Vilniaus apygardos teismo nutartis, AN2-347-988/2025

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-09-18
Bylos Nr.: AN2-347-988/2025
Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-00404-2025-8
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla

Teisėjas: Darius Pranka
Pažeidėjas: L. J.

Kategorijos

19.9Kliudymas įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jiems suteiktas teises ar atlikti pavestas pareigas, jų teisėtų reikalavimų ar nurodymų ir kolegialių institucijų ar valstybės pareigūnų sprendimų nevykdymas (ANK 505 str.)
21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)

Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-347-988/2025Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-00404-2025-8Procesinio sprendimo kategorijos: 19.9; 21.11.10 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. rugsėjo 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Darius Pranka teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. J. (toliau – ir Pareiškėjas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 21 d. nutarties, kuria Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiosios specialistės Tatjanos Borodenkovos (toliau – ir Institucija) 2025 m. vasario 6 d. nutarimas Nr. SAVAD-13-ANR_N-2411-2025 (toliau – ir Nutarimas) administracinio nusižengimo byloje ROIK: 25263708866 paliktas nepakeistas ir L. J. skundas netenkintas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiosios specialistės Tatjanos Borodenkovos 2025 m. vasario 6 d. nutarimu Nr. SAVAD-13-ANR_N-2411-2025 L. J. nubaustas už tai, kad būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė) vadovu, neįvykdė 2024 m. gruodžio 11 d. raštu Nr. A51-182909/24 (3.3.2.26E-VŠT) pareikšto reikalavimo iki 2024 m. gruodžio 23 d. demontuoti lauko kavinę ir pašalinti nuo valstybinė žemės visą lauko kavinės inventorių bei kitus šioje vietoje laikomus įrenginius ir daiktus ir apie tai pranešti elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), t. y. tokia savo veika kliudė įstatymų įgalioto pareigūno įgyvendinti jo veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose ir jo nustatytas teises ar atlikti jo pavestas pareigas, nevykdė šio pareigūno teisėtų reikalavimų. Tokiais veiksmais L. J. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 505 straipsnio 2 dalyje, už ką jam paskirta administracinė nuobauda – 1 500 Eur dydžio bauda.

Šalies argumentai

2. Nesutikdamas su priimtu nutarimu, L. J. pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, prašydamas panaikinti Institucijos 2025 m. vasario 6 d. priimtą Nutarimą.

Žemesnės instancijos teismas

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 21 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto L. J. skundas netenkintas ir Institucijos 2025 m. vasario 6 d. nutarimas Nr. SAVAD-13-ANR_N-2411-2025 paliktas nepakeistas. Nutartyje nurodyta, kad byloje yra pakankamai duomenų, jog L. J. pakartotinai nevykdė įstatymų įgalioto pareigūno teisėtų reikalavimų ir nurodymų, todėl jo veiksmai teisingai įvertinti, kaip pakartotinai padarytas ANK 505 straipsnio 1 dalies nusižengimas.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį prašymai ir argumentai

4. Apeliaciniu skundu L. J. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 21 d. nutartį. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Pareigūnas 2025 m. sausio 15 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą, nedalyvaujant L. J. asmeniškai. Pareiškėjas 2025 m. vasario 6 d., 08.20 val. el. paštu pateikė prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Jis 08.21 val. gavo automatinį prašymo registravimo patvirtinimą. Nepaisant to, 08.30 val. administracinio nusižengimo byla buvo išnagrinėta rašytinio proceso tvarka ir jam paskirta bauda. Taigi, tokiu būdu iš Pareiškėjo buvo atimta galimybė dalyvauti bylos nagrinėjime, pateikti paaiškinimus, užduoti klausimus kitiems proceso dalyviams ir reaguoti į jų pasisakymus. Vis dėlto, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, šio pažeidimo neįvertino.

