Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas 2009 m. birželio 17 d. sprendimu ieškovo BUAB „Katetas“ patikslintą ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo J. K. L. ieškovui UAB „Katetas“ 245 850 Lt nuostoliams atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 245 850 Lt sumos, skaičiuojant nuo 2007 m. rugsėjo 27 d. iki teismo sprendimo įvykdymo, o taip pat priteisė iš atsakovo J. K. L. 5917 Lt žyminį mokestį valstybei. Likusioje dalyje ieškinio netenkino, o taip pat netenkino ieškinio atsakovo UAB „Artharita“ atžvilgiu.

Teismas nurodė, kad įsiteisėjusiu Kauno miesto apylinkės teismo 2006m. sausio 10 d. baudžiamuoju įsakymu (baudžiamoji byla Nr. 06-1-01070-05) nustatyta, kad J. K. L. 28 ginčijamuose kasos pajamų orderiuose pasirašė už UAB „Katetas“ direktorių N. L. ir suklastojo jo parašą. Šiuo įsakymu yra konstatuota, kad atsakovas J. K. L. padarė nusikaltimą, numatytą L R BK 300 str. 1 d. ir yra pripažintas kaltu. Byloje nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios nustatytos įsiteisėjusiu teismo baudžiamuoju įsakymu (prejudiciniai faktai), todėl vadovaujantis CPK 182 straipsnio 3 punktu nustatytos aplinkybės baudžiamojoje byloje iš naujo negali būti įrodinėjamos nagrinėjant šią civilinę bylą. Kita vertus, iš ginčijamų kasos pajamų orderių turinio matyti, kad atsakovas J. K. L. savo parašais ir įrašydamas orderiuose pinigų priėmimo pagrindą, nurodydamas asmenį, iš kurio gauna pinigus, patvirtino patį pinigų gavimo faktą. Iš Finansinių nusikaltimų tarnybos Kauno apskrities skyriaus 2006 m. rugsėjo 28 d. liudytojo H. S. apklausos protokolo (baudžiamoji byla Nr. 06-1-01064, T 2., b. l. 29-31) matyti, kad UAB „Artharita“ direktorius H. S., duodamas parodymus teigė, jog atsiskaitymus už atliktus statybos darbus bendrovei UAB „Katetas“ darė bankiniais pavedimais ir grynais pinigais pagal UAB „Katetas“ išrašytus kasos pajamų orderių kvitus. Pinigus mokėjo pats H. S. J. K. L.. Taigi, teismo nuomone, atsakovo J. K. L. aiškinimas, kad jis pinigų negavo, o pasirašė orderiuose norėdamas pagelbėti UAB „Artharita“ akcininkui A. B., jog būtų kredituojama paskola iš banko, neįtikinamas ir nepagrįstas byloje esančiais įrodymais. Nepagrįstas šio atsakovo aiškinimas ir apie tai, kad atliekant dalį darbų pagal šalių sudarytą statybos darbų rangos sutartį buvo panaudotos asmeninės jo lėšos. Byloje taip pat nenustatytos aplinkybės, kad atsakovas UAB „Artharita“ atsiskaityti su ieškovu neturėjo lėšų. Priešingai, 2005 m. vasario 1 d. paskolos sutartys Nr. 05/01, Nr. 05/02 patvirtina, kad bendrovės akcininkai H. S. ir L. B. suteikė atsakovui UAB „Artharita“ 300 000 Lt paskolą. Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos pranešimuose apie atliktą mokestinį tyrimą (T 1., b. l. 194-198) yra konstatuota, kad UAB „Artharita“ akcininkai H. S. ir L. B. 2005 m. vasario 1 d. yra suteikę įmonei turtui įsigyti ir ekonominei veiklai vystyti po 150000 Lt paskolas. Apklausti liudytojais L. B. ir H. S. atliekant tyrimą Finansinių nusikaltimų tarnybos Kauno apskrities skyriuje parodė, kad kai buvo statomas bendrovės automobilių švaros centras, esantis (duomenys neskelbtini), bendrovei buvo reikalingi pinigai atsiskaityti už atliktus statybos darbus, tai jie suteikė bendrovei po 150 000 Lt paskolas. Apklaustas teismo posėdyje liudytojas H. S. savo duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu patvirtino. Teismas, įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą, darė išvadą, kad atsakovas J. K. L., suklastodamas ieškovo direktoriaus parašą pajamų orderiuose ir gavęs pinigus iš atsakovo UAB „Artharita“, jų neįnešė į ieškovo kasą. Dėl tokių atsakovo J. K. L. veiksmų ieškovui susidarė nuostoliai, kuriuos privalo atlyginti pastarasis atsakovas (CK 6. 246 straipsnis). Nuostolių dydis įrodytas byloje pateiktais rašytiniais įrodymais ( CK 6. 281 straipsnis). Vadovaujantis CK 6. 37 straipsnio 2 dalimi, CK 6. 210 straipsnio 1 dalimi iš atsakovo priteistinos palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Teismas sprendė, kad bylos duomenimis atsakovo UAB „Artharita“ veiksmuose kaltės nenustatyta, todėl pagrindo taikyti jam civilinę atsakomybę nėra. Teismas nustatė, kad atsakovui K. J. L. atsakovas UAB „Artharita“ 245 850 Lt sumą pagal kasos pajamų orderius sumokėjo. Pinigų sumokėjimo aplinkybes patvirtina ir kiti byloje pateikti rašytiniai įrodymai: Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2005 m. gruodžio 9 d. mokestinio tyrimo rezultatų ataskaita Nr. AU10-33 (baudžiamoji byla Nr. 1-2914/2006, T 2., b. l. 59-66), kuria buvo nustatyta, jog UAB „Artharita“ už darbus apmokėjo 962 890 Lt., per banką sumokėjo 717 040 Lt., per kasą pagal UAB „Katetas“ išrašytus kasos pajamų orderius – 245850 Lt., 2005 m. gegužės 24 d. Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos priešpriešinės informacijos surinkimo pažyma Nr. 19-AU12-133/598 (T 1 b. l. 164-167) bei ieškovo bendrovės vadybininkės V. S. paaiškinimas baudžiamojoje byloje Nr. 1-2914/2006 (T 2., b. l. 72-73), kur nurodoma, jog vykdant UAB „Artharita“ darbus PVM sąskaitos - faktūros buvo išrašomos pagal atliktų darbų aktus ir iki gegužės mėn. buvo išrašyta sąskaitų už 983 929 Lt. UAB „Artharita“ sumokėjo 245 850 Lt per kasą ir 717 040 Lt per banką, iš viso 962 890 Lt. Remiantis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, pirmosios instancijos teismo nuomone, pripažintina, kad atsakovas UAB „Artharita“ įvykdė tarp ieškovo UAB „Katetas“ ir atsakovo UAB „Artharita“ 2004 m. lapkričio 11 d. sudarytos statybos rangos sutarties sąlygas ir visiškai atsiskaitė su ieškovu už atliktus darbus.

