- Teismas
- Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-09-23
- Bylos Nr.
- A15.-155-367/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-46-3-00060-2020-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Raimonda Pauparienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- T. Š.
- Institucija
- ,Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pagėgių policijos komisariatas
- Advokatai
- Tomas Leščinskas
- Kategorijos
- 16.9.8Transporto priemonės vairavimas neturint teisės vairuoti, vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui atimta ar sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, arba transporto priemonės perdavimas tokiam asmeniui vairuoti (ANK 424 str.)
- 21.9.9Pirmosios instancijos teismo sprendimai (ANK 635 str.)
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam T. Š., jo atstovui advokatui Tomui Leščinskui,
žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje T. Š. traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 427 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2020 m. vasario 27 d. T. Š. atžvilgiu surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad jis 2019 m. rugsėjo 16 d. apie 17 val. 30 min. vairavo traktorių būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis, t. y. 1,13 prom. Pažymėta, kad asmuo traktorių vairavo neturėdamas teisės vairuoti.
Tokie T. Š. veiksmai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 427 straipsnio 1 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu T. Š. kaltės nepripažino. Pripažino faktą, kad vairavo traktorių neturėdamas tam teisės, kai ji yra atimta. Paaiškino, kad prieš metus laiko, rugsėjo 16 d. iš ryto išvažiavo pagrybauti. Begrybaujant priėjo kanalą ir pamatė „šviežiai“ nušautą elnią. Atsivarė priekabą ir į ją norėjo įkelti elnią, tačiau užklimpo. Tuomet grįžo namo, pasikvietė draugą, kad pavairuotų traktorių. Nurodė, kad abu atvyko į minėtą vietą prie kanalo. Paaiškino, kad jo draugas išlipęs iš traktoriaus nuėjo link automobilio, o jis sėdęs už traktoriaus vairo. Nurodė, kad ruošiantis traukti užklimpusį automobilį, iš krūmų išniro asmuo, kuris pradėjo šaukti, kad nušovė (t. y. T. Š.) elnią, klausė kur šautuvas. Pažymėjo, kad tuo metu labai išsigando, būdamas už traktoriaus vairo pavažiavo juo apie 50 metrų. Iš krūmų taip pat išniro pareigūnai, kurie šaukė, jog jis nušovė elnią. Nurodė, kad pradėjo jaudintis, jam buvo nurodyta niekur neiti, stovėti prie mašinos, kad nepasišalinti iš įvykio vietos. Norėdamas nuraminti nervus, įlindo į automobilį ir būdamas keleivio pusėje išgėrė degtinės. Nurodė, kad turėjo 0,3 l. talpos buteliuką. Pabrėžė, kad jo draugas matė, kaip jis vartojo alkoholį. Vėliau atvyko policijos pareigūnai, visi ieškojo šautuvų, taip pat tikrino jo ir draugo blaivumą. Jo atžvilgiu nustatė 1,13 prom. girtumą, draugas buvo blaivus. Pažymėjo, kad traktoriaus iki įvykio vietos nevairavo, jį į įvykio vietą atvairavo jo draugas. Kuomet draugas išlipęs iš traktoriaus nuėjo pritvirtinti troso prie įklimpusio automobilio, persėdo prie traktoriaus vairo. Nurodė, kad tuo metu buvo blaivus, alkoholį gėrė vėliau siekiant nusiraminti.
Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą atstovas A. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad administracinio nusižengimo teisena pradėta gavus ikiteisminio tyrimo medžiagą, kurioje buvo nurodyta, kad policijos pareigūnai sulaikė neblaivų vairuotoją. Paaiškino, kad administracinio nusižengimo protokolas surašytas vadovaujantis liudytojų tarnybiniais pranešimais.
