- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-02-15
- Bylos Nr.
- 1-38-363/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-34660-2021-71
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Irena Šešk
- Kaltinamasis
- D. S., A. N.
- Nukentėjusysis
- G. B.
- Advokatai
- Kristina Adomavičienė, Adomas Jonauskas
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis ir deklaruota gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2016-05-17 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį - viešaisiais darbais 2 mėn.; 2) 2016-11-17 teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį - viešaisiais darbais 4 mėn., - 2017-03-23 teismo nutartimi neatlikta bausmė pakeista į arešto bausmę 8 paras; 3) 2017-06-22 pagal BK 180 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 2 m. 6 mėn.; vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu ir 6 punktu bausmės vykdymas atidėtas 2 m.; 4) 2017-10-25 pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 m. 10 mėn.; 5) 2017-10-26 Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, arešto bausme 40 parų, kuri, 2019-01-15 to paties teismo nutartimi subendrinta su to paties teismo 2017-10-25 nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, ir nustatyta subendrinta laisvės atėmimo bausmė 2 m. 11 mėn. 10 d., 6) 2019-01-15 pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, BK 182 straipsnio 1 dalį subendrinta laisvės atėmimo bausme 2 m. 11 mėn. 10 d.; 7) 2021-06-25 pagal BK 182 straipsnio 1 dalį - laisvės apribojimu 1 m. 3 mėn. 2022-01-04 nutartimi 2021-06-25 nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausmė pakeista arešto bausme 90 parų, 8) 2022-02-23 teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 182 str. 3 d. areštu 30 parų, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta 1/3, sumažinta bausmė- areštas 20 parų, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirta bausmė subendrinta apėmimo būdu su 2021-06-25 nuosprendžiu paskirta ir 2022-01-04 nutartimi pakeista 90 parų arešto bausme, galutinė subendrinta bausmė-areštas 90 parų; 9) 2022-03-24 Plungės apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį laisvės atėmimu 1 m.; 10) 2022-06-27 Plungės apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta sumažinta laisvės atėmimo bausmė- 1 metams 4 mėnesiams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2022-02-23 baudžiamuoju įsakymu paskirta arešto bausme, areštą pakeitus į laisvės atėmimą pagal BK 65 straipsnio 1 dalies 1) punkto a) papunkčio taisykles, 2022-03-24 Plungės apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, ir galutinė subendrinta bausmė nustatyta-laisvės atėmimas 2 metams. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityta viena diena laikinojo sulaikymo laikas nuo 2021-09-30 iki 2021-10-01; 11) 2022-10-06 Plungės apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (I. R. epizodas) -laisvės atėmimu 2 metams, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (K. Ž. epizodas) - laisvės atėmimu 3 metams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirta subendrinta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2022-06-27 nuosprendžiu paskirta bausme, ir nustatyta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 4 metams 6 mėnesiams. Į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2021-04-22 iki 2022-04-23 įskaitytinai, kardomojo kalinimo laikas nuo 2021-12-16 iki 2022-10-06 įskaitytinai, iš dalies atlikta bausmė pagal 2022-06-27 nuosprendį, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 3 dalį dėl svetimo turto pagrobimo įsibraunant į patalpas ir svetimo turto sugadinimo;
A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis pagal individualios veiklos pažymą, teistas: 1) 2012-11-06 Plungės r. apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 4 dalį 20 MGL, t. y. 2600 Lt bauda; 2) 2015-04-02 Plungės r. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 2 dalį 20 MGL bauda, vadovaujantis BK 64 str. 1, 2 d., paskirta bausmė subendrinta su 2012-11-06 baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, paskiriant galutinę bausmę – 40 MGL (1506 Eur) baudą, vadovaujantis BK 66 str., įskaičius laikinojo sulaikymo laiką, neatlikta bausmė nustatyta -38 MGL 1430,70 Eur bauda, baudos nesumokėjęs; 3) 2019-02-07 Plungės apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, BK 215 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, laisvės atėmimu 10 mėnesių, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta visiško bausmių sudėjimo būdu su neatlikta bausme pagal 2015-04-02 Plungės r. apylinkės teismo nuosprendį, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta- laisvės atėmimas 10 mėnesių ir 38 MGL 1430,70 Eur baudą. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams; 4) 2021-04-14 Plungės apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, 30 parų arešto; 5) 2022-02-01 Plungės apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „a“ papunkčiu, paskirta bausmė subendrinta su 2021-04-14 nuosprendžiu paskirta bausme, ir nustatyta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 7 mėnesiams, bausmę atlikęs 2022-07-15, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 3 dalį dėl svetimo turto pagrobimo įsibraunant į patalpas ir svetimo turto sugadinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. kad kaltinamieji pagrobė svetimą turtą įsibraunant į patalpas ir sugadino svetimą turtą.