4.2. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir į tai, kad leidimas naudotis vietą veiklai galiojo iki 2026 m. gruodžio 31 d., ką patvirtina sumokėta rinkliava už visą laikotarpį iki minėtos datos, Vilniaus parkų veiksmai bei el. laiškas, patvirtinantis vietos perėmimą kitos įmonės veiklai. Leidimas vietos naudojimui nuo 2023 m. sausio 13 d. buvo išduotas UAB „(duomenys neskelbtini)“, o ne Pareiškėjui asmeniškai. Visi savivaldybės raštai adresuoti Bendrovei, todėl atsakomybė taikytina juridiniam asmeniui, o ne fiziniam asmeniui. L. J. asmeniškai nevykdė jokios veiklos Vingio parke ir neprašė leidimo, ką patvirtina ir byloje esantys dokumentai bei aplinkybės, į kurias pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė. Be kita ko, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjo teisėja, kuriai Pareiškėjas buvo pareiškęs nušalinimą, kas reiškia, kad egzistuoja pagrįstų abejonių dėl teismo nešališkumo ir objektyvumo.

Atsiliepimas

2. Institucija atsiliepimu į Pareiškėjo apeliacinį skundą prašo skundo netenkinti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 21 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepime nurodyta, kad pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis yra teisėta ir teisinga, priimta išsamiai ir visapusiškai ištyrus visas reikšmingas administracinio nusižengimo bylos aplinkybes, įrodymai įvertinti tinkamai. L. J. yra tinkamas subjektas atsakyti, jis pagrįstai nubaustas pagal ANK 505 straipsnio 2 dalį, o Institucija nepadarė procesinių pažeidimų, galėjusių suvaržyti L. J. teisę į žodinį bylos nagrinėjimą. Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą atliko itin išsamų tyrimą, patikrino visas pareiškėjo keltas versijas, atliko išsamias liudytojų apklausas, įskaitant ir paties Pareiškėjo nurodytos liudytojos U. M., buvo išreikalauta visa eilė papildomų dokumentų iš institucijų ir įstaigų. Vien tai, kad skundžiamoje teismo nutartyje padarytos kitokios išvados ir priimtas kitoks sprendimas, nei tikėjosi Pareiškėjas, savaime nereiškia, jog L. J. teiktuose paaiškinimuose nurodytos aplinkybės ir byloje esantys įrodymai buvo išnagrinėti neišsamiai ar šališkai, o skundžiama nutartis - nepagrįsta ir neteisėta.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

L. J. apeliacinis skundas atmetamas

3. ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad ginčijama L. J. kaltė padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 2 dalyje bei iš esmės nesutinkama su apylinkės teismo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad L. J. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 505 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymių, jis netinkamas subjektas atsakyti už administracinio nusižengimo padarymą, be to, Institucija pažeidė jo teisę į žodinį bylos nagrinėjimą ir egzistuoja pagrįstų abejonių dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo ir objektyvumo.

4. Apygardos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog skundžiama apylinkės teismo nutartis, kuria paliktas nepakeistas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiosios specialistės Tatjanos Borodenkovos 2025 m. vasario 6 d. nutarimas Nr. SAVAD-13-ANR_N-2411-2025, yra teisėta ir pagrįsta. Keisti ar naikinti skundžiamą nutartį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

5. Institucijos 2025 m. vasario 6 d. nutarimu Nr. SAVAD-13-ANR_N-2411-2025 L. J. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal ANK 505 straipsnio 2 dalį už tai, kad būdamas Bendrovės vadovu, neįvykdė 2024 m. gruodžio 11 d. raštu Nr. A51-182909/24 (3.3.2.26E-VŠT) pareikšto reikalavimo iki 2024 m. gruodžio 23 d. demontuoti lauko kavinę ir pašalinti nuo valstybinė žemės visą lauko kavinės inventorių bei kitus šioje vietoje laikomus įrenginius ir daiktus ir apie tai pranešti elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), t. y. tokia savo veika kliudė įstatymų įgalioto pareigūno įgyvendinti jo veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose ir jo nustatytas teises ar atlikti jo pavestas pareigas, nevykdė šio pareigūno teisėtų reikalavimų. Nagrinėjamu atveju Pareiškėjui paskirta 1 500 Eur dydžio bauda (1 t., b. l. 5–6).

