Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2022-05-11 · Civilinė byla Nr. 2S-448-265/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-05-11
Bylos Nr.
2S-448-265/2022
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alvydas Žerlauskas
Suinteresuotas asmuo
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, E. P.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-448-265/2022Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04706-2021-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.5.1 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 11 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Žerlauskas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. vasario 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės A. R. Ž. pareiškimus dėl baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys E. P., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja antstolė A. R. Ž. pateikė teismui (sujungtos dvi civilinės bylos) du pareiškimus dėl baudos skyrimo, kuriais prašo: 1) skirti skolininkei E. P. iki 300 Eur baudą už kiekvieną uždelstą privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-30-190123-00003 neįvykdymo dieną valstybės naudai; 2) skirti E. P. iki 300 Eur baudą už kiekvieną uždelstą privalomojo nurodymo Nr. PNSSP‑30‑190123-00004 neįvykdymo dieną valstybės naudai.

Šalies argumentai

2. Pareiškėja nurodė, kad privalomieji nurodymai turėjo būti įvykdyti iki 2019 m. liepos 23 d., skolininkė prašė teismo pratęsti įvykdymo terminą iki 2020 m. vasario 29 d. Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 29 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3‑559‑386/2020 prašymas netenkintas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. balandžio 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA‑1066‑815/2021 skolininkės apeliacinį skundą atmetė. Pareiškėja 2021 m. balandžio 27 d. surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktus Nr. S‑19‑75-7046 ir Nr. S-19-75-7049. Išieškotoja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija), 2021 m. gegužės 26 d. atlikusi faktinių duomenų patikrinimą vietoje, konstatavo, kad privalomieji nurodymai nėra įvykdyti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. vasario 28 d. nutartimi pareiškėjos pareiškimai dėl baudos skyrimo netenkinti.

4. Teismas iš 2021 m. gegužės 12 d. antstolės rašto dėl informacijos pateikimo nustatė, kad skolininkės atstovas pateikė 2021 m. gegužės 10 d. UAB „Neringos vanduo“ raštą, kuriuo pranešama, jog vandentiekio ir nuotekų įvadas panaikintas. Nustatęs, kad antstolė kreipėsi į Inspekciją prašydama informuoti, ar įvykdyti nurodymai pateikti abejose vykdomosiose bylose, teismas atmetė kaip teisiškai nepagrįstus Inspekcijos teiginius, jog skolininkė pranešė apie nurodymo įvykdymą tik vienoje vykdomojoje byloje.

5. Teismas nustatė, kad 2021 m. gegužės 26 d. Inspekcija atliko patikrinimą, dėl kurio surašė 2021 m. birželio 10 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-996, kuriame nurodyta, jog atlikus patikrinimą nenustatyta, kad savavališkai pastatyti nuotekų tinklai yra nugriauti (išardyti). Aktą parengė ir patikrinime dalyvavo Inspekcijos darbuotoja D. B., apklausta teismo posėdyje liudytoja nurodė, kad atidarius šulinį matė, jog anga, kurioje buvo nuotekų vamzdis (nuotekų išvadas), užbetonuota, o patekus į vandens apskaitos mazgą nustatyta, kad iš bendrų vandentiekio tinklų, vamzdis, kuris buvo savavališkai įrengtas, yra atjungtas nuo tinklo ir paliktas kyboti, jokių kasimo, matomų pakitimų kieme nesimatė. Inspekcija pateikė antstolei 2021 m. birželio 10 d. patikrinimo aktą ir raštą, kuriame nurodė, kad privalomas nurodymas Nr. PNSSP-30-190123-00003 nėra įvykdytas. Teismas pažymėjo, kad 2021 m. birželio 10 d. patikrinimo akte užfiksuotos aplinkybės tik dėl nurodymo pašalinti nuotekų tinklą; duomenų, kad būtų užfiksuotas ir dėl to surašytas faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas dėl privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-30-190123-00004, nėra. Pažymėta, kad nurodytos aplinkybės nepaneigia ir tai, jog Inspekcija pateikė fotonuotrauką iš vandens apskaitos mazgo, kurioje kaip teigia, matomas oro tarpu nuo vidaus vamzdyno atskirtas vandentiekio vamzdis. Pažymėta, kad byloje 2022 m. vasario 21 d. pateikta fotonuotrauka ir vaizdo įrašas, kuriuose užfiksuota vandens įvado patalpa, tačiau minėto kybančio vandentiekio vamzdžio nebėra. Teismas įvertino liudytojų R. P. ir A. M. parodymus, jog jie išmontavo grunte įrengtus nuotekų ir vandentiekio vamzdžius, darbus atliko patys, atkreipęs dėmesį į tai, kad dalį aplinkybių dėl buvusio vamzdžio vietos uždengimo būdo liudytojai nurodė skirtingai.

6. Teismas sutiko su suinteresuoto asmens E. P. ir jos atstovo argumentais, kad nei Statybos įstatyme, nei Priežiūros įstatyme, nei statybos techniniame reglamente STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ nėra nurodyta, kokius dokumentus turi pateikti pareiškėjas, kad įrodytų, jog savavališkos statybos darbai yra pašalinti. Teismas pažymėjo, kad Inspekcijos atstovės nurodyto Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 644 straipsnio, reglamentuojančio skolininko pareigas vykdymo procese, 6 punkte numatyta pareiga nedelsiant pranešti antstoliui apie vykdomojo dokumento įvykdymą ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus yra bendro pobūdžio, kurią, teismo vertinimu, E. P. įvykdė, pateikdama Inspekcijai ir antstolei 2021 m. gegužės 10 d. UAB „Neringos vanduo“ raštą. Pažymėta, kad Inspekcijos pateiktas 2021 m. birželio 7 d. UAB „Neringos vanduo“ raštas neįrodo Inspekcijos nurodytos aplinkybės, jog skolininkė neįvykdė privalomųjų nurodymų reikalavimų.

