- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-08-02
- Bylos Nr.
- ATP-901-487/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-02-3-00614-2012-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jolanta Čepukėnienė
- Kategorijos
- 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. birželio 12 d. nutarimo, kuriuo V. K. pripažintas kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., ir jam paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. K. nubaustas už tai, kad 2012 m. sausio 21 d., apie 17.55 val., Vilniuje, Įsruties g. 18, vairuodamas automobilį Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto ir pravažiuodamas stovintį automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepalikęs tarpo iš šono, jį kliudė, taip apgadindamas abu automobilius, iš eismo įvykio vietos pasišalino, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 125, 132 ir 232 punktų reikalavimus ir padarydamas administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu V. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutarimą dalyje dėl ATPK 130 str. 1 d. pažeidimo ir bylą šioje dalyje nutraukti, netenkinus šio prašymo, prašo už pažeidimus paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą nei numatyta minimali. Apeliaciniame skunde nurodo, kad jis nepajuto kontakto su automobiliu VW Passat, nes tuo metu buvo daug sniego, kuris girgždėjo, kad jo veiksmuose nebuvo tyčios pasišalinti iš įvykio vietos, patvirtina ir tai, kad jis apsisukęs grįžo į įvykio vietą ir tik tada jį sustabdė nukentėjusysis P. D., jei jis būtų pajutęs kontaktą, tai nebūtų vėl grįžęs į įvykio vietą, jis su nukentėjusiuoju susitarė dėl žalos, paliko savo telefono numerį ir tik tada nuvažiavo, žalą jis atlygino. Taip pat nurodo, kad byloje nėra jokių faktinių duomenų apie tai, kad VW Passat automobilio veidrodėlis būtų nulūžęs ir iškritęs veidrodėlio stiklas, užfiksuota, kad veidrodėlis nežymiai apibraižytas, todėl automobilių kontakto nebuvo galima pajusti, be to, pats nukentėjusysis pateiktame rašytiniame pranešime nurodo, kad V. K. galėjo nejusti automobilių kontakto. Teismas nesiaiškino, kodėl nukentėjusysis užvažiavo ant kelio bortelio praleisdamas jį, nors formaliai turėjo pirmenybės teisę, taip pat kodėl nukentėjusysis po įvykio patraukė automobilį. Taip pat neįvertinta tai, jog eismo įvykio schema nubraižyta ne iš karto po eismo įvykio, joje nustatytos aplinkybės neatitinka eismo įvykio metu buvusių aplinkybių. Nurodo, kad jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe turėtų būti pripažintas savanoriškas žalos atlyginimas. Jo veiksmuose nebuvo tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos, visos byloje esančios abejonės turėjo būti vertinamos jo naudai ir byla dėl ATPK 130 str. 1 d. pažeidimo turėjo būti nutraukta. Nors teismas paskyrė minimalų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, tačiau tokia nuobauda neatitinka nei pažeidimo pobūdžio, nei jo asmenybės ir kitų aplinkybių, todėl taikytinas ATPK 30¹ str.
V. K. apeliacinis skundas netenkintinas.
V. K. neneigia, jog pažeidė Kelių eismo taisykles, dėl ko buvo apgadintas P. D. vairuotas automobilis VW Passat, t.y. kad jis padarė ATPK 127 str. 2 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą, bet nesutinka su tuo, kad jis pasitraukė iš eismo įvykio vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles (ATPK 130 str. 1 d.).
Kelių eismo taisyklių 232 punkte nustatyta, kad jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti, o jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą.
Asmuo atsakomybėn traukiamas tik tuomet, kai nustatomi visi keturi pažeidimo sudėties elementai: pažeidimo objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė. ATPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Nustatant reikšmingas bylai aplinkybes yra remiamasi įrodymais, kuriais administracinio teisės pažeidimo bylos teisenoje yra laikomi administracinio teisės pažeidimo protokolas, nuotraukos, garso ar vaizdo įrašai, liudytojų parodymai, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimai, eksperto išvada, specialisto paaiškinimai, daiktiniai įrodymai, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolas, taip pat kitokie dokumentai (ATPK 256 str. 2 d.).
