Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laisvės Aleknavičienės (pirmininkė ir pranešėja), Danutės Burbulienės ir Vytauto Kursevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės G. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 15 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-402-797/2013 pagal ieškovės G. M. ieškinį atsakovui V. M., tretiesiems asmenims R. M. ir Z. M. dėl materialinės paramos priteisimo pilnamečiam vaikui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė

1.Teismo priteista materialinė parama kiekvieną mėnesį mokomomis periodinėmis 300,00 Lt dydžio išmokomis ieškovei yra per maža ir nepadengia jos būtiniausių išlaidų. Tai, kad atsakovas turi pajamų, patvirtina ta aplinkybė, jog jis sumokėjo už genominę DNR ekspertizę byloje, jo interesus byloje atstovavo apmokamas advokatas. Atsakovas turi turto. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas išlaiko savo neįgalią motiną, priešingai, atsakovo atstovas nurodė, kad pati atsakovo motina prisideda prie atsakovo šeimos biudžeto.

2.Teismas nepagrįstai sumažino bylinėjimosi išlaidas ir priteisė iš atsakovo ieškovei tik 456 Lt bylinėjimosi išlaidų, kai ieškovė byloje patyrė 1641,70 Lt bylinėjimosi išlaidas, kurios yra pagrįstos rašytiniais įrodymais.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Pažymėtina, kad atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van deHurk v. theNetherlands, judgementof 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, tačiau papildomai pasisako dėl kai kurių apeliacinio skundo motyvų.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl paramos pilnamečiam vaikui, kuris mokosi aukštojoje mokykloje, priteisimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Dėl paramos pilnamečiam vaikui, kuris mokosi aukštojoje mokykloje, priteisimo.

Tėvų pareiga išlaikyti paramos reikalingus pilnamečius vaikus, ne vyresnius negu 24 metų ir besimokančius vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, įtvirtinta CK 3.194 straipsnio 3 dalyje (2004 m. lapkričio 11 d. įstatymo Nr. IX-2571 redakcija). Iš to seka, kad tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus nepasibaigia jiems sulaukus pilnametystės, jeigu vaikai mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, yra ne vyresni negu 24 metų ir jiems būtina parama. Kai tėvai (ar vienas iš jų) šios pareigos nevykdo, o vaikai jau yra pilnamečiai, jie turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo priteisimo. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 7 d. nutarime konstatavo, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto. Pagal LR CK 2.5 straipsnio 1 dalį pilnametystės sulaukęs asmuo, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų, turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas. Dėl to, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo. Konstitucinis Teismas nutarime pažymėjo, kad, sprendžiant dėl išlaikymo teikimo pilnamečiams vaikams, besimokantiems aukštosiose mokyklose, turi būti paisoma aplinkybės, kad šiuo atveju teisiniai santykiai atsiranda tarp pilnamečių asmenų – aukštosios mokyklos studento ir jo vieno iš tėvų ar abiejų tėvų. Nors tėvų ir vaikų, net sulaukusių pilnametystės, santykiai daugeliu atžvilgių yra ypatingi, jų ryšiai yra konstituciškai vertingi, tačiau tai savaime nereiškia, jog galima nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad pilnametystės sulaukusių vaikų savarankiškai priimtų sprendimų įgyvendinimo našta būtų besąlygiškai perkeliama tėvams, kurie tuos sprendimus priimantiems pilnamečiams vaikams jau neturi (pagal civilinį kodeksą) ir negali turėti (pagal Konstituciją) jokios valdžios (tėvų valdžios).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas praktiką nagrinėjamu klausimu yra konstatavęs, kad išlaikymas iš tėvų pilnamečiam ne vyresniam kaip 24 metų vaikui priteisiamas, kai yra visuma iš įstatymo kylančių sąlygų: vaikas sąžiningai ir pažangiai mokosi vidurinės, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje; vaikui būtina parama, o tėvai turi galimybę ją teikti. Tokį išlaikymą teismas gali priteisti konkrečioje byloje, įvertinęs šiam klausimui spręsti svarbias aplinkybes, nes paramos būtinumo sąvoka yra vertinamoji (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės kolegijos 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009, Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2011). Teismas, naudodamasis diskrecija, apie paramos būtinumą sprendžia, įvertinęs byloje surinktus įrodymus apie vaiko turtą ir pajamas (stipendiją, pašalpas ir pan.), poreikius (mokestis už mokslą, gyvenamosios vietos nuomos mokestis, išlaidos už komunalinius patarnavimus, mokslo priemonėms, maistui, aprangai įsigyti ir kitas lėšas), taip pat tėvų turtinę padėtį ir gaunamas pajamas bei jų turtines pareigas kitiems asmenims (nepilnamečiams vaikams, kitiems šeimos nariams) ir tai, kad nustatyta parama, atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį, galėtų būti realiai įvykdoma. Aptariama pareiga išlaikyti pilnametį vaiką, kuriam būtina parama, kai jis mokosi ir jam nesukakę 24 metai, tenka abiem tėvams, tačiau tai nereiškia, jog tėvai yra solidarieji skolininkai (LR CK 6.6 straipsnis). Kartu tai nereiškia, kad vienam tėvui teikiant išlaikymą vaikui, antrasis gali būti nuo šios pareigos atleistas. Kaip savo praktikoje yra nurodęs kasacinis teismas, net sunki tėvų materialinė padėtis turi reikšmės tik išlaikymo dydžiui, o ne išlaikymo prievolės egzistavimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2012).

Sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo pilnamečiams besimokantiems asmenims vertinami paramos pilnamečiam vaikui būtinumas ir tėvų galimybė teikti paramą. Tiek paramos būtinumo, tiek galėjimo teikti paramą sąvokos yra vertinamojo pobūdžio, todėl apie šių sąlygų egzistavimą teismas sprendžia, įvertinęs byloje surinktus įrodymus tiek apie vaiko poreikius, turimą turtą ir pajamas, tiek apie tėvo, iš kurio prašoma išlaikymo, pajamas ir turtinę padėtį.

Kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų ieškovė G. M. mokosi (duomenys neskelbtini) universitete, Škotijoje. Numatoma studijų pabaiga 2017 m. birželio 1 d. (9 b. l.). Stirlingo mieste nuomojasi būstą (16-18 b. l.). Patiria pragyvenimo išlaidas būsto išlaikymui, maistui, drabužiams, transportui. Ieškovės teigimu, mokslas yra nemokamas, tačiau ieškovė stipendijos ar kitų pajamų savo išlaikymui negauna, o būtiniausiems poreikiams tenkinti per mėnesį jai reikia 1800 Lt. Ieškovės motinos R. M. darbo užmokestis (duomenys neskelbtini) universitete per mėnesį yra apie 1000,00 Lt (7 b. l.). Ji turi įsigijusi verslo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) –1 vertimų veiklai vykdyti, iš kurios taip pat gauna pajamų (146, 147, 148 b. l.).Nors ji pateikė duomenis, kad iš verslo gauna nedideles pajamas, tačiau atsižvelgiant į ieškovės nurodytą teiktinos materialinės paramos dydį, teisėjų kolegija sprendžia, kad trečiasis asmuo R. M. turi didesnes materialines galimybes nei teikia rašytrinius įrodymus. R. M. asmeninės nuosavybės teise priklauso automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypas su statiniais, esantis (duomenys neskelbtini) (92-93 b. l.). R. M. AB DnB NORD banke yra paėmusi 196000,00 Lt kreditą namui, esančiam (duomenys neskelbtini) įrengti (145 b. l.). Ieškovės tėvas V. M. niekur nedirba, yra registruotas darbo biržoje (77, 156 b. l.). Atsakovo vardu nuosavybės teise registruoti automobiliai (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (91 b. l.). Atsakovui priklauso dalis paveldėto nekilnojamojo turto: 3/8 buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 3/8 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 3/8 žemės sklypų, unikalūs numeriai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). (79-80, 81-82, 83-84, 85-86, 87-88, 89-90 b. l.), iš jų trims sklypams atsakovui yra apribota disponavimo teisė dėl arešto jiems uždėjimo. Atsakovas V. M. turi nepilnametį sūnų J. M., gim. (duomenys neskelbtini) (124 b. l.). Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės tėvų turtinė padėtis yra panaši. Atsakovas V. M. pripažino, kad dukrai yra reikalingas materialinis išlaikymas ir sutiko jį teikti po 250 Lt kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos iki ji mokysis aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje ir bus vyresnė nei 24 metų amžiaus, teisėjų kolegijos nuomone, dėl to išlaikymo būtinybė ieškovei pirmosios instancijos teismo konstatuota pagrįstai.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad nustačius, jog ieškovei yra būtina materialinė parama bei sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo iš atsakovo galimybės, turi būti įvertinamas ne tik ieškovės turtas, visų rūšių pajamos, bet ir protingų galimybių jas gauti išnaudojimas. Ieškovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad ji bandė ieškotis darbo ar gauti paramą. Ieškinyje ieškovė reikalingą materialinę paramą grindė ir tuo, kad pragyvenimo ir kitos išlaidos Škotijoje, palyginti su Lietuva, yra žymiai didesnės. Pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalį pilnametystės sulaukęs asmuo, turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė, priėmusi sprendimą studijuoti užsienyje, neišnaudojo visų protingų galimybių