Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2024-10-03 · Civilinė byla Nr. e2YT-25462-996/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-10-03
Bylos Nr.
e2YT-25462-996/2024
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-16959-2024-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ieva Karpavičiūtė
Pareiškėjas
I. L. T. J.
Suinteresuotas asmuo
Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
  • 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.4.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.4.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2YT-25462-996/2024Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16959-2024-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 3.4.6.1; 3.4.6.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. spalio 3 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Karpavičiūtė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. L. T. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja I. L. T. J. (toliau – pareiškėja) prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos senelis G. M. (M., M.) S., iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis, išvykęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. Nurodė, kad ji Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) pateikė prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo ir 2024 m. kovo 29 d. gavo sprendimą, kuriame konstatuota, jog pateikti dokumentai patvirtina, kad jos senelis G. M. (M., M.) S. gimė (duomenys neskelbtini) bei 1924 m. išvyko iš Londono į Pietų Afriką, tačiau nepatvirtina, jog jos senelis iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis. Neturėdama kitos galimybės įrodyti Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyto Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo pagrindo buvimą, pateikė pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Prašyme pažymėjo, kad ji yra G. M. (M., M.) S. vaikaitė ir šią aplinkybę patvirtina Pietų Afrikoje 1969 m. išduotas I. L. T. J. gimimo liudijimas, kuris patvirtina, jog jos tėvai yra D. J. ir M. S. ir Pietų Afrikoje 1936 m. išduotas gimimo liudijimas, kuris patvirtina, jog M. S. tėvai yra E. D. ir M. S. ((duomenys neskelbtini) metų, gimęs (duomenys neskelbtini)). Pareiškėja nurodė, kad ji kreipėsi į Lietuvos valstybės archyvus. 2022 m. vasario 10 d. Lietuvos valstybės istorijos archyvas raštu Nr. (P1-1023)P2-1704 informavo, jog Rokiškio, Dusetų ir Zarasų žydų bendruomenių 1905–1907 metų metrikų knygų saugoti negavo. 2018 m. spalio 31 d. Lietuvos centrinis valstybės archyvas raštu Nr. R4-2814 informavo, kad dokumentų, patvirtinančių, kad G. M. Z. (S.), A. M. s. g. (duomenys neskelbtini) m. gyveno Lietuvoje ir buvo Lietuvos Respublikos pilietis, dokumentų apie jam išduotus vidaus arba užsienio pasus bei dokumentų, patvirtinančių, kad jis iki 1940 m. birželio 15 d. neteko Lietuvos Respublikos pilietybės, archyve saugomuose fonduose nerasta. 