Kauno apygardos teismo nutartis

2018-01-30 · Civilinė byla Nr. e2S-298-436/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-01-30
Bylos Nr.
e2S-298-436/2018
Teisminio proceso Nr.
2-19-3-00483-2016-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Arūnas Rudzinskas
Pareiškėjas
A. G.
Suinteresuotas asmuo
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyrius, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, akcinė bendrovė „Šiaulių bankas“, akcinė bendrovė SEB Bankas, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Lietuvos notarų rūmai, valstybės įmonė „Registrų centras“
Civilinė byla Nr. e2S-298-436/2018Teisminio proceso Nr. 2-19-3-00483-2016-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.4.2.3.1.; 3.3.2.4.
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. sausio 30 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arūnas Rudzinskas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. G. atskirąjį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2FB-1083-670/2017 dėl bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyrius, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, akcinė bendrovė „Šiaulių bankas“, akcinė bendrovė SEB Bankas, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Lietuvos notarų rūmai, valstybės įmonė „Registrų centras“, antstolė A. P., antstolis A. S., R. G..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Ginčas kilęs dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo.Pareiškėjas A. G. pateikė teismui pareiškimą, prašydamas iškelti jam bankroto bylą, bankroto administratoriumi skirti bankroto administratorę S. R.. Nurodė, kad yra nemokus ir negali vykdyti skolinių įsipareigojimų, kurie sudaro apie 87 000 Eur. Nemokumo priežastimis nurodo finansinius sunkumus, kurie atsirado 2015 m. spalio 19 d. atleidus jį iš notaro pareigų. Pareiškėjo turimą turtą sudaro nekilnojamasis ir kilnojamasis registruotinas turtas, kurio bendra vertė yra 70 615,89 Eur. Šiuo metu jis vykdo individualią veiklą, teikia teisinę pagalbą pagal sudarytas sutartis, jo gaunamos mėnesinės pajamos yra apie 950 Eur, o sumokėjus privalomus mokesčius jam asmeniškai liktų 300 Eur.Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI) nurodė, kad pareiškėjo skola 2017 m. rugsėjo 26 d. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis yra 35 413,89 Eur ir jie sutinka dėl bankroto bylos iškėlimo. Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyrius nurodė, kad, jeigu nagrinėjant bylą nebus nustatyta nesąžiningų pareiškėjo veiksmų, skyrius neprieštaraus dėl bankroto bylos iškėlimo. Pareiškėjas biudžetui skolingas 10 744,66 Eur.Suinteresuotas asmuo Lietuvos notarų rūmai nesutiko su prašymu, nurodė, kad pareiškėjas per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą padavimo tapo nemokus dėl fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Skola Notarų rūmams sudaro 1 597,85 Eur.Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Registrų centras nurodė, kad skola sudaro 14 933,69 Eur. Nesutiko, kad pareiškėjui būtų iškelta bankroto byla, kadangi pareiškėjas nevykdė sutartinių finansinių įsipareigojimų ir elgėsi nesąžiningai.Suinteresuotas asmuo AB Šiaulių bankas bankroto bylos iškėlimo klausimą paliko spręsti teismo nuožiūra, atsižvelgiant į visus byloje pateiktus įrodymus. Pradelsta įsipareigojimų suma sudaro 10 004,99 Eur. Suinteresuotas asmuo AB SEB bankas nurodė, kad pareiškėjas turi realias galimybes visiškai padengti įsipareigojimus kreditoriams ir atstatyti savo mokumą ir be fizinio asmens bankroto proceso, kadangi turi pakankamai turto finansiniams įsipareigojimams įvykdyti. Įsipareigojimai bankui yra 2 912,38 Eur.