1.1. Tai yra, kaltinamieji D. S. ir A. N., 2021 m. spalio 5 d., laikotarpyje nuo 14.00 val. iki 16.30 val., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, veikdami bendrininkų grupėje, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, D. S. vairuojant automobilį „Skoda Superb“, kurio valstybinis numeris tyrimo metu nenustatytas, ir atvykus prie sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), A. N. likus sėdėti automobilyje „Skoda Superb“ ir stebint, kad niekas neateitų, ir nepamatytų, D. S. nuėjus prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio G. B., sulaužius gyvenamojo namo lango rėmą, kurio vertė 249 eurai, ir taip įsibrovus į gyvenamojo namo vidų, pagrobė nukentėjusiajai G. B. priklausantį monitorių „DELL“, kurio vertė 180 eurų, procesorių „INTEL corei3“ su optiniu diskų skaitytuvu, kurių bendra vertė 200 eurų, nešiojamą kompiuterį „TOSHIBA“ kurio vertė 100 eurų, išorinį kietąjį diską „WD“ su USB laidu, kurių bendra vertė 130 eurų, skaitmeninį veidrodinį fotoaparatą „CANON“ su objektyvu, kurių bendra vertė 700 eurų, kuriame buvo įdėta atminties 4 GB kortelė, kurios vertė 15 eurų. Tokiu būdu bendrais veiksmais A. N. ir D. S. pagrobė nukentėjusiajai G. B. priklausantį 1325 eurų vertės turtą ir sugadino 249 eurų vertės turtą, padarydami nukentėjusiajai G. B. bendrą 1574 eurų turtinę žalą.
2. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados.
2.1. Kaltinamasis D. S. kaltu prisipažino iš dalies ir 2022 m. spalio 20 d. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad sodybą, kurią apvogė, jam parodė A. N., sakė, neva ten gyvena jo brolis su kuriuo pykosi dėl auksinio žiedo, sakė, kad sodyboje nieko nėra, sakė, kad bus pinigų. Jie važiavo dviese jo automobiliu, abu buvo apsvaigę nuo alkoholio. Nuvažiavus prie sodybos, A. N. pasiliko automobilyje, jis nuėjo prie gyvenamojo namo. Nebuvo susitarimo su A. N. dėl vagystės, kai jie nuvažiavo prie sodybos, jis tiesiog išlipo iš automobilio ir nuėjo prie namo, o A. N. liko automobilyje, nes buvo labai girtas. Jis kirviu, kurį rado vietoje, išlaužė langą, įlipo į namo vidų, išjungė skydinėje elektrą, kad neveiktų filmavimo kameros ir namą apvogė. Kas kur yra, jam pasakė A. N.. Vogtus daiktus su A. N. norėjo parduoti, daiktus nusivežė į jo garažą. A. N. prašė nešiojamojo kompiuterio, sakė, kad jis turi vaiką ir prašė vaikui kompiuterio, tačiau jokių daiktų jis A. N. nedavė, davė 10 ar 20 eurų ir paleido A. N. prie (duomenys neskelbtini) parduotuvės (duomenys neskelbtini). Vakare paskambino L. V. ir pasakė, kad prisidirbo, kad pas A. N. atvažiavo žmonės, davė nukentėjusiosios telefoną, su kuria susiskambino ir pavogtus daiktus grąžino bei nukentėjusiosios atsiprašė. Grąžindamas daiktus nukentėjusiajai melavo, kad ne jis įvykdė vagystę, o A. N..
2023 m. vasario 1 d. teisimojo posėdžio metu kaltinamasis D. S. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu ir 2022-10-20 teisiamojo posėdžio metu davė melagingus parodymus. Savo parodymus pakeitė ir parodė, kad jis atvažiavo pas A. N. į kaimą ir su juo vartojo alkoholinius gėrimus, sugalvojo važiuoti pasivažinėti. Važiavo kaimo keliais ir rado sodybą. Jis vienas nuėjo į sodybą ir ją apvogė. A. N. apie tai nieko nežinojo, jis buvo girtas. Tai buvo atsitiktinumas, kad apvogė būtent tą sodybą, nežinojo, kad nukentėjusiosios nėra namuose, tiesiog beldėsi į duris, suprato, kad sodyboje nieko nėra. Kai jis pirmą kartą iš sodybos parsinešė daiktus, A. N. supyko. Jis sakė A. N. eiti savo keliais, jeigu jam jo elgesys nepatinka ir išėjo antrą kartą parsinešti daiktų. A. N. jis apkalbėjo, nes ant jo buvo piktas, kam šis pasakė nukentėjusiajai apie vagystę ir pas jį esančius vogtus daiktus. Apie malkų pirkimą jis nieko nežino.
