- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-27
- Bylos Nr.
- 2S-162-577/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-40363-2015-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Ieškovas
- A. J.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai antstolės Irenos Bakšienės, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas A. J. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos antstolės Irenos Bakšienės, 12 000 Eur žalos atlyginimo. Nurodė, kad antstolė I.Bakšienė vykdė vykdomuosius dokumentus ieškovui nežinant iki 2015 metų; žinodama, kad nuo 2004 m. ieškovas niekur nedirba, neturi jokių pajamų, turto, siekdama pasipelnyti, gauti atlygį, tyčia netaikė CPK 631 str. 1 d. 2 p. Teigė, kad yra pagrindas taikyti I.Bakšienei civilinę atsakomybę, tačiau vadovaudamasis CK 6.271 str. 4 d., viešojo administravimo įstatymu, mano, jog žalą privalo atlyginti valstybė.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 23 d. nutartimi ieškovui nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti, t.y. nurodyti atsakovu antstolę Ireną Bakšienę, kartu nurodant jos kontoros buveinės vietą (ir ieškinį atitinkamai pareikšti pagal šio antstolio buvimo vietą), taip pat nurodyti ieškinio sumą, ją nurodžius – atitinkamai sumokėti žyminį mokestį, pridėti ieškinio dalyką ir reikalavimą pagrindžiančius įrodymus, patikslinti reikalavimą dėl žalos priteisimo, taip pat pareikšti nuomonę dėl sprendimo už akių priėmimo, pateikti informaciją, ar byla bus vedama per advokatą, pateikti nuomonę dėl taikos sutarties sudarymo galimybių. Nutartyje paaiškino, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 16 str., civilinės atsakomybės atveju antstolis neatsako kaip valstybės pareigūnas. Nurodė, kad šiuo atveju LR Valstybė yra netinkamas atsakovas, todėl turi būti pakeistas tinkamu, kaip atsakovą nurodant antstolę Irena Bakšienę, nurodyta antstolės kontoros vieta ir pagal šią vietą teismui pateiktas ieškinys. Išaiškino, kad bylos teismingumui turi būti taikomas CPK 29 str., pagal kurį ieškiniai fiziniams asmenims paduodami pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Kadangi ieškovas prašo priteisti tiek turtinę, tiek neturtinę žalą, teismas pažymėjo, kad ieškovas turi nurodyti kiekvienos prašomos priteisti žalos (turtinės ir neturtinės) dydį atskirai, įpareigojo sumokėti žyminį mokestį pagal LR CPK 80 str. 1 d. 1 p. įtvirtintas žyminio mokesčio apskaičiavimo taisykles. Atkreipė dėmesį, jog ieškovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių ieškinyje išdėstytas aplinkybes, nepareiškė nuomonės dėl sprendimo už akų priėmimo galimumo.
Atskirojo skundo argumentai
Ieškovas A. J. atskiruoju skundu prašo perduoti bylą teismui, kuriam ji teisminga, išreikalauti iš antstolės I.Bakšienės A. J. skundus, prašymus, taip pat Rokiškio rajono apylinkės teismo civilinę bylą Nr. 2-618-233/2015 ir Panevėžio apygardos teismo civilinę bylą Nr. 2S-558-544/2015, objektyviai išnagrinėti civilinę bylą, kad būtų apginta pažeista ieškovo teisė ar įstatymo saugomas interesas, kuris nagrinėjamu atveju yra akivaizdus. Nurodė, kad šiuo atveju, vadovaujantis CPK 30 str. 7 p., (dėl procesinės prievartos priemonių taikymo), 3 p., 12 p., teisė pasirinkti vieną iš kelių teismų, kuriam byla teisminga, priklauso ieškovui. Apelianto įsitikinimu, skundžiamos nutarties teiginiai, susiję su Antstolių įstatymo normų taikymu, prieštarauja CK 6.246 str. nuostatoms. Teigia, kad valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikia taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Remiasi CK 6.271 str. 2 d., numatančia, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas. Apelianto įsitikinimu, antstolės I.Bakšienės veiksmai, nurodyti civilinėje byloje Nr. 2-48070-294/2015, sudaro pagrindą taikyti civilinę atsakomybę pagal CK 6.271 str. nuostatas. Pažymi, jog ieškinyje aiškiai nurodyta, kad už antstolės padarytus pažeidimus, ieškovas prašo neturtinės žalos iš atsakovo - Lietuvos valstybės. Argumentus dėl atsakovo grindžia CK bei ATPK nuostatomis. Kadangi pagal CPK 510 str. 4 d. skundo nepadavimas neatima teisės kreiptis į teismą dėl antstolio neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, mano, jog reikia vadovautis CPK 510 str. 2 d., numatančia, kad skundai dėl antstolio veiksmų žyminiu mokesčiu neapmokestinami. Pasak apelianto, pagal teismų praktiką, atlygintinos žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Kadangi byla nėra išnagrinėta, konkreti priteisiama suma nėra teismo nustatyta, mano, jog iš anksto apmokėti žyminiu mokesčiu negali būti reikalaujama. Taip pat apeliantas nurodė, kad jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, teismui dokumentų originalų pateikti negali. Prašo išreikalauti, vadovaujantis CPK 135 str. 2 d.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal CPK 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
Nagrinėjamu atveju yra kvestionuojamas pirmos instancijos teismo nutarties, kuria buvo nustatytas terminas pareiškimo trūkumams pašalinti, teisėtumas ir pagrįstumas.
Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (Konstitucijos 30 str. 1 d., CPK 5 str. 1 d.). Šią savo teisę asmuo turi įgyvendinti laikydamasis įstatymuose nustatytos tvarkos. Įstatymų leidėjas, siekdamas vienodai visiems asmenims užtikrinti teisę į teisminę gynybą, nustatė minimalius kreipimosi į teismą reikalavimus (formos, turinio), kurių nesilaikant, gali būti nustatytas terminas trūkumams pašalinti (CPK 115 str. 3 d., 138 str.). Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar pareikštas ieškinys atitinka jo formai ir turiniui keliamus reikalavimus, nustatytus CPK 135 straipsnyje. Pagal civilinio proceso taisykles, kai procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį trūkumams pašalinti.
Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovas A. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo. Ieškinyje atsakovu nurodė Lietuvos Respublikos Valstybę, atstovaujamą antstolės Irenos Bakšienės, kuri, pasak apelianto, vykdydama išieškojimą ieškovo atžvilgiu pažeidė savo pareigas, piktnaudžiavo padėtimi. Pirmosios instancijos teismas ieškovui nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Ieškovas pateikė atskirąjį skundą, iš kurio turinio matyti, kad apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo įpareigojimu nurodyti atsakovu antstolę Ireną Bakšienę, nurodyti ieškinio sumą bei sumokėti žyminį mokestį.
LR CPK 111 str. 1 d. 2 p. numatyta, kad kiekviename dalyvaujančio asmens procesiniame dokumente turi būti nurodytos dalyvaujančių byloje asmenų procesinės padėtys, vardai, pavardės, (...). Taigi įstatymas pareigą nurodyti dalyvaujančius byloje asmenis numato procesinį dokumentą teikiančiam asmeniui. Pagal LR CPK 45 straipsnio nuostatas, teismas gali pakeisti netinkamą šalį tinkama, tačiau pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, bet kuriuo atveju netinkamos šalies pakeitimas gali įvykti tik sutinkant ieškovui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-161/2009; 2012 m. spalio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2012; 2013 m. lapkričio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-605/2013).
Nurodytas teisinis reglamentavimas bei teismų praktika, sudaro pagrindą išvadai, kad pirmosios instancijos teismas į skundžiamos nutarties rezoliucinę dalį nepagrįstai įtraukė įpareigojimą ieškovui pakeisti šalį, nurodydamas įpareigojimų neįvykdymo pasekmes, t.y. kad ieškinys bus laikomas nepaduotu ir grąžintas. Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismas be pagrindo įpareigojo ieškovą nurodyti antstolės kontoros buveinę (ieškinyje antstolės adresai yra nurodyti; be to, minėti duomenys yra vieši) ir ieškinį pareikšti pagal antstolio buvimo vietą. Pažymėtina, kad teismas, nustatęs aplinkybę, jog ieškinys pareikštas pažeidžiant teismingumo taisykles, turi teisę atsisakyti priimti ieškinį, todėl nutartimi, kuria nustatytas terminas trūkumams pašalinti, įpareigojimas kreiptis į kitą teismą negali būti nustatomas.
Pagal teismų suformuotą praktiką taikant CPK 45 str. nuostatas, teismas, nagrinėdamas ginčą ir nustatęs, jog ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turėtų atsakyti, turi pasiūlyti pakeisti netinkamą šalį tinkama; tačiau ieškovui nesutikus pakeisti atsakovą kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu skundžiamos nutarties motyvuojamoje dalyje nurodyta informacija dėl netinkamo atsakovo bei įpareigojimai šiuo atveju traktuotini kaip siūlymai ieškovui, kuriais, atsižvelgdamas į nutartyje nurodytus argumentus, ieškovas turi teisę pasinaudoti. Teismo nutartyje išvardintos teismingumo taisyklės nurodytos ieškovui siejant su minėto pasiūlymo įgyvendinimu. Pirmos instancijos teismas teismingumo klausimų nesprendė (neatsisakė priimti ieškinio šiuo pagrindu, nepersiuntė bylos nagrinėti pagal teismingumą kitam teismui), todėl apelianto argumentai dėl nutarties nepagrįstumo minėtu aspektu, laikytini nepagrįstais ir atmestini, o atsižvelgiant į atskirojo skundo nagrinėjimo ribas (apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą), atskirajame skunde suformuluotas apelianto reikalavimas perduoti bylą teismui, kuriam ji teisminga, netenkintinas.
