Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės ,,Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Mano Būstas Neris“ dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Dublike ieškovė pabrėžė, kad byloje nėra ginčo, jog atsakovė yra namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratorė. Avarijos priežastis – avarija bendro naudojimo vamzdžiuose. Už bendrojo naudojimo vamzdyno priežiūrą atsakinga atsakovė. Įrodymų, jog vandens išsiliejimo šaltinis yra kiti objektai, atsakovė nepateikė. Atsakovė, vykdydama jai teisės aktais nustatytas namo administratorės pareigas, turėjo vykdyti minėtų vamzdžių priežiūrą, tikrinti jų sandarumą, tačiau įrodymų, jog tokius veiksmus atliko, atsakovė nepateikė. Avarijos kilimas ir jos sukeltos pasekmės patvirtina, kad atsakovė savo kaip administratoriaus pareigų prižiūrėti bendrojo naudojimo inžinierinę įrangą neatliko.

Pateiktuose papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose ieškovė papildomai pažymėjo, jog atsakovė, nors ir nurodė, kad ieškovės apskaičiuota žala yra per didelė, konkrečių darbų ir (ar) medžiagų, kurie nurodyti ieškovės pateiktoje lokalinėje sąmatoje ir draudimo išmokos apskaičiavime nepagrįstai, neįvardijo, todėl, ieškovės vertinimu, atsakovės argumentai, jog nurodyta žala per didelė, atmestini kaip nepagrįsti. Patalpų apliejimo atveju nuostoliais yra pripažįstamos patalpų remontui reikalingos lėšos, kurios gali būti patirtos išlaidos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto kaštai, jei remontas dar nepadarytas. Ieškovės pateiktoje sąmatoje nurodytos remontui reikalingos, o ne faktiškai patirtos išlaidos. Atsakovas nepaneigė ieškovės nurodyto nuostolių apskaičiavimo metodo ar dydžio teisingumo, įrodymų apie kitokią patalpų remonto vertę atsakovė taip pat nepateikė.

Ieškinys netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad tarp ieškovės ir G. S. buvo sudaryta Gyventojų turto draudimo sutartis (Gyventojų turto draudimo polisas Nr. (duomenys neskelbtini)), kuria laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 23 d. iki 2017 m. rugsėjo 22 d. buvo apdraustas butas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas). Gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Namas), draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu buvo, taip pat šiuo metu yra administruojamas atsakovės, po reorganizacijos perėmusios uždarosios akcinės bendrovės „Antakalnio būstas“, teises ir pareigas. Dėl to ginčo byloje nėra. 2016 m. lapkričio 2 d. draudėja pateikė ieškovei pranešimą apie įvykį, kuriame nurodė, kad jai paskambino iš UAB „Antakalnio ūkis“, jog yra trūkęs pastato vamzdis ir jį reikia keisti; keičiant vamzdį, 2016 m. lapkričio 2 d. buvo išmušta siena, be to, buvo sujudintas vandens padavimo į bakelį vamzdis, iš kurio pradėjo sunktis vanduo. Ieškovė, 2016 m. lapkričio 3 d. apžiūrėjusi Butą, nustatė, kad taisant kanalizacijos ir vandentiekio vamzdžius yra išmušta tualeto patalpos siena už tualeto (1,83 kv. m), taip pat per vamzdelį, kuriuo tualeto vanduo pajungtas į bakelį, sunkiasi vanduo. Šiame akte ieškovė turto sugadinimo priežastimi nurodė kanalizacijos ir vandentiekio vamzdžių nusidėvėjimą ir remontą dėl vandens prasiskverbimo per pažeistus korozijos vamzdžius, taip pat pažymėjo, kad vamzdelis į tualeto bakelį pažeistas atliekant remonto darbus. Dėl padarytos žalos (apgadinto apdrausto turto) ieškovė išmokėjo 42,93 Eur dydžio draudimo išmoką draudėjai. Ieškovė siuntė atsakovei pretenziją dėl nuostolių atlyginimo, tačiau atsakovė nesutiko atlyginti ieškovės patirtos žalos.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Pagal generalinio delikto, įtvirtinto CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, doktriną kaltė ir neteisėti veiksmai yra neišskiriami, todėl kaltės prezumpcija praktiškai apima ir neteisėtų veiksmų prezumpciją. Įrodinėjimo procese, sprendžiant dėl civilinės atsakomybės taikymo, galiojant rungimosi principui (CPK 12 straipsnis) ir bendrajai įrodinėjimo pareigos taisyklei (CPK 178 straipsnis), kad kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų bei atsikirtimų pagrindu, ieškovas, siekdamas civilinės atsakomybės taikymo atsakovei, pagal pirmiau nurodytas CK nuostatas ir suformuotą teismų praktiką nagrinėjamoje byloje turi įrodyti, kad draudėjas patyrė žalą ir būtent tokio dydžio, kiek buvo išmokėta draudimo išmokos, taip pat tai, kad tai lėmė atsakovės neteisėti veiksmai ar neveikimas.