2.2. Kaltinamasis A. N. kaltu neprisipažino ir parodė, kad su D. S. važinėjosi po sodybas, buvo išgėrę alkoholio. Prie vienos sodybos sustojo, D. S. nuėjo ir atsinešė kompiuterį, o jis buvo girtas automobilyje, neatsimena, kas kur vyko, jį D. S. parvežė namo. Paskui atvažiavo daiktų šeimininkas, klausė, kur daiktai, jis pasakė, kad nežino. Paskambino D. S., pasakė, kad reikia atiduoti daiktus, nes šeimininkai sakė, kad jeigu atiduos daiktus, tai nerašys pareiškimo policijai. Jis tada labai daug vartojo alkoholio, nelabai ką prisimena. Nepamena, kad kažkokiu tarpu D. S. buvo išėjęs. Nepamena, kad prie tos sodybos buvo. Aplinkybes pradeda atsiminti kai jau buvo namuose. Kad įsibrauta į sodybą, sužinojo tik iš atvažiavusios sodybos šeimininkės. Apie vagystės aplinkybes sužinojo iš pokalbio su D. S.. Nematė 10 eurų, kuriuos sako D. S. jam davęs. Neprisidėjo prie vagystės, čia buvo D. S. apsisprendimas eiti į tą namą
D. S. parodymai apie brolį, kad toje sodyboje gyvena, yra neteisingi, to nebuvo. Jie važinėjosi tikslu surasti kas parduoda medieną ir tą sodybą atrado. Jis ten gyvena, žinojo, kur yra palikta mediena, tai galvojo pasirinkti medienos. Prie nukentėjusiosios sodybos nėra buvęs, nukentėjusiosios nesekė. Mano, kad D. S. turi pagrindą jį apkalbėti. Neprisipažįsta įvykdęs vagystę dėl to, kad nepamena, bet neneigia, kad galėjo taip būti.
Kadangi A. N. parodymai skiriasi nuo duotų parodymų ikiteisminio tyrimo pareigūnui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, byloje esantiems parodymams patikrinti buvo perskaityti A. N. ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti parodymai, kuriuose jis parodė, kad 2021 m. spalio mėn., datos tiksliai nepamena, nes buvo išgėręs alkoholio, dienos metu, tikslaus laiko neprisimena, jis kartu su savo draugais D. S. ir L. V., L. V. vairuojant automobilį „SKODA“, valstybinio numerio nepamena, sidabrinės spalvos, nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). Jis sėdėjo automobilio gale, o D. S. sėdėjo ant priekinės keleivio sėdynės. Važiavo po sodybas ieškoti malkų, nes jis norėjo pavogti jas ir parduoti. Važiuojant kaimo keliuku, pastebėjo sodybą, kurios kieme niekas nevaikščiojo. Jo draugai nutarė, kad reikia pažiūrėti ar sodyboje kas nors yra, o jei ne, įsibrauti į namo vidų ir pagrobti vertingus daiktus. Jis su L. V. pasiliko laukti automobilyje, o D. S. vienas pats nuėjo prie namo. Kai D. S. nuėjo prie to namo, jis su L. pavažiavo, kiek pamena, toliau nuo to namo, kad niekas jų nepamatytų. Buvo sutarta, kad jei pamatys įtartinus žmones, iškart L. V. praneš D. S. telefonu. Kaip D. S. įsibrovė į namo vidų, nematė. Tik žino, kad panašiai po kelių minučių D. S. grįžo ir parsinešė kažkokį kompiuterį, fotoaparatą. D. S. minėjo, kad į namo vidų įsibrovė išlauždamas lango rėmą. Kiek pamena, D. S. į minėtą namą buvo nuėjęs dar du kartus ir vis parsinešdavo kažkokių daiktų. Žino, kad paskutinį kartą D. S. parsinešė kompiuterio procesorių. Kokia tiksliai valanda buvo, nepamena. Tada visi parvažiavo į (duomenys neskelbtini). L. V. jį paleido (duomenys neskelbtini), o kur patys nuvažiavo, nežino. Kaip grįžo į savo namus, esančius (duomenys neskelbtini), nelabai pamena, bet netrukus po to, kai grįžo į namus, pas jį atėjo jam nepažįstami moteris ir vyras, kurie pasakė, kad jeigu jis atiduos jų daiktus, kuriuos pavogė, jie nerašys pareiškimo ir nesikreips į policiją. Tada jis paskambino D. S. ir pasakė, kad gražintų vogtus daiktus nukentėjusiems asmenims, ir tada nebus pareiškimo. Kiek jam žinoma, D. S. tiems žmonėms vogtus daiktus grąžino. Daugiau apie jokias vagystes nieko nežino. Labai gailisi, kad nieko nesakė D. S., kai šis sugalvojo eiti vogti. Kur yra ta sodyba, iš kurios D. S. pagrobė daiktus, jis nežino, nes buvo neblaivus ir tikrai nepamena. D. S. taip pat buvo neblaivus. Blaivus buvo tik L. V.. Apie tai, kad D. S. eina vogti daiktų, žinojo ir jis, ir L. V. (t. I, b.l. 163-165).
Papildomai apklaustas A. N. parodė, kad apie įvykio aplinkybes nieko negali pasakyti, nes buvo girtas ir nieko nepamena. Į klausimą, ar tiesa, jog L. V. jį ir D. S. atvežė į kažkokią sodybą, iš kurio gyvenamojo namo D. S. pavogė kažkokius daiktus, atsakė, kad nežino, nes buvo girtas. Į klausimą, kodėl pirminės apklausos metu minėjo, jog jį ir D. S. L. V. atvežė į tą sodybą, atsakė, kad buvo išsigandęs, jį vertė tai sakyti. Pageidauja, kad jam būtų pagarsinta pirminė jo apklausa. Išklausęs savo pirminę apklausą gali pasakyti, kad viskas yra netiesa. Niekas neplanavo eiti vogti. Jis buvo girtas, visą laiką tuo metu buvo girtas, tad kas iš tikrųjų įvyko, jis nepamena, nežino. Be to, jis buvo registruotas narkologijos ir psichoneurologijos kabinetų įskaitoje (t. I, b. l. 194-197).
