Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio, Nerijaus Masiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Laisvydo Zederštremo,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. T. gynėjo advokato Vilmanto Poškaus apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo (Pakruojo rūmų) 2018 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo A. T. pripažintas kaltu ir nuteistas:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 straipsnį 1 (vienų) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta sumažinta bausmė – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimas.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su 2018 m. lapkričio 5 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų nuosprendžiu paskirta bausme, prie 2018 m. lapkričio 5 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės, ir A. T. paskirta galutinė subendrinta – 1 (vienų) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo A. T. sulaikymo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus.

Į atliktą bausmės laiką A. T. įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. gruodžio 5 d. 21.25 val. iki 2018 m. gruodžio 7 d. 13.10 val., t. y. dvi paros.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. T. gynėjo advokato Vilmanto Poškaus apeliacinis skundas atmestinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

5. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, nuteistąjį A. T. pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje. Apeliaciniu skundu nuteistojo gynėjas neginčija apylinkės teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tačiau ginčija jo ginamajam paskirtą bausmę, prašo sušvelninti bausmę, skiriant kitą bausmės rūšį, nesusijusią su laisvės atėmimu. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniais skundais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

7. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra sąlygojama minėtų tikslų visuma. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018)

8. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad, teismas, skirdamas A. T. bausmę, tinkamai vadovavosi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis – atsižvelgė į visas tiek nusikalstamos veikos pavojingumą, tiek ir kaltininko asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad A. T. padarė vieną nesunkų nusikaltimą. Jis teistas 4 (keturis) kartus (paskutinis nuosprendis įsiteisėjo 2019 m. sausio 30 d.), iš jų 3 kartus už smurtinius nusikaltimus bei 1 (vieną) kartą už vagystę ir sukčiavimą (b. l. 51-57), teistumas neišnykęs, nusikalstamą veiką padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu, jis nedirbantis (b. l. 90), neregistruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 91), baustas administracine tvarka (b. l. 74-89). Apylinkės teismas įvertino ir tai, kad A. T. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

9. Priešingai nei teigia nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas šią aplinkybę pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir į ją taip pat atsižvelgė nustatydamas skirtinos bausmės ir galutinės subendrintos bausmės dydį. Taip pat, apylinkės teismas pagrįstai pripažino jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai). Nors BK 286 straipsnyje numatytos šios alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės atėmimas iki trejų metų, teisėjų kolegija konstatuoja, kad įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti A. T. už jo padarytą nusikalstamą veiką paskyrus griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą.

10. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. T. teistas jau 4 (keturis) kartus: 3 (tris) kartus už smurtinius nusikaltimus bei 1 (vieną) kartą už vagystę ir sukčiavimą, naują nusikalstamą veiką padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu, teisme nagrinėjant kitą jo atžvilgiu bylą, tačiau jis ir toliau pažeidinėjo baudžiamuosius įstatymus, o tai rodo susiformavusias A. T. antivisuomenines nuostatas ir nenorą laikytis įstatymų. Įvertinus A. T. asmenybę, netikslinga būtų jam skirti viešuosius darbus (jis yra nedirbantis) baudą (nedirbantis), ankstesniais teismų nuosprendžiais jam buvo paskirtos laisvės apribojimo, arešto ir laisvės atėmimo su bausmės vykdymo atidėjimu bausmės, todėl paskyrus jam švelnesnes negu laisvės atėmimas bausmes nebus pasiekti bausmės tikslai. Pažymėtina, kad pagal BK 286 straipsnį, nuteistajam yra paskirta mažesnė nei laisvės atėmimo bausmės vidurkis bausmės (vidurkis 1 (vieni) metai 7 (septyni) mėnesiai 15 (penkiolika) dienų). Taigi, šiuo atveju, nėra pagrindo išvadai, kad nuteistajam paskirta bausmė yra aiškiai per griežta. A. T. paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta sumažinta bausmė – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimas. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su 2018 m. lapkričio 5 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų nuosprendžiu paskirta bausme, prie 2018 m. lapkričio 5 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės, ir A. T. paskirta galutinė subendrinta – 1 (vienų) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Subendrindamas A. T. paskirtas bausmes apylinkės teismas pagrįstai taikė BK 64 straipsnio 3 dalies nuostatas, bei tinkamai parinko pridedamą bausmės dydį. Jo mažinti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, tokią bausmę laikyti aiškiai per griežta nėra pagrindo. Be to, vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į atliktą bausmės laiką A. T. įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. gruodžio 5 d. 21.25 val. iki 2018 m. gruodžio 7 d. 13.10 val., t. y. dvi paros. Įvertinus jo asmenybę ir kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, jam paskirta laisvės atėmimo bausmė nėra švelninama.