Ieškovė ieškinį grindžia faktine aplinkybe, kad Butui buvo padaryta žala dėl vandens prasiskverbimo per korozijos pažeistą Namo bendrojo naudojimo kanalizacijos vamzdį. Tokią faktinę aplinkybę ieškovė įrodinėja jau sprendime minėtu jai 2016 m. lapkričio 2 d. pateiktu draudėjo pranešimu, 2016 m. lapkričio 3 d. turto apžiūros aktu, taip pat fotonuotraukomis, iš kurių, be kita ko, matyti Namo bendrojo naudojimo kanalizacijos ir vandentiekio vamzdžių buvimo Buto tualeto patalpoje vieta, taip pat vamzdžio į tualeto bakelį buvimo vieta.

CPK 185 straipsnio 1 dalis numato, kad byloje esančius įrodymus teismas įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Kasacinis teismas yra ne kartą pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvadą dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daro pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Laisvo įrodymų vertinimo principas reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymai įvertinami atsižvelgiant į įrodymų leistinumą ir sąsajumą bei kitas įrodinėjimo taisykles (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 ir 182 straipsniai), įvertinus kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto padarius išvadas, kad tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo bei nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Juolab, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010).

Teismo vertinimu, aukščiau nurodytų įrodymų visuma, nesant į bylą pateiktų jokių įrodymų, paneigiančių 2016 m. lapkričio 2 d. likviduotos avarijos Namo bendrojo naudojimo vamzdynuose faktą, yra pakankama konstatuoti, kad sienos Buto tualeto patalpoje išardymo priežastimi (ar viena iš jų) buvo įvykusi avarija Namo bendrojo naudojimo vamzdynuose. Taip pat šių įrodymų visuma pakankama teigti, kad vanduo per vamzdelio, einančio į tualeto bakelį, sujungimus, įvertinus vamzdelio buvimo vietą ir priėjimo galimybę Buto tualete prie Namo bendrojo naudojimo vamzdynų, pradėjo skverbtis atsakovei atliekant avarijos Namo bendrojo naudojimo vamzdynuose likvidavimo darbus. Tačiau, priešingai nei nurodo ieškovė, teismo vertinimu, šių įrodymų visuma nepakankama nustatyti nei avarijos Namo bendrojo naudojimo vamzdynuose priežastį – vamzdynų nusidėvėjimą, nei jos pobūdį – vandens prasiskverbimą per korozijos pažeistas vamzdyno vietas, nei jos konkrečią vietą – kanalizacijos ar vandentiekio vamzdyną.

Iš ieškovės į bylą pateiktų įrodymų matyti, kad ieškovės žalų ekspertas Butą apžiūrėjo kitą dieną po avarijos Name likvidavimo. Ieškovės į bylą pateiktos fotonuotraukos taip pat liudija Buto būklę po avarijos Namo bendrojo naudojimo vamzdynuose likvidavimo. Kokios būklės buvo Buto bendrojo naudojimo vamzdynai iki avarijos juose likvidavimo, išardžius Buto tualeto sieną, (vamzdžiai buvo metaliniai ir/ar plastikiniai, kurioje vietoje buvo nusidėvėjimas – kanalizacijos vamzdyje, kurį kaip ieškinio pagrindą nurodo ieškovė, ar/ir vandentiekio vamzdyje, kuris taip pat kaip nusidėvėjęs minimas 2016 m. lapkričio 3 d. turto apžiūros akte), byloje įrodymų nėra. Kokiu būdu šias aplinkybes nustatė ieškovė žalos administravimo metu, iš byloje surinktų įrodymų taip pat nematyti. Todėl teigti, jog ieškovės žalų ekspertas 2016 m. lapkričio 3 d. turto apžiūros akte avarijos priežastimi Namo kanalizacijos ir vandentiekio vamzdžių nusidėvėjimą, vandens skverbimąsi per korozijos pažeistus vamzdžius nurodė remdamasis objektyviais duomenimis, teismas neturi jokio pagrindo (Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 98 straipsnio 2 dalis, CPK 178 straipsnis, 197 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