2013 m. birželio 27 d. Kauno regioninis valstybės archyvas raštu Nr. V10-1616 informavo, jog 1908 m. (duomenys neskelbtini) miesto gyventojų sąraše įrašytas A. M. S. ((duomenys neskelbtini)), jo sūnus G. M., gim. (duomenys neskelbtini), bei žmona H. L. A. Nurodė, kad aplinkybę, jog jos senelis G. M. (M., M.) S., turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d. ir išvyko iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., patvirtina: 1) 1936 m. Pietų Afrikoje išduotas pareiškėjos motinos gimimo liudijimas, kuris patvirtina, jog M. S. tėvai yra E. D. ir M. S. ((duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini)), 2) 1934 m. Pietų Afrikoje išduotas jos senelio santuokos liudijimas, kuris įrodo, kad E. D. ir M. S., (duomenys neskelbtini) metų amžiaus (t. y. gimimo metai išsiskaičiuoja kaip (duomenys neskelbtini) m.) sudarė santuoką (duomenys neskelbtini) m., 3) 1936 m. Pietų Afrikoje išduotas jos senelio natūralizacijos liudijimas, kuris paliudija, kad: (i) M. S. gimė (duomenys neskelbtini); (ii) pilietybė – Lietuvos; (iii) tėvai – A. M. S. ir C. L. G., tėvų pilietybė – Lietuvos, 4) 1980 m. Pietų Afrikoje išduotas jos senelio pranešimas apie mirtį, kuris patvirtina, kad: (i) M. S. gimė (duomenys neskelbtini); (ii) duktė – M. J., merg. S.; (iii) tėvai – A. M. S. ir C. L. S., 5) 1980 m. Pietų Afrikoje išduotas jos senelio mirties liudijimas, kuris patvirtina, kad M. S. gimė (duomenys neskelbtini), Pietų Afrikoje išduota Ketubah (santuokos dokumentas) kartu su M. S. antkapio nuotrauka, kurie patvirtina, kad M. S. hebrajiškas vardas buvo – M., A. M. sūnus, 7) 1924 m. Pietų Afrikoje išduota imigracijos ataskaita, kuri įrodo, kad M. S., (duomenys neskelbtini) metų atvyko į Pietų Afriką 1924 m. spalio 20 d. „Gascon“ laivu, 8) Jungtinės Karalystės nacionaliniame archyve saugomas keleivių, 1924 m. rugsėjo 25 d. „Gascon“ laivu išvykusių į Pietų Afriką sąrašas, kuris patvirtina, kad M. S., (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, pilietybė – Lietuvos, išvyko į Pietų Afriką 1924 m., 9) 1940 m. Pietų Afrikoje jos proseneliui išduotas registracijos liudijimas, kuriame nurodoma, kad A. Z., anksčiau žinomas kaip M. (M.) A. Z. gimė (duomenys neskelbtini), sutuoktinė – C. L. Z., ankstesnis gyvenamosios vietos adresas – (duomenys neskelbtini), atvykimo į Pietų Afriką data – 1938 metai, pilietybė – Lietuvos, asmens dokumentas – 1938 m. išduotas Lietuvos pasas Nr. 7, 10) 1952 m. Pietų Afrikoje jos proseneliui išduotas mirties registras, patvirtinantis, kad A. S. mirė (duomenys neskelbtini), amžius mirties metu – (duomenys neskelbtini) metai, t. y. atitinkamai jo gimimo metai išsiskaičiuoja kaip (duomenys neskelbtini) m., 11) 2013 m. liepos 9 d. Pietų Afrikos Vidaus reikalų ministerijos pažyma, kuri patvirtina, kad M. S. gimė (duomenys neskelbtini) bei Pietų Afrikos piliečiu tapo natūralizacijos metu, natūralizacijos pažymėjimas išduotas 1936 m. vasario 1 d., 12) 2023 m. birželio 8 d. Pietų Afrikoje išduotas Johanesburgo B. D. raštas, kuriame nurodoma, kad M. (M.) S. gimęs (duomenys neskelbtini) (arba (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) ir G. (G.) M. S. (arba Z.) yra tas pats asmuo, kurio tėvas yra A. S. (arba A. M., M. Z.), gimęs (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini), dabartinė Lietuvos teritorija), 13) 2023 m. birželio 6 d. Pietų Afrikoje išduotas Johanesburgo B. D. raštas, kuriame nurodoma, kad G. M. (arba M. G.) Z., gimęs (duomenys neskelbtini), yra tas pats asmuo, kaip ir M. S., gimęs (duomenys neskelbtini) (ID Nr. (duomenys neskelbtini)) arba (duomenys neskelbtini) m. (kaip nurodoma skirtinguose dokumentuose) ir kad jis yra A. M. (M.) Z. / A. arba A., arba A. (M. arba M., arba M., arba M.) S. sūnus, 14) jos pareiškimas, kuriame patvirtinama, kad ji yra M. S., anksčiau žinomo kaip G. M. Z., vaikaitė ir A. M. Z. provaikaitė. Pareiškėja nurodė, kad jos