7. Teismas pažymėjo, kad faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte konstatuotos aplinkybės neleidžia daryti vienareikšmės išvados, jog savavališkos statybos aktuose ir jų pagrindu surašytuose privalomuose nurodymuose nurodyti I grupės nesudėtingosios kategorijos inžineriniai statiniai – nuotekų tinklas ir vandentiekio tinklas yra ar nėra nugriauti. Teismas nurodė, kad suinteresuoto asmens E. P. (skolininkės) padėtis negali nepagrįstai pablogėti tik dėl to, kad Inspekcija tinkamai pagal teisės aktų reikalavimus neužfiksavo padėties, susijusios su privalomųjų nurodymų įvykdymu / neįvykdymu. Teismas konstatavo, kad šioje vykdymo proceso stadijoje antstolės pareiškimas dėl baudos paskyrimo, nesant neginčytinų objektyvių įrodymų apie tai, jog privalomieji nurodymai yra neįvykdyti, neatitiktų teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. vasario 28 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – antstolės pareiškimus tenkinti ir paskirti skolininkei baudas už kiekvieną privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-30-190123-00003 ir privalomojo nurodymo Nr. PNSSP‑30‑190123-00004 nevykdymo dieną valstybės naudai. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

Šalies argumentai

8.1. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl to, ar skolininkė privalomuosius nurodymus įvykdė, ar neįvykdė, įrodymus bei svarbias aplinkybes byloje vertino selektyviai, nemotyvavo, dėl to dalis įrodymų neįvertinti ir neaptarti, liko neišaiškintos visos esminės aplinkybės. Skundžiamoje teismo nutartyje nenurodyta, kad teismas būtų nustatęs kokius nors skolininkės veiksmus, kuriais privalomieji nurodymai būtų įvykdyti, ar priežastis, kurias būtų galima vertinti kaip svarbias, išskirtines ir pakankamas konstatuoti, jog privalomieji nurodymai neįvykdyti ne dėl skolininkės kaltės.

8.2. Skolininkė nepateikė nei antstolei, nei Inspekcijai jokių duomenų apie privalomojo nurodymo Nr. PNSSP‑30‑190123-00004 įvykdymą. Apeliantės vertinimu, teismas nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo pareigą tik antstolei ir Inspekcijai, nors kaip tik skolininkui CPK 644 straipsnio 6 punkte yra numatyta pareiga informuoti apie vykdomojo dokumento įvykdymą. Taip pat pažymi, kad privalomajame nurodyme Nr. PNSSP‑30‑190123-00004 (kaip ir privalomajame nurodyme Nr. PNSSP-30-190123-00003) yra nurodyta, jog gavus statybą leidžiantį dokumentą privaloma apie tai informuoti Inspekciją, kas taip pat patvirtina skolininko pareigą informuoti apie vykdomojo dokumento įvykdymą ir, priešingai nei nurodo teismas, nei CPK, nei kituose teisės aktuose, Inspekcijai, kaip išieškotojai ar statybos valstybinę priežiūrą vykdančiai institucijai, nėra numatyta pareiga, nesant jokių duomenų apie galimą privalomojo nurodymo įvykdymą, tikrinti informaciją ar faktines aplinkybes dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo. Apeliantės teigimu, šios aplinkybės teismas neaptarė ir jokių išvadų dėl to nepadarė.

8.3. Apeliantės teigimu, teismas neaptarė ir nevertino liudytojos D. B. nurodytos aplinkybės, kad 2021 m. gegužės 26 d. patikrinimo metu jai paprašius skolininkės E. P. pateikti kokius nors privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-30-190123-00003 įvykdymo įrodymus, pvz.: fotonuotraukas, liudytojų paaiškinimus, geodezinę nuotrauką ar pan., skolininkė nurodė, kad jokių įrodymų neturi. Teismo posėdžio metu skolininkė šios aplinkybės nepaneigė. Teismas taip pat niekaip nevertino tos aplinkybės, kad liudytojai R. P. ir A. M. apklausiami nurodė, jog iškasė 8–10 m nuotekų ir vandentiekio tinklo vamzdyno skolininkės kieme, tačiau vykdomosios bylos medžiagoje esančiuose savavališkos statybos aktuose Nr. SSA-30-190122-00002 ir Nr. SSA‑30-190122-00003 nurodyta, kad vandentiekio ir nuotekų tinklų ilgis – 18 m.

8.4. Skolininkė byloje pateikė fotofiksaciją bei filmuotą medžiagą, kurią teismas vertino, tačiau nebuvo išsiaiškinta ir pasisakyta, kada ir kokiomis aplinkybėmis buvo atlikta fotofiksacija ir filmuotas vaizdas. Be to, pateikta fotofiksacija bei filmuota medžiaga nėra pakankama ir išsami bei nepatvirtina tinkamo ir visiško privalomųjų nurodymų įvykdymo. Apeliantės teigimu, nustatytas teisinis reguliavimas rodo, kad skolininkė, įvykdžiusi privalomuosius nurodymus, privalo pateikti tai patvirtinančią geodezinę nuotrauką, tačiau toks įvykdymo patvirtinimas nepateiktas nei antstolei, nei Inspekcijai, nei teismui.

