Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

sekretoriaujant Laimai Baniulytei, Gintarei Prunckaitei, Rūtai Purikaitei, Živilei Osipovai,

dalyvaujant vertėjams Giedriui Račkauskui, Eglei Smailienei, Katerinai Chvatovai, Irinai Pikčilingienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Vilniuje, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteistą,

kaltina padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 straipsnio 2 dalyje

A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteistą,

kaltina padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 154 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. E. P. privataus kaltinimo skundu buvo kaltinamas tuo, 2014 m. rugpjūčio 7 d. apie 12:00 val. prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, viešoje vietoje, kuomet galėjo girdėti visi kaimynai ir darbininkai, dirbantys prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, viešai paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, kad E. P., padarę labai sunkų nusikaltimą, t. y. nužudė jo sūnėną L. S., gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nes 2014 m. rugpjūčio 3 d. nepraleido Greitosios pagalbos automobilio, skubėjusio pas L. S., dėl ko pastarasis mirė.

Be to, V. S. buvo kaltinamas tuo, kad 2014 m. rugpjūčio mėnesį, tiksliai nenustatytu laikotarpiu, galimai iki rugpjūčio 7 d., A. K., gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, viešai paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, kad E. P. padarė labai sunkų nusikaltimą, t. y. nužudė jo sūnėną L. S., gyv. S. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nes 2014 m. rugpjūčio 3 d. nepraleido Greitosios pagalbos automobilio, skubėjusio pas L. S., dėl ko pastarasis mirė.

Be to, V. S. buvo kaltinamas tuo, kad 2014 m. rugpjūčio mėnesį, tiksliai nenustatytu laikotarpiu L. K., gyvenančiai S. Batoro 54, Vilniuje, viešai paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, kad E. P. padarė labai sunkų nusikaltimą, t. y. nužudė jo sūnėną L. S., gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nes 2014 m. rugpjūčio 3 d. nepraleido Greitosios pagalbos automobilio, skubėjusio pas L. S., dėl ko pastarasis mirė. V. S. buvo kaltinamas šiais savo veiksmais padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 154 straipsnio 2 dalyje.

A. K. E. P. privataus kaltinimo skundu buvo kaltinamas tuo, kad 2014 m. rugpjūčio 8 d. 10:00 val. suorganizuotoje Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos apžiūroje adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, apžiūrint namus, esančius S. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurioje taip pat su G. M. R. dalyvavo ir E. P., A. K., gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, prie namo kieme, viešai, girdinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos specialistei R. Š., pareiškė, kad E. P. nužudė žmogų, t. y. V. S. sūnėną L. S.. A. K. buvo kaltinamas šiais veiksmais padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 154 straipsnio 2 dalyje.

Apklausta kaip kaltinamasis V. S. teismo posėdyje kaltu pagal jam pareikštą kaltinimą neprisipažino, paaiškino, kad rugpjūčio 3 d. pas jį atbėgo brolis ir pasakė, kad jo sūnėnui blogai. Brolis išvarė automobilį nuo namo ir atlaisvino vietą greitosios pagalbos automobiliui. Brolis paprašė kaltinamojo nueiti pasitikti greitosios. Atvažiavo greitosios pagalbos automobilis ir tada pasirodė E. P. su automobiliu. Kaltinamasis parodė greitosios pagalbos automobilio vairuotojui įvažiuoti į kišenę prie kaltinamojo ir jo brolio namo, tačiau tam reikėjo, kad E. P. pasitrauktų 5 metrus. Jai parodė, kad pasitrauktų, tačiau ji nesitraukė. Tada greitosios pagalbos automobilis pavažiavo atgal prie 54 namo esančios kišenės ir ten sustojo, E. P. nuvažiavo. Tą pačią dieną 21 val. buvo konstatuota sūnėno mirtis. Teigė, kad buvo iškviestas morgo automobilis, brolis prašė palaukti jo. Tai buvo apie 00:00 val. Važiavo E. P., šalia sėdėjo R.. Jos tikriausiai nežinojo, kokia kaltinamojo namuose yra situacija. Jos važiuodamos juokėsi. E. P. parėdė jam vidurinį pirštą, o R. parodė špygą. Tokiu ženklų rodymas tęsiasi jau 8 mėnesius. Rugpjūčio 7 d. palaidojo sūnėną. Kaltinamasis 2014-08-07 apie 10:00 val. sėdėjo ant suoliuko prie savo namo (duomenys neskelbtini), atsirado E. P., ji buvo viena. Kaltinamasis paklausė, kodėl ji nepraleido greitosios pagalbos automobilio, ar žino kelių eismo taisykles. E. P. jam pasakė, koks jo reikalas. Tada kaltinamasis jai pasakė, kad ji matytų tokį skausmą, kokį matė kaltinamasis, kad matytų, kaip jos vaikai kenčia. Ji palinkėjo jai atgal to paties. Daugiau jai nieko nesakė, nes kaltinamajam buvo bloga.

