškino, kad matė, jog kaltinamasis rankoje laikė sugniaužęs metalinį daiktą.

Nors liudytoja R. V. yra nukentėjusiojo draugė, jos parodymais nėra pagrindo abejoti, kadangi juos patvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Tuo tarpu nustatyti nesutapimai tarp nukentėjusiojo A. R. paaiškinimų tyrimo metu ir teisme dėl peilio (ne)buvimo pas kaltinamąjį nepaneigia bylos esminių aplinkybių pagal pakeistą kaltinimą, kad kaltinamasis turėjo tiksliai nenustatytą daiktą, panašų į peilį, kuriuo atliko bauginantį judesį nukentėjusiojo atžvilgiu, ir nešalina kaltinamojo atsakomybės. Liudytoja K. J. yra kaltinamojo draugė, todėl ji suinteresuota bylos baigtimi, be to, ši liudytoja pripažino, kad viso įvykio ji nematė. Taigi byloje kaltinamojo versijos nepatvirtina kiti byloje esantys įrodymai, todėl ji atmestina bei vertintina kritiškai.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, kad byloje įrodyta, jog kaltinamasis, būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos jo elgesiui, viešoje vietoje, nagrinėjamo įvykio metu, jį stebint pašaliniams asmenims – parko lankytojams, nedalyvavusiems konflikte, savo tyčiniais įžūliais veiksmais ir grasinimais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Bausmės skyrimas

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias, sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 2 d.).

A. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 str.). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui – nustatytas 2,34 promilių girtumas (1 t., b. l. 44) (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Kaltinamasis A. M. teistas, bausmes atlikęs, baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 51-61, 62-74,), psichiatrinio gydymo įstaigoje nesilankė ir nesigydė, įskaitoje neregistruotas (1 t., b. l. 46, 47, 48), dirbantis pagal individualios veiklos pažymą, turi problemų su sveikata, gydosi nuo priklausomybės alkoholiui. Kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), nusikalstama veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia. Dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis turtinės ir neturtinės žalos nepatyrė, pretenzijų kaltinamajam neturi. Kaltinamasis šią nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį teistumą, teisiamas aštuntą kartą, teistas užsienyje, daug kartų baustas administracine tvarka, veikų skaičius rodo kaltinamojo polinkį daryti nusikalstamas veikas, taip pat tai, kad anksčiau skirtos bausmės jo elgesio teigiamai neįtakojo, todėl teismas mano, kad švelnesnių bausmės rūšių jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, bausmės tikslai gali būti pasiekti A. M. paskyrus tik laisvės atėmimo bausmę (BK 50 str.), kurios trukmė, atsižvelgiant į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus bei nagrinėjamos nusikalstamos veikos pavojingumą ir aplinkybes, nustatytina kiek mažesnė nei šios bausmės rūšies vidurkis.

Atsižvelgiant į tai, kad A. M. anksčiau paskirtas bausmes atlikęs bei įvertinus kaltinamojo elgesį po nusikalstamų veikų padarymo – jis iš dalies prisipažino, gailėjosi, taip pat atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis dirba, turi sveikatos problemų, gydosi priklausomybę alkoholiui, t. y. bando pakeisti savo gyvenimo būdą, teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai dar bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl taikytinas BK 75 straipsnis ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas kaltinamajam atidėtinas, skiriant įstatymo numatytas pareigas, kas bus pakankamai efektyvu, norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ir tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas bei asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, taip užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą.

Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, A. M. skirtinos BK 75 straipsnio 2 dalyje numatytos pareigos: 1) neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi; 2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 3) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 4) dirbti arba be pažeidimų registruotis darbo biržoje; 5) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 str. 2 d. 5-8, 10 p.).

Pastebėtina, kad prokurorės prašyta kaltinamajam skirti baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 str. 2 d. 9 p., 72² str.), neskirtina, nes ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama asmeniui, padariusiam nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, šiuo atveju nusikaltimas padarytas prieš nepažįstamą asmenį.

A. M. 2018 m. birželio 13 d. teismo nutartimi pakeistos paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, į kardomąją priemonę – suėmimą (1 t., b. l. 184-185). 2018 m. birželio 22 d. teismo nutartimi A. M. pakeista 2018 m. birželio 13 d. teismo nutartimi skirta kardomoji priemonė – suėmimas į kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos, adresu (duomenys neskelbtini), ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nustatant tokias registracijos sąlygas: registruotis kiekvieną ketvirtadienį nuo 7.30 val. iki 16.30 val. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 5 policijos komisariate, esančiame (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 29-31), paliktinos galioti iki įsiteisės ir bus pradėtas vykdyti nuosprendis, pradėjus nuosprendžio vykdymą, panaikintinos.

A. M. buvo laikinai sulaikytas nuo 2017 m. liepos 6 d., 22.40 val. iki 2017 m. liepos 7 d., 13.45 val. (vieną dieną) (1 t., b. l. 91, 94) ir 2018 m. birželio 21 d., 3.59 val. iki 2018 m. birželio 22 d., 14.10 val. (dvi dienas) (2 t., b. l. 46, 29-31).

Bausmės vykdymo atveju, vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, laikino sulaikymo laikas – nuo 2017 m. liepos 6 d., 22.40 val. iki 2017 m. liepos 7 d., 13.45 val. ir 2018 m. birželio 21 d., 03.59 val. iki 2018 m. birželio 22 d., 14.10 val. (trys dienos) – įskaitytinas į laisvės atėmimo bausmės laiką.

Kiti klausimai

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra.

Daiktas, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus: CD su BPC įrašu, esantis byloje (prisegtas prie 1 t. galinio viršelio), paliktinas byloje saugoti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir paskirti jam 8 (aštuonerių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmę jos vykdymo atveju paskirti atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikiname sulaikyme nuo 2017 m. liepos 6 d., 22.40 val. iki 2017 m. liepos 7 d., 13.45 val. ir nuo 2018 m. birželio 21 d., 3.59 val. iki 2018 m. birželio 22 d., 14.10 val. (tris dienas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5-8, 10 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu skirti A. M. šias pareigas:

1) neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi;

2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

3) dalyvauti elgesio pataisos programoje;

4) dirbti arba be pažeidimų registruotis darbo biržoje;

5) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. M. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos, adresu (duomenys neskelbtini), ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nustatant tokias registracijos sąlygas: registruotis kiekvieną ketvirtadienį nuo 7.30 val. iki 16.30 val. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 5 policijos komisariate, esančiame (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti nuosprendį jam įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktinį įrodymą, nuosprendžiui įsiteisėjus: CD su BPC įrašu, esantį byloje, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Giedrė Norvilienė