Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

nuteistajam D. R.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus (toliau – ir Probacijos tarnyba) teikimą dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į areštą nuteistajam D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. R. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį 1) bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) bausmės vykdymo laikotarpiu nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų; 3) bausmės vykdymo laikotarpiu gydytis nuo alkoholizmo. Taip pat, vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 72² straipsniu, jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje ir ją baigti. Bausmės pabaiga – 2022 m. birželio 8 d.

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Probacijos tarnybos teikimas, kuriuo siūloma nuteistajam D. R. laisvės apribojimo bausmę pakeisti į areštą. Teikime nurodoma, kad D. R. elgesį Probacijos tarnyba kontroliuoja nuo 2021 m. birželio 9 d., D. R. buvo pasirašytinai supažindintas su laisvės apribojimo bausmės atlikimo tvarka ir sąlygomis, jam išaiškinta atsakomybė už vengimą vykdyti bausmę. Nuteistasis nuo (duomenys neskelbtini) registruojasi Užimtumo tarnyboje, baigė smurtinį elgesį keičiančią programą, dalyvavo vienoje priklausomybės ligų konsultacijoje Vilniaus regiono skyriuje, tačiau vengė vykdyti teismo paskirtus įpareigojimus nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų bei gydytis nuo alkoholizmo, t.y. 2021 m. rugsėjo 14 d., 11.52 val., policijos patikrinimo metu jam nustatytas 0,76 prom. girtumas, nuo 2021 m. birželio 25 d., į (duomenys neskelbtini) nuvykęs nebuvo, pateisinamų priežasčių nenurodė, todėl 2021 m. gruodžio 6 d. Probacijos tarnyba kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, siūlydama D. R. paskirtą laisvės apribojimo bausmę paskirti į areštą, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 23 d. nutartimi teikimas buvo netenkintas. Tačiau D. R. ir po nutarties paskelbimo nepadarė teigiamų išvadų ir toliau nevykdo teismo skirtų įpareigojimų nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų bei gydytis nuo alkoholizmo, t.y. 2022 m. kovo 24 d. jam buvo nustatytas 0,24 prom. girtumas, į (duomenys neskelbtini) dėl gydymosi nesikreipė, pateisinamų priežasčių nenurodo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ir vadovaujantis BK 48 straipsnio 8 dalimi, BPK 362 straipsnio 1 dalimi, Probacijos tarnyba siūlo nuteistajam D. R. laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu

Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad teikimą palaiko ir prašo pakeisti laisvės apribojimo bausmę į areštą. Pateikė 2022 m. gegužės 1 d. policijos registruojamų įvykių registre užregistruotą pranešimą, iš kurio matyti, kad patikrinimo metu 2022 m. gegužės 1 d., apie 12.36 val., D. R. alkotesteriu buvo nustatytas 2.59 prom. girtumas.

Nuteistasis D. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis buvo nuvykęs į (duomenys neskelbtini), tačiau jokie veiksmai jo atžvilgiu nebuvo daromi. Buvo nuvykęs po praeito teismo posėdžio, ėjo į paskutinį kabinetą, tačiau ten jokių pasiūlymų ar patarimų negavo, jam pasakė, kad patvirtins, jog buvo atėjęs. 0,2 promilių girtumas jam buvo nustatytas kai jis buvo ką tik pavalgęs ir automatiškai prisipučia. Antrą kartą, kai buvo nustatytas girtumas, jis dirbo, aviečių lauką reikėjo sutvarkyti, skaudėjo nugarą, išgėrė ir viskas. Girtumas buvo nustatytas 12.39 val., tai buvo sekančią dieną po darbo lauke. Jis vakare atsigėrė ir dėl to dieną pripūtė. Negali pasakyti, kiek išgėrė, gal du litrinius butelius alaus. Degtinės jis negeria. Jis sutinka, kad nevykdo įpareigojimų ir kad būtų paskirtas areštas. Jį išlaiko mama, jis jai padeda buityje, padaro, ko paprašytas. Kai išgeria, niekur nevaikšto, televizorių žiūri.

Prokuroras teismo posėdžio metu nurodė, kad siūlo teikimo netenkinti, nors yra keli neblaivumo atvejai, bet daugiau jokių pažeidimų nėra, bausmės pabaiga už kelių savaičių.

Nuteistojo D. R. gynėjas advokatas teismo posėdžio metu nurodė, kad nuteistasis pripažįsta, jog turi priklausomybę, ja sunku atsikratyti. Nuteistasis truputį dirba, išgėręs nesmurtauja. Nemano, kad yra verta keisti bausmės sąlygas, valstybė patirs didesnius nuostolius išlaikant žmogų įkalinimo įstaigoje. Į šią situaciją reikia žiūrėti plačiau. Nuteistasis į teismo posėdį atėjo su mama, vadinasi ir mamai rūpi, ji pergyvena dėl sūnaus.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas.