Kai K.dalyvavo Statybos inspekcijos komisijos apžiūroje, jis pamatė, kad kaltinamasis sėdi liūdnas ant suoliuko, jis paklausė, kas atsitiko. Kaltinamasis jam papasakojo, kad sūnėnas mirė, o E. P. nepraleido greitosios. Kad E. P. nepraleido automobilio kaltinamasis pasakė A. K. ir kaimynei L. K..

Patikslinus kaltinimą V. S. paaiškino, kad su pirma kaltinimo dalimi sutinka iš dalies, nes E. P. sakė, kad jis nepraleido greitosios pagalbos automobilio, tačiau jokios kalbos apie nužudymą nebuvo. Tai P. fantazija. Jis sakė tik tai, kad P. nepraleido automobilio. Dėl kaltinimo, kad K. pasakė, kad P. nepraleido greitosios kaltinamasis paaiškino, kad K. papasakojo, kas atsitiko ir pasakė, kad P. nepraleido greitosios, nesakė, kad dėl jos kaltės mirė L. S.. Dėl trečiosios kaltinimo dalies, kad L. K. paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, paaiškino, kad kaltinimą pripažįsta iš dalies, kad pasakė jai, jog P. nepraleido greitosios pagalbos automobilio. Apie tai su L. K. kalbėjo tik per laidotuves (b. l. 161-162).

Apklaustas kaip kaltinamasis A. K. teismo posėdyje kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad iš ryto važiavo keliu, kuris yra netoli V. S. namo, įėjimo į namus. Pravažiuodamas pamatė, kad V. S. sėdi sukrėstas. Atidaręs mašinos langą paklausė jo, kas atsitiko. Jis pasakė, kad mirė jo sūnėnas, R. ir dukra nepraleido greitosios pagalbos automobilio. Statybos inspekcijos komisijos metu, visa komisija buvo nusileidusi nuo kalniuko, E. P. buvo ant kalniuko. Nusileidę nuo kalniuko buvo kaltinamasis, R., D., Š., K.. Kalbama buvo apie sieną, kuri laiko kaltinamojo namo konstrukcijas. R. jį kaltino nebūtais dalykais. Komisija į ją nekreipė dėmesio. Galiausiai R. pasakė, kad kreipsis į prokuratūrą. Kaltinamasis pasakė, kad ji pati turi susimąstyti dėl prokuratūros ir paklausė, ar ji žino, kad kai nepraleido greitosios pagalbos automobilio, mirė žmogus. R. liepė dukrai įrašinėti pokalbį. R. jis pasakė tai, ką jam pasakė V. S., o jis jam pasakė, kad ji nepraleido greitosios.