8.5. Apeliantės vertinimu, teismo išvados skundžiamoje nutartyje prieštaringos ir niekuo nepagrįstos. Apeliantė pažymi, kad teismas nurodė, jog E. P. pateikė Inspekcijai ir antstolei įrodymus apie vykdomojo dokumento įvykdymą (teismas nenurodė, kurį vykdomąjį dokumentą turi omenyje) – 2021 m. gegužės 10 d. UAB „Neringos vanduo“ raštą, tačiau taip pat skundžiamoje nutartyje nurodė, kad 2021 m. birželio 7 d. UAB „Neringos vanduo“ raštas, kuriame UAB „Neringos vanduo“ patikslino 2021 m. gegužės 10 d. pateiktą informaciją, neįrodo Inspekcijos nurodytų aplinkybių. Teismas visiškai nevertino aplinkybės, kad 2021 m. birželio 7 d. UAB „Neringos vanduo“ rašte paneigiamas vienintelis skolininkės Inspekcijai ir antstolei pateiktas įrodymas apie privalomojo nurodymo įvykdymą. Apeliantės teigimu, tą patvirtina ir 2021 m. birželio 10 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FAK-996 užfiksuotos aplinkybės.

8.6. Apeliantė nurodo, kad skolininkė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad privalomieji nurodymai yra tinkamai ir visa apimtimi įvykdyti. Byloje nesant duomenų, kad skolininkė deda pastangas, jog privalomieji nurodymai būtų įvykdyti, aktyviai dalyvauja procesuose ar procedūrose, kurių pagrindu būtų pašalinti pažeidimai, nėra pagrindo daryti išvadą, kad abu privalomieji nurodymai nėra nevykdomi sąmoningai, kad nėra skolininkės kaltės. Apeliantė pažymi, kad skolininkė dėl privalomojo nurodymo Nr. PNSSP‑30‑190123-00004 vykdymo net nebendradarbiauja su Inspekcija. Apeliantės teigimu, skolininkė nebuvo aktyvi, atsakinga ir rūpestinga, per pakankamai ilgą laikotarpį nesiėmė veiksmų, kad privalomieji nurodymai būtų įvykdyti tinkamai ir visa apimtimi.

Atsiliepimas

9. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo E. P. prašo atmesti Inspekcijos atskirąjį skundą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

Šalies argumentai

9.1. Inspekcija skunde nepagrįstai nurodė, jog neva skolininkė nepateikė antstolei ir Inspekcijai jokių duomenų apie privalomojo nurodymo Nr. PNSSP‑30‑190123-00004 įvykdymą. E. P. atstovas apie vykdomojo dokumento įvykdymą 2021 m. gegužės 11 d. pranešė antstolei ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus – UAB „Neringos vanduo“ 2021 m. gegužės 10 d. raštą Nr. R1-21.92, taip pat apie vykdomojo dokumento įvykdymą 2021 m. gegužės 12 d. pranešė ir Inspekcijai informuojant, kad vandentiekio ir nuotekų įvadai pašalinti. Inspekcijai buvo pateiktas UAB „Neringos vanduo“ 2021 m. gegužės 10 d. raštas ir nurodymas Nr. PNSSP-30-190123-00003, kadangi antrojo nurodymo pareiškėjos atstovas neturėjo, tačiau kadangi UAB „Neringos vanduo“ 2021 m. gegužės 10 d. raštas buvo surašytas dėl savavališkai įvestų ir vandentiekio, ir nuotekų įvadų į ūkinį pastatą objekte adresu (duomenys neskelbtini), ir kadangi abu jie panaikinti, skolininkei ir jos atstovui nekilo abejonių, jog pateikiama informacija apie abiejų nurodymų įvykdymą.

9.2. Vertina, kad jei Inspekcijai, kaip išieškotojai ar statybos valstybinę priežiūrą vykdančiai institucijai nebūtų numatyta pareiga, nesant jokių duomenų apie galimą privalomojo nurodymo įvykdymą, tikrinti informaciją ar faktines aplinkybes dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, tai ji nebūtų atlikusi faktinių duomenų patikrinimo ir nebūtų surašiusi 2021 m. birželio 10 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. FAK-996. Kadangi Inspekcija atliko aktyvius veiksmus, mėgino pati aiškintis, ar savavališkos statybos padariniai yra pašalinti, surašė atitinkamus dokumentus, akivaizdu, jog tokią pareigą Inspekcija turėjo. Priešingai, jei Inspekcija tokios pareigos neturėjo, vadinasi veikė neteisėtai ir surinkti duomenys taip pat yra neteisėti bei neleistini byloje.

9.3. Inspekcija nepagrįstai teigia, kad neva teismas neišaiškinto visų aplinkybių. Mano, kad teismas išsamiai ir motyvuotai nurodė faktus, kurie paneigė Inspekcijos 2021 m. birželio 10 d. raštą Nr. 2D-9567 „Dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo (duomenys neskelbtini)“ ir 2021 m. birželio 10 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-996. Mano, kad šie įrodymai nepaneigė suinteresuoto asmens pateiktų įrodymų ir liudytojų parodymų, patvirtinusių, jog vykdomieji dokumentai yra įvykdyti. Pažymi, kad teismui buvo pateiktos nuotraukos, iš kurių matyti, jog visi vamzdžiai, tiek nuotekų, tiek vandentiekio, buvo išardyti – šulinyje matyti anga, kurioje anksčiau buvo nuotekų vamzdis, o iš kitos nuotraukos – darytos iš šulinio išorės – nebeliko vandentiekio vamzdžio, kuris anksčiau buvo paklotas palei šulinį. Taigi priešingai nei teigia Inspekcija, būtent ji ir nepateikė įrodymų, jog yra nepašalinti savavališkos statybos metu įrengti kanalizacijos ir vandentiekio vamzdžiai. Mano, kad teismas pagrįstai konstatavo, jog nėra pagrindo skirti baudą. Tariamas vamzdžių metražo neatitikimas tarp liudytojų parodymų ir savavališkos statybos aktuose nurodyto vandentiekio ir nuotekų tinklų ilgio esminės reikšmės neturi. Taip pat pažymi, kad teikiant kitas suinteresuoto asmens nuotraukas ir vaizdo įrašą, jų padarymo data buvo aiškiai nurodyta – 2022 m. vasario 20 d.

