- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-02-06
- Bylos Nr.
- A8.-434-369/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00217-2020-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Ovidijus Ramanauskas (pirm.)
- Pažeidėjas
- J. M.
- Institucija
- Kauno teritorinė muitinė teisės skyrius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas, teismo posėdyje nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamai J. M., rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusiai (duomenys neskelbtini), gyvenančiai (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 212 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
J. M., būdama muitinės tarpininko UAB „A.“ atstove, 2018 m. balandžio 5 d. Vilniaus krovinių postui „Centras“ pateikė elektroninę importo deklaraciją Nr. 18 LTVC01001MO25DE2 (prekė Nr. 5), kuria deklaravo UAB „Baltijos arsenalas“ į Sąjungos muitų teritoriją importuojamus turistinius dokumentų dėklus, kabinamus ant kaklo, tačiau prekę Nr. 5 neteisingai suklasifikavo TARIC kodu 4202129990 (taikytas 3,5 procento muito tarifas). Apskaičiuota mokestinė nepriemoka sudaro 383 Eur (7,66 bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio). Taip muitinės deklaracijoje pateikdama neteisingus duomenis apie deklaruojamos prekės kodą J. M. pažeidė 2013 m spalio 9 d. Europos parlamento ir tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 15 straipsnio 2 dalį ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 212 straipsnio 2 dalyje (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 redakcija).
Žemesnės instancijos teismas
Iš administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad J. M. su protokolu, kuriame nurodyta, be kita ko, informacija apie administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, susipažino (b. l. 1). Teismas negavo J. M. prašymo atidėti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą. Susisiekus telefonu J. M. paaiškino, kad administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai pareigūnei nurodė, kad administracinio nusižengimo byla teisme būtų nagrinėjama jai nedalyvaujant. Analogišką poziciją J. M. išreiškė pokalbio telefonu metu. Visa tai sudaro pagrindą administracinio nusižengimo bylą nagrinėti teismo posėdyje nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamai J. M. (ANK 629 straipsnio 1 dalis).
Iš (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojo, atliekančio direktoriaus funkcijas, R. B. 2019 m. gruodžio 25 d. rašto, adresuoto UAB „A.“ muitinės tarpininko atstovei J. M., matyti, kad ji išleidimo į laisvą apyvartą ir vidaus vartojimui vienu metu muitinės procedūrai įforminti pateikė 2018 m. balandžio 5 d. elektroninę importo deklaraciją Nr. 18 LTVC01001MO25DE2 (prekė Nr. 5), kuria deklaravo UAB „Baltijos arsenalas“ į Sąjungos muitų teritoriją importuojamus „Turistinius dokumentų dėklus, kabinamus ant kaklo“, klasifikuojant EB integruoto tarifo kodu 4202129990. Atlikus UAB „Baltinos arsenalas“ ūkinės komercinės veiklos, jos apskaitos, susijusios su prekių išleidimo į laisvą rinką ir vidaus vartojimui vienu metu muitinės procedūros vykdymu, patikrinimą, remiantis muitinio įforminimo metu pateiktais dokumentais, patikrinimo metu pateiktais prekių aprašymais, nuotraukomis bei vadovaujantis 2013 m. spalio 9 d. Europos parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 57 straipsniu, 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo, Kombinuotąja nomenklatūra, patvirtinta Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 1925/2017, iš dalies keičiančiu tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo 1 priedą, Kombinuotosios nomenklatūros 1-6 bendrosiomis aiškinimo taisyklėmis, Kombinuotosios nomenklatūros pozicijų ir subpozicijų pavadinimais, Suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos paaiškinimais ir atsižvelgiant į panašių prekių klasifikavimą Europos Privalomosios tarifinės informacijos duomenų bazėje bei remiantis Europos Bendrijos integruoto tarifo (Taric) duomenimis, UAB „Baltijos arsenalas“ importuotos prekės, deklaruotos aukščiau nurodyta muitinės deklaracija, klasifikuotos neteisingu TARIC kodu (b. l. 3). Atsakydama į (duomenys neskelbtini) pateiktą raštą J. M., be kita ko, nurodė, kad atsakomybės nevengia (b. l. 4).
Iš 2019 m. rugsėjo 6 d. UAB „Baltijos arsenalas“ patikrinimo, kurį atliko Kauno teritorinė muitinė, ataskaitos Nr. 9KM 320050 M matyti, jog konstatavus, kad UAB „Baltijos arsenalas“ importuotos prekės „ant kaklo kabinami turistiniai dokumentų dėklai“ klasifikuotos neteisingu kodu, nuspręsta pakeisti 2018 m. balandžio 5 d. muitinės deklaracija Nr. 18 LTVC01001MO25DE2 (prekė Nr. 5) deklaruotos prekės TARIC kodą iš 4202129990 į 4202921900, prekę aprašant „turistiniai neperšlampami dokumentų (telefonų) dėklai iš lakštinio plastiko, kabinami ant kaklo“. Iš atlikto patikrinimo duomenų matyti, kad UAB „Baltijos arsenalas“ dėl atlikto patikrinimo pretenzijų neturi ir sutinka su pateiktais patikrinimo rezultatais. Bendrovė taip pat pateikė nustatytos muito mokesčio nepriemokos (1 063 Eur) sumokėjimą Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos patvirtinančio AB „SEB bankas“ 2019 m. rugsėjo 5 d. mokėjimo nurodymo Nr. 1671 kopiją (b. l. 14-18).