Be to, teismas pažymėjo, kad 2006 m. vasario 8 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Kauno skyriuje ieškovo bendrovės UAB „Katetas“ atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 223 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius, o 2006 m. specialisto išvada Nr. 5-2/88 „Dėl UAB „Katetas“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo rezultatų“ buvo nustatyta, kad ieškovas UAB „Katetas“ kasos pajamų orderių pagal grynų pinigų, priimtų iš atsakovo UAB „Artharita“ neapskaitė ir tuo pažeidė 2000 m. vasario 17 d. LR Vyriausybės nutarimo Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo patvirtintų taisyklių“ nuostatas. 2006 m. rugsėjo 27 d. Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu UAB „Katetas“ direktorius N. L. buvo pripažintas kaltu dėl to, kad aplaidžiai tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą, t. y. būdamas bendrovės direktoriumi ir kasininku neįrašė į kasos knygą 28 kasos pajamų orderių 245850 Lt sumai, šia suma sumažino piniginių lėšų likutį kasoje, pažeidė „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 16 straipsnį., LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 6, 12, 14, 16 straipsnių nuostatas ir nepateikė 28 kasos pajamų orderių, tuo pažeisdamas LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 2 dalį. N. L. buvo nuteistas pagal L R BK 223 straipsnio 1 dalį ir tokiu būdu šioje baudžiamojoje byloje priimtu procesiniu sprendimu nustatyti asmenys, pažeidę LR Buhalterinės apskaitos įstatymą ir Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisykles.

Žemesnės instancijos teismas

1. Teismas nepagrįstai Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. sausio 10 d. baudžiamuoju įsakymu (baudžiamoji byla Nr. 06-01070-05) nustatytą aplinkybę, jog J. K. L. pasirašė 28 ginčijamuose kasos pajamų orderiuose už UAB „Katetas“ kasininką N. L., suklastodamas jo parašą, vertino kaip įrodymą, patvirtinantį ir pinigų pagal ginčijamus kasos pajamų orderius gavimą, nes pinigų gavimo faktas minėtoje baudžiamojoje byloje nebuvo nustatinėjamas.