Liudytoja Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Tauragės AVPK) Pagėgių policijos komisariato (toliau – Pagėgių PK) tyrėja L. B. nurodė, kad gavo iškvietimą, jog galimai nušautas elnias ir kad traktorių vairavo neblaivus asmuo. Nurodė, kad asmenų girtumas buvo nustatinėjamas, tačiau neprisimena, kas jį nustatinėjo. Nematė, kad T. Š. būtų ėjęs į automobilį ar vartojęs alkoholį. Nurodė, kad jai atvykus, minėtas asmuo su anksčiau atvykusiais kolegomis kartu stovėjo prie automobilio. Pažymėjo, kad T. Š. antrankiai uždėti nebuvo, jis galėjo laisvai judėti. Kodėl administracinio nusižengimo protokolą surašė praėjus tokiam ilgam laiko tarpui, paaiškinti negali, iškart po įvykio pradėjo tik ikiteisminį tyrimą dėl elnio nušovimo. Protokolą surašė remdamasi tarnybiniu pranešimu.
Liudytojas Tauragės AVPK Pagėgių PK vyriausiasis tyrėjas R. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad gavo iškvietimą vykti į Dinkių kaimą, kadangi kolegos buvo sulaikę T. Š. su draugu įtariant nušovus elnią. Nurodė, kad jo kolegė pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl elnio nušovimo, o jis pradėjo administracinio nusižengimo teiseną, kadangi kolegos nurodė, jog matė, kad būdamas neblaivus T. Š. vairavo traktorių. Nurodė, kad jo manymu, T. Š. buvo neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas, galiausiai, patikrinus alkotesteriu, buvo nustatytas jo neblaivumas. Pažymėjo, kad jis T. Š. pats tikrino alkotesteriu, nustatė lengvą girtumo laipsnį. Nurodė, kad nematė, jog T. Š. įvykio vietoje būtų vartojęs alkoholio. Tikrinant automobilį matė alkoholio buteliuką, bet negali pasakyti, ar jis buvo pilnas, ar tuščias.
Liudytojas V. M. nurodė, kad nematė, kad T. Š. būtų nuėjęs iki automobilio ar vartojęs alkoholį. Taip pat nematė alkoholio taros. Nepastebėjo, kuriuo metu buvo tikrinamas T. Š. blaivumas. Įvykio vietoje dalyvavo dėl galimo elnio nušovimo, medžioklės taisyklių pažeidimo. Nurodė, kad įvyko vietoje buvo apie 3-4 valandas, nuo 14 val. Pažymėto, kad visą laiką kartu buvo ir T. Š., jis nebuvo uždarytas, galėjo laisvai judėti po įvykio vietą.
Teismo posėdžio metu, sutikus proceso dalyviams, pakartotinai nekviečiant liudytojų į posėdį, teismas pagarsino liudytojų A. M., Ž. S. ir T. Š. parodymus.
Liudytojas Ž. S. nurodė, kad dirba Tauragės AVPK kriminalinės policijos skyriuje. Įvykio dieną kartu su kolege A. M. važinėjosi darbo reikalais. Jam paskambinęs asmuo pranešė, kad miške galimai brakonieriaujama. Apie 16-17 val. nuvažiavus į įvykio vietą pamatė automobilį Toyota Landcruiser su priekabėle bei užvestą traktorių. Pabrėžė, kad netoli priekabėlės gulėjo elnias, link elnio važiavo traktorius. Tuomet priėjo prie važiuojančio traktoriaus, durelės buvo atidarytos, todėl vairuotojui liepė sustoti, tačiau jis nepakluso. Užlipo ant traktoriaus kopėtėlių, siekiant, kad vairuotojas geriau girdėtų ir suprastų kas yra sakoma, tačiau vairuotojas pradėjo važiuoti atbulomis, neilgai trukus sustojo. Atpažino, kad vairuotojas T. Š.. Nurodė, kad kartu su T. Š. įvykio vietoje rado ir T. Š.. Abiem asmenims liepė likti įvykio vietoje, laukti atvykstančių pareigūnų. Nematė, kad T. Š. būtų įsėdęs į automobilį ir vartojęs alkoholį. Pabrėžė, jog visureigyje matė mažą degtinės buteliuką, mano, kad jis nebuvo atsuktas. Nurodė, jog policijos pareigūnai į įvykio vietą atvyko po 30-40min., nuo jų atvykimo į įvykio vietą.
