Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Henricho Jaglinskio, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Almos Urbanavičienės,

teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. U. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 10 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, civilinėje byloje pagal ieškovės J. U. ieškinį atsakovėms S. U. bei J. T. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškinį grindė tuo, kad jai su atsakovėms po motinos mirties bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso po 1/3 dalį paveldėto nekilnojamojo turto, t. y. 0,1600 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiti ūkiniai pastatai, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini); 1,0718 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 0,1620 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Bendraturčių turimos nekilnojamojo turto dalys yra nustatytos ir įregistruotos LR įstatymų nustatyta tvarka, tačiau jau ilgą laiką ieškovė su atsakovėmis negali susitarti dėl bendrąja daline nuosavybe valdomo nekilnojamojo turto naudojimo bei disponavimo, kadangi santykiai su bendraturtėmis yra labai blogi ir konfliktiški, negalima išspręsti nei vienos problemos geranoriškai bei bendru susitarimu, be to, atsakovės trukdo naudotis ieškovei paveldėta žeme bei namu. Atidalijus 1,0718 ha sklypą, ieškovė neprieštarautų dėl servituto keliui nustatymo, kad atsakovės galėtų privažiuoti prie savo sklypo dalies.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

1) Nors pirmos instancijos teismas nurodė, kada pagal ieškovės siūlomas 1,0718 ha žemės sklypo padalijimo planas pažeistų kitų bendraturčių teisėtus interesus, kadangi ieškovei atitektų 0,05 kv. m. žemės sklypo daugiau negu atsakovėms, tačiau pagal įstatyme nustatytą reikalavimą atidalijant daiktą natūra, neturi būti padaryta neproporcinga žala daiktui (CK 4.80 str. 2 d.). Šios įstatymo normos dispozicijoje yra nustatyta tam tikra žalos padarymo galimybė, bet tokia žala turi būti proporcinga. Žalą galima laikyti neproporcinga tuo atvejų, kai ji aiškiai neatitinka atidalijimu pasiektos naudos, pvz. praktiškai nelieka daikto naudojimo pagal paskirtį galimybės. Atidalijant daiktą, dažniausiai jam padaroma tam tikra žala, tačiau šis žalos padarymas yra pateisinamas, jei po tokio atidalijimo daiktą galima naudoti pagal paskirtį, nepažeidžiant įstatymo reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V.J. v. S.B. bylos Nr. 3K-3-780/2003). Sprendžiant dėl atidalijimo būdo teismine tvarka, teismas turi pasirinkti atidalijimo būdą, kuris geriausiai apgintų bendraturčių teisės, taip pat nepaneigtų nė vieno iš bendraturčių teisės į jam priklausančią dalytino turto dalį. Teismo tvirtinama atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės tvarka turėtų užtikrinti tolesnį tokio turto naudojimo racionalumą ir nepadaryti neproporcingos žalos daikto paskirčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M, K. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-166/2007; 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.R. v. V.R., bylos Nr. 3K-7-466/2008). Dalijant žemės sklypą, kurio bendras plotas yra 1,0718 ha, į tris dalis išeina nesveikas skaičius, t. y. 3572,66 todėl suapvalinant buvo parengta žemės sklypo schema (pasiūlymas teismui), kuriame J. U. atitektų 3573 kv. m. ploto, S. U. taip pat atitektų 3573 kv. m., o J. T. 3572 kv. m. žemės sklypo plotas. Kitoks žemės sklypo padalijimo būdas (dalijant sklypą ne skersai o išilgai) yra neracionalus ir apsunkintų juo naudojimąsi ateityje.

2) Rengiant 1,0718 ha žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą pagal galiojančius norminius reikalavimus būtų numatyta ir galimybė atsakovėms patekti į joms atitenkančią sklypo dalį, nustatant servitutą. Be to, posėdžio metu buvo pareikšta, kad ieškovė neprieštarauja ir sutinka su servituto nustatymu jai atitenkančioje žemės sklypo dalyje.

3) Atsakovės nepateikė teismui jokių įrodymų, jog šalia kelio esanti sklypo dalis yra įdirbta ir atsakovė J. T. ten augina daržoves. Net jeigu atsakovės ir naudotų žemės sklypo dalį prie kelio, tai tokiam naudojimui ieškovė sutikimo nebuvo davusi. Be to, atsakovės pirmos instancijos teismui nepateikė jokių savo pasiūlymų dėl atidalijimo variantų ar priešieškinio.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta.