Nesant į bylą pateiktų pakankamų įrodymų nustatyti 2016 m. lapkričio 2 d. likviduotos avarijos Name priežastį, teismas neturi pakankamo pagrindo šios avarijos faktą sieti taip pat su atsakovei kaip Namo administratorei tenkančių pareigų prižiūrėti Namą nevykdymu. Nors atsakovė šioje byloje nevykdė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 31 d. nutartyje nurodyto įpareigojimo pateikti įrodymus apie atsakovės 2016 m. lapkričio 2 d. atliktus namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo vamzdžių keitimo darbus bute Nr. (duomenys neskelbtini) (nutartyje klaidingai buvo nurodytas kito buto adresas (nurodytas draudėjos korespondencijos adresas, ne draudiminio įvykio vietos adresas), šių darbų atlikimo eigą, jų atlikimo poreikį (vamzdynų apžiūros aktus, atliktų darbų aktus, namo techninės priežiūros žurnalo ištrauktas, kt.), ieškovė, kurios prašymu toks įpareigojimas atsakovei buvo pateiktas, neprašė skirti atsakovei baudą už šio teismo įpareigojimo nevykdymą, prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nurodydama, kad šalys pateikė visus bylai teisingai išnagrinėti reikšmingus įrodymus. Taip pat ieškovė nepasinaudojo teismo jai pateiktu siūlymu teikti papildomus įrodymus dėl Bute įvykusio įvykio fakto, jo aplinkybių pateikti. Taigi, nors byloje nėra duomenų apie atsakovės vykdytą Namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą iki avarijos Namo bendrojo naudojimo vamzdynuose likvidavimo 2016 m. lapkričio 2 d., teismo vertinimu, to nepakanka vienareikšmiškai ir patikimai teigti, kad šios avarijos priežastimi buvo atsakovės kaip Namo administratorės nevykdymas jai tenkančių pareigų prižiūrėti Namą. Tuo labiau, kad kilus avarijai Namo bendrojo naudojimo vamzdynuose atsakovė ją lokalizavo ir likvidavo, dėl ko ginčo tarp šalių nėra.

CK 6.246 straipsnio 1 dalis numato, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas) arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Nagrinėjamu atveju siena draudėjos Bute atsakovės buvo išardyta atsakovei vykdant Namo bendrojo naudojimo objektų administravimo funkcijas – likviduojant avariją Namo bendrojo naudojimo vamzdynuose. Inžinerinių avarijų lokalizavimo ir jų likvidavimo darbai pagal Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 (redakcija, galiojusi draudiminio įvykio metu) (toliau – Nuostatai), statybos techninį reglamentą STR 1.12.05:2020 „Privalomieji daugiabučių gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros reikalavimai“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 (redakcija, galiojusi draudiminio įvykio metu) (toliau – Reglamentas) buvo priskirti pagrindiniams daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros darbams, kuriuos atlikti pareiga nagrinėjamu atveju teko atsakovei kaip Namo administratorei (Nuostatų 3, 4.3 punktai, Reglamento 5.1, 5.2, 7.1, 8.3 punktai, Reglamento priedo 1.3.6 punktas). Pagal CK 6.246 straipsnio 3 dalį teisėtais veiksmais padaryta žala turi būti atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Ieškovė tokio įstatyme įtvirtinto pagrindo ieškinyje nenurodo. Todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės sienos Buto tualete atstatymo išlaidas atmetamas kaip nepagrįstas.

