Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Mindaugas Povilanskas, sekretoriaujant Rūtai Čereškaitei, dalyvaujant prokurorui Jonui Selilioniui, nukentėjusiajai J. D., kaltinamajam V. Š., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, bedarbis, teistas: 1) 2014 m. gegužės 19 d. Anykščių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, - 20 MGL dydžio bauda. 2014 m. spalio 14 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu Anykščių rajono apylinkės teismo nuosprendis pakeistas, už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, skirti viešieji darbai, įpareigojant per 4 mėnesius neatlygintinai išdirbti 80 val. dirbant po 20 val, 2) 2016 m. birželio 9 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 1 metų laisvės apribojimu, kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Š. 2018 m. kovo 9 d., apie 22.00 val., būdamas J. D. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš savo buvusią sugyventinę J. D., tyčia sugriebęs rankomis suspaudė nukentėjusiosios kaklą (smaugė), tampė už plaukų, vieną kartą dešinės rankos delnu sudavė į kairę veido pusę, stumdė pastarąją tampydamas už drabužių, taip suplėšydamas jos 170 Eurų vertės kailinę liemenę, po to rankomis pastūmė J. D. į krūtinės sritį, dėl ko ši nukrito ant virtuvėje buvusių sukrautų plytelių, o šioms sudužus susipjaustė dešiniąją ranką ir nugaros sritį juosmenyje, taip padarė nukentėjusiajai odos nubrozdinimus kaklo dešinėje, dešiniajame rieše, dešinėje plaštakoje, poodines kraujosruvas dešiniojo užausio srityje, kairiajame žaste, žaizdą nugaroje, kas yra vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu bei sukėlė fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014). Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Nagrinėjant bylą teisme kaltinamasis V. Š. kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje nepripažino, nurodė, kad kaltinime nurodytų veiksmų neatliko. Nematė, kad J. D. liemenė būtų suplėšyta. Nežino, kodėl J. D. jį apkalba. Nors kaltinamasis V. Š. neigia sužalojęs nukentėjusiąją J. D., tačiau jo parodymai iš esmės prieštarauja, kitiems, teisminio nagrinėjimo metu ištirtiems, įrodymams. Nukentėjusioji J. D. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme išsamiai ir nuosekliai parodė kaip, prie kokių aplinkybių ji nukentėjo nuo kaltinamo V. Š., nurodė patirtų sužalojimų atsiradimo mechanizmą. Nukentėjusios J. D. parodymai iš esmės sutampa su specialisto išvadoje konstatuotomis aplinkybėmis. Nukentėjusioji J. D. parodė, kad kaltinamasis V. Š. kibo į plaukus, įsikabino į liemenę, sugriebė už gerklės, sudavė smūgį į veidą, tampė, mušė. Konflikto metu nukrito ant žemės, atsitrenkė į sukrautas plyteles susipjaustė nugarą ir ranką. Teismas pažymi, kad nukentėjusiojo J. D. savo parodymus patvirtinto ir parodymų patikrinimo vietoje metu (t. I, b. l. 42-50). 2018 m. kovo 12 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G805/2018(01) nurodyta, kad J. D. padaryti odos nubrozdinimai kaklo dešinėje, dešiniame rieše, dešinėje plaštakoje, poodinės kraujosruvos dešiniojo užausio srityje, kairiajame žaste, žaizda nugaroje. Odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos padaryti kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu (daiktais), žaizda nugaroje galėjo būti padaryta kietu aštriabriauniu, ar smailumą turinčiu daiktu. Sužalojimai padaryti prieš 3-6 paras iki apžiūros. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. I, b. l.34-35). Be to, 2018 m. rugsėjo 18 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialistė R. G. paaiškinimo protokole nurodė, kad tikėtina, kad specialisto išvadoje Nr. G805/2018 (01) nurodyti sužalojimai, t. y. odos nubrozdinimai kaklo dešinėje, dešiniame rieše, dešinėje plaštakoje, poodines kraujosruvos dešinio užausio srityje, kairiajame žaste, žaizda nugaroje, galėjo būti padaryti J. D. 2018 m. kovo 10 d. apklausoje nurodytu būdu. Pagal makromorfologines savybes nukentėjusiosios patirti sužalojimai galėjo būti padaryti 2018-03-09 apie 22.00 val., tai yra 2,5-6 paros iki apžiūros, bei minėti sužalojimai buvo padaryti mažiausiai 6-iais trauminiais poveikiais (t. I, b. l.37). Sugretinus nukentėjusios parodymus su specialisto išvadoje nurodytomis aplinkybėmis, akivaizdu, kad nukentėjusiajai konstatuoti sužalojimai, padaryti nukentėjusios nurodytomis aplinkybėmis. Teismas pažymi ir tai, kad nukentėjusios parodymus netiesiogiai patvirtina liudytojos I. R. Dikčiuvienės parodymai. Apklausta teisiamojo posėdžio metu liudytoja parodė, kad 2018 m. kovo 9 d. ryte pas ją atvyko dukra J. D.. Ji buvo susijaudinusi, ant dukros kaklo matė smaugimo žymes, buvo supjaustyta nugara, rankos riešas. Dukra parodė suplėšytą liemenę. Prieš šį įvykį dukrą matė prieš savaitę. Tada ant dukros sužalojimų nematė. Nors liudytojos parodymai yra išvestiniai, tačiau jie patvirtina nukentėjusios parodymus, specialisto išvadoje konstatuotas aplinkybes, juos papildo. Tiek nukentėjusios, tiek liudytojo parodymai, procesinių veiksmų protokoluose užfiksuotos aplinkybės, specialisto išvada ir specialisto paaiškinimai, vertinant juos kaip visumą, sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą.