9.4. Mano, kad E. P. pateikti dokumentai nedviprasmiškai įrodo, jog nuotekų ir vandentiekio vamzdžiai nuo daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) iki nuosavybės teise valdomo ūkinio pastato dalies yra nugriauti (išardyti). Inspekcijos nurodytas teisės aktas nenustato pareigos likviduojant savavališkos statybos padarinius daryti geodezinę išardytų tinklų nuotrauką. Inspekcijos teiginiai apie neva privalomą geodezinės nuotraukos parengimą nepagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų

11. Suinteresuotas asmuo E. P. su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė prašymą pridėti prie bylos įrodymus – susirašinėjimą elektroniniais laiškais. Prašymas motyvuojamas tuo, kad įrodymų pateikimo būtinybė iškilo tik susipažinus su atskirojo skundo teiginiais, kadangi nei Inspekcija, nei antstolė anksčiau neginčijo 2021 m. gegužės 11–12 d. vykusio susirašinėjimo reikšmės.

12. CPK 314 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šis reglamentavimas taikytinas ir nagrinėjant atskiruosius skundus (CPK 338 straipsnis).

13. Įvertinus suinteresuoto asmens E. P. prašymo motyvus dėl iškilusios naujų įrodymų pateikimo būtinybės, taip pat tai, kad kartu su atskiruoju skundu pateikti pirminiai elektroninio susirašinėjimo dėl duomenų pateikimo įrodymai yra susiję su byloje nagrinėjamais klausimais, suinteresuotas asmuo Inspekcija neišreiškė prieštaravimų dėl naujai teikiamų įrodymų priėmimo, taip pat įvertinus, kad šių įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme neužvilkins bylos nagrinėjimo, bei siekiant teisingai nustatyti faktines bylos aplinkybes apeliacinės instancijos teismas suinteresuoto asmens pateiktus įrodymus priima ir prideda prie bylos.

Dėl bylos esmės

14. Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas, ar yra pagrindas pagal antstolės pareiškimus dėl baudos skyrimo vykdymo procese skolininkei E. P. skirti baudą už privalomųjų nurodymų nevykdymą.

15. CPK 771 straipsnio 1 dalis, be kita ko, numato, kad jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. CPK 771 straipsnio 6 dalis, be kita ko, numato, kad jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Vadovaujantis CPK 771 straipsnio 6 dalimi, teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad tais atvejais, kai yra sprendžiamas klausimas dėl CPK 771 straipsnyje nustatytų privalomojo nurodymo neįvykdymo padarinių taikymo, visų pirma, turi būti nustatytas tokio nurodymo neįvykdymo faktas bei neįvykdymo priežastys, o pagrindą skirti baudą už privalomojo nurodymo dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo neįvykdymą galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu asmuo sąmoningai nevykdo privalomojo nurodymo – nepašalina savavališkos statybos padarinių privalomajame nurodyme nurodytu būdu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-378/2021). Taigi teismo nutartis dėl baudos skolininkui skyrimo priimama išnagrinėjus individualias privalomojo nurodymo neįvykdymo aplinkybes ir priežastis, o bauda skolininkui už privalomojo nurodymo neįvykdymą skiriama kaltės pagrindu.

16. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad antstolė A. R. Ž. vykdomojoje byloje Nr. 0075/19/00813 vykdo 2019 m. sausio 23 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-190123-00003, kuriuo skolininkė E. P. įpareigota iki 2019 m. liepos 23 d. nugriauti statinį – pastatytą I grupės nesudėtingosios kategorijos inžinerinį statinį – nuotekų tinklą (duomenys neskelbtini), dėl kurio 2019 m. sausio 22 d. surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-30-190122-00002, ir sutvarkyti statybvietę. Taip pat nustatyta, kad antstolė A. R. Ž. vykdomojoje byloje Nr. 0075/19/00814 vykdo 2019 m. sausio 23 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-190123-00004, kuriuo skolininkė E. P. įpareigota iki 2019 m. liepos 23 d. nugriauti statinį – pastatytą I grupės nesudėtingosios kategorijos inžinerinį statinį – vandentiekio tinklą (duomenys neskelbtini), dėl kurio 2019 m. sausio 22 d. surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-30-190122-00003, ir sutvarkyti statybvietę. Taigi antstolė vykdo du privalomuosius nurodymus skolininkei E. P. dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo – dėl nuotekų tinklų ir dėl vandentiekio tinklų nugriovimo.

17. Nurodytų vykdomųjų bylų duomenimis, Inspekcijos 2019 m. rugpjūčio 1 d. privalomųjų nurodymų pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktais Nr. PNSSA‑30-190801-00075 ir Nr. PNSSA-30-190801-00074 buvo konstatuota, kad atitinkamai privalomieji nurodymai Nr. PNSSP-30-190123-00003 ir Nr. PNSSP-30-190123-00004 neįvykdyti – nuotekų tinklas ir vandentiekio tinklas nenugriauti. Inspekcija privalomuosius nurodymus perdavė vykdyti antstolei, 2019 m. rugpjūčio 21 d. antstolės patvarkymais vykdomieji dokumentai priimti vykdyti. Vykdomosios bylos Nr. 0075/19/00813 duomenimis, Inspekcija yra pateikusi antstolei 2020 m. sausio 15 d. potvarkį, kuriuo papildė privalomąjį nurodymą Nr. PNSSP-30-190123-00003, įrašant žodžius: „Jeigu asmuo, kuriam įteiktas privalomasis nurodymas, per nustatytą terminą jo neįvykdys, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos turi teisę nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę šio asmens lėšomis“. Inspekcija prašė potvarkį vykdyti kartu su pagrindiniu vykdomuoju dokumentu – 2019 m. sausio 23 d. privalomuoju nurodymu pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-190123-00003.