Perskaičius parodymus, A. N. parodė, kad pirmus parodymus davė įtakotas policijos tyrėjų grasinimų, kad jį uždarys į kalėjimą, nes turėjo dar vieną bylą.
2.3. Nukentėjusioji G. B. parodė, kad niekas nekalba kaip tuos daiktus ji susigrąžino, buvo atvažiavęs kinologas su šunimi, nuo pat lango žinojo vagystės schemą, nes buvo daiktų pievoje pamėtyta, buvo kolonėlė nuo kompiuterio pamesta, daug padėjo kaimynai, sužinojo dalinius mašinos numerius, pirmą kaltininką.
Kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį metus laiko ji išvažiuoja į (duomenys neskelbtini) į darbą ir 16:20 val. grįžta namo. Tą dieną grįžo, pasistatė mašiną, įėjo į namą, rado virtuvės langą atidarytą, nesuprato, kad išlaužtas, ir eidama į virtuvę, kažkaip žvilgtelėjo į svetainę, stalas, kur stovėjo du kompiuteriai buvo tuščias, skambino policijai, elektrikui, nes buvo elektra atjungta visame name, skambino draugui, kad atvažiuotų ir padėtų sutvarkyti langą. Atvykę policijos pareigūnai išsikvietė kinologus, tuo metu ji iš kaimynų rinkosi visą informaciją ir jau žinojo, kad vienas iš galimų įtariamųjų yra A. N.. Išlydėjus policijos pareigūnus, sėdo į mašiną ir važiavo pas A. N. išpirkti daiktų, nes kompiuteriuose buvo labai svarbi informacija. Atvažiavus pas A. N., rado jo mamą, brolį, brolio dėka pakliuvo į namus. Patekus į vidų, A. N. buvo pažadintas, kalbėjo rišliai, nors vyzdžiai išsiplėtę buvo, puolė prie stalčiaus gerti vaistų, bet brolis ir draugas sulaikė. Turėjo mašinos dalinius numerius, žinojo, kad sidabrinės spalvos mašina, pradėjo kalbinti, sakė, jei bendradarbiaus su ja, neduos policijai vaizdo medžiagos. A. N. sakė, kad nieko nežino, viskas atiduota L.. Pradėjo klausinėti kas tas L., prašė kontakto, A. N. sakė, kad nieko nežino, viską organizavo ir darė L., jis sakė, kad buvo, kad daiktai ne pas jį, kad daiktai škodos bagažinėje. Jis paskambino L., leido jai pakalbėti su L., pasakė, kad daiktai pas D.. Po 5 minučių paskambinus L., skambino D., susitarė, kad atvežtų daiktus į kokią vietą, kad paliktų ir paims, 3 kartus keitė vietą. Įvažiavus prie (duomenys neskelbtini) į aikštelę, tamsoje pamatė savo daiktus, priėjo D., atsiprašė, pasakė, kad A. N. atvežė daiktus ir nuo jo nupirko. D. sakė, kad pirko nuo A., pasisiūlė suremontuoti langą, ji atsisakė. Važiuojant atgal paskambino iš policijos, ji pasakė, kad daiktus atgavo. Nuostoliai buvo tokie, kad daiktai buvo pabraižyti, kitą dieną dar rado daiktų pievoje. Ji pati siūlė pinigų už savo daiktus, jie neprašė, ji norėjau bet kokiomis priemonėmis atgauti savo daiktus. Ji dirbo iš namų, visą laiką buvo namuose, netiki, kad čia visai atsitiktinai kai jos nebuvo namuose jos namai buvo apvogti. Atidaryta buvo ta komoda, kurioje buvo daiktas, paimti daiktai nuo svetainės stalo, daiktus paimti užtruko tikrai neilgai, nevaikščiojo po visus namus. Nuoširdžiai nesutinka, kad tai nebuvo planuota, dveji metai ten gyvena ir metus laiko išvažiuoja į (duomenys neskelbtini), visą kitą laiką buvo namuose, ji abejoja ar tai atsitiktinumas.
2.4. Liudytojas L. V. parodė, kad jam vakare paskambino iš A. N. telefono kažkokia moteris, sakė, kad apvogtas namas ir klausė, ar jis pažįsta D.. Pokalbio metu girdėjosi ir A. N. balsas. Jis pasakė, kad D. žino ir paklaus, ar nepavogė daiktų. Jis paskambino D. S., kuris sakė, kad daiktų nevogė, kad pasiėmė daiktus pagąsdinimui. Jis D. S. davė nukentėjusiosios numerį ir D. S. daiktus grąžino. Tyrimo metu jis su A. N. bendravo, A. N. sakė, kad apie vagystę nieko nežino, buvo girtas.
