- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-01
- Bylos Nr.
- A-442-1460-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-326-2010-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Stasys Gagys, Dainius Raižys (pran.)
- Pareiškėjas
- akcinės bendrovės „Alytaus gelžbetonis“
- Atsakovas
- valstybės įmonei Registrų centrui ir valstybės įmonės Registrų centro Alytaus filialui
- Kategorijos
- 12.3.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Alytaus gelžbetonis“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Alytaus gelžbetonis“ skundą atsakovams valstybės įmonei Registrų centrui ir valstybės įmonės Registrų centro Alytaus filialui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Pareiškėjas skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė: 1) panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Alytaus filialo 2010 m. vasario 5 d. sprendimą Nr. (2.2.17-2060/06)-39 ir valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2010 m. kovo 23 d. sprendimą Nr. 47; 2) įpareigoti valstybės įmonės Registrų centro Alytaus filialą įregistruoti juridinį faktą – viešo akcijų pasirašymo sutartį Nr. 36, patvirtintą centrinės privatizavimo komisijos 1993 m. gegužės 10 d. protokolu Nr. 86, pagal kurią parduotos Alytaus valstybinės gelžbetonio gamyklos (Pramonės g. 15) akcijos; 3) įpareigoti valstybės įmonės Registrų centro Alytaus filialą atlikti registravimo procedūras, padarant specialų nekilnojamojo daikto registro įrašą ir jo objektu nurodant įmonę – Alytaus valstybinę gelžbetonio gamyklą (Alytus, Pramonės g. 15; įmonės rejestro kodas 4950925), Alytaus valstybinės gelžbetonio gamyklos daiktinės nuosavybės teisės turėtoju nurodant AB „Alytaus gelžbetonis“ nuo 1993 m. rugpjūčio 19 d. Alytaus valstybinės gelžbetonio gamyklos turto priėmimo–perdavimo akto patvirtinimo; 4) įregistruoti nekilnojamojo daikto – Alytaus valstybinės gelžbetonio gamyklos bendraturčių susitarimą dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu (1993 m. liepos 9 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą, kuriuo įkurta valstybinė akcinė įmonė „Gelžbetonis“); 5) įregistruoti AB „Alytaus gelžbetonis“ daiktinę užstatymo teisę (superficies), įgytą 1993 m. rugpjūčio 19 d., privatizavimo sandoriu nupirkus Alytaus valstybinę gelžbetonio gamyklą, į pardavėjui Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (unikalus Nr. 1101-0031-0005, kadastrinis Nr. 1101/0031:5), suteiktą Alytaus valstybinei gelžbetonio gamyklai 1993 m. rugpjūčio 16 d. nuomos sutartimi Nr. 3-4669 (registro Nr. 11/694; tipas: žemės sklypas su statiniais; sudarymo data: 1993 m. rugpjūčio 16 d.; adresas: Alytaus m. sav., Alytaus m., Ulonų g. 29b).
Pareiškėjas nurodė, kad ginčijami sprendimai yra nepagrįsti ir neteisėti, nes atsakovai nepagrįstai atsisakė įregistruoti daiktines teises ir juridinius faktus. Atsakovų darbas yra padaryti prašomą įrašą ir įregistruoti prašomus juridinius faktus bei daiktines teises, bet jie savo darbo neatliko.
Atsiliepimas
Atsakovai su pareiškėjo skundu nesutiko.