Atsakovės pateikė naujus įrodymus, susijusius su byloje sprendžiamu klausimu dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, kurių, kaip teigia, pateikimo būtinybė iškilo gavus ieškovės apeliacinį skundą. Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 str.). Visgi nurodytas draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pateikti nauji įrodymai gali turėti įtakos vertinant atsakovių įrodinėjamas aplinkybes, todėl jie prijungtini prie bylos.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 1,0718 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal apeliantės pateiktą UAB korporacijos „Matininkai“ parengtą žemės sklypo planą-pasiūlymą. Pirmos instancijos teismas sprendimu reikalavimą dėl 1,0718 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės atmetė, motyvuodamas tuo, jog siūlomas ginčo žemės sklypo atidalijimo planas iš esmės pažeistų atsakovių teisėtus interesus, kadangi ieškovei atitektų 0,05 kv. m. žemės sklypo daugiau negu atsakovėms, be to, nesant kelio bei nustatytam servitutui, atsakovės fiziškai niekaip negalėtų patekti į savo žemės sklypą, kas prieštarautų LR Žemės ūkio ministro bei LR Aplinkos ministro 201-01-02 įsakymu Nr. 3D-1/D1-1 patvirtintoms „Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių“ nuostatų 42 d., jog formuojant ar pertvarkant žemės sklypus turi būti numatyta galimybė į kiekvieną žemės sklypą įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve), besijungiančiu su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais, sudarančiais kelių tinklą, arba siūlomi servitutai, bei tarp konfliktinių šalių inicijuotų dar naujus teisminius ginčus. Taip pat pažymėjo, kad atsakovės nurodė aplinkybę, jog šalia kelio esanti sklypo dalis yra įdirbta būtent jų ir jos toje sklypo dalyje augina daržoves, o kita sklypo dalis yra visiškai neįdirbta, joje auga medžiai bei krūmai, todėl teismas darė išvadą, kad ieškovė neįrodė aplinkybių, jog jos pasiūlytas ginčo žemės sklypo atidalijimo planas yra tinkamiausias, priimtiniausias, optimaliausias bei nepažeidžiantis bendraturčių teisių ir interesų.

Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų. CK 4.80 str. 1 d. nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti jo dalį atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės. Šios teisės normos prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Tokiu būdu įgyvendinus bendraturčio, kaip savininko, teises pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė, o atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytą turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiūra (CK 4.37 str. 1 d.). Iš apeliantės pateikto į bylą UAB korporacijos „Matininkai“ žemės sklypo (1,0718 ha, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) atidalijimo plano matyti, jog sklypo plotas sudaro bendrą 10718 kv. m. plotą; apeliantei (ieškovei) priskirtinas žemės sklypas yra pažymėtas indeksu A, kurio plotas sudaro 3573 kv. m. ir kuris yra prie kelio, o atsakovėms priskirtinas žemės sklypas pažymėtas indeksu B, kurio plotas sudaro 7145 kv. m. ir kuris yra už ieškovei priskirto sklypo; atidalijimo plane nėra pažymėto jokio privažiavimo prie atsakovėms pažymėto sklypo ar nustatyto kelio servituto. Nagrinėjamu atveju atsakovės nesutiko su minėto sklypo atidalijimu, nurodydamos, kad sklypo dalies vieta prie kelio yra patrauklesnė ir vertingesnė, be to ji yra įdirbta, be to, nesant kelio ir nustatyto servituto, jos negalės pakliūti į savo žemės sklypo dalį, tačiau iš esmės dėl atsidalijimo neprieštaravo. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors apeliantė tiek nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, tiek ir apeliaciniame skunde nurodė, kad sutinka ir neprieštarauja servituto nustatymui jai atitenkančioje žemės sklypo dalyje, tačiau pirmos instancijos teismas sprendime konstatavo, jog siūlomas ginčo žemės sklypo atidalijimo planas iš esmės pažeidžia atsakovių teisėtus interesus, kadangi nesant kelio bei nustatytam servitutui, atsakovės fiziškai niekaip negalės patekti į savo žemės sklypą, kas prieštarauja LR Žemės ūkio ministro bei LR Aplinkos ministro 201-01-02 įsakymu Nr. 3D-1/D1-1 patvirtintoms „Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių“ nuostatų 42 d., jog formuojant ar pertvarkant žemės sklypus turi būti numatyta galimybė į kiekvieną žemės sklypą įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve), besijungiančiu su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais, sudarančiais kelių tinklą, arba siūlomi servitutai, bei tarp konfliktinių šalių inicijuotų dar naujus teisminius ginčus. Nagrinėjamojoje byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pirmosios instancijos teismas būtų ieškovei ir jos atstovui siūlęs ar įpareigojęs ją pateikti tinkamą ginčo žemės sklypo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės plano projektą, kuriame būtų numatyti tikslūs ir konkretūs duomenys dėl siekiamų nustatyti apribojimų ieškovės tenkančiai sklypo daliai, t. y. kelio servituto ribos, vieta, lokalizacija, konfigūracija, plotas ir pan., nors tai ir prailgintų teismo procesą. Taip pat pažymėtina, kad pirmos instancijos teismas 2015 m. birželio 10 d. sprendime konstatavo, kad atsakovės nepateikė priešieškinio bei nepasiūlė savo atidalijimo variantų, tačiau išklausius 2015 m. gegužės 26 d. vykusio teismo posėdžio garso įrašą nustatyta, kad atsakovių atstovas išreiškė prašymą parengti ir pateikti teismui savo ginčo žemės atidalijimo variantą, tačiau teismas tokio jo prašymo netenkino.