2.5. Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad 2021-10-05, laikotarpyje nuo 14 val. iki 16:30 val., sugadinant medinio lango rėmo užraktą, buvo įsibrauta į G. B. gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Iš namo nuo svetainės stalo pagrobti ten buvę: nešiojamas kompiuteris, planšetė „Lenovo“, kurios vertė 250 eurų, stacionarus kompiuteris: monitorius, 180 eurų vertės, procesorius, išorinis diskas, kurio vertė130 eurų. Namas nėra filmuojamas. Kaimynų arti nėra. Padaryta žala daugiau nei 600 eurų, dalies pagrobtų daiktų vertę bei sugadinto lango vertę patikslins vėliau. Kas galėjo įsibrauti į jai priklausantį namą, nežino, įtariamųjų neturi. Turtas, esantis name, yra draustas (duomenys neskelbtini) (t. I, b. l. 17-25).
2.6. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir jo priedų (fotolentelė) matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), vieno aukšto su mansarda namas. Privažiavimas prie namo yra vieškeliu, kuris eina per mišką. Namas stovi miško apsuptyje. Namas yra trijų kambarių. Apie 20 m atstumu nuo namo pietinės pusės, pievoje guli kompiuterio garso kolonėlė. Terasoje iš šiaurės pusės yra durys ir du langai. Langas, kuris yra šalia durų, yra atstumtas, pažeistas medinis lango rėmas. Daktiloskopiniais milteliais buvo ryškinti pėdsakai. Ant atidaryto lango rėmo, 80 cm aukštyje nuo palangės, dešinėje, iš lauko pusės, išryškinti audinio pėdsakai, kurie nukopijuoti ant daktiloskopinės plokštelės Nr. 1. Daktiloskopinė plokštelė su audinio pėdsakais supakuota į pakuotę Nr.1, užklijuota plomba Nr.115939. Svetainės apžiūros metu nuo grindų ties stalu ant daktiloskopinių plokštelių Nr. 1, Nr. 2 nukopijuoti avalynės pėdsakai. Daktiloskopinės plokštelės su avalynės pėdsakais supakuotos į pakuotę Nr. 2, užklijuota plomba Nr.115940 (t. I, b. l. 27-36).
2.7. Iš Klaipėdos apskrities VPK Plungės r. PK Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos Janinos Katkutės tarnybinio pranešimo dėl papildomų pajėgų pasitelkimo įvykio vietoje matyti, kad siekiant nustatyti kaltus asmenis, į įvykio vietą atvyko Klaipėdos AVPK KTT vyresnysis specialistas K. D. su tarnybiniu šunimi. Sekant karštais pėdsakais nustatyta, kad įsibrovėlis iš namo pagrobtus daiktus nešė 600 metrų miško keliuko iki pagrindinio kelio, toliau pėdsakai buvo pamesti, galimai vagis (ys) įlipo į automobilį (t. I, b. l. 40-41).
2.8. Iš tarnybinio pranešimo dėl celių išklotinių analizės matyti, jog išanalizavus gautas telekomunikacijų bokštų išklotines nustatyta, kad prie bokšto celės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021-10-05 14:44:28 jungėsi telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuris naudojo mobilius duomenis. Prie bokšto celės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021-10-05 14:55:19 per du kartus tuo pačiu laiku jungėsi telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuris naudojo mobilius duomenis. Ikiteisminiame tyrime nustatyta, kad telefono Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso A. N., o telefono Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso L. V. (t. I, b. l. 48-49).
2.9. Iš daiktų apžiūros protokolo ir jo priedų (fotolentelė) matyti, kad apžiūrimas monitorius „DELL“ juodos spalvos ekrano apvadu su sidabrinės spalvos nugarėle ir vienguba kojele. Ant monitoriaus matomos nežymios naudojimosi žymės. Procesorius yra juodos spalvos korpusu „INTEL corei3“ ir optiniu diskų skaitytuvu. Ant korpuso matomos naudojimo žymės. Nešiojamas kompiuteris „TOSHIBA“ yra juodo korpuso. Ant korpuso matomos naudojimo žymės. Skaitmeninis veidrodinis fotoaparatas „CANON“ su objektyvu 18-55 mm. Ant fotoaparato korpuso matomos naudojimo žymės. Išorinis kietasis diskas „WD“ su USB laidu. Disko korpusas juodas, matomos naudojimo žymės (t. I, b. l. 50-56).
2.10. Iš tarnybinio pranešimo dėl automobilio nustatymo matyti, kad L. V. apklausos metu parodė, jog vagystės metu D. S. naudojosi automobiliu „Skoda Superb“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) L. V. teigė, kad D. S. už darbą buvo sumokėjęs nupirkdamas D. S. automobilį „Skoda Superb“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Joniškio mieste, nuo nepažįstamo asmens už 400 eurų. Pagal VĮ „Regitra“ informaciją, automobilio „Skoda Superb“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valdytojas - savininkas yra paskolų įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2021-12-22 transporto priemonė išregistruota (t. I, b.l. 57).