Atsakovai nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 straipsnio 2 dalis numato, jog, tik įregistravus nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą, gali būti registruojamos kitos daiktinės teisės ar juridiniai faktai. Ulonų g. 29b, Alytuje pareiškėjui nuosavybės teise priklauso tik nebaigtas statyti 2004 metų statybos sandėlis. Šis nekilnojamasis daiktas pareiškėjo pateiktų dokumentų sudarymo metu (1993 metais) dar nebuvo sukurtas, todėl jo atžvilgiu prašomi įregistruoti juridiniai faktai negali būti registruojami. Kito pareiškėjo vardu registruoto nekilnojamojo turto minėtu adresu nėra, todėl pareiškėjo prašymas dėl juridinio fakto įregistravimo negali būti tenkinamas. Atsakovai nurodė, kad, pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 4 dalį, dokumentuose, kurių pagrindu prašoma atlikti registraciją, turi būti nurodyti su registracija susijusį nekilnojamąjį daiktą identifikuojantys duomenys. Šiuo atveju pateiktoje 1993 m. gegužės 10 d. viešo akcijų pasirašymo sutartyje, 1993 m. liepos 9 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokole ir 1993 m. rugpjūčio 19 d. gelžbetonio gamyklos turto priėmimo–perdavimo akte nėra paminėtas joks nekilnojamasis daiktas, todėl tokių dokumentų pagrindu juridinių faktų registracija yra negalima. Atsakovai nurodė, kad pareiškėjas kaip užstatymo teisės (superficies) registravimo pagrindą pateikė 1993 m. rugpjūčio 16 d. žemės sklypo nuomos sutartį, tačiau jos pagrindu nekilnojamojo turto registre jau yra įregistruotas juridinis faktas apie nuomos sutarties sudarymą.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. rugsėjo 16 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
Teismas nurodė, kad 2010 m. vasario 1 d. pareiškėjas valstybės įmonės Registrų centro Alytaus filialui pateikė prašymą kaip juridinį faktą įregistruoti 1993 m. gegužės 10 d. viešo akcijų pasirašymo sutartį, 1993 m. liepos 9 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą ir 1993 m. rugpjūčio 19 d. gelžbetonio gamyklos turto priėmimo–perdavimo aktą; taip pat buvo prašoma 1993 m. rugpjūčio 16 d. nuomos sutarties pagrindu įregistruoti žemės sklypo, esančio Ulonų g. 29b, Alytuje, užstatymo teisę (superficies). Valstybės įmonės Registrų centro Alytaus filialas ginčijamu sprendimu šio pareiškėjo prašymo netenkino, o valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija tokį valstybės įmonės Registrų centro Alytaus filialo sprendimą paliko nepakeistą. Teismas nurodė, kad Ulonų g. 29b, Alytuje pareiškėjui nuosavybės teise priklauso tik nebaigtas statyti 2004 metų statybos sandėlis, t. y. nekilnojamasis daiktas, kuris pareiškėjo pateiktų dokumentų sudarymo metu (1993 metais) dar nebuvo sukurtas. Kito pareiškėjo vardu registruoto nekilnojamojo turto minėtu adresu nėra, todėl pareiškėjo prašymas dėl juridinio fakto įregistravimo negali būti tenkinamas remiantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 straipsnio 2 dalimi, kurioje numatyta, kad, tik įregistravus nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą, gali būti registruojamos kitos daiktinės teisės ar juridiniai faktai. Taip pat pareiškėjo prašymas negali būti tenkinamas remiantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 4 dalimi, kuri numato, kad dokumentuose, kurių pagrindu prašoma atlikti registraciją, turi būti nurodyti su registracija susiję nekilnojamąjį daiktą identifikuojantys duomenys. Šiuo atveju pateiktoje 1993 m. gegužės 10 d. viešo akcijų pasirašymo sutartyje, 1993 m. liepos 9 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokole ir 1993 m. rugpjūčio 19 d. gelžbetonio gamyklos turto priėmimo–perdavimo akte nėra paminėtas joks nekilnojamasis daiktas, todėl tokių dokumentų pagrindu juridinių faktų registracija yra negalima. Teismas nurodė, kad užstatymo teisės (superficies) registravimui pareiškėjas pateikė 1993 m. rugpjūčio 16 d. žemės sklypo nuomos sutartį, tačiau jos pagrindu nekilnojamojo turto registre jau yra įregistruotas juridinis faktas apie nuomos sutarties sudarymą. Be to, Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Civilinio kodekso ketvirtosios knygos normos, susijusios su užstatymo teise (superficies), įsigalioja nuo 2003 m. liepos 1 d., todėl 1993 metais sudaryta nuomos sutartis negali būti užstatymo teisės atsiradimo pagrindu. Teismas nurodė, kad ginčijami atsakovų sprendimai yra pagrįsti ir teisėti, panaikinti juos nėra jokio pagrindo. Nepatenkinus pareiškėjo reikalavimo dėl ginčijamų sprendimų panaikinimo, nėra teisinio pagrindo tenkinti ir kitus jo reikalavimus.