18. Byloje taip pat nustatyta, kad skolininkė E. P. kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą dėl abiejų privalomųjų nurodymų įvykdymo termino pratęsimo. Nustatyta, kad Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 29 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-559-386/2020 privalomųjų nurodymų įvykdymo terminas nebuvo pratęstas. Administracinėje byloje Regionų apygardos administracinio teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesiniais sprendimais buvo taikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės ir sustabdytas išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus – privalomuosius nurodymus. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1066-815/2021 E. P. apeliacinis skundas dėl Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 29 d. sprendimo buvo atmestas.

19. Antstolė 2021 m. balandžio 27 d. (antrą kartą) surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktus Nr. S-19-75-7046 ir Nr. S-19-75-7049, juose konstatavo, kad privalomųjų nurodymų reikalavimai neįvykdyti. Byloje nustatyta, kad skolininkės E. P. atstovas (advokatas) 2021 m. gegužės 11 d. elektroniniu paštu pateikė antstolei 2021 m. gegužės 10 d. UAB „Neringos vanduo“ raštą, kuriuo pranešama, kad savavališkai įvestas vandentiekio ir nuotekų įvadas į ūkinį pastatą objekte, adresu (duomenys neskelbtini), yra panaikintas. Antstolė 2021 m. gegužės 12 d. elektroniniu paštu informavo skolininkės atstovą apie būtinybę informuoti Inspekciją, nes tik ši institucija gali konstatuoti įvykdymą. 2021 m. gegužės 12 d. skolininkės atstovas elektroniniu paštu Inspekcijai pateikė UAB „Neringos vanduo“ 2021 m. gegužės 10 d. raštą. Antstolė 2021 m. gegužės 12 d. raštu dėl informacijos pateikimo paprašė Inspekcijos informuoti, ar skolininkė E. P. tinkamai įvykdė privalomuosius nurodymus vykdomosiose bylose Nr. 0075/19/00813 ir Nr. 0075/19/00814. Inspekcija 2021 m. gegužės 26 d., dalyvaujant E. P., UAB „Neringos vanduo“ direktoriaus pavaduotojui, atliko patikrinimą, kurio pagrindu surašė 2021 m. birželio 10 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-996, jame nurodyta, kad atlikus patikrinimą nenustatyta, jog savavališkai pastatyti nuotekų tinklai yra nugriauti (išardyti). Antstolės kontoroje 2021 m. birželio 15 d. gautas Inspekcijos pateiktas 2021 m. birželio 10 d. faktinių duomenų patikrinimo aktas ir raštas, kuriame nurodoma, kad privalomas nurodymas Nr. PNSSP-30-190123-00003 nėra įvykdytas. Antstolė kreipėsi į teismą dviem pareiškimais dėl baudos skyrimo skolininkei E. P. už privalomųjų nurodymų Nr. PNSSP-30-190123-00003 ir Nr. PNSSP‑30‑190123-00004 neįvykdymą.

20. Atskirajame skunde apeliantė Inspekcija teigia, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus byloje, nebuvo nuoseklus, nevertino kiekvieno jų atskirai ir bendros įrodymų visumos, neatliko visapusiško byloje esančių įrodymų vertinimo, neišaiškino esminių aplinkybių, nenustatė, ar privalomieji nurodymai yra įvykdyti, ar neįvykdyti, taip pat netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą, dėl to, apeliantės vertinimu, skundžiama nutartis nepagrįsta.

21. Apeliantė akcentuoja, kad teismo vaidmuo ypatingosios teisenos bylose yra aktyvus, tačiau, apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teisme liko neišsiaiškintos esminės aplinkybės. Ištyrus bylos duomenis nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas antstolės pareiškimus, ėmėsi aktyvių veiksmų byloje reikšmingoms aplinkybėms nustatyti, išklausė dalyvaujančių byloje asmenų ir jų atstovų paaiškinimus, apklausė liudytojus, priėmė ir tyrė dalyvaujančių byloje asmenų pateiktus papildomus įrodymus. Nenustatyta pagrindo pripažinti, kad teismas nesiėmė priemonių visapusiškai išaiškinti bylos aplinkybes, reikšmingas byloje keliamam klausimui išspręsti.

22. Apeliantė teigia, kad skundžiamoje teismo nutartyje nenurodyta, jog teismas būtų nustatęs kokius nors skolininkės veiksmus, kuriais privalomieji nurodymai būtų įvykdyti, ar priežastis, kurias būtų galima vertinti kaip svarbias, išskirtines ir pakankamas konstatuoti, jog privalomieji nurodymai neįvykdyti ne dėl skolininkės kaltės. Vertinant šiuos atskirojo skundo argumentus iš skundžiamos teismo nutarties motyvų nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas visumą byloje esančių įrodymų vertino vadovaudamasis įrodymų vertinimo civiliniame procese taisyklėmis.

23. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant klausimą dėl CPK 771 straipsnyje nustatytų padarinių taikymo pirmiausia turi būti konstatuotas pats privalomojo nurodymo neįvykdymo faktas; šis faktas, visų pirma, yra įrodinėjamas Sprendimų instrukcijoje nustatytos formos aktu, kurį surašo antstolis; tačiau kilus ginčui dėl privalomojo nurodymo įvykdymo (neįvykdymo) fakto teismo išvados turi būti grindžiamos vadovaujantis CPK nustatytomis įrodinėjimo taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-378/2021). Vadovaujantis CPK 185 straipsnio 1 dalimi, teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Taigi teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visumą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų (CPK 176, 185 straipsniai). Dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais.