Liudytoja A. M. pateikė analogiškus parodymus. Pabrėžė, kad į įvykio vietą atvyko apie 16 val., kol atvažiavo policijos pareigūnai, praėjo pusvalandis. Nurodė, kad. T. Š. sėdėjo visureigyje, tačiau negali pasakyti, ar T. Š. taip pat buvo įlipęs į automobilį. Pabrėžė, kad automobilyje matė degtinės butelį, jis buvo pilnas. Nematė, kad T. Š. būtų vartojęs alkoholio įvykio vietoje.
Liudytojas T. Š. nurodė, kad užklimpus T. Š. automobiliui miške, jis vyko kartu su juo į mišką traktoriumi, siekiant ištraukti automobilį. Nuvykęs į įvykio vietą, pamatė gulintį elnią, o neilgai trukus prie jo pribėgo moteris civiliniais rūbais, kuri prisistatė policijos pareigūne. Nurodė, kad prie T. Š. nubėgo vyras. Iš pradžių nepatikėjo, kad jie yra policijos pareigūnai, kadangi buvo be spec. aprangų. Asmenys juos kaltino brakonieriavimu. Nurodė, kad vyriškiui užlipus ant traktoriaus kopėtėlių, T. Š. šiek tiek pavažiavo atbuline eiga. Buvo liepta niekur neiti, todėl atsisėdo automobilyje. Nurodė, kad į automobilį įlipęs buvo ir T. Š., kuris išgėrė degtinės. Tai padarė iki atvykstant policijos pareigūnams, kurie į įvykio vietą atvyko po 30 min -1 val. laiko.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagrindinės administracinės atsakomybės nuostatos nustatytos ANK 2 straipsnyje, kurio 3 dalyje nurodyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o 4 dalyje – kad pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius.
Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę bei kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.
Žemesnės instancijos teismas
Teisėtas, pagrįstas, o kartu ir teisingas sprendimas administracinio nusižengimo byloje gali būti priimtas tik tuo atveju, jei išsamiai atskleidžiamos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Jeigu nepavyksta išsiaiškinti įvykio, dėl kurio buvo pradėtas administracinio nusižengimo tyrimas (teisena), esminių aplinkybių, teismas negali patikimai nustatyti materialios tiesos. Bylos įrodymų vertinimas, kaip sudėtinė įrodinėjimo teisme proceso dalis, yra neišvengiamai susijusi su visų bylos duomenų išsamiu ir nešališku išnagrinėjimu. Taigi administracinio nusižengimo tyrimas atliekamas vadovaujantis administracinio nusižengimo teisenos paskirtimi ir principais (ANK 563, 566 straipsniai), administracinio nusižengimo bylos aplinkybės turi būti ištiriamos visapusiškai ir objektyviai (ANK 567 straipsnis), laikantis įrodymų vertinimo taisyklių (ANK 569 straipsnis), o teismo sprendimas privalo būti motyvuotas (ANK 635 straipsnio 1 dalis), jo motyvuojamojoje dalyje, be kitų ANK 636 straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių, turi būti nurodomi argumentai, kuriais atmetami priešingi įrodymai.
ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.
Bylos medžiaga nustatyta, kad T. Š. administracinėn atsakomybėn patrauktas pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis protokole nurodytu laiku ir vietoje vairavo traktorių „Class Celtis 456“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus – nustatytas lengvas girtumo laipsnis (1,13 promilės), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, tuo pažeidė KET 14 punkto reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė, už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivus (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, arba vengęs apsvaigimo patikrinimo, arba alkoholį (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojęs iki patikrinimo vairuotojas, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda už šioje dalyje, šio kodekso 420 straipsnio 3, 4 dalyse, 422 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5 dalyse, 423 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio 4 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, jei nepraėjo vieni metai nuo paskirtos nuobaudos įvykdymo, arba kuris turi nepanaikintą ar neišnykusį teistumą už nusikalstamą veiką, kurią jis padarė neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuodamas transporto priemonę.
