- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2012-06-12
- Bylos Nr.
- A2.6.-895-818/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-02-3-00614-2012-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Pažeidėjas
- V. K.
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius, sekretoriaujant Viktorijai Šelmienei, Daliai Lukoševičienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovui V. J., išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn traukiamo V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), reg., (duomenys neskelbtini) dirbančio(duomenys neskelbtini), nebausto administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą,-
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. K., 2012-01-21 apie 17.55 val., Vilniuje, Įsruties g. 18, vairuodamas automobilį „Opel Vectra“, v/n (duomenys neskelbtini) nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto ir pravažiuodamas sustojusį automobilį „VW Passat“, v/n (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono kliudė jį ir apgadino abu automobilius. Iš eismo įvykio vietos pasišalino. Šiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 125, 132, 232 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.
Teismo posėdžio metu V. K. paaiškino, kad savo kaltę dėl svetimo automobilio apgadinimo pripažįsta, tačiau neigia kaltę dalyje, jog po eismo įvykio jis pasišalino iš eismo įvykio vietos. Nurodė, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytomis aplinkybėmis vairavo automobilį „Opel Vectra“ ir važiavo Įsruties g., kur norėjo pasistatyti transporto priemonę. Kelio ir oro sąlygos buvo sudėtingos, nes buvo tamsus paros metas, kelio važiuojamoji dalis buvo apsnigta, nes tą dieną iškrito daug sniego. Pasak V. K., dėl iškritusio sniego didelio kiekio kelio važiuojamoji dalis susiaurėjo, o taip pat, iš abiejų kelio pusių stovėjo priparkuoti automobiliai. Prasilenkdamas su priešpriešas važiuojančiu automobiliu, V. K. vairuojamas automobilis savo kairės pusės galinio vaizdo veidrodėliu kliudė pravažiuojančio automobilio „VW Passat“ kairės pusės galinį veidrodėlį. Po įvykio išvažiavo iš įvykio vietos ir pasak V. K., su „VW Passat“ vairuotoju jis šiuo klausimu nekalbėjo.
Šalies argumentai
L. P. D. paaiškino, kad 2012-01-21 apie 18.00 val. vairavo automobilį „VW Passat“ ir važiavo Įsruties gatvėje, Vilniuje. Kadangi kelio važiuojamoji dalis dėl iš šonų priparkuotų automobilių susiaurėjo, P. D. važiavo lėtai, jo važiavimo kryptimi kelias buvo laisvas, tačiau priešais važiuojantiems automobiliams trukdė aukščiau minėti priparkuoti automobiliai. Norėdamas praleisti priešais atvažiuojantį automobilį, jis „VW Passat“ dešinės pusės ratais užvažiavo ant kelio borto. Tačiau priešpriešais važiavęs automobilis „Opel Vectra“, parsilenkiant, užkabino P. D. automobilio kairės pusės galinį veidrodėlį. Nuo smūgio veidrodėlis nulūžo, veidrodėlio stiklas iškrito ir kabėjo ant laidų. Automobilis „Opel Vectra“ kiek pavažiavo į priekį, liudytojas P. D. buvo priėjęs prie šio automobilio ir informavo vairuotoją apie savo apgadintą automobilį. Tačiau pažeidėjas nesutiko su pareikšta pastaba bei išvažiavo iš įvykio vietos. Dėl įvykio kreipėsi į policiją.
Liudytojas A. S. paaiškino, kad dirba Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos patrulio pareigose. Nurodė, kad gavęs pranešimą iš Vilniaus OVS buvo nuvykęs į įvykio vietą Įsruties g., Vilniuje, kur buvo apgadintas automobilis, o pažeidėjas pasišalino. Atvykęs į nurodytą vietą, kelių policijos ekipažas rado dešinėje kelio pusėje stovintį automobilį „VW Passat“ , kurio vairuotojas paaiškino, kad prasilenkiant su priešais važiuojančiu automobiliu, minėtas automobilis kliudė nukentėjusiojo kairės pusės veidrodėlį, jį apgadino ir pasišalino. Dėl įvykio nubraižė schemą bei surašė tarnybinį pranešimą.