Dėl žyminio mokesčio.
CPK 135 str. 2 d. numatyta, kad be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui, prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus, taip pat duomenys, kad žyminis mokestis sumokėtas, bei prašymai dėl įrodymų, kurių ieškovas pateikti negali, išreikalavimo, nurodant priežastis, kodėl negalima pateikti šių įrodymų. CPK 80 str. 1 d. numatyta, kad už kiekvieną ieškinį (pradinį ar priešieškinį), (...) mokamas tokio dydžio žyminis mokestis: 1) turtiniuose ginčuose – nuo ieškinio sumos: iki dvidešimt aštuonių tūkstančių devynių šimtų šešiasdešimt dviejų eurų – 3 procentai, bet ne mažiau kaip dvidešimt eurų (...).
Taigi, civilinio proceso įstatymas numato, kad duomenys apie žyminio mokesčio sumokėjimą būtų pateikti kartu su ieškiniu, o žyminio mokesčio dydį sieja ne su priteista suma, kaip nurodo apeliantas, o su pareikšto ieškinio suma. Atkreiptina dėmesys, kad ieškovas pareiškė ieškinį dėl žalos atlyginimo, o ne skundą dėl antstolio veiksmų, todėl apelianto nurodyto CPK 510 straipsnio, reglamentuojančio skundo dėl antstolio veiksmų padavimo klausimus, nuostatos dėl žyminio mokesčio nagrinėjamu atveju netaikytinos.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje ieškovui išaiškino, kokio dydžio žyminis mokestis mokėtinas, atkreipė ieškovo dėmesį, jog jis teismui nepateikė motyvuoto ir įrodymais pagrįsto prašymo dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo arba žyminio mokesčio atidėjimo, todėl pagrįstai įpareigojo už teikiamą ieškinį sumokėti žyminį mokestį.
Taip pat pažymėtina, kad ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent ieškinio dalyko (ir pagrindo) tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2009 m. vasario 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2009). Kadangi ieškovas ieškinyje aiškiai nenurodė, ar prašo priteisti turtinę, ar neturtinę žalą, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, pagrįstai nurodė ieškovui kiekvienos prašomos priteisti žalos (turtinės ir neturtinės) dydį atskirai bei patikslinti reikalavimą dėl žalos priteisimo.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kiti nutartyje nustatyti įpareigojimai taip pat atitinka įstatymo nuostatas, apeliantas iš esmės jų neskundžia, todėl turi pašalinti. Ieškovas atskirajame skunde nurodė nuomonę dėl sprendimo už akių priėmimo, dėl taikos sutarties sudarymo, informaciją, ar byla bus vedama per advokatą, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad ši informacija turi būti pateikiama pirmosios intsancijos teismui, sprendžiančiam ieškinio priėmimo klausimą, o ne atskirajame skunde. Prašymas dėl įrodymų, kurių ieškovas negali gauti, išreikalavimo taip pat turi būti reiškiamas pirmosios intsancijos teismui, todėl apelianto prašymo išreikalauti iš antstolės I.Bakšienės A. J. skundus, prašymus, taip pat Rokiškio rajono apylinkės teismo civilinę bylą Nr. 2-618-233/2015, Panevėžio apygardos teismo civilinę bylą Nr. 2S-558-544/2015, apeliacinės instancijos teismas nesprendžia.
Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad yra pagrindas apelianto atskirąjį skundą tenkinti iš dalies, skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 23 d. nutartį pakeisti - iš rezoliucinės nutarties dalies pašalinti įpareigojimą atsakovui nurodyti atsakovu antstolę Ireną Bakšienę, kartu nurodant jos kontoros buveinės vietą (ir ieškinį atitinkamai pareikšti pagal šio antstolio buvimo vietą); o kitą nutarties dalį palikti nepakeistą (CPK 337 str. 1 d. 4 p., CPK 338 str.).
Apeliantui papildomai nustatytinas 24 kalendorinių dienų terminas nuo šios nutarties priėmimo dienos kitiems Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 23 d. nutartyje nurodytiems skundo trūkumams pašalinti. Išaiškintina, kad jeigu pareiškėjas per teismo nustatytą terminą nepašalins pareiškimo trūkumų, ieškinys bus laikomas nepaduotu ir grąžintas ieškovui (CPK 115 str. 3 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 d. 4 p., 338 str. teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 23 d. nutartį pakeisti – iš rezoliucinės nutarties dalies pašalinti įpareigojimą ieškovui nurodyti atsakove antstolę Ireną Bakšienę, kartu nurodant jos kontoros buveinės vietą (ir ieškinį atitinkamai pareikšti pagal šio antstolio buvimo vietą).
Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.
Nustatyti apeliantui A. J. 24 kalendorinių dienų terminą nuo šios nutarties priėmimo dienos kitiems Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 23 d. nutartyje nurodytiems skundo trūkumams pašalinti.