Byloje kyla ginčas dėl T. Š. vairavimo būnant neblaiviam fakto. T. Š. su šia aplinkybe nesutinka, nurodo, kad traktorių vairavo būdamas blaivus, o alkoholį vartojo jau išlipęs iš traktoriaus. Pripažįsta kaltę dėl traktoriaus vairavimo neturint tam teisės vairuoti.
Nustatyta, kad T. Š. kaltė, padarius ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, įrodinėjama išimtinai tarnybiniame pranešime užfiksuotais duomenimis. Šią aplinkybę teismo posėdžio metu patvirtino administracinio nusižengimo protokolą surašiusi Tauragės AVPK Pagėgių PK tyrėja L. B., kuri nurodė, jog protokolas buvo pildomas vadovaujantis kolegos tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo.
Iš byloje pateiktų tarnybinių pranešimų dėl ikiteisminio tyrimo ir dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn, matyti, kad 2019 m. rugsėjo 16 d. apie 16 val. buvo gautas pranešimas, kad Pagėgių miškuose galimai brakonieriaujama. Nuvykęs į įvykio vietą, pareigūnas Ž. S. matė automobilį Toyota Landcruiser, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba ir traktorių Class Celstis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Užfiksavo, kad traktorių vairavo T. Š. t. y. atvykus į įvykio vietą T. Š. buvo užvesto traktoriaus viduje, o liepus užgesinti traktoriaus variklį, T. Š. nepakluso reikalavimui ir įjungęs atbulinį bėgį pradėjo važiuoti atgal. Tuo metu Ž. S. buvo užlipęs ant traktoriaus kopėtėlių ir važiavo kartu. Nurodyta, kad po keleto liepimų sustoti ir išjungti variklį, T. Š. sustojo, užgesino variklį, išlipo iš traktoriaus ir kartu su pareigūnu sugrįžo į įvykio vietą. Nurodyta, kad po kurio laiko į įvykio vietą atvyko Tauragės AVPK Pagėgių PK pareigūnai. T. Š. ir jo draugui alkotesteriu buvo nustatyti girtumo laipsniai, konkrečiai T. Š. atžvilgiu – 1,13 prom. Nurodyta, kad nustačius, jog T. Š. traktorių vairavo būdamas neblaivus, tikslinga spręsti klausimą dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį.
Iš byloje pateiktų Alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo duomenų matyti, kad T. Š. blaivumas tikrintas 2019 m. rugsėjo 16 d. 17 val. 41 min., nustatytas neblaivumo laipsnis – 1,13 prom.
Teismo posėdžio metu liudytojas V. M. nurodė, kad sužinojus apie galimai daromą medžioklės taisyklių pažeidimą, atskubėjo į įvykio vietą. Nurodė, kad tuo metu buvo apie 14 valanda. Į įvykio vietą atvyko kartu su neuniformuotais pareigūnais. Įvykio vietoje pamatė stovinčius automobilį bei traktorių, traktoriaus viduje sėdėjo pažįstamas T. Š.. Nurodė, kad priėjus prie traktoriaus T. Š. pradėjo važiuoti atbulomis, tuo metu ant traktoriaus kopėtėlių palypėjęs stovėjo pareigūnas. Neilgai trukus T. Š. sustojęs, į įvykio vietą privažiavo daugiau žmonių. Nurodė, kad įvykio vietoje kartu su T. Š. išbuvo apie 3-4 valandas, pažymėjo, kad T. Š. buvo išlipęs iš traktoriaus, mano, kad jis galėjo laisvai judėti, tačiau nepastebėjo, kad jis būtų nuėjęs iki automobilio ar vartojęs alkoholį. Taip pat nematė alkoholio taros.