2.11. Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusioji G. B. atpažino A. N. kaip asmenį, jos apklausoje įvardintą A. N. (t. I, b. l. 89-92, 94-96).
2.12. Iš kito asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusioji G. B. atpažino D. S. kaip asmenį, jos apklausoje įvardintą D., kuris jai siūlė padėti sudėti į jos automobilį pagrobtus daiktus (t. I, b. l. 97-100, 102-104).
2.13. Iš dar kito asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusioji G. B. neatpažino L. V. (t. I, b. l. 105-108).
3. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.
3.1. Visų anksčiau aptartų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, atitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimus, visuma patvirtina, kad kaltinamieji D. S. ir A. N., 2021 m. spalio 5 d., laikotarpyje nuo 14.00 val. iki 16.30 val., (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, A. N. likus sėdėti automobilyje „Skoda Superb“ ir stebint, kad niekas neateitų, ir nepamatytų, D. S. nuėjus prie gyvenamojo namo, priklausančio nukentėjusiajai G. B., sulaužius gyvenamojo namo lango rėmą, kurio vertė 249 eurai, ir taip įsibrovus į gyvenamojo namo vidų, pagrobė nukentėjusiajai G. B. priklausantį monitorių „DELL“, kurio vertė 180 eurų, procesorių „INTEL corei3“ su optiniu diskų skaitytuvu, kurių bendra vertė 200 eurų, nešiojamą kompiuterį „TOSHIBA“ kurio vertė 100 eurų, išorinį kietąjį diską „WD“ su USB laidu, kurių bendra vertė 130 eurų, skaitmeninį veidrodinį fotoaparatą „CANON“ su objektyvu, kurių bendra vertė 700 eurų, kuriame buvo įdėta atminties 4 GB kortelė, kurios vertė 15 eurų. Tokiu būdu bendrais veiksmais A. N. ir D. S. pagrobė nukentėjusiajai G. B. priklausantį 1325 eurų vertės turtą ir sugadino 249 eurų vertės turtą, padarydami nukentėjusiajai G. B. bendrą 1574 eurų turtinę žalą.
Motyvuojamoji dalis
3.2. Šios kaltinamųjų A. N. ir D. S. veikos yra įrodytos ir atitinka BK 178 straipsnio 2 dalyje bei BK 187 straipsnio 3 dalyje numatytų nusikalstamų veikų sudėtis pagal idealiąją sutaptį.
3.3. Nors kaltinamasis A. N. neigė nusikalstamas veikas įvykdęs ir nurodė, kad dėl girtumo nusikalstamų veikų aplinkybių neprisimena, o ikiteisminio tyrimo metu parodymus apie nusikalstamų veikų aplinkybes davė įtakotas policijos tyrėjų, teismas tokius kaltinamojo A. N. parodymus vertina kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės ir vadovaujasi jo ikiteisminio tyrimo pareigūnams tuoj po nusikalstamų veikų padarymo duotais parodymais, kuriuos patvirtina ir D. S. ir nukentėjusiosios duoti parodymai, bei kiti rašytiniai bylos duomenys.
Nėra byloje jokių duomenų, kad policijos pareigūnai būtų suinteresuoti išgauti iš A. N. vienokius ar kitokius parodymus, nes jie įvykio aplinkybių nežino.
Be to ir iš teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo A. N. duotų parodymų galima suprasti, kad jis dalyvavo nusikalstamų veikų padaryme, nes parodymai nėra nuoseklūs, kai pats pasakoja apie nusikalstamų veikų aplinkybes, nurodo, kad lyg tai ir dalyvavo, tik neprisimena aplinkybių dėl girtumo. Parodymų pradžioje nurodė, kad D. S. nuėjo ir atsinešė kompiuterį, o jis buvo girtas automobilyje. Kai atvažiavo daiktų šeimininkas, klausė, kur daiktai, jis pasakė, kad nežino. Paskambino D. S., pasakė, kad reikia atiduoti daiktus, nes šeimininkai sakė, kad jeigu atiduos daiktus, tai nerašys pareiškimo policijai. Kai atsako į gynėjos klausimą, jau nurodo, kad jo pozicija yra iš viso nepripažinti kaltės ir vadovautis antrais parodymais. Toks parodymų keitimas ir nenuoseklumas rodo, kad kaltinamasis A. N. naudojasi savo teise į gynybą ir renkasi duoti tokius parodymus, pagal kuriuos galėtų išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Vertindamas kaltinamojo A. N. parodymus, teismas vertina ir tą aplinkybę, kad A. N. gyvena nukentėjusiosios kaimynystėje ir kaip nurodė nukentėjusioji, žinojo, kada nukentėjusiosios namuose nėra, kai tuo tarpu kaltinamasis D. S. gyvena (duomenys neskelbtini) ir apie nukentėjusiosios sodybą žinių neturėjo.
3.4. Vertinant kaltinamojo D. S. parodymus, teismas tiki jo 2022-10-20 teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais, kurie atitinka ir ikiteisminio tyrimo metu jo duotus parodymus, bei A. N. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir nukentėjusiosios duotus parodymus. Tuo tarpu 2023-02-01 teisiamojo posėdžio metu D. S. duotus parodymus teismas vertina kaip siekį sušvelninti savo atsakomybę ir padėti jos išvengti kaltinamajam A. N..