Apklausta kaip nukentėjusioji E. P. teismo posėdyje paaiškino, kad rugpjūčio 3 d. apie 13 val. su dukra P. ir jos drauge S. važiavo iš motinos namo. Nuo posūkio pamatė greitosios pagalbos automobilį prie 60 namo, išlipusius medikus. S. brolis medikus lydėjo link namų. Nukentėjusioji palaukė, paskui pravažiavo pro greitosios pagalbos automobilį, nes mašina pavažiavo atbuliniu, kad ji galėtų pravažiuoti. Namo važiavo apie 22:00 val. Mašinoje buvo nukentėjusioji, dukra, mama, matė V. S., jis buvo prigulęs ant lentų prie savo namų. Mamai pasakė, kad jam kažkas negerai, atsitiko didelė nelaimė. Rugpjūčio 7 d. atvažiavo į namus pas mamą apie 11:30 - 12:00 val. Pastatė automobilį, atėjo V. S., pradėjo šaukti, kad dėl jos kaltės žuvo žmogus, nepraleido greitosios pagalbos, nežino kelių eismo taisyklių, prakeikė ją, jos vaikus, sakė, kad guldys jau ant kelio juodą kryžių. Ji išklausė ir nuėjo nieko jam nesakiusi.

Kai buvo statybų inspekcijos komisijos apžiūra, jos motina tikrai niekam negrasino, tačiau buvo daug diskutuojama. K. apžiūros metu pasakė, kad nukentėjusioji nužudė žmogų ir turės atsakyti ir jai prokuratūra pakapstys padus. Tai buvo pasakyta girdint visiems dalyvavusiems asmenims. Motina liepė jai įrašinėti pokalbį. Po valandos ji išvažinėjo su mama, K. buvo savo mašinoje, jis kalbėjo su S.. Ji laukė, kol jie baigs pokalbį. Jie pamatė, kad nukentėjusioji laukia, kol jie pasitrauks. Pravažiuojant V. S. spjovė ant automobilio. S. iki dabar ją pravažiuojančią keikė, jos dukros bijo važiuoti pas močiutę.

Pareikštą ieškinį palaiko, žalą sudarė emociniai išgyvenimai, pažeminimas, dvasiniai išgyvenimai, emocinės kančios.

Apklaustas kaip liudytojas K. F. paaiškino, kad buvo iškvietimas į (duomenys neskelbtini) g. Kiek prisimena, kai atvažiavo, buvo siauras kiemas pačiame kelio gale, pakalnėje. Problemos privažiuoti prie namo nebuvo. Kieme juos pasitiko vyras, medikai nuėjo į namus, o jis stovėjo su mašina. Dėl įvykio buvo apklaustas policijoje. Pagarsinus jo parodymus, duotus policijoje (b. l. 13-14), nurodė, kad juos prisimena, jie yra teisingi. Teigė, kad jam atrodo, jog įvažiuoti į kiemą jam netrukdė jokia mašina.

2014-09-04 apklaustas kaip liudytojas policijos pareigūnų K. F. nurodė, kad dirba vairuotoju Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stotyje. 2014-08-03 apie 13:10 val. atvyko į kvietimą (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Atvykus nurodytu adresu gydytoją su sanitare pasitiko vyras ir jie nuėjo į namo vidų. Lauke iš priekio atvažiavo automobilio, jos neprisiminė, tačiau už vairo buvo moteris, ar buvo daugiau žmonių neprisimena. Ji negalėjo pravažiuoti, nes buvo siauras kelias. Liudytojas atbulomis pavažiavo norėdamas apsisukti ir praleisti moterį, po to atbulomis grįžo prie namo ir laukė gydytojų. Grįžo gydytoja ir sanitarė, jas atlydėjo tas pats vyras, niekas nekalbėjo, kad kažkas mirė, gydytoja nekalba, kas vyksta iškvietime (b.l. 13-14).