senelis ir prosenelis iki išvykimo į Pietų Afriką gyveno (duomenys neskelbtini) mieste. Jos senelis M. S. (anksčiau žinomas kaip G. M. Z.) išvyko į Pietų Afriką 1924 m. rugsėjo 25 d. bei buvo natūralizuotas Pietų Afrikoje 1936 m. vasario 1 d. Jos prosenelis Lietuvoje buvo žinomas kaip A. M. Z. ir Pietų Afrikoje tapo žinomu kaip A. M. Z., kaip nurodoma jo Pietų Afrikos Sąjungos registracijos liudijime. A. M. Z. atvyko į Pietų Afriką 1938 m., 15) 2018 m. spalio 31 d. Lietuvos centrinio valstybės archyvo raštas Nr. R4-2814, kuris patvirtina, kad dokumentų, patvirtinančių, kad G. M. Z. (S.), A. M. s., g. (duomenys neskelbtini), iki 1940 m. birželio 15 d. neteko Lietuvos Respublikos pilietybės, archyve saugomuose fonduose nerasta, 16) kartu su 2018 m. spalio 31 d. Lietuvos centrinio valstybės archyvo raštu Nr. R4-2815 gauta Vidaus reikalų ministerijos Administracijos departamento archyviniame fonde saugoma 1938 m. kelionės sutartis, patvirtinanti, kad A.-M. Z. bei jo žmonai C.-L. 1938 metais buvo išduotas bendras užsienio pasas bei tais pačiais metais jie išvyko iš Lietuvos į Pietų Afriką. A.-M. Z. amžius išvykimo metu – (duomenys neskelbtini) metai, t. y. atitinkamai jo gimimo metai išsiskaičiuoja kaip (duomenys neskelbtini) m., ir 17) 2013 m. birželio 27 d. Kauno regioninio valstybės archyvo raštas Nr. V10-1616, patvirtinantis, jog 1908 m. (duomenys neskelbtini) miesto gyventojų sąraše įrašytas A. M. S. ((duomenys neskelbtini) metų, t. y. gimimo metai išsiskaičiuoja kaip (duomenys neskelbtini) m.), jo sūnus G. M., gim. (duomenys neskelbtini) bei žmona H. L. A. Pareiškėja nurodė, kad pateikti dokumentai patvirtina, jog jos senelis – G. M. (M., M.) S. gimė (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) arba gim. apie (duomenys neskelbtini) m.) (duomenys neskelbtini) ir 1924 m. rugsėjo 25 d. išvyko iš Londono į Pietų Afriką. Jungtinės Karalystės nacionaliniame archyve saugomame laivo „Gascon“ keleivių, 1924 m. išvykusių į Pietų Afriką, sąraše tiesiogiai nurodyta jos senelio turėta Lietuvos Respublikos pilietybė. Taip pat jos seneliui išduotame Pietų Afrikos Natūralizacijos liudijime tiesiogiai nurodyta jos senelio ir jo tėvų turėta Lietuvos Respublikos pilietybė. Pagal Lietuvos archyvų išduotus duomenis, 1938 m., prieš išvykstant į Pietų Afriką, jos senelio tėvams buvo išduotas Lietuvos Respublikos pasas, kas tiesiogiai patvirtina, kad jos senelio tėvai buvo Lietuvos Respublikos piliečiai. Pažymėjo, kad Lietuvos piliečiai galėjo vykti į užsienį tik turėdami užsienio pasus, kurie išduodami Vidaus reikalų ministerijos ar jos įgaliotų įstaigų, atimant vidaus pasus, kurie grąžinami, pristačius užsienio pasus.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškimą nurodė prašantis pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Pareiškėjos ir suinteresuoto asmens atstovams apie rašytinį procesą pranešta tinkamai ir laiku.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Iš civilinėje byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėja teikė prašymą Migracijos departamentui dėl pilietybės atkūrimo. Migracijos departamentas priimtame sprendime konstatavo, kad pareiškėjos pateikti dokumentai patvirtina, jog pareiškėjos senelis G. M. (M., M.) S. gimė (duomenys neskelbtini) bei 1924 m. išvyko iš Londono į Pietų Afriką, tačiau pateikti dokumentai nepatvirtina, jog jos senelis iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis.