Nagrinėjamu atveju būtina įvertinti ir tai, kad ieškovė ieškiniu prašo priteisti sienos Buto tualete atstatymo išlaidas, nors avarijos Namo bendrojo naudojimo vamzdynuose likvidavimas nėra vienintelė, be to, pagrindinė jų atsiradimo priežastis (CK 6.249 straipsnis). Įvertinus tai, kad pagal CK 4.83 straipsnio 5 dalį buto ir kitų patalpų savininkas privalo leisti įgaliotiems asmenims remontuoti ar kitaip tvarkyti jo bute ar kitose patalpose esančią bendrojo naudojimo mechaninę, elektros, techninę ar kitokią įrangą, o pašalinti avariją Namo bendro naudojimo vamzdynuose atsakovė galėjo tik turėdama priėjimą prie jų, teismo vertinimu, pagrindinė šių išlaidų kilimo priežastis yra tai, kad Bute esantys Namo bendrojo naudojimo vamzdynai jo tualeto patalpoje buvo paslėpti už tualete įrengtos gipso sienos, kurios neišardžius avarijos likvidavimas Namo bendrojo naudojimo vamzdynuose būtų neįmanomas. Byloje nėra duomenų, kada ir kokiomis aplinkybėmis buvo įrengta ši gipso siena Buto tualete, tačiau bet kuriuo atveju, teismo vertinimu, būtent buto savininkui, o ne atsakovei tenka atsakomybė už tai, kad įgalioti asmenys, atvykę likviduoti avariją bendro naudojimo vamzdynuose, dėl bute atliktų statybos darbų laisvo priėjimo prie šių vamzdynų neturėjo. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu galiojantis statybos techninis reglamentas STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. 390, numato bendras taisykles, kad slėptai įrengti vandentiekio stovai turi būti prieinami čiaupų įmontavimo ir srieginių sujungimų vietose (ten įrengiamos durelės, landos), o nuotakyno vamzdžiai neturi būti uždaryti pastato konstrukcijose (jie turi būti prieinami apžiūrai, priežiūrai, remontui) (11.27, 13.22, 87, 218, 247 punktai).

Ieškovė, prašydama priteisti 42,93 Eur žalą iš atsakovės, nurodo, kad šią žalą sudaro ne tik sienos Buto tualete atstatymo išlaidos, bet ir vamzdelio į tualeto bakelį sujudinimo išlaidos. Teismas, vertindamas šias ieškinyje nurodomas faktines aplinkybes, konstatuoja byloje esant pakankamai įrodymų teigti, kad vamzdelį į tualeto bakelį, lokalizuodama avariją Namo bendrojo naudojimo vamzdynuose, sujudino atsakovė. Dėl to per sujungimus pradėjo sunktis vanduo, ką konstatavo ieškovės žalos ekspertas vietoje 2016 m. lapkričio 3 d. turto apžiūros akte. Įvertinus tai, kad pagal CK 4.242 straipsnio 2 dalį administratorius savo prievoles privalo vykdyti apdairiai, o pagal CK 6.263 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu), nepadarytų kitam asmeniui žalos, konstatuotina, kad atlikdama avarijos likvidavimo darbus Namo bendrojo naudojimo vamzdynuose atsakovė tinkamai nevykdė pareigos darbus atlikti taip apdairiai, jog nesugadintų Bute esančio turto, kuris niekaip nesusijęs su pačios avarijos likvidavimu. Kita gi vertus, pažymėtina, kad ieškovė, ieškiniu prašomą priteisti žalą kildindama iš vamzdelio į tualeto bakelį sujudinimo, nepateikia jokių įrodymų, kokio pobūdžio ir dydžio žalą draudėja patyrė dėl šio vamzdelio sujudinimo (sudrėko grindys ar/ir atsirado poreikis keisti vamzdelį, jo sujungimo dalis ir/ar atlikti jų sujungimo darbus) (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Tokios žalos, jos dydžio ieškovė iš esmės nepagrindė jokiais įrodymais (CPK 178 straipsnis). Priešingai, iš ieškovės į bylą pateiktos turto žalos įvertinimo skaičiuotės, kuri nepasirašyta jokių asmenų, matyti, jog joje nurodomą 42,93 Eur žalą, kuri sutampa su ieškinio suma, sudaro tik sienos gipso kartono plokštės keitimo, sienos dažymo darbai bei su tuo susijusios medžiagos. Taigi konstatuotina, kad ieškovė ieškiniu nepagrindė avarijos Namo bendrojo naudojimo vamzdynuose likvidavimo metu atsakovės sujudinto vamzdelio į tualeto bakelį Bute remonto poreikio ir to išlaidų. Todėl ir šioje dalyje ieškovės ieškinys pripažįstamas nepagrįstas ir netenkinamas.

Ieškovė už ieškinį sumokėjo 15 Eur žyminį mokestį. Kadangi ieškovės ieškinys netenkinamas, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos šioje byloje jai neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Valstybė šioje byloje išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, nepatyrė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269–270, 441 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinio atsakovei UAB „Mano būstas Neris“ dėl žalos atlyginimo netenkinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.