ATPK 257 straipsnyje yra nustatyta, kad įrodymus organas (pareigūnas) įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N575-2625/2011, N575-2433/2011 ir kt.).
Nors V. K. neigia pasišalinęs iš eismo įvykio vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, tačiau jo kaltę dėl pažeidimo padarymo patvirtino byloje esantys įrodymai.
Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad automobilių apgadinimai buvo nežymūs, 2012 m. vasario 9 d. transporto priemonės techninės apžiūros akte (b.l. 14) yra nurodytas tik pažeidėjo automobilio Opel Vectra veidrodėlio apgadinimų laipsnis, bet iš pridėtų nuotraukų (b.l. 16) matyti, kad nukentėjusiojo automobilio VW Passat veidrodėlio apgadinimai yra akivaizdūs. Atskirai matuojant, abiejų automobilių veidrodėlių apgadinimų aukščiai atitinka ir, nors sustačius abu automobilius greta, apgadinimų aukščiai nesutapo, tačiau atsižvelgtina į tai, kad transporto priemonių apžiūros metu automobilių aikštelė buvo apsnigta, kas įtakojo nelygią kelio dangą. Abejonių dėl automobilių kontakto nekyla, be to, pats pažeidėjas neneigia, kad tarp automobilių buvo kontaktas. Nukentėjusysis P. D. teismo posėdyje nurodė, kad po smūgio automobilio VW Passat veidrodėlio stiklas iškrito ir liko kaboti ant laidų, nors tai nėra užfiksuota rašytiniuose byloje esančiuose įrodymuose, tačiau nėra pagrindo netikėti P. D. paaiškinimais, duotais teismo posėdyje, byloje nenustatyta, kad nukentėjusysis būtų suinteresuotas bylos baigtimi ir todėl duotų neteisingus paaiškinimus. Be to, teismo posėdyje apklaustas policijos pareigūnas E. R. patvirtino, kad nuo tokio automobilių kontakto veidrodėlio stiklas galėjo iškristi. Taip pat policijos pareigūnas E. R. nurodė, kad automobilių kontaktą pažeidėjas turėjo pajusti dėl automobilio vibracijos, net jeigu jo ir nematė, todėl nukentėjusiojo P. D. teismui pateiktas rašytinis pranešimas, kuriame nurodyta, jog pažeidėjas žiūrėjo į kitą pusę ir nematė kontakto, neturi reikšmės vertinant pažeidėjo veiksmus. Kita vertus, nukentėjusysis P. D., apklaustas teismo posėdyje, paaiškino, kad po eismo įvykio jis buvo priėjęs prie V. K. ir jam pasakė, jog buvo apgadintas jo automobilio veidrodėlis, tačiau pažeidėjas tai neigė ir nuvažiavo. Tapačias aplinkybes nukentėjusysis nurodė ir paaiškinime, surašytame eismo įvykio dieną. Nors V. K. teismo posėdyje neigė, kad jam nukentėjusysis pranešė apie sukeltą įvykį, tačiau pažeidimo tyrimo metu surašytame paaiškinime jis pats nurodė, kad nukentėjusysis jam pranešė apie apgadintą veidrodėlį (b.l. 13), taip pat ir apeliaciniame skunde pažeidėjas teigia, kad buvo sustojęs ir kalbėjosi su nukentėjusiuoju. Įvertinus visas nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog iš eismo įvykio vietos V. K. pasišalino tyčia, suvokdamas, jog sukėlė eismo įvykį.