paramai gauti, įsidarbinti ir pačiai užsidirbti lėšų pragyvenimui. Ieškovė, pasirinkdama studijas Škotijoje, neatsižvelgė į pragyvenimo lygį Lietuvoje ir užsienyje bei tėvų turinę padėtį, perkeldama jos išlaikymo naštą tėvams. Pagal suformuotą teismų praktiką, priteisiant iš tėvų materialinę paramą pilnamečiams vaikams negalima iš esmės bloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties, priteista parama turi būti įmanoma realiai įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2011). Pilnamečiams vaikams parama neturėtų būti priteisiama iš tėvų, kuriems patiems reikia paramos, globos ir pan. Teisėjų kolegija pakartoja, kad pilnamečių vaikų savarankiškai priimtų sprendimų įgyvendinimo našta negali būti besąlygiškai perkeliama tėvams, kurie tų vaikų atžvilgiu tėvų valdžios nebeturi. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė būdama pilnametė, turi ir pati stengtis ieškoti darbo ar gauti paskolą, neturėtų visos savo pragyvenimo naštos perkelti tėvams. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės tėvas – atsakovas niekur nedirba, yra registruotas darbo biržoje, turi nepilnametį sūnų J. M., kuris kaip nepilnametis vaikas turi prioritetines teises į išlaikymo užtikrinimą, nes pagal amžių neturi galimybės pajamomis pasirūpinti pats. Didesnio dydžio išlaikymo priteisimas iš atsakovo V. M. jam turint imperatyvaus pobūdžio pareigą išlaikyti ir nepilnametį sūnų, teisėjų kolegijos nuomone, padarytų žalos tiek atsakovo nepilnamečiam sūnui, tiek ir atsakovui. Teisėjų kolegijos vertinimu, šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas įvertino priimdamas galutinį sprendimą dėl priteistino išlaikymo dydžio ir pagrįstai priteisė mažesnę sumą nei prašė ieškovė.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, ieškovė kaip pilnametis ir atsakingas asmuo, nors ir studijuoja, tačiau turi dėti pastangas, kad prisidėti prie savo būtinųjų poreikių tenkinimo neperkeldama visos savo pragyvenimo naštos tėvams. Byloje nustatyta, kad ieškovei paramą teikia ir motina. Paramą teikti neatsisako ir tėvas. Nagrinėjamu atveju, atsakovas yra sveikas, darbingas asmuo, neturintis sveikatos problemų, todėl turi galimybę susirasti darbą, kad galėtų savo vaikams suteikti materialinį aprūpinimą. Pažymėtina, jog išlaikymo santykiai yra tęstinio pobūdžio ir teismo sprendimas, kuriuo yra priteistas atitinkamo dydžio išlaikymas, šalims res judicata galios neįgyja. Pasikeitus tam tikroms aplinkybėms ar paaiškėjus naujoms aplinkybėms (pvz., jeigu pilnametis vaikas pradėjo dirbti, jo realios galimybės užsitikrinti savarankiškas pajamas padidėjo, turi kitų pajamų, tėvų turtinė padėtis pasikeitė ir pan.), kurios gali sudaryti pagrindą peržiūrėti teismo sprendimą, kiekvienas suinteresuotas asmuo gali kreiptis į teismą ir prašyti pakeisti teismo sprendimu nustatytą išlaikymą.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalies nuostata, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko, kuriam reikalinga parama, poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, bei atsižvelgdama į abiejų apeliantės tėvų turtinę padėtį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog atsakovas turi galimybę teikti paramą (išlaikymą) po 300 Lt kas mėnesį savo pilnametei dukrai kol ji mokysis aukštojoje mokykloje ir bus ne vyresnė negu 24 metai.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo byloje nustatytas faktines aplinkybes ir skundžiamame sprendime pasisakė dėl visų šiai bylai reikšmingų aplinkybių, susijusių su ieškovės tėvų turtine padėtimi ir ieškovės poreikiais. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas, pagristas, apeliacinio skundo motyvais jį naikinti pagrindo nėra. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmojoje instancijoje.