24. CPK 644 straipsnio 6 punkte numatyta skolininko pareiga nedelsiant pranešti antstoliui apie vykdomojo dokumento įvykdymą ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Kaip nustatyta anksčiau, skolininkės atstovas 2021 m. gegužės 11 d. antstolei ir 2021 m. gegužės 12 d. Inspekcijai pateikė pranešimus apie įvykdymą ir pateikė 2021 m. gegužės 10 d. UAB „Neringos vanduo“ raštą. Nustatyta, kad UAB „Neringos vanduo“ 2021 m. gegužės 10 d. rašte „Dėl savavališkai įvesto vandentiekio ir nuotekų įvado“ pranešama, kad savavališkai įvestas vandentiekio ir nuotekų įvadas į ūkinį pastatą objekte, adresu (duomenys neskelbtini), yra panaikintas. Minėtame rašte nurodyti duomenys yra susiję tiek su vandentiekio, tiek su nuotekų įvado panaikinimu. Nurodyti duomenys sudaro pagrindą vertinti, kad skolininkė E. P., pranešdama antstolei ir Inspekcijai apie privalomųjų nurodymų įvykdymą, pateikė įrodymus, kuriais grindė savo teiginį apie privalomųjų nurodymų įvykdymą. Nurodyti duomenys patvirtina aktyvius skolininkės veiksmus, susijusius su privalomųjų nurodymų įvykdymu.

25. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė, kurioje vykdomojoje byloje skolininkė pateikė įrodymus apie vykdomojo dokumento įvykdymą. Apeliantė taip pat nurodo, kad skolininkė nepateikė antstolei ir Inspekcijai jokių duomenų apie privalomojo nurodymo PNSSP‑30‑190123-00004 įvykdymą. Vertinant šiuos apeliantės argumentus įvertintina tai, kad, kaip nustatyta anksčiau, UAB „Neringos vanduo“ 2021 m. gegužės 10 d. rašto duomenys yra susiję tiek su vandentiekio, tiek su nuotekų įvado panaikinimu. Iš skundžiamos teismo nutarties motyvų matyti, kad apeliantės argumentai, jog skolininkė pranešė apie privalomojo nurodymo įvykdymą tik vienoje vykdomojoje byloje, buvo teismo įvertinti ir motyvuotai atmesti. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad antstolė kreipėsi į Inspekciją, prašydama informuoti, ar įvykdyti nurodymai, kurie pateikti abiejose vykdomosiose bylose. Šias pirmosios instancijos teismo išvadas patvirtina Inspekcijai adresuoto antstolės 2021 m. gegužės 12 d. rašto Nr. S-21-75-7819 dėl informacijos pateikimo turinys.

26. Vertinant apeliantės argumentą, kad Inspekcijai, kaip išieškotojai ar statybos valstybinę priežiūrą vykdančiai institucijai, nėra numatyta pareiga, nesant jokių duomenų apie galimą privalomojo nurodymo įvykdymą, tikrinti informaciją ar faktines aplinkybes dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad nėra jokių duomenų apie galimą privalomųjų nurodymų įvykdymą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, pagrįstai pripažino, kad konkrečiu atveju skolininkė įvykdė CPK 644 straipsnio 6 punkte numatytą bendro pobūdžio informavimo pareigą. Vertinant apeliantės argumentą, kad 2021 m. gegužės 26 d. patikrinimo metu paprašius skolininkės pateikti kokius nors privalomojo nurodymo Nr. PNSSP‑30‑190123‑00003 įvykdymo įrodymus (pvz., fotonuotraukas, liudytojų paaiškinimus, geodezinę nuotrauką ar pan.), skolininkė jokių įrodymų nepateikė, pažymėtina, kad pareiga užfiksuoti padėtį ir patikrinti, ar privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius yra įvykdytas, tenka Inspekcijai, įgyvendinančiai savo tiesiogines funkcijas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad esant nurodytoms aplinkybėms, skolininkei informavus apie vykdomųjų dokumentų įvykdymą ir pateikus su tuo susijusius įrodymus, Inspekcija turėjo pateikti teismui duomenis, kuriais būtų pagrindžiama, jog privalomieji nurodymai nėra iki galo įvykdyti (CPK 178 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pažymima Inspekcijai, kaip viešojo administravimo subjektui, veikiančiam šioje srityje, tenkanti pareiga pateikti teismui aiškius ir konkrečius duomenis, pagrindžiančius vykdomojo dokumento neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262-421/2021). Atsižvelgiant į tai, atmestini kaip nepagrįsti apeliantės argumentai dėl netinkamo įrodinėjimo pareigos paskirstymo ir jos nepagrįsto perkėlimo Inspekcijai.