Apklausta kaip liudytoja G. M. R. teismo posėdyje paaiškino, kad jai dukra pasakė, kad važiavo su Patricija ir jos drauge Simona iš liudytojos namų, matė greitąją prie S. namų, sakė, kad jiems turbūt atsitiko nelaimė. Dukra sakė, kad S. rugpjūčio 7 d. ją apkaltino, kad nužudė žmogų, prakeikė ją ir anūkes necenzūriniai žodžiais. Ji ramino dukrą. Ji su dukra dalyvavo statybos inspekcijos komisijos apžiūroje, K. buvo sutrikęs. Jis viešai pasakė, kad jos dukra nužudė žmogų, turės atsakyti ir prokuratūra pakapstys jai padus. K. norėjo sukurti apie Petronienę neigiamą nuomonę Statybos inspekcijos nariams. Kai po inspekcijos apžiūros visi išsiskirstė, V. S. kalbėjo su komisijos nariu, ji su dukra laukė, nes norėjo pravažiuoti. Jas praleido. Pravažiuojant V. S. praeidamas pro jų mašiną, spjovė. Jis visą laiką keikiasi ant jų. Ji girdi, kaip S. keikiasi, iš lūpų yra perskaičiusi keiksmažodžius. Nežino, ar S. apspjovė mašiną, bet spjovimo gestas buvo. Komisijos metu visi stovėjo vieni šalia kitų, K. buvo atsirėmęs į sieną. Apžiūros metu buvo kalbama apie statybų darbus. K. staiga pasakė apie dukrą, kad ji nužudė žmogų. Toks pasakymas buvo kaip iš giedro dangaus.

Apklaustas kaip liudytojas S. S. teismo posėdyje paaiškino, kad jo sūnus sirgo, pablogėjo sveikata, reikėjo kviesti greitąją. Prie jo namo yra aikštelė, kur galima pastatyti mašiną. Liudytojas patraukė savo automobilį, kad galėtų privažiuoti greitoji. Brolis nuėjo pasitikti greitosios. Viskas vyko po 13:00 val. Atvažiavo greitoji, P. buvo džipe, trukdė jai privažiuoti prie namo. Brolis prašė P. patraukti mašiną, ji nepasitraukė, tada greitoji atbuliniu bėgiu nuvažiavo į kitą namo kiemą ir tik tada atvažiavo prie jų namo kiemo, kai pravažiavo P.. Sūnus mirė apie 21:00 val.

Apklausta kaip liudytoja R. Š. teisme paaiškino, kad yra statybos inspekcijos pareigūnė ir nagrinėja skundus, pranešimus, vyksta į patikrinimus, kur dalyvauja statytojas, interesantas arba pareiškėjas, aiškinasi aplinkybes. 2014 m. rugpjūčio mėn., datos neprisiminė, patikrinimų buvo nemažai. (duomenys neskelbtini). vyko apžiūra dėl sienos, joje dalyvavo liudytoja ir kažkoks jos kolega. Parodžius liudytojai nuotraukas iš komisijos apžiūros, liudytoja nurodė, kad tuo metu turbūt dalyvavo kolega D. Č.. Patikrinimo metu šalys elgiasi įvairiai, būna kad žmonės pasiginčija, tačiau jie, kaip pareigūnai, atsiriboja nuo to, juos domina tik statybiniai klausimai. Ar buvo reiškiami vienas kitam kaltinimai tarp dalyvių apžiūros metu, liudytoja negalėjo pasakyti. Pasakymų dėl nužudymo negirdėjo.

Apklaustas kaip liudytojas S. V. K. teismo posėdyje paaiškino, kad nukentėjusiąją yra matęs vieną kartą, o A. K. pažįsta, kadangi atlieka jo pastato statybos priežiūrą. Buvo sudaryta komisija dėl melagingų nurodymų, kad griūva pastato siena ir liudytojas dalyvavo kaip statybos priežiūros vadovas. Prieš tris-keturis mėnesius buvo komisija, galėjo būti, kad komisija buvo susirinkusi rugpjūčio mėn., ji buvo susirinkusi statybos objekte (duomenys neskelbtini) g., dalyvavo du atstovai iš Statybos inspekcijos, liudytojas, statytojas ir nukentėjusioji su motina. Susitikimo metu jos šiek tiek įžeidė liudytoją, sakė, kad jis nesupranta, ne taip padaryta, liudytojas nesivėlė į konfliktą. Įvykio metu, kad būtų kas apkaltinęs ką nors dėl nužudymo, negirdėjo, tarp jų kalbų nebuvo. Iš viso, kalbėjo tik inspektoriai ir liudytojas, jie nekalbėjo. Nukentėjusiosios motina bandė kažką sakyti, kažką gąsdino, bet liudytojas suprato, kad su ja negalima kontaktuoti, o tik su dukra, su kuria ir kalbėjo. Kaltinimų dėl nužudymo nebuvo, buvo vienintelis kaltinimas, kad K. neturi bendros sienos, o ten pastatas su viena siena ir tą sieną naudoja kaip savo pastato sieną. Liudytojas aiškino, kad tai yra bendra siena. Santykiai tarp P. ir jos motinos su K. nedraugiški. Jie kaltina, kad tinkas byra, nes K. numuša. Komisijos metu žmonės stovėjo šalia vieni kitų, tai vieni kitus girdėjo.