III.
Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo: 1) panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Alytaus filialo 2010 m. vasario 5 d. sprendimą Nr. (2.2.17-2060/06)-39 ir valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2010 m. kovo 23 d. sprendimą Nr. 47; 2) įpareigoti valstybės įmonės Registrų centro Alytaus filialą įregistruoti juridinį faktą – viešo akcijų pasirašymo sutartį Nr. 36; 3) įpareigoti valstybės įmonės Registrų centro Alytaus filialą įregistruoti nekilnojamojo daikto – Alytaus valstybinės gelžbetonio gamyklos bendraturčių susitarimą dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu (1993 m. liepos 9 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą, kuriuo įkurta valstybinė akcinė įmonė „Gelžbetonis“); 4) įpareigoti valstybės įmonės Registrų centro Alytaus filialą įregistruoti AB „Alytaus gelžbetonis“ daiktinę užstatymo teisę (superficies), įgytą 1993 m. rugpjūčio 19 d. į pardavėjui Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (unikalus Nr. 1101-0031-0005; kadastrinis Nr. 1101/0031:5; registro Nr. 11/694; tipas: žemės sklypas su statiniais; sudarymo data: 1993 m. rugpjūčio 16 d.; adresas: Alytaus m. sav., Alytaus m., Ulonų g. 29b).
Pareiškėjas nurodo, kad Civilinio kodekso 4.253 - 4.262 straipsniai jokių suvaržymų daiktų, daiktinių teisių ir juridinių faktų registravimui nenumato. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 straipsnio 2 dalis prieštarauja minėtiems Civilinio kodekso straipsniams, todėl negalioja (Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 3 straipsnis). Pareiškėjas nurodo, kad prašo įregistruoti įmonės pirkimą ir bendraturčių susitarimą dėl daiktų, susijusių su Alytaus valstybine gelžbetonio gamykla, o ne su 2004 metų statybos sandėliu. Nekilnojamasis turtas, su kuriuo susiję jo prašomi įregistruoti juridiniai faktai, yra identifikuojamas pagal 1993 m. gegužės 10 d. viešo akcijų pasirašymo sutartį Nr. 36 ir tai yra Alytaus valstybinė gelžbetonio gamykla. Valstybės įmonės Registrų centro Alytaus filialas privalėjo įregistruoti 1993 m. gegužės 10 d. viešo akcijų pasirašymo sutartį Nr. 36, 1993 m. liepos 9 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą, laikydamasis procedūros, nustatytos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1129 patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų 64 punkte. Pareiškėjas nurodo, kad viešo akcijų pasirašymo sutartimi Nr. 36 fiziniai asmenys įgijo teisę statyti statinius ir juos nuosavybės teise valdyti valstybinės žemės sklype Ulonų g. 29b, Alytuje. Šie atsiradę ir tebesitęsiantys teisiniai santykiai atitinka Civilinio kodekso 4.160 straipsnyje apibrėžtą užstatymo teisę (superficies). Pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su teismo argumentu, jog Civilinio kodekso normos, susijusios su užstatymo teise (superficies), įsigaliojo nuo 2003 m. liepos 1 d., todėl 1993 metais sudaryta nuomos sutartis negali būti užstatymo teisės atsiradimo pagrindu. Šiuo atveju užstatymo teisės atsiradimo pagrindas yra pagal tuo metu galiojusius teisės aktus tinkamai įforminta viešo akcijų pasirašymo sutartis Nr. 36, o Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnyje numatyta, kad Civilinis kodeksas taikomas taip pat toms teisėms ir pareigoms, kurios nors ir atsirado iki šio kodekso įsigaliojimo, bet įgyvendinamos jam įsigaliojus.