6. Pagal ANK 505 straipsnio 2 dalį atsakomybė kyla už pakartotinį to paties straipsnio 1 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo padarymą. Pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia kliudymas įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigūnų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymas ar netinkamas vykdymas (pareigūnų neįleidimas į tikrinamas teritorijas, patalpas (išskyrus žmogaus būstą) ar kitus objektus, nepateikimas pareigūnams informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimas, atsisakymas paaiškinti ar suteikti duomenis, dokumentų nuslėpimas, vengimas atvykti ir duoti paaiškinimus ir kt.), išskyrus šio kodekso 224 straipsnio 1 dalį, 317, 318, 322, 506 straipsniuose nurodytus atvejus.

7. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-24-495/2023 pasisakyta, kad traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn už nusižengimo, įtvirtinto ANK 505 straipsnio 1 dalyje, padarymą, būtina nustatyti, kokie įstatymų, reglamentuojančių įgaliotų pareigūnų veiklą, reikalavimai buvo nevykdomi. Kiekvienu atveju turi būti nustatytas ne tik konkretus įstatymų įgalioto pareigūno nurodymas, bet ir įvertintas tokio nurodymo teisėtumas. Taigi, atitinkamai traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 505 straipsnio 2 dalį, turi būti konstatuojamas kitame Lietuvos Respublikos teisės akte nustatytos konkrečios pareigos pažeidimas.

8. Prekybos viešosiose vietose taisyklių, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2013 m. liepos 10 d. sprendimu Nr. 1-1312 (2021 m. sausio 6 d. sprendimo Nr. 1-835 redakcija), 19 punkte numatyta, jog leidimai prekiauti (teikti paslaugas) viešosiose vietose išduodami Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintame Leidimų prekiauti (teikti paslaugas) viešosiose vietose išdavimo ir panaikinimo tvarkos apraše nustatyta tvarka. Pagal šių taisyklių 27 punktą, pasibaigus leidimo galiojimo laikui, per 7 kalendorines dienas nuo leidimo galiojimo pabaigos laikinieji prekybos įrenginiai, kioskai, paviljonai, lauko kavinės ir pritaikyti automobiliai ar priekabos privalo būti pašalinti. Teritorija turi būti tvarkinga ir estetiškai nepakitusi, danga nepažeista (atstatyta).

9. Apeliaciniame skunde Pareiškėjas ginčija jam pareikšto pareigūno reikalavimo teisėtumą. Anot L. J., leidimas naudoti vietą veiklai buvo išduotas iki 2026 m. gruodžio 31 d., ką netiesiogiai patvirtina sumokėta rinkliava. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti apeliacinio skundo argumentais.