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Jurbarko rajono apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 17 d. nutartimi pareiškėjo prašymo netenkino, atsisakė A. G. iškelti bankroto bylą. Teismas nutartį grindė šiais esminiais argumentais:Pareiškėjo skolinius įsipareigojimus sudaro apie 87 000 Eur, didelė dalis jų – solidariosios prievolės. Pareiškėjo skoliniai įsipareigojimai galimai viršija įstatymo nustatytą dydį, tačiau pareiškėjas turi nekilnojamojo ir kilnojamojo registruotino turto, kurį realizavus pakaktų lėšų kreditoriniams įsiskolinimams, kurių mokėjimo terminai yra suėję, padengti. Pareiškėjas teikia teisines paslaugas ir gauna pajamas, todėl negalima daryti išvados, kad tokia finansinė našta jam yra per didelė ir leisti jam išvengti ar nevykdyti skolinių įsipareigojimų. Didžiąją dalį pradelstų įsiskolinimų sudaro įsipareigojimai, susiję su pareiškėjo darbine veikla nuo 2014 metų. Pareiškėjas, dirbdamas notaru, turėjo pareigą tinkamai vykdyti savo pareigas, mokėti mokesčius. Pareiškėjas, prisiimdamas atsakomybė už sūnui suteiktos paskolos grąžinimą kaip laiduotojas, turėjo įvertinti savo galimybes atsiskaityti su kreditoriais. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, pareiškėjo skolinių įsipareigojimų kilmę, pareiškėjo įvardijamą kaip pagrindinę nemokumo priežastį – netikėtą atleidimą iš notaro pareigų, teismui kyla pagrįstų abejonių, jog pareiškėjas elgiasi nesąžiningai kreditorių atžvilgiu, kadangi siekia nusirašyti likusius skolinius įsipareigojimus, o ne atkurti fizinio asmens mokumą.

Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas A. G. prašo panaikinti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – iškelti pareiškėjui bankroto bylą. Skunde nurodo, kad teismas netinkamai įvertino pareiškėjo nurodytas faktines aplinkybes ir pateiktus įrodymus:Teismas nenustatė tikslaus kreditorinių įsipareigojimų dydžio: kreditoriniai įsipareigojimai kurių terminai kreipimosi į teismą dieną yra suėję sudarė 86 300 Eur. Į bylą buvo įtraukti antstoliai A. P., S. S., tačiau nėra aišku, kokie kreditoriniai įsipareigojimai yra šiems kreditoriams.Visas pareiškėjo turtas yra įgytas santuokoje ir yra 74 000 Eur vertės. Tačiau teismas nenurodė, kokia konkrečiai turto dalis priklauso pareiškėjui, be to tokia turto vertė nėra tiksli, kadangi ji nebuvo nustatyta ekspertų.Teismas neįvertino aplinkybės, kad prisiimdamas tam tikrus įsipareigojimus pagal laidavimo sutartį, pareiškėjas buvo apskundęs teisingumo ministro įsakymą, notarų atestacinės komisijos nutarrimą, todėl pagrįstai tikėjosi atstatyti save į pareigas.Teismas sprendė, kad pareiškėjas gauna pastovias pajamas, todėl gali atsiskaityti su kreditoriais, nors byloje nėra įrodymų apie 2017 metais pareiškėjo gautas pajamas. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių pareiškėjo nesąžiningumo faktą, kadangi iki 2013 metų jokių skolų nebuvo, jų ir nebūtų buvę pareiškėjui tęsiant notaro veiklą.Teismas nepasisakė dėl pareiškėjo teiktų pajamų deklaracijų už 2013-2015 metus, nors jos buvo pateiktos.Suinteresuotas asmuo VĮ „Registrų centras“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jo netenkinti, teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad pareiškėjo skola susidarė ne atleidus jį iš notaro pareigų, o jam einant pareigas 2014 metais. Pareiškėjas ne kartą vėlavo apmokėti sąskaitas ir jas apmokėdavo tik įspėjus, kad paslaugos bus nutrauktos, todėl akivaizdu, jog jis elgėsi nesąžiningai.Suinteresuotas asmuo AB SEB bankas atsiliepimu į pareiškėjo A. G. atskirąjį skundą prašo jo netenkinti, teismo nutartį palikti galioti. Nurodo, kad atskiruoju skundu pareiškėjas nepateikė jokių argumentų, leidžiančių suabejoti teismo padarytomis išvadomis. Pats fizinis asmuo, kuris kreipiasi dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti aktyvus, ginčo atveju byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjo valdomas turtas yra didesnis už skolinius įsipareigojimus, todėl jam negali būti keliama bankroto byla. Kredito sutartys nėra nutrauktos, nėra pradėtas priverstinis išieškojimas.Suinteresuotas asmuo Lietuvos notarų rūmai atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo jo netenkinti. Nurodo, kad teismas iš byloje esančių duomenų tinkamai įvertino kreditorinių reikalavimų apimtį, be to, pateikti kreditorių sąrašą yra pareiškėjo, o ne teismo pareiga. Teismas taip pat aptarė ir pareiškėjo turimo turto dydį. Pareiškėjas nebuvo sumokėjęs notarų rūmams nario mokesčio, taigi, skola susidarė jam einant notaro pareigas, ji nėra pasibaigusi ir nėra sumokėta iki šiol. Atsižvelgiant į tai pareiškėjas negali būti laikomas sąžiningu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Atskirajame skunde keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties atsisakyti iškelti fiziniam asmeniui bankroto bylą teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.Fizinio asmens bankroto procesas suteikia galimybę fiziniams asmenims, kurie dėl pablogėjusios finansinės padėties nebegali vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams, grįžti į aktyvią ekonominę veiklą, netapti našta valstybės socialinei sistemai, taip apsaugant asmens orumą, o kreditoriams suteikiant galimybę atgauti bent dalį skolų. Šį procesą reglamentuoja Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ). Sąžiningo fizinio asmens mokumo atkūrimas galimas tada, kai yra, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiama teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. FABĮ 6 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Fizinio asmens nemokumas – tai fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (toliau - MMA) (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis). Todėl, tam, kad nustatyti fizinio asmens nemokumą, reikalinga nustatyti, jog fizinio asmens pradelsti įsipareigojimai viršija 25 Lietuvos Respublikos vyriausybės patvirtintas minimalias mėnesines algas ir fizinis asmuo negali vykdyti skolinių įsipareigojimų. Ginčo byloje pirmosios instancijos teismas sprendė, kad bankroto bylos pareiškėjui iškėlimo pagrindai neegzistuoja, nes: 1) pareiškėjas gali vykdyti savo įsipareigojimus; 2) jis nelaikytinas sąžiningu. Su tokiu teismo vertinimu nesutinka pareiškėjas, nurodantis, jog teismas, nepilnai ištyręs aplinkybes ir netinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus, nepagrįstai konstatavo, jog: 1) pareiškėjas yra pajėgus grąžinti susidariusius įsiskolinimus; 2) pareiškėjas nebuvo sąžiningas. Apelianto argumentai nelaikytini pagrįstais.

Dėl pareiškėjo turtinės padėties vertinimo siekiant fiziniam asmeniui iškelti bankroto bylą

Kaip jau nurodyta, įstatymu apibrėžtas fizinio asmens nemokumas yra fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 MMA (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl šios nuostatos aiškinimo ir taikymo, yra nurodęs, kad, sprendžiant dėl fizinio asmens nemokumo, turi būti taikomi tokie kriterijai: skolų suma turi viršyti 25 MMA, šių skolų mokėjimo terminai turi būti pasibaigę ir asmuo faktiškai (objektyviai) neturi turėti galimybės šias skolas padengti. Situacija, kai asmens finansiniai įsipareigojimai didesni nei jo turimas turtas, tačiau gaunamos pajamos leidžia per protingą laikotarpį šiuos įsipareigojimus įvykdyti, reiškia, kad asmuo gali vykdyti skolinius įsipareigojimus. Vien tai, kad asmens turimų skolų suma viršija jo turimo turto vertę, nereiškia asmens nemokumo, jeigu jis gauna pajamas, kurios yra pakankamos skoloms padengti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-219/2015). Nustatant, ar