Apklaustas kaip liudytojas D. Č. paaiškino, kad iš proceso dalyvių nieko nepažįsta. Su kolege važiavo į skundo nagrinėjimą, kuris vyko (duomenys neskelbtini). Kada tai buvo neprisiminė, gal pavasarį, nes ten yra buvęs ne vieną kartą. Gali būti, kad tikrinimas vyko 2014-08-08, jis tą dieną vyko su R. Š.. Nuvykus juos pasitiko statytojas, kaimynė, ten žiūrėjo, darė nuotraukas, matavo. Tarp dalyvių bendravimas buvo kultūringas, be jokių įžeidimų, be kažkokių pasakymų. Gal kažkas ir buvo pyktelėjęs, jie nesimušė. Negalėjo pasakyti, ar buvo koks nors kaltinimas vienas kito, to negirdėjo ir nematė. Jam tai neįdomu. Negirdėjo jokio kaltinimo dėl gyvybės atėmimo.

Apklausta kaip liudytoja P. P. teismo posėdyje paaiškino, kad ji važiavo automobilyje, sėdėjo ant galinės sėdynės, kai matė greitosios pagalbos automobilį. Minėtą rytą leidosi kalnu, pamatė, kad prieš juos stovi greitosios pagalbos automobilis. Visi buvo išėję, greitosios pagalbos darbuotojai ir vairuotojas. Su liudytoja tuo metu buvo jos draugė, jos laukė. Pamatęs jas greitosios pagalbos vairuotojas pribėgo, patraukė automobilį ir jos nuvažiavo. Tuo metu jos važiavo į miestą, tai buvo iki vidurdienio, t. y. iki 12:00 val. Važiavo pasiimti vandens. Grįžo valandos ar dviejų bėgyje, pasiėmę vandens ir dar pasiėmė močiutę. Su kaimynu šiuo metu nesisveikina, liudytojai dėl to yra baisu ir nemalonu, nes kaimynas keikėsi, išėjęs demonstratyviai stovėjo. Dabar ji ir jos draugė bijo važiuoti. Kai jos motina grįžusi pasakė, kad ją apkaltino, jog ji žmogžudė, jai tai yra baisu. Patį kaltinimą girdėjo tik iš mamos. Vieną sykį, t. y. jau po įvykio, kai vyras jau buvo miręs, jos važiavo su mama, tai kaimynas keikėsi mamos atžvilgiu. Jos važiavo į namą pabūti, o kaimynas išėjęs nesisveikino, keikėsi rusiškais keiksmažodžiais.

Apklausta kaip liudytoja O. P. teismo posėdyje paaiškino, kad proceso dalyvius žino, nes dirbo apylinkės inspektore, teko juos paklausinėti. Buvo įvykis su greitosios pagalbos automobiliu. Aplinkybių tiksliai neprisiminė, S. kaltino Petronienę, kad ši nepraleido greitosios pagalbos automobilio. Ką tiksliai pasakė V. S., liudytoja neprisiminė. Su A. K. kalbėjo dėl daug įvykių, detaliai neprisiminė. Ką sakė K. negalėjo pasakyti. Pagarsinus liudytojos tarnybinį pranešimą, esantį b. l. 8, liudytoja patvirtino jame nurodytas aplinkybes.