BK 48 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Teismų praktikoje vengimu atlikti laisvės apribojimo bausmę laikytinas šių įstatymo nustatytų pareigų nesilaikymas, t. y. nuteistajam nustatytų draudimų pažeidimas ar nesilaikymas, įpareigojimų nevykdymas, netinkamas draudimų ar įpareigojimų laikymasis ar vykdymas, pareigos atsiskaityti, kaip vykdomi draudimai ir įpareigojimai, nevykdymas arba netinkamas vykdymas, atsiskaitymo nustatyta tvarka pažeidimai ir pan. Ar asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę ir kokią atsakomybės priemonę taikyti, sprendžia teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu (Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2015 m. spalio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-1506-195/2015; 2016 m. balandžio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-374-211/2016).

Iš teikime išdėstytų aplinkybių, D. R. asmens byloje esančių dokumentų matyti, kad D. R. tinkamai vykdė teismo skirtą įpareigojimą dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje – nuo (duomenys neskelbtini) registravosi Užimtumo tarnyboje (asmens b. l. 24). Taip pat nuteistasis įvykdė paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje ir ją baigti – iš bylos duomenų matyti, kad jis dalyvavo psichoedukacinėje programoje, lankomumas, blaivumas, bendradarbiavimas ir aktyvus dalyvavimas įvertinti puikiai (asmens b. l. 38). Tačiau nuteistasis nevykdė teismo skirto įpareigojimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei gydytis nuo alkoholizmo – 2021 m. rugsėjo 14 d., 11.52 val., policijos patikrinimo metu jam buvo nustatytas 0,76 prom. girtumas (asmens b. l. 39), taip pat 2021 m. rugsėjo 16 d. gauti duomenys, kad jis į (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo (asmens b. l. 41), tokiu būdu jis nevykdė teismo paskirto įpareigojimo gydytis nuo alkoholizmo. Dėl šių priežasčių Probacijos tarnyba kreipėsi į teismą dėl D. R. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į areštą, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 23 d. nutartimi teikimas buvo netenkintas. Nutartyje teismas, be kita ko, pažymėjo, kad nors nuteistasis D. R. tinkamai nevykdė teismo skirto įpareigojimo gydytis priklausomybę nuo alkoholio, tačiau teismas atkreipė dėmesį, kad šis įpareigojimas nėra priverstinis, jis gali būti vykdomas tik jeigu nuteistasis sutinka. Priverstinis nuteistojo priklausomybės gydymas nėra galimas. Be to, teismas neatmetė galimybės, kad D. R. galėjo būti nuvykęs į (duomenys neskelbtini), tačiau galimai nežinojo, kaip elgtis ar kur kreiptis. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis išreiškė sutikimą dėl gydymosi nuo priklausomybės alkoholiui, teismas vertino, kad yra tikslinga jam suteikti dar vieną galimybę tai padaryti. Taip pat teismas pažymėjo, kad nors nuteistasis bausmės vykdymo metu vieną kartą buvo rastas namuose neblaivus, tokiu būdu pažeisdamas teismo skirtą įpareigojimą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tačiau šis pažeidimas buvo vienetinis bei po nuteistajam paskirto įspėjimo, daugiau šio įpareigojimo pažeidimų Probacijos tarnyba nenustatė, todėl teismas negalėjo teigti, kad nuteistasis D. R. toliau sistemingai pažeidinėja minėtą teismo įpareigojimą.

Tačiau iš nagrinėjamo teikimo bei asmens bylos medžiagos duomenų matyti, kad nuteistasis D. R. po minėtos teismo nutarties priėmimo toliau pažeidinėjo tuos pačius teismo skirtus įpareigojimus – 2022 m. kovo 24 d. jam buvo nustatytas 0,24 prom. girtumas (b. l. 57), tokiu būdu jis pažeidė įpareigojimą nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Taip pat Probacijos tarnybos atstovė teismo posėdžio metu pateikė duomenis, kad nuteistasis jau po teikimo išsiuntimo į teismą pakartotinai pažeidė šį įpareigojimą – 2022 m. gegužės 1 d. patikrinimo metu jam nustatytas 2.59 prom. girtumas. Jokių pateisinamų paaiškinimų dėl šių pažeidimų nuteistasis nei Probacijos tarnybai, nei teismui nepateikė. Taigi, teismo vertinimu, šiuo metu jau yra pagrindas konstatuoti, jog nuteistasis tyčia ir sistemingai pažeidinėja šį teismo paskirtą įpareigojimą. Taip pat iš bylos duomenų matyti, jog nuteistasis taip ir nepradėjo vykdyti įpareigojimo gydytis nuo alkoholizmo. Nors nuteistasis teismui vėlgi nurodė, jog į (duomenys neskelbtini) neva buvo nuvykęs, bet ten jokių pasiūlymų ar patarimų negavo, tačiau teismas neturi pagrindo tikėti šia nuteistojo pateikiama versija, kadangi byloje nėra jokių ją patvirtinančių duomenų. Priešingai, iš bylos duomenų matyti, jog Probacijos tarnyba reguliariai kreipėsi į (duomenys neskelbtini) prašydama suteikti duomenis, ar D. R. kreipėsi dėl gydymosi nuo alkoholizmo, tačiau (duomenys neskelbtini) 2022 m. vasario 4 d. bei 2022 m. kovo 15 d. raštuose nurodyta, jog D. R. į (duomenys neskelbtini) per 5 metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ar gydymo (asmens b. l. 55, 56). Nagrinėjamu atveju teismas pažymi, kad, kaip ir buvo nurodyta ankstesnėje nutartyje, įpareigojimas gydytis priklausomybę nuo alkoholio nėra priverstinis ir gali būti vykdomas tik jei nuteistasis sutinka, tačiau šiame kontekste svarbu tai, kad nuteistasis tiek nagrinėjant baudžiamąją bylą, kurioje buvo priimtas 2021 m. gegužės 12 d. nuosprendis, kuriuo jam paskirta aptariama laisvės apribojimo bausmė, tiek pirmą kartą svarstant klausimą dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į areštą, teismui nurodė, jog sutinka gydytis nuo alkoholizmo ir mėgins vykdyti šį teismo įpareigojimą, tačiau dabar akivaizdu, kad šie nuteistojo teiginiai buvo tik deklaratyvaus pobūdžio, galima išsakyti tik siekiant sušvelninti savo atsakomybę, tačiau be jokių rimtų ketinimų juos vykdyti. Atsižvelgiant į tai, kad D. R. ne tik nevykdė įpareigojimo gydytis nuo alkoholizmo, bet ir toliau sistemingai pažeidinėja įpareigojimą nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, teismas konstatuoja, jog nuteistasis nepadarė išvadų dėl savo elgesio ir nepateisino teismo jam anksčiau parodyto pasitikėjimo, priimant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 23 d. nutartį, kuria buvo netenkintas Probacijos tarnybos ankstesnis teikimas dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į areštą.

Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme įtvirtintas probacijos tikslas yra užtikrinti veiksmingą probuojamųjų resocializaciją ir mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą Įvertinęs nustatytų ir pirmiau aptartų aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, kad D. R., netinkamai vykdydamas jam teismo skirtus įpareigojimus, vengia vykdyti jam paskirtą laisvės apribojimo bausmę.

Pažymėtina, kad laisvės apribojimo bausmės tikslai gali būti sėkmingai pasiekti tik esant paties asmens teigiamam nusistatymui, t. y. teismo paskirtais įpareigojimais, priežiūros plane nustatytomis bausmės įgyvendinimo priemonėmis, įstatyme numatytomis nuteistojo pareigomis, kad jos būtų tinkamai vykdomos, turi pasirūpinti ne kas kitas, o pats nuteistasis. Tačiau nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog nuteistasis atsainiai žiūri į jam paskirtus įpareigojimus ir rimtai nevertina savo alkoholio vartojimo problemos. Atkreiptinas dėmesys, kad D. R. padaryta nusikalstama veika, už kurią jis yra nuteistas, buvo tiesiogiai susijusi su alkoholio vartojimu – D. R., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,24 prom. girtumas), konflikto metu su motina R. R., fiziškai smurtavo prieš ją, jai sukeldamas fizinį skausmą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu D. R. atsakomybę sunkinančia aplinkybe buvo pripažinta tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Taigi, akivaizdu, jog nuteistajam įpareigojimai nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų bei gydytis nuo alkoholizmo buvo paskirti ne be reikalo, o įvertinus tai, kad alkoholio vartojimas tiesiogiai siejosi su jo nusikalstamu elgesiu ir pavojingumu visuomenei. Tokiu būdu, konstatavus, kad nuteistasis pažeidė šiuos jam teismo paskirtus įpareigojimus, laikoma, kad nuteistasis vengia vykdyti jam paskirtą laisvės apribojimo bausmę, todėl yra BK 48 straipsnio 8 dalyje numatytas pagrindas keisti ją griežtesne bausme – areštu, vieną arešto parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktis), ir nustatyti maksimalią už nusikaltimo padarymą įstatymo leidžiamą arešto bausmės trukmę – 90 (devyniasdešimt) parų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 8 dalimi, 49 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353, 362, 364 straipsniais,

nutaria:

Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyriaus teikimą tenkinti.

D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu paskirtą 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę pakeisti į 90 (devyniasdešimties) parų areštą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo atvykimo ar pristatymo į Kauno tardymo izoliatorių arešto bausmės atlikimui, vykdant šią įsiteisėjusią nutartį, dienos.

Arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50-61 straipsniai. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, šią bausmę atlieka pataisos įstaigoje. Visas areštas atliekamas vienoje pataisos įstaigoje. Perkelti nuteistąjį atlikti arešto iš vienos pataisos įstaigos į kitą leidžiama dėl ligos arba išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius.

Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio (šiuo atveju – nutarties) įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės. Pataisos įstaigas, kuriose arešto bausme nuteisti asmenys atlieka bausmę, nustato Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo darbo dienomis, įstaigų darbo metu, atvykti atlikti arešto bausmės į šias laisvės atėmimo vietų įstaigas:

į Kauno tardymo izoliatorių – nepilnamečiai vyrai, kuriems teismai paskyrė arešto bausmę ir pilnamečiai vyrai, kuriems arešto bausmę paskyrė Vilniaus, Kauno ir Utenos apskrityse esantys teismai.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.