Apeliacinio skundo teiginys, kad V. K. su nukentėjusiuoju iš karto po įvykio sutarė dėl žalos atlyginimo, yra nepagrįstas ir laikytinas pažeidėjo gynybine versija, sukurta, siekiant išvengti atsakomybės. Byloje nėra jokių duomenų apie susitarimą dėl žalos atlyginimą iš karto po eismo įvykio, tokių aplinkybių taip pat nepatvirtino ir nukentėjusysis, be to, pats pažeidėjas tiek savo rašytiniame paaiškinime, tiek teismo posėdyje nurodė visiškai priešingas aplinkybes, kad po eismo įvykio jis su nukentėjusiuoju nesikalbėjo ir nuvažiavo toliau.
Apeliacinio skundo argumentai dėl eismo įvykio vietos schemos yra atmestini, nes byloje nenustatyta, kad nukentėjusiojo paaiškinimai būtų neteisingi, be to, pats pažeidėjas nenurodo, kas eismo įvykio vietos schemoje yra pavaizduota neteisingai, eismo įvykio vietos schema buvo nubraižyta iš karto, atvykus pareigūnams, todėl laikytina, kad eismo įvykio vietos schema yra nubraižyta tinkamai, joje įvykio aplinkybės atvaizduotos teisingai. Taip pat jokios reikšmės, sprendžiant dėl pažeidėjo kaltės pagal ATPK 130 str. 1 d., neturi ir tai, jog nukentėjusysis, norėdamas, kad automobiliai prasilenktų, dviem ratais užvažiavo ant kelio bortelio bei, laukdamas policijos pareigūnų, patraukė automobilį, kad nekliudytų kitoms transporto priemonėms.
ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų. Skundžiamu nutarimu pažeidėjui buvo paskirta 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams, t.y. buvo paskirtos minimalios straipsnio sankcijoje numatytos administracinės nuobaudos.
Nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis ATPK ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų, skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ATPK 30 str.). ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N146-436/2009, N62-409/2009).
Vien tai, jog V. K. į darbą vyksta automobiliu nesudaro pagrindo paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą nei numatyta sankcijoje. Pažymėtina, kad administracine nuobauda yra siekiama nubausti administracinį teisės pažeidimą padariusius asmenis, auklėti juos, kad laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat sulaikyti tiek patį teisės pažeidėją, tiek ir kitus asmenis nuo naujų teisės pažeidimų padarymo (ATPK 20 str.). Taigi, administracine nuobauda siekiama tiek nubaudimo, tiek prevencinių tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Tam tikri su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu susiję nepatogumai yra natūrali administracinės atsakomybės taikymo pasekmė, kuri šiuo atveju nelaikytina ypatinga, išimtine aplinkybe. Pažeidėjui paskyrus jo interesus atitinkančią administracinę nuobaudą, administracinės nuobaudos tikslai nebūtų pasiekti. Darydamas pažeidimą V. K. privalėjo įvertinti tai, kad gali netekti teisės vairuoti, kas gali sukelti jam atitinkamus nepatogumus, tačiau vis tiek padarė pažeidimą ir tokiu būdu prisiėmė riziką dėl jam galinčių kilti pasekmių. Kitų ypatingai švelninančių V. K. atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Pažeidėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors pirmosios instancijos teismas neįvertino to, kad V. K. atlygino padarytą žalą, tačiau ši aplinkybė nesudaro pagrindo paskirti pažeidėjui švelnesnę administracinę nuobaudą nei numatyta sankcijoje.
Tai, jog skundžiamame nutarime nenurodyta, kad nagrinėjant bylą dalyvavo pažeidėjo įgaliotas atstovas advokatas A. A., nėra laikytina esminiu proceso teisės normų pažeidimu, darančiu skundžiamą nutarimą neteisėtu ir nepagrįstu.
Žemesnės instancijos teismas
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visus byloje esančius įrodymus bei pagrįsta pripažino V. K. kaltu dėl ATPK 130 str. 1 d. pažeidimo bei paskyrė minimalias straipsnio sankcijoje numatytas administracines nuobaudas, todėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. birželio 12 d. nutarimo paliktinas nepakeistas ir apeliacinis skundas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Palikti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. birželio 12 d. nutarimą nepakeistą ir V. K. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.