27. Apeliantė nurodo, kad UAB „Neringos vanduo“ 2021 m. birželio 7 d. rašte paneigiamas vienintelis skolininkės Inspekcijai ir antstolei pateiktas įrodymas apie privalomojo nurodymo įvykdymą, o pirmosios instancijos teismas nevertino šios aplinkybės. Šis apeliantės argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Nustatyta, kad 2021 m. birželio 7 d. UAB „Neringos vanduo“ rašte nurodyta, jog UAB „Neringos vanduo“ 2021 m. gegužės 10 d. rašte Nr. R1-21.92 paminėtas savavališkai įvesto vandentiekio ir nuotekų įvado į ūkinį pastatą panaikinimas vertintinas kaip savavališko prijungimo prie vandens tiekėjo nuosavybės teise ar kitais pagrindais valdomos ir (ar) naudojamos geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros panaikinimas (atjungimas); vizualiai nustatyta, jog gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), įvadinio vandens apskaitos mazgo patalpoje oro tarpu nuo vidaus vamzdyno yra atskirtas vandentiekio vamzdis, o nuotekų šulinyje prie namo užbetonuota anga, kur prieš tai buvo nustatytas prijungimas; taip pat nurodoma, kad UAB „Neringos vanduo“ neturi informacijos apie inžinerinių tinklų, paklotų žemėje, nugriovimą (išardymą). Įvertinęs nurodytus duomenis apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad, pirma, minėtu raštu nėra paneigiami UAB „Neringos vanduo“ 2021 m. gegužės 10 d. rašte nurodyti duomenys dėl vandentiekio ir nuotekų įvadų panaikinimo. Taigi nėra pagrindo pripažinti, kad visiškai paneigiamas skolininkės pateiktas įrodymas, susijęs su privalomųjų nurodymų įvykdymu. Antra, kaip tai teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, UAB „Neringos vanduo“ 2021 m. birželio 7 d. rašto duomenys apie informacijos nebuvimą nepatvirtina ir Inspekcijos nurodytos aplinkybės, jog E. P. neįvykdė privalomųjų nurodymų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai nenustatyta pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismo išvados yra prieštaringos ir nepagrįstos.

28. Įvertintina ir tai, kad skolininkės veiksmus, nukreiptus į privalomųjų nurodymų įvykdymą, byloje pagrindžia ir liudytojų R. P. ir A. M. parodymai. Vertinant apeliantės teiginius, kad liudytojų R. P. ir A. M. parodymai dėl iškasto maždaug apie 8–10 m nuotekų ir vandentiekio vamzdyno ilgio neatitinka savavališkos statybos aktuose Nr. SSA-30-190122-00002 ir Nr. SSA-30-190122-00003 nurodyto vandentiekio ir nuotekų tinklų ilgio – 18 m, nustatyta, kad tik liudytojas A. M. nurodė, jog iškasta maždaug apie 8–10 m ilgio vamzdžių, tačiau liudytojas kartu patikslino, kad tikslaus ilgio nematavo. Liudytojas A. M. davė paaiškinimus, kaip atlikti vamzdyno šalinimo darbai, taip pat nurodė, kad vamzdžiai buvo apie 30 cm gylyje, iškasti nuotekų vamzdžiai (oranžiniai) ir vandentiekio vamzdis (pilkas). Ištyrus liudytojo R. P. 2021 m. sausio 17 d. teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme duotus parodymus nustatyta, kad šis liudytojas davė paaiškinimus, kaip atlikti vamzdyno šalinimo darbai, liudytojas nurodė, jog vamzdžių buvo daug – gal 15 m, taip pat nurodė, kad ištraukė visus vamzdžius (vandentiekio ir kanalizacijos) iki sandėliuko, vamzdžiai buvo negiliai. Įvertinus apeliantės nurodytų liudytojų parodymus apie vamzdyno šalinimo darbus, jų atlikimo būdą, taip pat tai, kad liudytojai nurodė apytikslį išmontuoto vamzdyno ilgį bei pažymėjo, kad tikslaus ilgio nematavo, liudytojų parodymų dėl vamzdyno ilgio neatitiktis savavališkos statybos aktuose užfiksuotam ilgiui nevertintina kaip patvirtinanti apeliantės teiginius dėl privalomųjų nurodymų neįvykdymo.

29. Byloje nustatyta, kad 2021 m. gegužės 26 d. atlikus patikrinimą, dalyvaujant E. P. ir UAB „Neringos vanduo“ direktoriui, 2021 m. birželio 10 d. Inspekcija surašė faktinių duomenų patikrinimo aktą Nr. FAK-996, jame nurodyta, jog atlikus patikrinimą nenustatyta, kad savavališkai pastatyti nuotekų tinklai nuo daugiabučio namo iki nuosavybės teise valdomo ūkinio pastato dalies yra nugriauti (išardyti), t. y. nenustatyta, kad 2019 m. sausio 23 d. privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. SSA-30-190122-00003 yra įvykdytas. Šiame patikrinimo akte taip pat nurodyta, kad vizualiai nustatyti įvykdymo fakto nėra galimybės (inžineriniai tinklai įrengti žemėje), statytoja patikrinimo metu dokumentų, įrodančių savavališkos statybos padarinių pašalinimo faktą (geodezinės nuotraukos liudytojų paaiškinimų ar nuotraukų su vykdomais ardymo darbais), nepateikė. Patikrinimo akto duomenimis, atidarius prie gyvenamojo namo esantį nuotekų šulinį, vizualiai nustatyta, kad nuotekų šulinyje anga, kurioje buvo įrengtas nuotekų iš ūkinio pastato vamzdis, yra užbetonuota.

30. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje vertino skolininkės byloje pateiktą fotofiksaciją bei filmuotą medžiagą, tačiau byloje nebuvo išsisaikinta, kada ir kokiomis aplinkybėmis buvo atlikta fotofiksaciją (nėra galimybės nustatyti, ar fiksuotas ginčo sklypas ir kuri jo vieta) bei filmuotas vaizdas. Šie argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Nustatyta, kad 2022 m. vasario 18 d. Inspekcija ir 2022 m. vasario 21 d. suinteresuotas asmuo E. P. byloje pirmosios instancijos teismui pateikė papildomus įrodymus, pirmosios instancijos teismas juos priėmė, ištyrė ir įvertino skundžiamoje nutartyje. Nustatyta, kad 2022 m. vasario 21 d. teismo posėdyje sprendžiant klausimą dėl suinteresuoto asmens E. P. pateiktų papildomų įrodymų priėmimo buvo iškeltas klausimas dėl fotofiksacijos bei filmuotos medžiagos sudarymo laiko, ir skolininkės atstovas paaiškino, jog įrodymai pateikti atsikertant į Inspekcijos argumentus ir pateiktus papildomus įrodymus, teismui pateikta nuotrauka ir vaizdo įrašai sudaryti pateiktų failų pavadinimuose nurodyta data (t. y. 2022 m. vasario 20 d.). Įvertinus Inspekcijos pateiktas nuotraukas ir suinteresuoto asmens E. P. pateiktas nuotraukas ir vaizdo įrašus nenustatyta pagrindo abejoti, kad fiksuotos tos pačios vietos. Pirmosios instancijos teismas įvertino duomenis, kad Inspekcijos pateiktoje fotonuotraukoje iš vandens apskaitos mazgo kybančio vandentiekio vamzdžio, nuo vidaus vamzdyno atskirto oro tarpu, skolininkės pateiktoje fotonuotraukoje ir vaizdo įraše nebėra. Taip pat skundžiamoje nutartyje įvertinti duomenys, kad Inspekcijos 2021 m. birželio 10 d. patikrinimo akte užfiksuotos aplinkybės tik dėl privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-30-190123-00003, t. y. pašalinti nuotekų tinklą, bet ne dėl privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-30-190123-00004, t. y. pašalinti vandentiekio tinklą; taip pat ir antstolės kontoroje 2021 m. birželio 15 d. gautame Inspekcijos rašte nurodyta, jog nėra įvykdytas privalomas nurodymas Nr. PNSSP-30-190123-00003.

31. Apeliantė neginčija pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, kad nei Statybos įstatyme, nei Priežiūros įstatyme, nei statybos techniniame reglamente STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ nenurodyti konkretūs dokumentai, kuriuos turi pateikti pareiškėjas, siekdamas įrodyti savavališkos statybos padarinių pašalinimą. Apeliantė, remdamasi Valstybinės geodezijos ir kartografijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 1999 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. 17 patvirtinto geodezijos ir kartografijos techninio reglamento „Statomų požeminių tinklų ir komunikacijų geodezinių nuotraukų atlikimo tvarka GKTR 2.01.01:1999“ 1.3, 1.5 punktais bei Statybos įstatymo 2 straipsnio 90 dalyje reglamentuota statybos darbų sąvoka, teigia, kad nurodytas teisinis reguliavimas rodo, jog skolininkė, įvykdžiusi privalomuosius nurodymus privalo pateikti tai patvirtinančią geodezinę nuotrauką. Minėto geodezijos ir kartografijos techninio reglamento GKTR 2.01.01:1999 1.3 punkte nustatyta, kad nutiesus požeminius tinklus ir komunikacijas (iki jų užpylimo gruntu), privalomai atliekamos jų geodezinės nuotraukos. Nors apeliantė minėto geodezijos ir kartografijos techninio reglamento GKTR 2.01.01:1999 1.5 punkte numatytą reglamentavimą, kad požeminių komunikacijų statybos metu geodezinius darbus, užtikrinančius komunikacijų atitikimą projektui, atlieka pačios statybos organizacijos, sieja su į Statybos įstatymo 2 straipsnio 90 dalyje reglamentuotą statybos darbų sąvoka, apimančia, be kita ko, ir darbus, atliekamus griaunant esamą statinį (žemės kasimo), tačiau įvertintina tai, kad minėto reglamento 1.3 punkte pareiga atlikti geodezines nuotraukas numatyta nutiesus požeminius tinklus ir komunikacijas. Įvertinus tai, kad geodezinių nuotraukų privalomas atlikimas numatytas nutiesus požeminius tinklus ir komunikacijas, o nagrinėjamu atveju skolininkei privalomaisiais nurodymais nurodyta pašalinti (nugriauti) savavališkai pastatytus vandentiekio ir nuotekų tinklus, atmestini kaip nepagrįsti apeliantės argumentai, kad skolininkė privalo pateikti geodezinę nuotrauką.

32. Įvertinus byloje esančius įrodymus ir jų visumą, Inspekcijos 2021 m. birželio 10 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto turinį, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte konstatuotos aplinkybės neleidžia daryti vienareikšmės išvados, kad savavališkos statybos aktuose ir jų pagrindu surašytuose privalomuose nurodymuose nurodyti nuotekų ir vandentiekio tinklai yra nenugriauti. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus dėl privalomųjų nurodymų vykdymo ar nevykdymo ir įvertino visumą su tuo susijusių byloje esančių įrodymų. Byloje nesant duomenų, neginčytinai patvirtinančių, kad privalomuosiuose nurodymuose Nr. PNSSP-30-190123-00003 ir Nr. PNSSP-30-190123-00004 nurodyti vandentiekio ir nuotekų tinklai yra likę nepašalinti, negalima pripažinti, kad Inspekcija įrodė savo teiginius, jog privalomieji nurodymai nėra įvykdyti. Byloje nesant pakankamo pagrindo pripažinti įrodytu privalomųjų nurodymų neįvykdymo faktą, taip pat įvertinus ir duomenis apie 2020 m. sausio 15 d. Inspekcijos potvarkiu atliktą privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-30-190123-00003 papildymą, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog antstolės pareiškimų dėl baudos paskyrimo skolininkei tenkinimas šioje vykdymo proceso stadijoje neatitiktų teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijų. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė teisinio pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą (CPK 176–178, 185 straipsniai).

33. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakęs dėl esminių atskirojo skundo argumentų, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes, teisingai taikė proceso teisės normas, nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų, dėl to pagrįstai konstatavo, jog nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos pareiškimus dėl baudos skyrimo. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. vasario 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Alvydas Žerlauskas