3.5. Anksčiau paminėtos aplinkybės patvirtina, kad kaltinamieji S. S. ir A. N. nusikalstamas veikas įvykdė veikdami bendrininkų grupėje. A. N. gyveno nukentėjusiosios kaimynystėje ir žinojo, kur gyvena nukentėjusioji, kada ji išvyksta iš namų, bei kada grįžta. Iš D. S. 2022-10-20 teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų matyti, kad A. N. jam papasakojo kas kur nukentėjusiosios name yra, pagal A. N. nupasakojimą kaltinamasis D. S. išlaužė langą, atjungė elektrą ir pavogė kaltinime nurodytus daiktus. Tai patvirtina ir nukentėjusiosios parodymai, kad vagystė buvo įvykdyta lyg žinant kada ji išvyksta iš namų, kas kur yra padėta, per trumpą laiką buvo paimti tik konkretūs daiktai. Be to, kaip nurodė kaltinamasis D. S., už nusikalstamos veikos įvykdymą jis A. N. vogtų daiktų nedavė, bet davė 10 ar 20 Eur. Tai patvirtina kaltinamųjų bendrus veiksmus.
Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai (BK 25 straipsnio 2 dalis). Pagal teismų praktiką, įrodinėjant bendrininkų susitarimo buvimą, nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai yra išsamiai aptarę nusikalstamos veikos atlikimo detales. Nebūtina netgi tai, kad visi bendrą sumanymą įgyvendinantys asmenys pažinotų vienas kitą, palaikytų tarpusavio ryšius ir panašiai. Pakanka abipusio supratimo, kad nusikalstamos veikos padarymo planą jie realizuoja bendrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos nutartis Nr. 2K-P-9/2009).
4. Bausmės skyrimo motyvai.
4.1. Abiejų kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.
4.2. Abiejų kaltinamojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tos, kad nusikalstamas veikas padarė veikdami bendrininkų grupe ir būdami recidyvistai.
4.3. Skiriant bausmę kaltinamajam D. S. teismas vadovaujasi BK 41 straipsnyje numatytais bausmės paskirties kriterijais, bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse.
Kaltinamasis D. S. padarė apysunkį nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą esant idealiajai šių nusikalstamų veikų sutapčiai, nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, yra dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės, nusikalto ne pirmą kartą, laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu, po šių nusikalstamų veikų padarymo vėl yra teistas už analogiškų veikų padarymą, ankstesniais nuosprendžiais paskirtos laisvės apribojimo bausmės sąlygų nesilaikė, todėl bausmė buvo pakeista į areštą, turi galiojančių administracinių nuobaudų už įvairius teisės pažeidimus, tai rodo, kad nėra linkęs laikytis įstatymų, visuotinai pripažintų gero elgesio normų, išvadų iš savo netinkamo elgesio nedaro, švelnesnėmis negu laisvės atėmimas bausmėmis nėra galimybės pasiekti bausmės tikslų, nes švelnesnių bausmių sąlygų D. S. nevykdė.
Įvertinęs visas šias aplinkybes, taip pat aplinkybę, kad D. S. pavogtus daiktus nukentėjusiajai grąžino, nukentėjusiosios atsiprašė, darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant jam artimą vidurkiui įstatymo už padarytą nusikaltimą numatytą terminuoto laisvės atėmimo bausmę ir artimą vidurkiui įstatymo numatytą arešto bausmę už padarytą baudžiamąjį nusižengimą.
Paskirtos bausmės D. S. bendrintinos bausmių apėmimo būdu pagal BK 63 straipsnio 1, 2 dalių, 5 dalies 1 punkto taisykles, nes padarytos esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai.
Kadangi D. S. nusikalto prieš 2022-10-06 Plungės apylinkės teismo nuosprendžio priėmimą, naujuoju nuosprendžiu paskirta bausmė jam subendrintina su nuosprendžiu pirmojoje byloje paskirta bausme dalinio bausmių sudėjimo būdu pagal BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalių taisykles.
Pridedamos bausmės dalis parenkama atsižvelgiant į tai, kad padarytas apysunkis nusikaltimas ir baudžiamasis nusižengimas, į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į atsakomybę sunkinančias aplinkybes, į pagrobtojo turto vertę, į tai, kad pagrobti daiktai nukentėjusiajai grąžinti, kad kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiosios.
4.4. Skiriant bausmę kaltinamajam A. N. teismas vadovaujasi BK 41 straipsnyje numatytais bausmės paskirties kriterijais, bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse.