Liudytojas A. D. paaiškino, kad tarnybos metu iš Vilniaus OVS gavo nurodymą važiuoti į Įsruties g., Vilniuje, kur įvyko eismo įvykis. Įvykio vietoje buvo apžiūrėtas nukentėjusiojo apgadintas automobilis, o automobilio „VW Passat“ vairuotojas nurodė pažeidėjo vairuojamos transporto priemonės valstybinį numerį. Aiškinantis eismo įvykio aplinkybės, apgadinto automobilio vairuotojas pranešė atvykusiems policijos pareigūnams, kad jo vairuojamas „VW Passat“ norint prasilenkti su priešais važiuojančių automobilių apie 20-30 cm buvo užvažiavęs savo dešiniais ratais ant kelio borto ir sustojo. Nežiūrint į šį pasitraukimą į šoną, pažeidėjas vis tiek kliudė galinį vaizdo veidrodėlį, iš kurio iškrito veidrodėlio stikliukas, kuris nenukrito, o liko kabėti ant laidų. Pažeidėjas pavažiavo į priekį, pasuko į kairę ir sustojo. Nukentėjusiajam teko bendrauti su pažeidėju dėl įvykio aplinkybių, tačiau, pasak A. D., „Opel Vectra“ vairuotojas išvažiavo. Atsakant į teismo klausimą, liudytojas papildomai paaiškino, kad kaip seka iš eismo įvykio vietoje nubraižytos schemos duomenų (b.l.6), kelio važiuojamosios dalies plotis Įsruties g., sudaro 5,70m. Dėl iš šonų pristatytų automobilių kelio važiuojamosios dalies plotis susiaurėja iki 3,8 m, o tai realiai užtenka pravažiuoti tik vienam automobiliui. Pagal „VW Passat“ judėjimo kryptį jo važiuojamoji juosta yra laisva, tačiau priešpriešinė eismo juosta užimta. Minėtoje eismo situacijoje susitikus dviem priešais važiuojantiems automobiliams, automobilis „Opel Vectra“ turėjo atlaisvinti kelią kitai priešais važiuojančiai transporto priemonei, nes šiam automobiliui šio automobilio važiavimo kryptimi yra kliūtis (stovi priparkuoti automobiliai).
Liudytojas E. R. paaiškino, kad dirba Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus paieškos poskyrio specialisto pareigose. Nurodė, kad vertinant medžiagoje surinktus duomenis buvo konstatuota, jog automobiliui „Opel Vectra“ važiavimo kryptimi Įsruties g., Vilniuje, buvo kliūtis – stovintys automobiliai, todėl vairuotojas turėjo praleisti priešpriešais atvažiuojantį automobilį, nes „VW Passat“ turėjo pirmumo teisę. Medžiagos tyrimo metu buvo atliktas tyrimas siekiant nustatyti eismo įvykio kilimo aplinkybes, todėl sustačius šalia aukščiau minėtas transporto priemonės, apgadinimų mechanizmas atitiko, automobiliai kontaktavo veidrodėliais. Pasak liudytojo, gali būti kelių centimetrų paklaida, nes kelio danga buvo padengta sniegu. Padaryti apgadinimai nėra dideli, tačiau vairuotojas sprendžiant iš apgadinimo detalės buvimo vietos - kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlis montuojamas šalia vairuotojo, negalėjo neišgirsti, nepajusti kontakto (smūgio metu jaučiama vibracija). Be to, po įvykio „VW Passat“ buvo priėjęs prie pažeidėjo ir sakė jam apie apgadinimą, tačiau vairuotojas nebandė aiškis eismo įvykio aplinkybių, o išvažiavo iš įvykio, su kuriuo jis yra susijęs.
Motyvuojamoji dalis
Teismas daro išvadą, kad V. K. iškelta versija, jog jis jam inkriminuojamą pažeidimą pagal ATPK 130 str. 1 d. nepadarė, yra paneigta byloje surinktų įrodymų visuma. Pažeidėjo keliamą versiją teismas vertina kaip siekį išvengti administracinės atsakomybės.
V. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2012-01-21 apie 18.00 val., Įsruties g., Vilniuje, vairavo automobilį Opel Vectra“, v/n (duomenys neskelbtini) dėl savo neatidumo, neįvertino saugaus atstumo iki stovinčio automobilio „VW Passat“, v/n (duomenys neskelbtini) nepaliko saugaus tarpo iš šono, į jį atsitrenkė (kliudė kairįjį šoninį veidrodėlį) ir sugadino abi transporto priemones. Tai pastebėjęs jis kiek pavažiavęs į priekį, sustabdė vairuojamą automobilį bei priėjus automobilio „VW Passat“ vairuotojui, buvo informuotas apie minėto įvykio aplinkybes, tačiau netrukus pasišalino iš įvykio vietos. V. K. dėl svetimos transporto priemonės apgadinimo savo kaltę pripažįsta.
Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad P. D. nuosekliai tvirtino, kad jo vairuojamas automobilis stovėjo Įsruties g. bei buvo užvažiavęs savo dešiniais ratais ant kelio borto, nes nežiūrint į tai, jog jo važiavimo kryptimi kliūties nebuvo jis geranoriškai nutarė pasitraukti į šoną, nes norėjo praleisti priešais atvažiuojantį automobilį. Bestovėdamas liudytojas pajuto, kaip priešais važiuojantis „Opel Vectra“ savo šoniniu veidrodėliu kontaktavo su nukentėjusiojo galinio vaizdo kairės pusės veidrodėliu. Šio kontakto metu buvo iškritęs veidrodėlio stikliukas. Po įvykio P. D. kalbėjo su pažeidėju, tačiau jis į pastabą dėl apgadintos transporto priemonės nereagavo, o iš įvykio vietos pasišalino. Teismo posėdyje liudytojas P. D. nurodė, kad kontaktas tarp automobiliu vyko ir smūgio negirdėti, nepajusti pažeidėjas negalėjo. Liudytojas E. R. paaiškino, jog aptikti ant galinio vaizdo veidrodėlio išlikę „Opel Vectra“ nubrozdinimai, tai yra jų aukštis ir apgadinimų pobūdis su kito automobilio apgadinimais sutapo ir tai yra patvirtinta fotolentelių duomenys (b.l. 14-17). E. R. manymu, tokie apgadinimai kontaktuojant automobiliams yra girdimi ir vairuotojas negalėjo nejausti šio susidūrimo. Pažymėtina, kad V. K. neneigia fakto, jog jis važiuodamas kliudė stovintį automobilį „VW Passat “. Tai, jog P. D. norėdamas prasilenkti su priešais atvažiuojančiu automobiliu savo automobilio dešinės pusės ratais buvo užvažiavęs ant kelio borto patvirtina ir 2012-01-21 eismo įvykio schemos duomenys (b.l. 6), kuriuose fiksuota aukščiau minėti automobilio padėtis.
