Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Jurgitos Kolyčienės ir Ernesto Rimšelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 4 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį ir nubaustas 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, šios bausmės vykdymas A. M. atidėtas 1 (vieneriems) metams, bausmės vykdymo laikotarpiu jį įpareigojant:

- neišeiti iš namų nuo 22.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi;

- neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

- dalyvauti elgesio pataisos programoje;

- dirbti arba be pažeidimų registruotis darbo biržoje;

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo A. M. apeliacinis skundas atmestinas.

4. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuoja, kad šioje byloje ginčijamas pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra teisingas ir pagrįstas – įrodymai byloje vertinti nepažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio nuostatų, o nuteistajam paskirta bausmė nėra per griežta.

Dėl nukentėjusiojo A. R. parodymų

5. Apeliaciniame skunde kvestionuojamas nukentėjusiojo A. R. parodymų nuoseklumas ir jų patikimumas. Iš apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjos išsakytų argumentų, ir bylos medžiagos matyti, kad tokią apelianto poziciją lemia aplinkybė, jog nukentėjusysis proceso metu teigė, jog jis galimai buvo puolamas peiliu arba į jį panašiu daiktu.

6. Visgi apygardos teismas negali sutikti, kad tokie nukentėjusiojo parodymai yra nepatikimi ar prieštarauja kitiems bylos duomenims. Priešingai – byloje yra duomenų, kurie patvirtino tai, kad A. M. įvykio metu rankose turėjo tiksliai nenustatytą objektą, panašų į peilį. Liudytoja R. V. nurodė mačiusi, kad kaltinamasis laikė sugniaužtoje rankoje metalinį daiktą. Ji skyrė kaltinamąjį ir nukentėjusįjį, sakydama, kad nereikia problemų, jie eina namo. Jai pasiėmus šunį, vaikinai pradėjo rėkti, kad kaltinamasis rankoje turi peilį. Neatkreipė dėmesio, ar tai peilis, negali garantuoti; matė, kad rankoje kažką turėjo metalinio (1 t., b. l. 146-147). Netiesiogiai parodymus dėl minėto objekto buvimo pas nuteistąjį patvirtina ir policijos pareigūnai teisiamajame posėdyje nurodę, kad jie buvo iškviesti į įvykio vietą dėl grasinimo peiliu (1 t., b. l. 148, 167). Šioje apimtyje ypatingai pažymėtini liudytojo T. U. parodymai apie tai, jog pranešė, kad „grasina peiliu kažkas; kas pranešė, nepamena, buvo grupė jaunuolių. Jei sulaikė, tai turėjo apieškoti asmenį, nepamena, kad peilis būtų rastas. Nepamena, ar ieškojo peilio. Neieškojo peilio konflikto vietoje ir kur šalinosi.“ (1 t., b. l. 167). Byloje apie šio ar panašaus objekto buvimą liudija ne tik nukentėjusiojo, bet ir kitų asmenų parodymai. Taigi nėra pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais ar įžvelgti galimą jų nenuoseklumą – jie kartu su kitais bylos duomenimis jungiasi į logišką ir nuoseklią visuma, kuri patvirtina pirmosios instancijos teismo nustatytomis laikomas faktines bylos aplinkybes dėl A. M. disponavimo tiksliai nenustatytu objektu, grasinant A. R..

Dėl nuteistajam skirtinos bausmės

7. Pabrėžtina, kad skirdamas bausmę teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus - sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė turi atitikti padarytos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį bei kaltininko asmenybę. Todėl teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti tiksliai individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones. Pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos vertinimu, šių reikalavimų nepažeidė ir nuteistajam A. M. paskyrė itin švelnią bausmę, kurios dar labiau švelninti nėra jokio pagrindo.