Analogiškus parodymus dėl traktoriaus vairavimo teismo posėdžio metu pateikė ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Traktoriaus vairavimo faktą taip pat patvirtino teismo posėdžio metu apklausti liudytojai Ž. S., A. M., T. Š..
Aptarti bylos duomenys leidžia teigti, kad T. Š. neturėdamas teisės vairuoti, vairavo transporto priemonę. Tačiau, bylos duomenys neleidžia daryti neginčytinos išvados, kad vairuodamas traktorių T. Š. buvo neblaivus. Ž. S. tarnybiniame pranešime nurodė, kad apie 16 val. gavo pranešimą, kad Pagėgių miškuose galimai brakonieriaujama ir tada vyko į įvyko vietą, tikslus atvykimo laikas nežinomas, pareigūnas R. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad jam atvykus į įvykio vietą, nuo įvykio pradžios buvo praėję apie valanda laiko, negalėjo nurodyti tikslaus laiko, iš Alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo duomenų matyti, kad T. Š. blaivumas tikrintas 17 val. 41 min. T. Š. nurodė, kad įvykio metu susijaudino ir norėdamas nusiraminti, nuėjo į automobilį ir išgėrė degtinės. Liudytojas T. Š., nurodė, jog matė, kad T. Š. būdamas automobilyje išgėrė degtinės. Liudytojas R. S. nurodė, kad tikrinant automobilį matė alkoholio buteliuką, bet negalėjo pasakyti, ar jis buvo pilnas, ar tuščias, taip pat, liudytojai Ž. S. ir A. M. nurodė, jog matė, kad automobilyje buvo degtinės butelis. T. Š. blaivumas nebuvo tikrintas iškart išlipus iš traktoriaus, vadovaujantis liudytojo R. S. parodymais, neblaivumo patikrinimas atliktas praėjus mažiausiai valandai laiko nuo įvykio pradžios t. y. traktoriaus vairavimo fakto. Remiantis šiomis aplinkybėmis, galima daryti prielaidą, jog T. Š. per laikotarpį nuo išlipimo iš traktoriaus iki neblaivumo patikrinimo turėjo objektyvią galimybę išgerti alkoholio.
Nurodytina, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartys Nr. 2AT-24-139/2016, 2AT-78-788/2016, 2AT-27-976/2015). Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo nagrinėjimo procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (LAT nutartis Nr. 2AT-31-2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N663-156/2007). Anksčiau aptartų aplinkybių pagrindu ir atsižvelgiant į įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, t. y. jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai institucijai, darytina išvada, kad šioje byloje nėra surinkta patikimų ir neginčytinų duomenų, neabejotinai patvirtinančių, kad T. Š. protokole nurodytu laiku ir vietoje vairavo traktorių „Class Celtis 456“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus.
Tačiau, bylos medžiaga nenuginčijamai įrodyta, kad T. Š. padarė ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą, nes neturėdamas teisės vairuoti, kai ši teisė yra atimta, vairavo traktorių.
Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, administracinio nusižengimo protokole konstatuotas nusižengimas iš ANK 427 straipsnio 1 dalies perkvalifikuotinas į ANK 424 straipsnio 3 dalį.
Pripažinus asmenį kaltu dėl nusižengimo padarymo, spręstinas nuobaudos skyrimo klausimas. Nagrinėjamu atveju T. Š. atsakomybe lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad asmuo pripažino padaręs nusižengimą (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas sprendžia, jog administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti T. Š. paskyrus minimalią ANK 424 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatytą 400 Eur baudą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 636 straipsniu,
nutaria:
T. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 3 dalyje ir paskirti 400 Eur (keturių šimtų eurų) baudą.
Išaiškinti, kad vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.
Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Baudą sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Swedbank“, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AB banke, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske bank A/S Lietuvos filiale, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele” banke, įmokos kodas – 1001, paskirtis ROIK: 20111317556.
Jei pažeidėjas nesumoka baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą pateikiamas vykdyti priverstine tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis).
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės Tauragės rūmų teismą.