Apklausta kaip liudytoja L. K. teismo posėdyje paaiškino, kad pažįsta kaltinamuosius ir nukentėjusiąją, santykiai normalūs. Nežinojo, kad mirė kaimynas, nes jis sirgo ir retai jį matydavo. Vakare atvažiavo katafalkas ir suprato, kad atsitiko kažkas bloga. Nuvažiavo į laidotuves. Po kelių dienų pamatė kaimyną ir paklausė, kaip jis laikosi. Kaimynas paaiškino, kad kaimynė nepraleido greitosios. Tai jai sakė V. S., kad kaimynė E. P. nepraleido greitosios. Jis sakė, kad važiavo greitoji, o kaimynė jos nepraleido, nors ligoniui tuo metu buvo labai blogai.

Iš byloje esančio 2014-08-05 tarnybinio pranešimo matyti, kad 2014-09-04 buvo bendrauta su A. K., kuris paaiškino, kad V. S. pasakojo, jog E. P. 2014-08-03 nepraleido greitosios pagalbos automobilio ir dėl to mirė jo sūnėnas mirė. 2014-08-08 A. K. nurodė, kad buvo suorganizuota Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos apžiūra namo, esančio (duomenys neskelbtini), R. jam pradėjo grasinti, kad tiek jį, tiek komisiją apskųs prokuratūrai. A. K. R. pasakė, kad atkreiptų dėmesį į savo veiksmus dėl to, kad jos dukra nepraleido greitosios, skubančios į iškvietimą ir dėl to mirė žmogus. Ar jos tokie veiksmai nesąlygojo mirties priežasties (b. l. 8).

Teismas ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, jog kaltinamieji V. S. ir A. K. dėl jiems pareikštų kaltinimų turi būti išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Abu kaltinamieji kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 154 straipsnio 2 dalyje. BK 154 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už veiksmus, kuriais paskleidžiama apie kitą žmogų tikrovės neatitinkanti informacija, galinti paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, arba šmeižiama, kad neva šis asmuo padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, arba minėta tikrovės neatitinkanti informacija paskleidžiama per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje (BK 154 straipsnio 2 dalis). Be to, BK 154 straipsnyje numatyta sudėtis reikalauja, kad joje numatyti veiksmai būtų padaryti tiesiogine tyčia, t. y. ją darantis asmuo ne tik suprastų, jog paskleidžia apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, taip pat supranta, kad paskleidžia tikrovės neatitinkančią informaciją apie kitą žmogų, kad šis neva padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, bei nori tokią informaciją apie kitą žmogų paskleisti.

Iš kaltinimo V. S. matyti, kad jis kaltinamas tuo, jog jis 2014-08-07viešoje vietoje, kai galėjo girdėti visi kaimynai ir darbininkai dirbantys prie namo, viešai apskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, kad E. P. padarė labai sunkų nusikaltimą, t. y. nužudė V. S. sūnėną L. S., nes 2014-08-03 nepraleido greitosios pagalbos automobilio ir dėl to jis mirė. Iš E. P. paaiškinimų matyti, kad jai atvažiavus pas mamą, prie jos priėjo V. S., šaukė, kad ji nemoka kelių eismo taisyklių, nepraleido greitosios ir dėl to žuvo žmogus. V. S. pripažino, jog ją kaltino tuo, kad ji nepraleido greitosios, tačiau neigė, sakęs, kad dėl to mirė žmogus. BK 154 straipsnio 2 dalis reikalauja, kad tikrovės neatitinkanti informacija būtų paskleista apie tai, kad asmuo padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Šiuo atveju V. S. pasakė, jog E. P. nepraleido greitosios, tačiau nėra kitų įrodymų, išskyrus pačios E. P. paaiškinimus, kad jis kaltino ją nužudžius sūnėną. Tačiau nepaisant to, net jeigu ir būtų nustatyta, kad jis būtų kaltinęs ją tuo, kad dėl šių veiksmų mirė žmogus, tai nesudarytų BK 154 straipsnio 2 dalyje numatytos sudėties, nes toks pasakymas nereiškia, jog teigiama, kad nukentėjusioji padarė labai sunkų nusikaltimą, t. y. šiuo atveju tyčia nužudė kaltinamojo sūnėną. Be to, byloje nėra jokių įrodymų, kad kaltinime nurodyta informacija buvo paskleista viešai – t. y. ji tapo žinoma ne tik V. S. ir E. P., bet ir kitiems asmenims. Teiginys – galėjo girdėti visi kaimynai ir darbininkai, yra tik prielaida, o ne faktas, kad jie ją girdėjo. Todėl iš dėl šios priežasties ši kaltinimo dalis yra nepagrįsta ir neįrodyta. Šie veiksmai negali būti kvalifikuojami pagal ir BK 154 straipsnio 1 dalį, kadangi neįrodytas viešo paskelbimo požymis.