2. Negalima laikyti pakankamu ir tinkamu įrodymu byloje liudytojo H. S. apklausos protokolo (baudžiamoji byla Nr. 06-1-01064, T. 2, b. l. 29 – 31), kuriame jis nurodė atsiskaitymus už statybos darbus UAB „Katetas“ vykdęs bankiniais pavedimais ir grynaisiais pinigais, nes, apelianto nuomone, UAB „Arthareta“ direktorius H. S. yra byloje suinteresuotas įrodyti, kad jo atstovaujama įmonė yra atsiskaičiusi su UAB „Katetas“. Be to, liudytojų parodymai nėra tinkama įrodinėjimo priemonė patvirtinti pinigų gavimo faktą, kai atsiskaitymas vykdomas tarp juridinių asmenų.

3. Siekiant išsiaiškinti pinigų perdavimo faktą, ieškovo prašymu buvo apklausti liudytojai (M. U., S. A.), kurių parodymų teismas visiškai nevertino ir dėl jų nepasisakė. Tuo tarpu liudytojų parodymai paneigia pinigų gavimą orderių pagrindu, tačiau teismas to nevertino. Be to, pinigų negavimo faktą patvirtina ir 2006 m. liepos 12 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos specialisto išvada Nr. 5-2/88, pagal kurią 2005 metų vasario – gegužės mėnesiais UAB „Katetas“ apskaitoje nėra duomenų apie pinigų gavimą pagal ginčijamus 28 kasos pajamų orderius.

4. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas UAB „Artharita“ atsiskaitė su UAB „Katetas“, nes teismo posėdžio metu apklaustas H. S. teismo posėdžio metu negalėjo prisiminti aplinkybių apie bendrovei suteiktų paskolų datas, sumas, tikslus, todėl, ieškovo nuomone, tai patvirtina, kad tik prasidėjus konfliktui buvo sutvarkyti dokumentai siekiant įrodyti, jog UAB „Artharita“ turėjo grynųjų pinigų, kuriuos paskolino akcininkai. Atitinkamai, Kauno apskrities VMI duomenimis, H. S. ir L. B. metinių turto bei vienkartinių turto deklaracijų už 2004 ir 2005 metus laiku nepateikė, o pateikė tik įpusėjus šalių ginčui.

5. Teismas nepagrįstai atmetė ieškovo reikalavimo dalį dėl žalos priteisimo iš UAB „Artharita“, nes UAB „Artharita“ neįvykdė savo sutartinių prievolių ir su ieškovu neatsiskaitė, o J. K. L. neturėjo jokių įgaliojimų atstovauti UAB „Katetas“. Tuo tarpu atsakovo neapdairumas ir nerūpestingumas šiuo atveju vertintinas kaip kaltė ir yra pagrindas civilinei atsakomybei atsirasti. Taigi žala atsirado dėl abiejų atsakovų veiksmų tik skirtingais pagrindais: UAB „Artharita“ - dėl netinkamo prievolės įvykdymo, o J. K. L. – dėl ginčijamų 28 kasos pajamų orderių suklastojimo.

6. Baudžiamojoje byloje priimtu procesiniu sprendimu nustatyti asmenys, pažeidę LR Buhalterinės apskaitos įstatymą ir Kasos darbo organizavimo bei kasos operacijų atlikimo taisykles, o pinigų perdavimo faktas, ieškovo nuomone, nėra nustatytas, todėl nėra pagrindo nepripažinti niekiniais visų 28 ieškinyje nurodytų kasos pajamų orderių.

7. Atsakovo J. K. L. išrašyti kasos pajamų orderiai nepagrindžia pinigų priėmimo į UAB „Katetas“ kasą, nes ši operacija nebuvo atliekama ieškovo kasoje, o ir pats atsakovo atstovas A. B. posėdžio metu patvirtino, kad pinigus mokėjo statomame objekte, o ne ieškovo kasoje. Be to, priėmus pinigus, ant kasos pajamų orderio pasirašo kasininkas, o parašai yra suklastoti. Tuo tarpu suklastoti ir buhalterinės apskaitos teisės aktų reikalavimų neatitinkantys orderiai negali būti laikomi tinkamai rašytiniais įrodymais, patvirtinančiais pinigų gavimą bei tinkamą buhalterinės operacijos atlikimą.