8. A. M. padarė vieną baigtą nesunkų tyčinį nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia. Apylinkės teismas nenustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikė tai, kad pastarasis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

9. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę įvertino bylos aplinkybes, A. M. asmenybę, padarytos veikos pavojingumą, ankstesnius teistumus ir jam pagrįstai paskyrė griežčiausią BK 284 straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą.

10. Iš A. M. charakterizuojančios medžiagos matyti, kad jis praeityje net 7 kartus teistas – tarp padarytų veikų dominuoja turtinės nusikalstamos veikos, yra teistas ir už plėšimą bei turto prievartavimą. Be to, jis keletą kartų teistas ir užsienyje – už disponavimą narkotine medžiaga kokainu bei už vagystę (1 t., b. l. 62-74). Jis net 30 kartų baustas administracine tvarka – tarp pažeidimų dominuoja smulkieji svetimo turto pagrobimo atvejai, įvairūs KET pažeidimai – tarp jų ir vairavimas neturint teisės ar esant apsvaigus, nedidelis chuliganizmas, alkoholio vartojimas viešoje vietoje, važiavimas viešuoju transportu be bilieto (1 t., b. l. 42, 51-61). Pažymėtina, jog A. M. atžvilgiu nekart taikyta ir reali laisvės atėmimo bausmė, tačiau tai jo neatgrasė nuo naujų nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų darymo. Apygardos teismo vertinimu, tokia minėto asmens charakteristika lemia išvadą, jog švelnesnės bausmės rūšies nei laisvės atėmimas parinkimas A. M., net ir nesunkaus nusikaltimo padarymo atveju, tačiau įžūliai veikiant prieš kitą asmenį bei grasinant sukelti pavojų sveikatai, nėra galimas.

11. Visgi net ir paskyręs laisvės atėmimo bausmę nuteistajam, apylinkės teismas juo dar kartą patikėjo – atidėjo jam paskirtos bausmės vykdymą 1 (vieneriems) metams. Apylinkės teismas atkreipė dėmesį į tai, kad baudžiamosios bylos duomenimis, nuteistasis pradėjo gydytis priklausomybės ligas, bando keisti gyvenimo būdą. Apygardos teismas pažymi, jog byloje išties yra duomenų apie tai, kad daugumą nusikalstamų veikų ir teisės pažeidimų A. M. padarė būdamas neblaivus – pažymėtina, jog ir skundžiamu nuosprendžiu inkriminuojamą nusikaltimą pastarasis padarė būdamas artimo sunkiam girtumo laipsniui būsenos. Dėl to neatmestina galimybė, jog būtent ši priklausomybė iki šiol lėmė pasikartojantį priešingą teisei nuteistojo elgesį. Taigi, nepaisydamas nuteistojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės egzistavimo, daugybės jo teistumų ir baustumų praeityje, apylinkės teismas visgi patikėjo, jog šis asmuo gali pakeisti savo elgesį ir tapti visaverčiu bei socialiai atsakingu visuomenės nariu, jei toliau gydysis. Dėl šios priežasties apygardos teismas laiko, jog pirmosios instancijos teismo suteiktas pasitikėjimas ir sprendimas A. M. neskirti realios laisvės atėmimo bausmės yra itin švelnus, todėl nėra jokio pagrindo dar labiau jį švelninti. Teisėjų kolegija pažymi, kad A. M. atžvilgiu nustatytas bausmės vykdymo atidėjimo terminas, įvertinus jo praeitį, nėra ilgalaikis, priešingai – jis, kartu su paskirtais įpareigojimais, yra būtinas pastarajam padėti reintegruotis į visuomenę, į darbo rinką, sudaryti sąlygas jam gydytis, ir tuo pačiu nustatyti, ar nuteistasis gali gyventi laisvėje ir laikytis visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių.

12. Atsižvelgdama į visus aukščiau minėtus argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 4 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas – nuteistajam paskirtos bausmės niekaip negalima laikyti per griežta, todėl nuosprendžio keisti ar naikinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. M. skundą atmesti.