Į bylą pateiktas 1936 m. Pietų Afrikoje išduotas pareiškėjos motinos gimimo liudijimas, kuris patvirtina, jog M. S. tėvai yra E. D. ir M. S. ((duomenys neskelbtini) metų, gimęs (duomenys neskelbtini)). Į bylą pateiktas 1934 m. Pietų Afrikoje išduotas pareiškėjos senelio santuokos liudijimas, kuris patvirtina, kad E. D. ir M. S., (duomenys neskelbtini) metų amžiaus sudarė santuoką 1934 m. Teismui pateiktas 1936 m. Pietų Afrikoje išduotas pareiškėjos senelio natūralizacijos liudijimas, kuris patvirtina, kad: (i) M. S. gimė (duomenys neskelbtini); (ii) pilietybė – Lietuvos; (iii) tėvai – A. M. S. ir C. L. G., tėvų pilietybė – Lietuvos. Pareiškėja pateikė 1980 m. Pietų Afrikoje išduotą jos senelio pranešimą apie mirtį, kuris patvirtina, kad: (i) M. S. gimė (duomenys neskelbtini); (ii) duktė – M. J., merg. S.; (iii) tėvai – A. M. S. ir C. L. S. Į bylą pateiktas 1980 m. Pietų Afrikoje išduotas pareiškėjos senelio mirties liudijimas, kuris patvirtina, kad M. S. gimė (duomenys neskelbtini), Pietų Afrikoje išduota Ketubah (santuokos dokumentas) kartu su M. S. antkapio nuotrauka, kurie patvirtina, kad M. S. hebrajiškas vardas buvo – M., A. M. sūnus. Į bylą pateikta 1924 m. Pietų Afrikoje išduota imigracijos ataskaita, kuri patvirtina, kad M. S., (duomenys neskelbtini) metų atvyko į Pietų Afriką 1924 m. spalio 20 d. „Gascon“ laivu. Teismui pateiktas Jungtinės Karalystės nacionaliniame archyve saugomas keleivių, 1924 m. rugsėjo 25 d. „Gascon“ laivu išvykusių į Pietų Afriką sąrašas, kuris patvirtina, kad M. S., (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, pilietybė – Lietuvos, išvyko į Pietų Afriką 1924 m. Į bylą pateiktas 1940 m. Pietų Afrikoje pareiškėjos proseneliui išduotas registracijos liudijimas, kuriame nurodoma, kad A. Z., anksčiau žinomas kaip M. (M.) A. Z. gimė (duomenys neskelbtini), sutuoktinė – C. L. Z., ankstesnis gyvenamosios vietos adresas – (duomenys neskelbtini), atvykimo į Pietų Afriką data – 1938 metai, pilietybė – Lietuvos, asmens dokumentas – 1938 m. išduotas Lietuvos pasas Nr. 7. Į bylą pateiktas 1952 m. Pietų Afrikoje pareiškėjos proseneliui išduotas mirties registras, patvirtinantis, kad A. S. mirė (duomenys neskelbtini), amžius mirties metu – (duomenys neskelbtini) metai, t. y. atitinkamai jo gimimo metai išsiskaičiuoja kaip (duomenys neskelbtini) m. Pareiškėja pateikė 2013 m. liepos 9 d. Pietų Afrikos Vidaus reikalų ministerijos pažymą, kuri patvirtina, kad M. S. gimė (duomenys neskelbtini) bei Pietų Afrikos piliečiu tapo natūralizacijos metu, natūralizacijos pažymėjimas išduotas 1936 m. vasario 1 d. Į bylą pateiktas 2023 m. birželio 8 d. Pietų Afrikoje išduotas Johanesburgo B. D. raštas, kuriame nurodoma, kad M. (M.) S. gimęs (duomenys neskelbtini) (arba (duomenys neskelbtini) ir G. (G.) M. S. (arba Z.) yra tas pats asmuo, kurio tėvas yra A. S. (arba A. M., M. Z.), gimęs (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini), dabartinė Lietuvos teritorija). Teismui pateiktas 2023 m. birželio 6 d. Pietų Afrikoje išduotas Johanesburgo B. D. raštas, kuriame nurodoma, kad G. M. (arba M. G.) Z., gimęs (duomenys neskelbtini), yra tas pats asmuo, kaip ir M. S., gimęs (duomenys neskelbtini) (ID Nr. (duomenys neskelbtini)) arba (duomenys neskelbtini) (kaip nurodoma skirtinguose dokumentuose) ir kad jis yra A. M. (M.) Z. / A. arba A., arba A. (M. arba M., arba M., arba M.) S. sūnus. Į bylą pateiktas pareiškėjos pareiškimas, kuriame patvirtinama, kad ji yra M. S., anksčiau žinomo kaip G. M. Z., vaikaitė ir A. M. Z. provaikaitė. Nurodoma, kad pareiškėjos senelis ir prosenelis iki išvykimo į Pietų Afriką gyveno (duomenys neskelbtini) mieste. Pareiškėjos senelis M. S. (anksčiau žinomas kaip G. M. Z.) išvyko į Pietų Afriką 1924 m. rugsėjo 25 d. bei buvo natūralizuotas Pietų Afrikoje 1936 m. vasario 1 d. Pareiškėjos prosenelis Lietuvoje buvo žinomas kaip A. M. Z. ir Pietų Afrikoje tapo žinomu kaip A. M. Z., kaip nurodoma jo Pietų Afrikos Sąjungos registracijos liudijime. A. M. Z. atvyko į Pietų Afriką 1938 m. Į bylą pateiktas 2018 m. spalio 31 d. Lietuvos centrinio valstybės archyvo raštas Nr. R4-2814, kuris patvirtina, kad dokumentų, patvirtinančių, kad G. M. Z. (S.), A. M. s., g. (duomenys neskelbtini), iki 1940 m. birželio 15 d. neteko Lietuvos Respublikos pilietybės, archyve saugomuose fonduose nerasta. Teismui pateikta kartu su 2018 m. spalio 31 d. Lietuvos centrinio valstybės archyvo raštu Nr. R4-2815 gauta Vidaus reikalų ministerijos Administracijos departamento archyviniame fonde saugoma 1938 m. kelionės sutartis, patvirtinanti, kad A.