CK 93 straipsnyje reglamentuotas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. CK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovės G. M. ieškinys buvo patenkintas iš dalies, pirmosios instancijos teismas ieškovei priteisė tik dalį jos patirtų bylinėjimosi išlaidų – 456 Lt. Tačiau priteisdamas šias išlaidas, teismas neatsižvelgė į tai, kad byloje buvo pareikštas ir priešieškinys, kurio bylos nagrinėjimo metu atsakovas atsisakė, tačiau ieškovė patyrė papildomas išlaidas dėl atsiliepimo į priešieškinį ruošimo, konsultacijų teikimo, tai pareikalavo didesnių advokato darbo laiko sąnaudų. Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad apeliantė viso patyrė 1200 Lt atstovavimo išlaidų (24-25,101 b. l.). Atsižvelgiant į šalių elgesį procese, į tai, kad atsakovas vėliau atsisakė savo reikalavimo, byla šioje dalyje 2014-03-04 d. nutartimi buvo nutraukta, ieškovei turėtų būti atlygintinos bylinėjimosi išlaidos priešieškinio dalyje. Kadangi atsiliepimas į priešieškinį nėra didelės apimties, atsižvelgiant į patirtas laiko sąnaudas, į protingumo, sąžiningumo principus ieškovės bylinėjimosi išlaidos didintinos 400 litų, todėl teismo sprendimas yra tikslintinas šioje dalyje.

Apeliantė prašo priteisti 199,33 išlaidas už kurą bei 242,37 Lt vertimo išlaidas. Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, yra priteisiamos, jei jos yra realios, įrodytos rašytiniais dokumentais, kad jas patyrė šalis, pateikusi šiuos įrodymus. Ieškovė teismui nepateikė rašytinio prašymo bei patirtų išlaidų paskaičiavimo. Teismui pateiktose vertimo apmokėjimo sąskaitose nurodoma, kad šias išlaidas patyrė ne ieškovė, o trečiasis asmuo R. M. (23,102,158-159 b. l.), kuri neprašė jų priteisti, todėl šioje dalyje ieškovės prašymas netenkintinas.

Taip pat netenkintinos ir ieškovės nurodytos apmokėjimo už kurą išlaidos, nes apeliantė pateikdama apmokėjimo už kurą dokumentą, nepateikė įrodymų apie tai, kam priklauso automobilis, kokiu pagrindu jis buvo naudojamas, nepateikė duomenų apie automobilio markę, kas leistų apskaičiuoti kuro sąnaudas atitinkamam automobiliui pagal LR Susisiekimo ministro 1995-10-12 d. įsakymą Nr.405, todėl neįrodžius šių išlaidų dydžio, realumo apeliantės prašymas šioje dalyje netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 15 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

Patikslinti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 15 d. sprendimą bylinėjimosi išlaidų dalyje, ieškovei G. M. iš atsakovo V. M. priteistas bylinėjimosi išlaidas padidinti iki 856 Lt(aštuonių šimtų penkiasdešimt šešių litų).