11. BK 62 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. BK 62 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir yra bent viena iš 1-6 punktuose numatytų aplinkybių. Teismų praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant BK 62 straipsnio 2 dalies taikymo klausimą, visų pirma turi būti nustatytos bent dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-740/2006, Nr. 2K-424/2007, Nr. 2K-449/2007, Nr. 2K-123/2008, Nr. 2K-7–287/2009, Nr. 2K-650/2012 ir kitos) Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog pagal įstatymą švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės paskyrimas, net ir esant konkrečioje baudžiamojoje byloje BK 62 straipsnio 1, 2 ar 4 dalyse numatytų sąlygų visumai, yra teismo, nagrinėjančio bylą, teisė, bet ne pareiga. Tačiau bet kokiu atveju teismas tokią galimybę apsvarstyti turėtų.

12. Šiuo konkrečiu atveju byloje nėra duomenų, kad A. T. būtų pats savanoriškai atvykęs į teisėsaugos instituciją ir pranešęs apie savo nusikalstamas veikas, tačiau jis prisipažino dėl padarytų nusikalstamų veikų, gailėjosi, todėl yra pagrindo svarstyti klausimą dėl švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo A. T., vadovaujantis BK 62 straipsnio 1 dalimi. BK 62 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę ir tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir: 1) kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti, arba 2) kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, arba 3) kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis, arba 4) veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką, arba 5) veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, arba 6) veika padaryta pažeidus nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas. Šiuo konkrečiu atveju byloje nustatyta tik viena A. T. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, be to, byloje nėra duomenų, patvirtinančių bent vienos iš BK 62 straipsnio 2 dalies 1-6 punktuose numatytų kitų aplinkybių egzistavimą. Šioje baudžiamojoje byloje BK 62 straipsnio nuostatoms taikyti būtinos sąlygos nenustatytos, todėl A. T. atžvilgiu taikyti minėto straipsnio nuostatas nėra teisinio pagrindo.

13. Pagrindo švelninti A. T. paskirtą bausmę nesudaro ir jo nurodytos aplinkybės, kad jis bylos nagrinėjimo metu davė nuoseklius parodymus, padarė išvadas dėl padarytos nusikalstamos veikos, supranta bausmės neišvengiamumą, yra darbingas, pasižada ateityje gerbti Lietuvos Respublikos įstatymus ir nebenusikalsti.

14. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad A. T. atžvilgiu Šiaulių apylinkės teisme Pakruojo rūmuose yra nagrinėjama kita baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje jis yra kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 178 straipsnio 2 dalį. Pažymėtina, kad priimant skundžiamą nuosprendį ankstesnis nuosprendis (2018 m. lapkričio 16 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų nuosprendis, įsiteisėjo 2019 m. sausio 30 d.), kuris nebuvo įsiteisėjęs, vadovaujantis BPK 361-362 straipsniais, bausmių bendrinimo klausimas nutartimi bus išspręstas paskutinį apkaltinamąjį nuosprendį priėmusio teismo. Remiantis tuo, kas išdėstyta, naujo nuosprendžio subendrinimo klausimas šiuo atveju yra nesprendžiamas.

15. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, A. T. paskirta bausmė už jo padarytą nusikalstamą veiką, ją sumažinus bei paskyrus galutinę subendrintą bausmę, paskirta nepažeidžiant įstatymo reikalavimų ir atitinka padarytos veikos pavojingumą bei asmenybę, nėra per griežta, todėl skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Keisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. T. gynėjo advokato Vilmanto Poškaus apeliacinį skundą atmesti.