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas valstybės įmonės Registrų centro Alytaus filialas nurodo, kad visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, ir prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija k onstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas siekia, kad nekilnojamojo turto registre kaip juridiniai faktai būtų įregistruoti 1993 m. gegužės 10 d. viešo akcijų pasirašymo sutartis Nr. 36, 1993 m. liepos 9 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas ir 1993 m. rugpjūčio 19 d. gelžbetonio gamyklos turto priėmimo–perdavimo aktas (nors proceso šalys pastarąjį aktą datuoja 1993 m. rugpjūčio 19 d., tačiau, kaip matyti iš bylos, yra turimas omenyje aktas, surašytas 1993 m. liepos 9 d. ir patvirtintas 1993 m. rugpjūčio 17 d. – b. l. 17-18). Tačiau šiuose dokumentuose nėra jokių duomenų apie konkrečius nekilnojamuosius daiktus, todėl nėra pagrindo nekilnojamojo turto registre nei pačius šiuos dokumentus registruoti kaip juridinius faktus, nei jų pagrindu registruoti kokius nors kitus juridinius faktus, susijusius su kokiais nors nekilnojamaisiais daiktais (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 15 straipsnis, 23 straipsnio 3 ir 4 dalys; Civilinio kodekso 4.254 straipsnis). 1993 m. gegužės 10 d. viešo akcijų pasirašymo sutartyje Nr. 36 yra aptariamas tik privatizuojamos valstybinės įmonės išleidžiamų akcijų pardavimo klausimas (b. l. 39-40). 1993 m. liepos 9 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokole minimas tik įmonės įstatų tvirtinimas, sprendžiami įmonės valdymo ir tam tikri finansiniai klausimai bei daroma bendro pobūdžio nuoroda apie turto perdavimo–priėmimo akto aprobavimą (b. l. 28-29). 1993 m. rugpjūčio mėnesio gelžbetonio gamyklos turto priėmimo–perdavimo akte yra minimas tik finansinis turtas, bet ne kokie nors konkretūs nekilnojamieji daiktai (b. l. 17-18).
Pareiškėjas taip pat siekia daiktinės užstatymo teisės (superficies) įregistravimo. Šios teisės atsiradimą jis sieja su minėta 1993 m. gegužės 10 d. viešo akcijų pasirašymo sutartimi Nr. 36 ir 1993 m. rugpjūčio 16 d. žemės nuomos sutartimi Nr. 3-4669 (b. l. 15). Tačiau minėtos viešo akcijų pasirašymo sutarties objektas yra akcijų pardavimas, o nuomos sutarties – žemės sklypo nuoma. Šiose sutartyse nėra jokių sąlygų, patvirtinančių specifinės daiktinės teisės – užstatymo teisės (superficies) atsiradimą, todėl ši teisė nagrinėjamu atveju negali būti registruojama.
Pareiškėjas nepagrįstai nurodo, kad tam tikri įrašai nekilnojamojo turto registre turi būti padaryti vadovaujantis Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1129 patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų 64 punktu. Šiame punkte numatyta, kad registre specialiu įrašu yra registruojamos įmonių dovanojimo, pirkimo–pardavimo ir nuomos sutartys. Pareiškėjas nagrinėjamu atveju tokio pobūdžio sutarčių nėra pateikęs.
Taigi pirmosios instancijos teismo sprendimas atmesti pareiškėjo skundą yra iš esmės teisėtas. Tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n utaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.