Kaltinamasis A. N. padarė apysunkį nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą esant idealiajai šių nusikalstamų veikų sutapčiai, nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, yra dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės, nusikalto ne pirmą kartą, neatlikęs bausmės pagal 2021-04-14 Plungės apylinkės teismo nuosprendį ir baudos bausmės pagal 2019-02-07 Plungės apylinkės teismo nuosprendį, po šių nusikalstamų veikų padarymo vėl yra teistas už svetimo turto pagrobimą, turi galiojančių administracinių nuobaudų už įvairius teisės pažeidimus, tai rodo, kad nėra linkęs laikytis įstatymų, visuotinai pripažintų gero elgesio normų, išvadų iš savo netinkamo elgesio nedaro, švelnesnėmis negu laisvės atėmimas bausmėmis nėra galimybės pasiekti bausmės tikslų.
Įvertinęs visas šias aplinkybes, taip pat aplinkybę, kad pavogti daiktai nukentėjusiajai grąžinti, darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant jam artimą vidurkiui įstatymo už padarytą nusikaltimą numatytą terminuoto laisvės atėmimo bausmę ir artimą vidurkiui įstatymo numatytą arešto bausmę už padarytą baudžiamąjį nusižengimą.
Paskirtos bausmės A. N. bendrintinos bausmių apėmimo būdu pagal BK 63 straipsnio 1, 2 dalių, 5 dalies 1 punkto taisykles, nes padarytos esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai.
Kadangi A. N. nusikalto neatlikęs bausmės baudos pagal 2019-02-07 Plungės apylinkės teismo nuosprendį, naujuoju nuosprendžiu paskirta bausmė jam subendrintina su neatlikta bausme pagal BK 64 straipsnio 2 dalies taisykles.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus.
Kasacinės instancijos teismo praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad tais atvejais, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba suteikta realią laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam, šios pagalbos išlaidų išieškojimas iš nuteistojo yra nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti jo teisę į gynybą, todėl tokiais atvejais Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos analogiški prašymai paprastai netenkinami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406-507/2016, 2A-1-788/2021, 2K-67-697/2021).
Kadangi šioje byloje kaltinamiesiems gynėjai paskirti vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 4 ir 7 punktais, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos priteistinos tik iš nuteistojo A. N., kuriam gynėjas paskirtas BPK 51 straipsnio 4 punkto pagrindu. Kaltinamais A. N. yra jaunas ir darbingas, prašomos priteisti išlaidos yra realios ir pagrįstos, teismas neturi pagrindo manyti, kad nurodyta valstybės išlaidų, patirtų už kaltinamajam suteiktą teisinę pagalbą, suma, kurią prašoma priteisti, yra neprotinga ar neproporcinga kaltinamojo A. N. turtinei padėčiai, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus pateiktą pažymą pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo A. N. –600,25 Eur.
Kaltinamasis D. S. yra suimtas, atlieka realią laisvės atėmimo bausmę, todėl jo gynybai turėtos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos nepriteisiamos.
6. Daiktai.
Du vokai su audinio (pirštinės) pėdsakais, avalynės pėdsakai, saugomi Klaipėdos apskrities VPK, dvi kompiuterinės laikmenos su kaltinamųjų apklausomis, saugomos baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini kaip menkaverčiai BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam bausmę- laisvės atėmimą 2 metams 6 mėnesiams;
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalį ir paskirti jam bausmę-areštą 50 parų;
vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir subendrintą bausmę už šias veikas D. S. paskirti-laisvės atėmimą 2 metams 6 mėnesiams;
vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, naujuoju nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu su 2022 m. spalio 6 d. Plungės apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežčiausios 2022 m. spalio 6 d. nuosprendžiu paskirtos 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėti dalį naujuoju nuosprendžiu paskirtos švelnesnės bausmės, ir galutinę subendrintą bausmę D. S. paskirti-laisvės atėmimą 5 metams 6 mėnesiams.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2023 m. vasario 15 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityti atliktą bausmę pagal 2022 m. spalio 6 d. Plungės apylinkės teismo nuosprendį.
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam bausmę- laisvės atėmimą 2 metams 6 mėnesiams;
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalį ir paskirti jam bausmę-areštą 50 parų;
vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir subendrintą bausmę A. N. paskirti-laisvės atėmimą 2 metams 6 mėnesiams;
vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 2 dalimi, prie naujuoju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti neatliktą bausmę-38 MGL, t. y. 1430,70 eurų baudą pagal 2019 m. vasario 7 d. Plungės apylinkės teismo nuosprendį ir galutinę subendrintą bausmę A. N. paskirti-laisvės atėmimą 2 metams 6 mėnesiams ir 38 MGL, t. y. 1430,70 eurų baudą.
Laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo A. N. sulaikymo bausmės atlikimui pagal šį nuosprendį dienos.
Bausmės baudos vykdymą tęsti pagal 2019 m. vasario 7 d. Plungės apylinkės teismo nuosprendį.
A. N. paskirtą kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti, taikyti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, kardomąją priemonę panaikinti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą tenkinti ir priteisti iš nuteistojo A. N.–600,25 Eur proceso išlaidų valstybės naudai.
Daiktinius įrodymus: du vokus su audinio (pirštinės) pėdsakais, avalynės pėdsakus, saugomus Klaipėdos apskrities VPK ir dvi kompiuterines laikmenas, saugomas baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismą. Suimtam nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo jam įteikimo dienos