-M. Z. bei jo žmonai C.-L. 1938 metais buvo išduotas bendras užsienio pasas bei tais pačiais metais jie išvyko iš Lietuvos į Pietų Afriką. A.-M. Z. amžius išvykimo metu – (duomenys neskelbtini) metai. Į bylą pateiktas 2013 m. birželio 27 d. Kauno regioninio valstybės archyvo raštas Nr. V10-1616, patvirtinantis, jog 1908 m. (duomenys neskelbtini) miesto gyventojų sąraše įrašytas A. M. S. ((duomenys neskelbtini) metų, t. y. gimimo metai išsiskaičiuoja kaip (duomenys neskelbtini) m.), jo sūnus G. M., gim. (duomenys neskelbtini) bei žmona H. L. A. Pateikti dokumentai patvirtina, kad pareiškėjos senelis – G. M. (M., M.) S. gimė (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) arba gim. apie (duomenys neskelbtini) m.) (duomenys neskelbtini) ir 1924 m. rugsėjo 25 d. išvyko iš Londono į Pietų Afriką.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 9 straipsnio 1–2 dalyse, 7 straipsnio 4 punkte nustatytu pagrindu (kaip asmenų, kurie iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę, palikuonis) siekia atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę. Pareiškėja, neturėdama kitos galimybės įrodyti Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 9 straipsnio 1–2 dalyse, 7 straipsnio 4 punkte nustatyto Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo pagrindo buvimą, kreipėsi į teismą ypatingosios tvarkos tvarka, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos senelis G. M. (M., M.) S., iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis, išvykęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d.

Pagal Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 10 dalį Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimas – tai teisės atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę įgyvendinimas Pilietybės įstatyme nustatytais pagrindais ir tvarka. Teisė atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę – tai iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusio Lietuvos Respublikos pilietybę asmens ir jo palikuonių teisė atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę Pilietybės įstatyme nustatyta tvarka (Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 17 dalis). Lietuvos Respublikos piliečio palikuonis – tai iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjusio asmens vaikas, vaikaitis ar provaikaitis (Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 7 dalis).

Pažymėtina, kad įstatymo leidėjas 2022 m. sausio 20 d. išleido Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 2 straipsnio pakeitimo įstatymą, kuriuo Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 2 straipsnį papildė 1¹ dalies nuostata (įsigaliojusia 2022 m. sausio 28 d.), kad asmuo, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjęs Lietuvos Respublikos pilietybę, – asmuo, bet kuriuo metu iki 1940 m. birželio 15 d. turėjęs Lietuvos Respublikos pilietybę. Ši sąvoka neapima asmenų, kurie Lietuvos Respublikos pilietybės neteko atlikus Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytas privalomas procedūras ir dėl kurių yra priimti Lietuvos Respublikos įstatymuose numatyti sprendimai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo. Įstatymu apibrėžęs asmens, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusio Lietuvos Respublikos pilietybę, sąvoką, įstatymo leidėjas siekė palengvinti asmenims, besikreipiantiems dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, įrodinėjamų aplinkybių, kad Lietuvos Respublikos pilietybę turėjęs asmens protėvis iki 1940 m. birželio 15 d. nebuvo jos netekęs, naštą (Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Pagrindinio komiteto išvada dėl Lietuvos Respublikos Pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-430(2), 2021 m. gruodžio 15 d. Nr. 102-P-36). Taigi, nagrinėjamu atveju aktualu, ar pareiškėjos senelis bet kuriuo metu iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę.