Be to, pirmos instancijos teismas, nurodydamas, kad apeliantei pagal jos siūlomą planą-pasiūlymą atitektų 0,05 kv. m. žemės sklypo daugiau negu atsakovėms, nesprendė ir nepasisakė dėl kompensacijos priteisimo už tenkančią didesnę daikto dalį. Nagrinėjamu atveju teismas taip pat visiškai nesiaiškino ir nesprendė klausimo, kuri ginčo žemės sklypo dalis yra vertingesnė, įdirbta, nors atsakovės buvo pateikusios argumentus, kad dalis ginčo žemės sklypo, kurią prašo atidalinti ieškovė ir kuri yra prie kelio, yra vertingesnė ir atsakovių įdirbta, joje auginant daržoves, o dalis, kurią apeliantė prašo atidalinti atsakovėms, yra neįdirbta, apaugusi medžiais ir krūmais. Sprendžiant šį klausimą yra svarbu nustatyti, ginčo žemės sklypo prašomų atidalinti dalių vertę, nes tinkamas šio klausimo išsprendimas svarbus parenkant visų bendraturčių interesus labiausiai atitinkantį žemės sklypo atidalijimo būdą. Pažymėtina, kad įstatymai nedraudžiama mišraus atidalijimo būdo, todėl tais atvejais, kai įmanoma padalyti daiktą be neproporcingos žalos jo paskirčiai, tačiau toks padalijimas neatitinka bendraturčių idealiųjų dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje, galimas atidalijimas natūra teisingai kompensuojant gautosios padalyto daikto dalies ir idealiosios dalies skirtumą pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. R. v. B. R., bylos Nr. 3K-3-7/2009; 2012 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. P. v. V. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-322/2012). Nors šie kasacinio teismo išaiškinimai dėl mišraus atidalijimo būdo suformuluoti sprendžiant dėl atidalijimo, kai šaliai tenka mažesnė padalyto daikto dalis nei jos turima idealioji, tačiau jais taip pat galima vadovautis, jeigu būtų nustatyta, jog šaliai tenka neproporcingai mažesnės vertės padalyto daikto dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-620-313/2015).

Vilniaus miesto apylinkės teismui 2015 m. birželio 10 d. sprendimu atmetus reikalavimą dėl 1,0718 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės atmetė, toks pirmos instancijos sprendimas nesudaro palankių prielaidų tolimesniam bendraturčių taikiam sutarimui, ir sukuria pagrindą vėl inicijuoti naują bylą teisme. Pažymėtina, kad teismo sprendimas, kuriuo ginčas iš esmės nėra išsprendžiamas, neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, pagal kurią teismas turi siekti interesų pusiausvyros tarp šalių, bei civiliniame procese įtvirtintą reikalavimą išspręsti tarp šalių kilusį ginčą iš esmės. Įstatymas tiek iš nuosavybės teisės dalyvių, tiek iš teismo reikalauja siekti interesų pusiausvyros principo sprendžiant ginčą teisme bei galimų ginčų ir konfliktų pašalinimo ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. ir kt. v. R. L., bylos Nr. 3K-3-291/2007 ir kt.).

LR CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tada, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sąlygos, būtent: kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. birželio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „AVG Statyba“ v. UAB „Medtec‘o LT“ ir kt., bylos Nr.3K-3-320/2014). Konstatuodamas, kad neatskleista bylos esmė, teismas turi nurodyti, kokie svarbiausi teisiniai ar faktiniai klausimai yra nagrinėjamos bylos esmė, ir motyvuoti, kad šių aplinkybių nustatymas negalimas apeliacinės instancijos teisme dėl to, kad reikia surinkti didelės apimties naujų įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. A.-K. v. Šiaulių rajono savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr.e3K-3-501-701/2015). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas civiliniame procese kooperacijos principą, nustatė teismui pareigą imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta (CPK 8 str.). Atskleisti bylos esmę bei priimti sprendimą dėl pareikštų konkrečių reikalavimų pagal konkrečias byloje nustatytas faktines aplinkybes yra pirmosios instancijos teismo pareiga.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą ir atsiliepimo į jį argumentus, mano esant pagrindui daryti išvadą, jog pirmos instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą dalyje dėl 1,0718 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, tinkamai neištyrė bei neišnagrinėjo bylai reikšmingų ir šalių įrodinėtų faktinių aplinkybių, todėl dėl padarytų pažeidimų buvo neatskleista bylos esmė, taip pat atsižvelgdamas į šioje byloje neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, naujų įrodymų gavimo būtinybę, sprendžia, jog šiuo atveju bylos išnagrinėjimas iš esmės apeliacinės instancijos teisme nėra galimas, todėl byla grąžintina pirmosios instancijos teismui dalyje dėl 0718 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).

Kadangi skundžiamas teismo spendimas dalyje naikinamas ir grąžinamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo nesprendžia (CPK 93 str. 5 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 10 d. sprendimą panaikinti dalyje dėl 1,0718 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, ir perduoti šią bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Likusioje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.