Teismas ištyręs visus byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad liudytojo P. D. parodymus patvirtina ir kiti įrodymai. Visų pirma, teismo posėdžio metu apklaustų policijos pareigūnų A. D. ir A. S. parodymai, iš kurių seka, kad jiems atvykus į įvykio vietą užvažiavęs ant kelio borto buvo rastas stovintis automobilis „VW Passat “ ant kurio buvo matyti apgadinimai, kairėje pusėje. Antra, byloje esančiose fotonuotraukose fiksuoti automobilių sugadinimai, taip pat patvirtina P. D. teiginius, kad eismo įvykis kilo V. K. vairuojamam automobiliui pravažiuojant stovinti „VW Passat“ ir jį kliudė savo šoniniu veidrodėlio kaire puse. Trečia, byloje atlikto patikrinimo duomenimis, kurio metu Vilniaus m. VPK kelių policijoje sustačius automobilius „VW Passat“ ir „Opel Vectra“, apgadinimų pobūdis, aukštis sutapo.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. kai asmuo suvokia sukėlęs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės (pvz. 2010 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-5002/2010). V. K. versija, kad jis nesuvokė ir nepajuto, jog sukėlė eismo įvykį, yra paneigta byloje surinktų įrodymų visuma. Byloje esančiose fotonuotraukose fiksuoti eismo įvykyje dalyvavusių automobilių sugadinimai nors ir yra nežymūs, tačiau jų nepastebėti (nejausti) nebuvo įmanoma (b. l. 15-17), nes kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlis yra montuojamas šalia vairuotojo vietos, todėl bent koks kontaktas su šia detalė (veidrodėlis) turi būti jaučiamas. Teismo manymu, pažeidėjas suprato ir suvokė, kad dėl jos neatsargių veiksmų kilo minėtas eismo įvykis. Teismas neturi pagrindo netikėti P. D. paaiškinimais, be to, kaip jau buvo nurodyta, jo parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. Teismas pažymi, jog kelyje vairuotojai turi būti itin atsargūs ir dėmesingi – privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai (KET 9 p.). Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad V. K. automobilį vairuoja apie 7 metus (b. l. 2), todėl jis yra patyręs vairuotojas ir turėjo bei galėjo pajusti, kad kliudo kitą transporto priemonę. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes teismas daro išvadą, kad pažeidėjas negalėjo nepajusti, jog kliudė kitą automobilį, todėl teismas daro išvadą, jog V. K. padarė ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatytą administracinį teisės pažeidimą.
Pažeidėjo kaltė, įvykdęs administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., įrodyta bylos medžiaga: ATPK protokolu Nr.10P-1425995-12, Bendrojo pagalbos telefono pažymos duomenimis, policijos pareigūno A. S. tarnybiniu pranešimu bei eismo įvykio vietos schema, P. D. ir V. K. paaiškinimais, liudytojų – P. D., A. D., A. S., E. R. parodymais, transporto priemonės apžiūros akto duomenimis bei fotolentelėmis, kita bylos rašytine medžiaga.
V. K. veika atitinka ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. sudėti, pažeidėjas baustinas.
Pažeidėjo V. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Atsižvelgdamas į administracinių teisės pažeidimų pobūdį, jų padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, žalos padarytos kitiems asmenims mastą, teismas daro išvadą, kad už administracinių teisių pažeidimų, numatytų ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. padarymą pažeidėjui skirtinos nuobaudos artimos minėtų straipsnių sankcijose numatytų baudų minimumo.
Vadovaujantis LR ATPK 33 str. 2 d. paskirtos administracinės nuobaudos bendrintinos taikant nuobaudų apėmimo principą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2001-01-15 konsultacija Nr. 123).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. 286 str. - 287 str., teismas,-
nutarė:
V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) pagal LR ATPK 127 str. 2 d., paskirti 100 (vieno šimto ) litų baudą.
V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) pagal LR ATPK 130 str. 1 d. paskirti 3000 (trijų tūkstančių) litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą skaičiuojant nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis LR ATPK 33 straipsnio 2 dalimi paskirti V. K. galutinę bausmę – 3000 (trijų tūkstančių) litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą skaičiuojant nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos.
Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos. Bauda mokama banke į Vilniaus miesto Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6030.
Jeigu neturite galimybės sumokėti baudą, turite teisę LR ATPK 313 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.
Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui tiesiogiai arba per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.