Remiantis Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 38 straipsnio 4 dalimi, dokumentai, patvirtinantys, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos pilietybę, yra: 1) Lietuvos Respublikos vidaus ar užsienio pasai, išduoti iki 1940 m. birželio 15 d.; 2) Lietuvos Respublikos užsienio pasai, išduoti Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų po 1940 m. birželio 15 d.; 3) dokumentai, liudijantys asmens tarnybą Lietuvos kariuomenėje ar darbą valstybės tarnyboje; 4) gimimo liudijimai arba kiti dokumentai, kuriuose tiesiogiai nurodyta turėta Lietuvos Respublikos pilietybė; 5) asmens liudijimai, išduoti iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvoje, arba asmens liudijimai, išduoti pagal dokumentus, išduotus iki 1940 m. birželio 15 d. Pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 38 straipsnio 5 dalį, jeigu šio straipsnio 4 dalyje nurodytų dokumentų nėra, asmens iki 1940 m. birželio 15 d. turėtai Lietuvos Respublikos pilietybei patvirtinti gali būti pateikiami dokumentai apie mokymąsi, darbą, gyvenimą Lietuvoje iki 1940 m. birželio 15 d., taip pat užsienio valstybės pasas ir kiti dokumentai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalimi, jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija konstatuoja, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis ar yra jo palikuonis, taip pat dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis, šie duomenys gali būti nustatomi teismo tvarka.

Nagrinėjant bylas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas) nustatymo, taikomos bendrosios įrodinėjimo taisyklės, nustatytos įstatyme (CPK 176–185 straipsniai) bei suformuotos kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-323/2012). Pagal CPK 185 straipsnio nuostatas visapusiškai vertinant pareiškėjo paaiškinimus reikia vadovautis tuo, kad pareiškėjas turi suinteresuotumą bylos baigtimi, tačiau vien ši aplinkybė nenulemia, kad jo paaiškinimus reikia vertinti kaip nepatikimus. Kartu įvertinama, kad asmuo kreipiasi su pareiškimu dėl šio juridinio fakto nustatymo, nes kitokia tvarka jis negali gauti reikiamo dokumento. Jeigu pareiškėjo pareiškimo nagrinėjimo metu nepateikiami priešingi įrodymai, nekyla ginčas dėl fakto, tai detalūs, logiški ir nuoseklūs pareiškėjo parodymai gali būti vertinami kaip patikimi. Ši aplinkybė svarbi vertinant, ar pareiškėjo paaiškinimai kartu su kitais byloje esančiais įrodymais yra pakankami konkrečiai faktinei aplinkybei nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą (CPK 445 straipsnis), todėl į šią aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, jog priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-36-340/2009). Jeigu asmuo turi tik netiesioginių įrodymų, kurių įrodomoji galia yra mažesnė negu tiesioginių, tai teismo sprendimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priimantis teismas sprendžia, ar tokio pobūdžio įrodymai yra pakankami. Vien netiesioginiai įrodymai atskirais atvejais gali būti pakankamas pagrindas nustatyti šį faktą, o dėl to teismas nusprendžia atsižvelgdamas į pateiktų netiesioginių įrodymų visumą pagal konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018, 29 punktas). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad, nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, turi būti, laikantis įrodinėjimo taisyklių, renkami ir vertinami ne tik prašomą nustatyti faktą patvirtinantys įrodymai, bet ir duomenys, tą faktą paneigiantys arba patvirtinantys kitokius faktus, kurie leistų daryti išvadą, kad prašomas nustatyti faktas neegzistavo, nes kiti faktai pašalina tokio fakto egzistavimo galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-515/2007).