Antroji kaltinimo dalis teigia, kad V. S. viešai paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją A. K. nurodydamas, kad E. P. padarė labai sunkų nusikaltimą, t. y. nužudė jo sūnėną L. S., nes 2014-08-03 nepraleido greitosios pagalbos automobilio ir dėl to jis mirė. Vėlgi, kaltinime nurodytas teiginys nereiškia, kad buvo teigiama, jog E. P. tyčia nužudė L. S., tai yra tik E. P. subjektyvus vertinimas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad toks kaltinimas neatitinka BK 154 straipsnio 2 dalyje numatytos sudėties. Patas V. S. teigia, kad jis tik priekaištavo E. P., jog ši nepraleido greitosios ir nesakė, kad dėl to mirė sūnėnas. Įrodymų, kad jis būtų sakęs kitaip, išskyrus E. P. parodymus, byloje nesurinkta. Šitie V. S. veiksmai negali būti kvalifikuojami ir pagal BK 154 straipsnio 1 dalį. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2014-08-03 iš tikrųjų buvo situacija, kad V. S. giminaičiui buvo kviečiama greitoji pagalba, ir jai atvykus važiavo pro šalį E. P. ir greitosios pagalbos automobilis leido jai pravažiuoti. Tą pačią dieną, vakare mirė V. S. sūnėnas. Kaltinamasis, būdamas senyvo amžiaus, būdamas stresinėje situacijoje, kada artimam giminaičiui reikalinga skubi pagalba, galėjo sąžiningai klysti neteisingai vertindamas situaciją tarp E. P. ir greitosios pagalbos automobilio ir susidaryti sau klaidingą jos veiksmų vaizdą. Apie tai papasakodamas A. K., jis paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, nes E. P. nesutrukdė greitosios pagalbos automobiliui atvykti pas ligonį, tačiau toks paskleidimas neturi BK 154 straipsnio 1 dalyje numatytos tyčios – kai informacija paskleidžiama suprantant, kad ji melaginga ir siekiant tokia melaginga informacija paniekinti, pažeminti kitą žmogų ar pakirsti pasitikinėjimą juo.

Trečioji kaltinimo dalis teigia, kad V. S. viešai paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, nes L. K. nurodė, kad E. P. padarė labai sunkų nusikaltimą, t. y. nužudė jo sūnėną L. S., nes 2014-08-03 nepraleido greitosios pagalbos automobilio ir dėl to jis mirė. Šiuo atveju analogiškai kaltinime nurodytas teiginys nereiškia, kad buvo teigiama, jog E. P. tyčia nužudė L. S., tai yra tik E. P. subjektyvus vertinimas, todėl toks kaltinimas neatitinka BK 154 straipsnio 2 dalyje numatytos sudėties. Be to, apklaustas liudytoja L. K. teigė, kad V. S. jai tik sakė, jog E. P. nepraleido greitosios, nors ligoniui buvo reikalinga pagalba ir nesakė, kad dėl to mirė sūnėnas. Analogiškais aukščiau išvardintais motyvais, kad nėra tyčios būdingos BK 154 straipsnio 1 dalies sudėčiai, V. S. veiksmai, nurodyti kaltinime negali būti vertinami ir kaip nusikalstama veika, numatyta BK 154 straipsnio 1 dalyje.