asmuo pajėgus vykdyti savo įsipareigojimus, būtina nustatyti ir įvertinti fizinio asmens per ataskaitinį laikotarpį (mėnesį) mokėtiną pinigų sumą, gaunamas ir numatomas gauti pajamas, lėšas, būtinas pragyvenimui. Taigi teismas turi ne tik nustatyti, kad skolų, kurių mokėjimo terminai suėję, suma viršija 25 MMA, bet ir kad asmuo objektyviai neturi galimybės šias skolas padengti nei šiuo metu, nei tokios galimybės neatsiras per protingą terminą, t. y. teismas, inter alia (lot. be kita ko), turi įvertinti asmens galimybių įvykdyti skolinius įsipareigojimus perspektyvas per konkretų, teismo vertinimu, protingą laikotarpį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-969/2015).Byloje nustatyta, kad pareiškėjas A. G. kreipėsi į teismą su prašymu iškelti jam bankroto bylą nurodydamas, kad jo pradelsti skoliniai įsipareigojimai sudaro apie 87 000 Eur, o turtas sudaro 111 000 Eur vertę. Taip pat pareiškėjas nurodė, kad planuojamos gauti pajamos sudaro 1 000 Eur, lėšos skirtos kreditoriams per mėnesį – 550 Eur. Nors pareiškėjas teigė, kad turto vertė yra žymiai mažesnė, individualaus turto vertinimo nepateikė, todėl teismo pagrįstai buvo laikoma, kad turtą sudaro 100 000 Eur vertės namų valda, 2 žemės sklypai po 1 000 Eur ir 4 530 Eur vertės automobilis „Mersedes Benz“. Kadangi turtas įgytas santuokos metu, laikytinas bendrąja jungtine nuosavybe, teismas pažymėjo, kad turi būti dalinamas pusiau, todėl pripažintina, kad pareiškėjo turtas sudaro apytikriai 53 262 Eur sumą (106 530 Eur / 2). Pareiškėjas nuo 2016 m. balandžio 1 d. verčiasi individualia veikla, metinėje pajamų deklaracijoje 2016 metais deklaravo 4 820,16 Eur, Gyventojo individualios veiklos pajamų-išlaidų apskaitos žurnale nurodyta, kad 2016 metais, pareiškėjas gavo 8 530 Eur pajamų ir turėjo 2 472,40 Eur išlaidų. Nors apeliantas skundu ginčija teismo nutartį atsisakyti jam iškelti bankroto bylą nurodydamas, kad teismas nenustatė tikslios kreditorių reikalavimų sumos ir turto vertės, pažymėtina, jog pats pareiškėjas įstatymo yra įpareigotas teikti teismui duomenis apie turtą ir jo vertę bei pateikti kreditorių sąrašą (FABĮ 4 straipsnio 4 dalies 3 ir 5 punktai). FABĮ 5 straipsnio 1 dalis numato, kad fizinių asmenų bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. CPK 178 straipsnis įrodinėjimo pareigą priskiria šalims, tačiau, jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Kartu nurodytina, kad nagrinėjamoje byloje teismas suteikė apeliantui galimybę tikslinti reikiamus duomenis, tinkamai įgyvendindamas FABĮ 1 straipsnyje įtvirtintą tikslą suteikti reikalingą apsaugą skolininkui, bei FABĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtintą galimybę teismui įpareigoti fizinį asmenį pateikti teismui bankroto bylai nagrinėti reikalingus papildomus dokumentus. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje teismas 2016 m. gruodžio 16 d. ir 2017 m. sausio 6 d. nutartimis buvo įpareigojęs pareiškėją pateikti papildomus duomenis apie turto sudėtį ir vertę, gaunamų pajamų pobūdį ir jų dydį, kreditorinių reikalavimų sumas. Todėl konstatuotina, kad pats pareiškėjas, tinkamai neįgyvendinęs savo pareigos ir teisės teikti įrodymus, užkirto kelią teismui nustatyti tikrąją pareiškėjo turtinę padėtį, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą vertinti šias aplinkybes pagal byloje esančius duomenis ir daryti atitinkamas išvadas. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas konkretizavo visų byloje nustatytų kreditorių įsipareigojimų sumas ir įvardijo turimą turtą (visą santuokoje įgyto turto vertę dalindamas pusiau) bei padarė išvadą, kad pareiškėjas per protingą laiko tarpą turi galimybes padengti skolinius įsipareigojimus. Sutiktina su tokiu faktinių aplinkybių vertinimu.Bylos duomenys leidžia spręsti, jog nepaisant to, kad pareiškėjo įsipareigojimai viršija 25 MMA, pareiškėjo finansinė padėtis nelaikytina kritine, nes pareiškėjas yra pajėgus vykdyti savo įsipareigojimus per protingą terminą, pavyzdžiui 3 metus. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į pareiškėjo turimo turto vertę, kuri yra ne mažesnė nei 53 262 Eur, kadangi namų valda su įrengtu biuru rekonstruota 2015 metais, todėl tikėtina yra didesnės vertės nei nekilnojamojo registro centrinio duomenų banko masinio vertinimo pagrindu nurodoma vertė. Be to pareiškėjas pradiniame pareiškime yra nurodęs turimas santaupas (2 000 Eur), kurios, praėjus dviem metams po pareiškimo teisme gavimo dienos tikėtina yra pasikeitę. Taip pat atsižvelgtina ir į pareiškėjo nurodomą kreditorių reikalavimams dengti ketinamą skirti sumą (550 Eur per mėnesį), kurią skiriant per 3 metus susidarytų beveik 20 000 Eur suma. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad dalis kreditorinių įsiskolinimų yra solidariosios prievolės, taigi už jas yra atsakingas dar ir kitas asmuo, ką taip pat įvertino pirmosios instancijos teismas. Nurodytos aplinkybės leidžia teismui spręsti, kad pareiškėjas turi galimybes vykdyti savo įsipareigojimus ir neiškėlus jam bankroto bylos. Šias aplinkybes papildomai patvirtina ir paties pareiškėjo atskirajame skunde dėstoma pozicija apie tai, kad pareiškėjas gali atsiskaityti su kreditoriais, tačiau nenori pažeisti atsiskaitymo eiliškumo. Kartu pažymėtina, kad didelė dalis parieškojo įsiskolinimų yra priteisti teismų procesiniais sprendimais, todėl pareiškėjas, atsižvelgiant į jo turtinę padėtį, gali kreiptis dėl tokių sprendimų vykdymo išdėstymo ir mokėti įsiskolinimus dalimis, tuo tarpu kredito sutartys nėra nutrauktos, ir iš pareiškėjo nėra reikalaujama visą kredito sumą sumokėti iš karto.Nagrinėjamu atveju nustačius, kad fizinio asmens būklė neatitinka FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nurodytosios (nenustatytas nemokumas, kuris, kaip nurodyta nutarties 15-17 punktuose laikytinas asmens negalėjimu vykdyti finansines prievoles, kurios viršija 25 MMA dydį), konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą atsisakyti iškelti pareiškėjui bankroto bylą FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Tačiau, konstatavus, kad pareiškėjas yra mokus, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo vertinti, ar pareiškėjas atitinka sąžiningumo kriterijų, t. y. vertinti pareiškėjo nemokumo faktą pagal kitą, t. y. FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą – jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Atitinkamai byloje nėra pagrindo tenkinti ir suinteresuoto asmens VĮ „Registrų centras“ atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstyto prašymo išreikalauti duomenis iš Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, siekiant pagrįsti dar vieną pareiškėjo galimo nemokumo priežastį pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 3 punktą – jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo tapo nemokus dėl savo žalingų įpročių. Nurodytina, kad tik nustačius, jog pareiškėjas yra nemokus, turėtų būti vertinamos aplinkybės, dėl kurių jis tapo nemokus. Šiuo atveju nenustačius pareiškėjo nemokumo, kitos aplinkybės neturi būti nustatinėjamos, atitinkamai plačiau nepasisakytina dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su pareiškėjo sąžiningumo vertinimu. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas, vertinant pareiškėjo nemokumo būklę, todėl atskirasis skundas netenkintinas, o skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Jurbarko rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Arūnas Rudzinskas