Pažymėtina, kad pareiškėjos senelio G. M. (M., M.) S. iki 1940 m. birželio 15 d. turėtos Lietuvos Respublikos pilietybės faktą ir gyvenimą Lietuvoje, patvirtina išduotas bendras užsienio pasas. 1919 m. gruodžio 23 d. priimtų Pasų įstatų 2 straipsnyje buvo nurodyta, kad kiekvienas Lietuvos pilietis ar pilietė per 17 metų amžiaus privalo turėti pasą; 5 straipsnyje buvo nurodyta, kad pasas negali būti išduotas ne Lietuvos piliečiui, o Lietuvos piliečiai galėjo vykti į užsienį tik turėdami užsienio pasus, kurie išduodami Vidaus reikalų ministerijos ar jos įgaliotų įstaigų, atimant vidaus pasus, kurie grąžinami, pristačius užsienio pasus (Pasų įstatų 20 straipsnis). Pažymėtina, kad Migracijos departamentas sprendime taip pat patvirtino, jog pareiškėjos pateikti dokumentai patvirtina, kad G. M. (M., M.) S. gimė (duomenys neskelbtini) ir 1924 m. išvyko iš Londono į Pietų Afriką. Teismui pateikta 1938 m. kelionės sutartis liudijanti, kad pareiškėjos senelis 1938 m. išvyko iš Lietuvos į Pietų Afriką, patvirtina, kad pareiškėjos senelis G. M. (M., M.) S. išvyko iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. Byloje pateikti I. L. T. J. gimimo liudijimas, iš kurio matyti, kad pareiškėjos tėvai yra D. J. ir M. S.. Tuo tarpu Pietų Afrikoje 1936 m. išduotas gimimo liudijimas patvirtina, kad M. S. tėvai yra E. D. ir M. S.. Byloje pateiktas 1936 m. Pietų Afrikoje išduotas pareiškėjos senelio natūralizacijos liudijimas, kuris patvirtina, kad: (i) M. S. gimė (duomenys neskelbtini); (ii) pilietybė – Lietuvos; (iii) tėvai – A. M. S. ir C. L. G., tėvų pilietybė – Lietuvos. Tuo tarpu Jungtinės Karalystės nacionaliniame archyve saugomas keleivių, 1924 m. rugsėjo 25 d. „Gascon“ laivu išvykusių į Pietų Afriką sąrašas, patvirtina, kad M. S., (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, pilietybė – Lietuvos, išvyko į Pietų Afriką 1924 m.

Taigi, G. M. (M., M.) S. iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę bei išvyko iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. Byloje iš rašytinių įrodymų nustatyta, kad G. M. (M., M.) S. buvo M. S. tėvas ir pareiškėjos I. L. T. J. senelis. Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios paneigtų ar darytų nepatikimus pareiškėjos rašytinius paaiškinimus dėl jos senelio G. M. (M., M.) S. tapatybės ir ryšio su Lietuva. Įrodymų vertinimo prasme tai reiškia, kad teismas neturi pagrindo jų vertinti kaip nepatikimų ir jais nesivadovauti. Teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai yra tarpusavyje susiję ir neprieštaringi, pareiškėjos pateiktuose dokumentuose fiksuoti duomenys vienas kitą papildo ir sudaro iš esmės nuoseklią loginę grandinę. Suinteresuotas asmuo į bylą nepateikė įrodymų, duomenų, kurie paneigtų pareiškėjos nurodytas aplinkybes, ar nuginčytų pareiškėjos pateiktus rašytinius įrodymus. Konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos nurodytos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

CPK 445 straipsnyje įtvirtinta, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, pateiktus įrodymus, laikmetį, teismas daro išvadą, kad pareiškėja išnaudojo galimybes gauti bylos aplinkybes patvirtinančius įrodymus ir sprendžia, jog kitu būdu dokumentų pareiškėja negali gauti, o pateiktų įrodymų tarpusavio analizė sąlygoja išvadą, kad yra pagrindas nustatyti pareiškėjos prašomą juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos senelis G. M. (M., M.) S., iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis, išvykęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas tikslu pasinaudoti įstatymo nustatyta Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo supaprastinta tvarka (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 445, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

tenkinti pareiškėjos I. L. T. J. pareiškimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos I. L. T. J. senelis G. M. (M., M.) S., iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis, išvykęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo tikslu pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ieva Karpavičiūtė