Dėl aukščiau išvardintų motyvų, teismas daro išvadą, kad V. S. turi būti išteisintas pagal jam pareikštą kaltinimą dėl nusikaltimo, numatyto BK 154 straipsnio 2 dalyje padarymo, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

A. K. kaltinamas tuo, kad viešoje vietoje 2014-08-08 Statybos inspekcijos apžiūroje adresu S. Batoro g. 56, dalyvaujant G. M. R., E. P., girdint statybų inspekcijos specialistei R. Š., pasakė, kad E. P. nužudė žmogų, t. y. V. S. sūnėną L. S.. A. K. pripažino, jog jis minėtos apžiūros metu pasakė G. M. R., ar ši žino, kad kai E. P. nepraleido greitosios, mirė žmogus. E. P. ir G. M. R. teigė, kad A. K. apžiūros metu pasakė, kad E. P. nužudė žmogų, tačiau apklausti byloje asmenys, dalyvavę minėtoje apžiūroje, nei vienas nepatvirtino, kad jos metu buvo kalbama, kad mirė žmogus, kaltinama žmogaus mirtimi ar kažkas panašaus. Iš bylos medžiagos matyti, kad santykiai tarp kaltinamųjų, privačios kaltintojos ir G. M. R. yra įtemti ir konfliktiški, todėl pasiremti tik jų parodymais konstatuojam kaltinime nurodytas aplinkybes teismas negali. Juo labiau, kad kaltinime nurodyta, jog informacija buvo paskleista girdinti R. Š., nors pastaroji paneigė girdėjusi tokią informaciją. Iš 2014-08-05 tyrėjos O. P. tarnybinio pranešimo matyti, kad jame nurodoma, jog bendraujant su A. K., šis sakė, jog jam V. S. sakė, kad E. P. nepraleido greitosios ir dėl to mirė jo sūnėnas. Tą patį jis pakartojo ir G. M. R. minėtos apžiūros metu (b. l. 8). Įvertinus visa tai, teismas mano, kad byloje neįrodyta, jog A. K. minėtos Statybos inspekcijos apžiūros metu nurodė šią tikrovės neatitinkančią informaciją, kad E. P. nužudė žmogų, t. y. V. S. sūnėną L. S., taigi, neįrodyta, kad jis padarė BK 154 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Atsižvelgiant į visa tai, teismas daro išvadą, kad A. K. turi būti išteisintas pagal jam pareikštą kaltinimą dėl nusikaltimo, numatyto BK 154 straipsnio 2 dalyje padarymo, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Privati kaltintoja ir nukentėjusioji pareiškė civilinį ieškinį kaltinamiesiems priteisti iš kaltinamųjų A. K. ir L. S. solidariai 10 000 Lt (2896,20 eurų) neturtinei žalai atlyginti. Remiantis BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu šis ieškinys paliktinas nenagrinėtu.

Kaltinamieji pateikė duomenis apie savo turėtas bylinėjimosi išlaidas, kurias jie patyrė dėl advokato teisinės pagalbos teikimo. A. K. prašė priteisti iš privataus kaltintojo 1500 eurų dydžio išlaidas advokato teisinei pagalbai, jas grindė į bylą pateiktais pinigų priėmimo kvitais. V. S. prašė priteisti 1000 eurų bylinėjimosi išlaidų, patirtų sumokant už advokato teisinę pagalbą. Išlaidas grinė į bylą pateiktais pinigų priėmimo kvitais. Šie prašymai pagrįsti ir tenkintini, iš privačios kaltintojos E. P. priteistina A. K. 1500 eurų, o V. S. 1000 eurų bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal jam pareikštą kaltinimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnio 2 dalį padarymo išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal jam pareikštą kaltinimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnio 2 dalį padarymo išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

E. P. civilinį ieškinį pareikštą atsakovams A. K. ir ir V. S. palikti nenagrinėtu.

Priteisti iš E. P. A. K. naudai 1500 eurų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš E. P. V. S. naudai 1000 eurų bylinėjimo išlaidų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus m. 3 apylinkės teismą.