Aptarti teisminio nagrinėjimo metu ištirti įrodymai teismui duoda pagrindą pripažinti, kad V. Š. 2018 m. kovo 9 d., apie 22 val., kaltinime nurodytoje vietoje ir aplinkybėmis, panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją J. D., t. y. tyčia sugriebęs rankomis suspaudė nukentėjusiosios kaklą (smaugė), tampė už plaukų, vieną kartą dešinės rankos delnu sudavė į kairę veido pusę, stumdė pastarąją tampydamas už drabužių, taip suplėšydamas jos 170 Eurų vertės kailinę liemenę, po to rankomis pastūmė J. D. į krūtinės sritį, dėl ko ši nukrito ant virtuvėje buvusių sukrautų plytelių, o šioms sudužus susipjaustė dešiniąją ranką ir nugaros sritį juosmenyje, taip padarė nukentėjusiajai odos nubrozdinimus kaklo dešinėje, dešiniajame rieše, dešinėje plaštakoje, poodines kraujosruvas dešiniojo užausio srityje, kairiajame žaste, žaizdą nugaroje, kas yra vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu bei sukėlė fizinį skausmą. Kaltinamojo V. Š. veiksmus, pagal nustatytas faktines aplinkybes, teismas kvalifikuoja pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Kaltinime, pareikštame V. Š., buvo nurodyta, kad nusikalstama veika buvo padaryta 2018 m. kovo 10 d. Bylą nagrinėjant teisme nustatyta, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė 2018 m. kovo 9 d., šios aplinkybės buvo nustatytos ir ikiteisminio tyrimo metu, tačiau dėl rašymo apsirikimo, ką baigiamųjų kalbų metu pripažino ir prokuroras, kaltinamajame akte nusikalstamos veikos padarymo data nurodyta 2018 m. kovo 9 d. Nurodytų aplinkybių pagrindu, šis netikslumas tikslintinas.

Dėl bausmės

Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatymas yra viena iš būtinų bausmės individualizavimo sąlygų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atsakomybę sunkinančią aplinkybę teismai pripažįsta tik tada, kai ją sudarantys faktai yra nurodyti kaltinamajame akte. Jei atsakomybę sunkinanti aplinkybė išaiškėja tik teisme ir nėra prokuroro, privataus kaltintojo ar nukentėjusiojo prašymo pakeisti kaltinimą, ji nepripažįstama atsakomybę sunkinančia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 1 d. Teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54–64 straipsniai) apžvalga Nr. 27-2. Teismų praktika. 2007, 27). Nors bylą nagrinėjant teisme nustatyta, kad V. Š. šią nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą (recidyvistas), tačiau ši aplinkybė kaltinamajame akte nurodyta nebuvo, kaltinimas šioje dalyje bylą nagrinėjant teisme pakeistas nebuvo, todėl teismas neturi pagrindo aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, laikyti jo atsakomybę sunkiančia aplinkybe. Be to, kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnio 2 dalyje, įvertina teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių (BK 61 straipsnio 4 dalies). Teismas įvertina V. Š. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia, nusikalstami veiksmai savo vaiko motinai sukėlė fizinį skausmą, buvo nežymiai sutrikdyta jos sveikata. Teismas pažymi ir tai, kad nusikalstama veika padaryta mažamečio vaiko akivaizdoje. Teismas pažymi, kad kaltinamasis V. Š. praeityje du kartus teistas už smurtines nusikalstamas veikas, ir anksčiau veikos padarytos prie moteris, viena iš jų prieš tą pačią nukentėjusiąją (t. I, b. l. 110-125). Bylos medžiaga nustatyta, kad kaltinamasis praeityje eilę kartų baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už nusižengimus, nuo kurių nukentėjo nukentėjusioji J. D. (t. I, b. l. 126-133). Nuolatinis smurtinių nusikalstamų veikų, sistemingas administracinių nusižengimų darymas rodo kaltinamojo nenorą taisytis, keisti savo elgesį, priimti visuomenėje priimtinas elgesio taisykles. Ankstesnės bausmės už smurtinio pobūdžio nusikatamas veikas kaltinamojo elgesiui teigiamos įtakos neturėjo, todėl yra pagrindas pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijose už padarytą nusikaltimą numatytą bausmę – laisvės atėmimą, jos dydį parenkant didesnį nei sankcijoje numatytas vidurkis.

BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas šį klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje. Be to, teismas turi įvertinti ir visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais bei šeima ir pan.). Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-895/2015, 2K-66-303/2015 ir kt.). Bylą nagrinėjant teisme nustatyta, kad V. Š. turi pareigą materialiai prisidėti prie mažamečio vaiko išlaikymo, yra pakankamai jauno amžiaus ir nors nedirba, tačiau nurodo, kad siekia dirbti ir užsidirbti. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog V. Š. nėra tiek pavojingas, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti, tik skiriant jam realią laisvės atėmimo bausmę. Teismo nuomone, kaltinamojo atžvilgiu paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti, ir neizoliavus jo nuo visuomenės. Spręstina, kad laisvės atėmimo bausmė su jos vykdymo atidėjimu, paskiriant atitinkamus įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemonę, kaltinamajam padarys pakankamą poveikį, kad jis suvoktų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir žalingumą visuomenei, taip pat pajustų neigiamas pasekmes, kurias nusikalstamų veikų padarymas sukelia pačiam kaltininkui. Tokia bausmė atitinka teisingumo principą ir yra pakankama ne tik nubausti jį už nusikalstamos veikos padarymą, bet ir sulaikyti nuo naujų nusikaltimų darymo ateityje. Esant nurodytoms aplinkybėms kaltinamojo V. Š. atžvilgiu taikytinas BK 75 straipsnis ir jam skirtinos bausmės vykdymas atidėtinas vienerių metų laikotarpiui.

BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadovaudamasis BK 72¹ straipsniu teismas gali įpareigoti kaltinamąjį nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu, jei tai būtina apsaugoti nukentėjusiojo asmens teisėtus interesus. Bylą nagrinėjant teisme nukentėjusioji parodė, kad kaltinamasis ją nuolat terorizuoja, be jos leidimo ateina į jos namus, net vykstant ikiteisminiam tyrimui nesilaikė įpareigojimo nesiartinti prie jos. Dėl tokio kaltinamojo elgesio sutriko jos sveikata. Nukentėjusios parodymus patvirtina teisiamojo posėdžio metu ištirtas vaizdo įrašas bei trumposios žinutės. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 72¹ straipsnyje. Kartu teismas pažymi, kad šios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas nesutrukdys kaltinamajam vykdyti jo kaip tėvo pareigas savo mažamečiam vaikui. Paskyrus šią baudžiamojo poveikio priemonė, savo pareigą auklėti ir išlaikyti nepilnametį vaiką , V. Š. galės realizuoti tarpininkaujant vaiko teisių apsaugos specialistams.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusioji J. D. pareiškė civilinį ieškinį dėl 500 eurų neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 178-183).

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Minėti principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad nukentėjusioji dėl nusikalstamos veikos patyrė fizinį skausmą, kuris lėmė ir dvasines kančias. Dėl patirtų sužalojimų nukentėjusioji kreipėsi į gydytojus, patyrė nepatogumus. Teismas pažymi ir tai, kad J. D. nukentėjo nuo savo vaiko tėvo, su kuriuo praeityje siejo artimi santykiai, kas dar labiau sustiprina neigiamus nukentėjusios išgyvenimus. Parinkdamas konkretų priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia. Jau buvo minėta, kad teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ir į pagrįstus kaltininko interesus. Bylos medžiaga nustatyta, kad kaltinamasis niekur nedirba, tačiau yra jauno amžiaus sveikas vyras, turintis visas galimybes dirbti ir užsidirbti ir atlyginti nukentėjusiajai padarytą neturtinę žalą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir teismų praktikoje nusistovėjusią žalos dydžio nustatymo praktiką, nukentėjusiajai priteistina 500 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paliktinos nepakeistos iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Elektroninė laikmena (t. II, b. l. 5) įsiteisėjus nuosprendžiui, grąžintina nukentėjusiajai J. D..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304, 305, 307 straipsniais,

nusprendė:

V. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti laisvės atėmimu 8 (aštuonims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 7, 10 punktais bausmės vykdymą atidėti 1 (vieniems) metams, įpareigojant per mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, per visą bausmės atlikimo laikotarpį tęsti darbą arba registraciją Užimtumo tarnyboje, per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 5 val. jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, BK 72¹ straipsniu paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį uždrausti V. Š. artintis prie nukentėjusios J. D. arčiau kaip 100 metrų atstumu, bet kokia forma bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiąją, lankytis vietose, kuriose būna nukentėjusioji J. D..

Kardomąsias priemones V. Š. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti nepakeistas iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nukentėjusios J. D. civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti iš V. Š. nukentėjusios J. D. naudai 5 00 (penkis šimtus) eurų neturtinei žalai atlyginti.

Elektroninę laikmeną įsiteisėjus nuosprendžiui, grąžintina nukentėjusiajai J. D..

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.