Iš (duomenys neskelbtini) skyriaus viršininkės O. A. 2019 m. liepos 12 d. tarnybinio pranešimo Nr. 4B-1450 ir (duomenys neskelbtini) skyriaus viršininkės pavaduotojos J. G. 2019 m. liepos 23 d. tarnybinio pranešimo Nr. 4B-1511 matyti, kad UAB „Baltijos arsenalas“ importuotas prekes – turistinius neperšlampamus dokumentų (telefonų) dėklus iš lakštinio plastiko, kabinamus ant kaklo, tikslinga klasifikuoti pagal kodą Nr. 4202 92 19 00 (b. l. 34-36).
Motyvuojamoji dalis
J. M. administracinio nusižengimo kvalifikavimo motyvai ir išvados
ANK 212 straipsnio 2 dalyje (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 redakcija) numatyta administracinė atsakomybė už deklaranto neteisingų duomenų pateikimą deklaracijoje arba kitokį muitinės suklaidinimą, kai neteisingai deklaruotų prekių (daiktų) vertė neviršija vieno šimto bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.
Pagal Europos Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio 2 dalį, pateikdamas muitinei muitinės deklaraciją, laikinojo saugojimo deklaraciją, įvežimo bendrąją deklaraciją, išvežimo bendrąją deklaraciją, reeksporto deklaraciją ar pranešimą apie reeksportą arba prašymą išduoti leidimą ar priimti kitą sprendimą, atitinkamas asmuo prisiima atsakomybę už visus toliau išvardytus atvejus: a) deklaracijoje, pranešime arba prašyme pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą; b) visų deklaraciją, pranešimą arba prašymą papildančių dokumentų autentiškumą, tikslumą ir galiojimą; c) kai taikytina – visų pareigų, susijusių su atitinkamos muitinės procedūros įforminimu konkrečioms prekėms arba su operacijomis, kurias leista atlikti, vykdymą.
Teismas, ištyręs administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad J. M. padarė jai inkriminuotą administracinį nusižengimą. Tokią išvadą visų pirma patvirtina deklaracijos kopija, komercinės sąskaitos duomenys, atlikto patikrinimo ataskaita. Teismas pažymi, kad ANK 212 straipsnyje (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 redakcija) numatytas administracinis nusižengimas (prekių (daiktų) deklaravimo tvarkos pažeidimas) gali būti padaromas tiek tyčia, tiek neatsargiai ir kaltės forma neturi reikšmės asmens veiksmų teisiniam vertinimui pagal minėtą ANK straipsnį. Taigi, J. M. veika kvalifikuotina pagal ANK 212 straipsnio 2 dalį (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 redakcija).
Dėl J. M. skirtino administracinės nuobaudos
ANK 212 straipsnio 2 dalies (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 redakcija) sankcijoje numatyta bauda nuo trijų šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt eurų.
Baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 2 dalis).
Pagal ANK 34 straipsnio 5 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
Teismų praktikoje aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį (kuris atitinka ANK 34 straipsnio 5 dalį), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą pažymėta, kad šis straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4/2011, 2AT-7-4-2013). Kartu pažymėtina, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-11-303/2018).
J. M. padarė administracinį nusižengimą, susijusį su prekyba, finansų sistema ir oficialiąja statistika. Pagal bylos duomenis, negalima daryti išvados, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kryptingai siekė padaryti šį administracinį nusižengimą, nesilaikė pareigos teisingai deklaruoti duomenis turėdamas išankstinių neteisėtų tikslų. Priešingai, byloje esantys duomenys patvirtina, kad J. M. minėtus veiksmus padarė elgdamasi neapdairiai, vėliau padarytas deklaravimo tvarkos pažeidimas buvo pašalintas. Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos dydžio, būtina įvertinti J. M. asmenybę. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra jauno amžiaus, turi nedidelį muitinės tarpininko atstovo darbo stažą. Byloje nėra duomenų apie jos patraukimą baudžiamojon atsakomybėn. Taip pat nenustatyta, kad J. M., anksčiau teikdama deklaravimo paslaugas Kauno teritorinei muitinei ar kitoms institucijoms, nesilaikydavo teisės aktų reikalavimų. Ji pirmą kartą traukiama administracinėn atsakomybėn už tokio pobūdžio administracinio nusižengimo padarymą. Taigi, nėra pagrindo daryti išvadą, kad J. M. linkusi nesilaikyti įstatymų. Priešingai, jos padarytas administracinis nusižengimas laikytinas atsitiktiniu. Be to, J. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji neneigia padariusi administracinį nusižengimą ir gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Kaip minėta, ANK 212 straipsnio 2 dalies (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 redakcija) sankcijoje numatyta minimali bauda yra trys šimtai eurų. Teismas, įvertinęs anksčiau aptartas aplinkybes, apibūdinančias J. M. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir jos asmenybę, taip pat atsižvelgdamas į protingumo ir teisingumo principus, bei tai, kad nuo J. M. padaryto administracinio nusižengimo praėjo beveik dveji metai, daro išvadą, kad minėto straipsnio sankcijoje įtvirtintos minimalios baudos ar mažesnės šios rūšies administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju pažeistų administracinės nuobaudos paskirtį, būtų neproporcingas padarytam administraciniam nusižengimui ir J. M. asmenybei. Todėl yra teisinis pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir paskirti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui švelnesnę administracinę nuobaudą, nei ANK 212 straipsnio 2 dalies (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 redakcija) sankcijoje nustatyta, t. y. įspėjimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
J. M. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 212 straipsnio 2 dalyje (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 redakcija), ir, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalį, jai skirti įspėjimą.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.