12.1. Administracinio nusižengimo byloje nėra ginčo dėl to, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. kovo 17 d. buvo išduotas leidimas prekiauti (teikti paslaugas) (duomenys neskelbtini), iš prekybai pritaikyto automobilio ar jo priekabos. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2024 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. 30-362/24 patvirtinto Leidimų prekiauti (teikti paslaugas) viešosiose vietose išdavimo ir panaikinimo tvarkos aprašo 8 punkte numatyta, kad leidimai išduodami laikotarpiui nuo vienos dienos iki vienų metų. Vis tik Pareiškėjo teigimu, Bendrovei buvo išduotas leidimas naudoti vietą veiklai ne vieneriems metams, bet iki 2026 m. gruodžio 31 d. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų, pirmosios instancijos teismas, siekdamas patikrinti L. J. nurodomą informaciją dėl leidimo, 2025 m. balandžio 23 d. raštu kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, o 2025 m. balandžio 24 d. raštais į VšĮ „Vilniaus miesto parkai“ ir Vilniaus miesto savivaldybės Vilkpėdės seniūniją, prašydamas pateikti visus turimus dokumentus ir informaciją, susijusią su projektu pagal L. J. nurodytą raštą, kuriuo pasak jo, buvo patvirtintas sprendimas penkeriems metams UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdyti veiklą (duomenys neskelbtini) (1 t., 123–128). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Licenzijavimo skyrius teismui pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad U. M. 2021 m. kovo 23 d. Vilkpėdės seniūnijai pateikė prašymą suteikti administracinę paslaugą – dviračių ir paspirtukų plovyklai su laukimo sale, Vilkpėdės seniūnija išdavė leidimą Nr. A82-690/21(2.17.2.111E-SEN) prekiauti (teikti paslaugas) (duomenys neskelbtini) iki 2021 m. gruodžio 31 d. U. M. kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė 2022 m. balandžio 8 d. Vilkpėdės seniūnijai pateikė prašymą „(duomenys neskelbtini)ir suteikti leidimą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taigi, kaip matyti iš aptartų duomenų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė U. M. kreipėsi į Vilkpėdės seniūniją, siekiant, jog įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekybos (paslaugų teikimo) vieta – (duomenys neskelbtini), būtų perleista ir leidimas suteiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Vis dėlto, kaip nurodyta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Licenzijavimo skyriaus pateiktame atsakyme, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2024 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. 30-362/24 patvirtintame Leidimų prekiauti (teikti paslaugas) viešose vietose išdavimo ir panaikinimo tvarkos aprašo 37 punkte numatyta, kad leidimą gavęs asmuo negali savo vardu įgalioti kitų asmenų verstis leidime nurodyta veikla ar pagal sutartį perduoti jiems šios teisės. Todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės prašymas nutraukti leidimą ir suteikti leidimą UAB „(duomenys neskelbtini)“, o tame tarpe ir perleisti vietą, nebuvo tenkintas. 2022 m. balandžio 26 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ Vilkpėdės seniūnijai pateikė prašymą suteikti administracinę paslaugą – dviračių ir paspirtukų plovykla (duomenys neskelbtini) iki 2022 m. gruodžio 31 d. Vilkpėdės seniūnija 2022 m. balandžio 13 d. išdavė leidimą Nr. A82E-548/22(2.17.2.111E-SEN) prekiauti (teikti paslaugas) nurodytu adresu L. J., t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui. 2023 m. balandžio 19 d. savivaldybė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė dviračių ir paspirtukų autonominio plovimo paslaugų teikimo sutartis, pagal organizuotus konkursus, tačiau vieta (duomenys neskelbtini) nebuvo konkursuojama ir dviračių (paspirtukų) autonominio plovimo paslaugų teikimo sutartis nėra pasirašyta (1 t., b. l. 149–153). VšĮ „Vilniaus miesto parkai“ 2025 m. balandžio 28 d. pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad neturi jokių dokumentų, susijusių su projektu bei pažymėjo, kad pagal Vilniaus miesto savivaldybės tvarką, leidimus veiklai Vingio parke išduoda Vilkpėdės seniūnija, leidimai išduodami 1 sezonui (1 t., b. l. 146). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vilkpėdės seniūnijos vyriausiosios specialistės L. Š. pateiktame atsakyme el. paštu nurodyta, kad L. J. leidimas prekybai Vingio parke paskutinį kartą buvo išduotas nuo 2023 m. kovo 7 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. Pasibaigus prekybos leidimo laikui, prekybos vieta nebuvo sutvarkyta ir atlaisvinta, nes liko stovėti prekybinė priekaba. Kai minimas asmuo dėl naujo leidimo išdavimo 2024 m. kreipėsi į Vilkpėdės seniūniją, jo prašymas nebuvo tenkintas, nebuvo laisvos vietos ir nebuvo gautas suderinimas iš Vingio parko administracijos. Vingio parko administracija informavo, kad pageidaujama paslaugų teikimo vieta jau yra užimta kito paslaugos teikėjo ir vykdoma šalia nepašalintos priekabos ((duomenys neskelbtini)), savininkas nesileidžia į jokias kalbas apie priekabos pašalinimą iš nurodytos vietos ir toliau vykdo veiklą be leidimo. L. J. leidimas prekiauti (teikti paslaugas) 2024 m. neišduotas (2 t., b. l. 1–4).

12.2. Taigi, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, VšĮ „Vilniaus miesto parkai“ bei Vilniaus miesto savivaldybės Vilkpėdės seniūnija, atsakydami į teismo užklausas patvirtino, kad tokio dokumento, kuris suteiktų leidimą iki 2026 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekiauti (teikti paslaugas) savivaldybės viešosiose vietose nebuvo. Be kita ko, nei administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys, nei minėtų institucijų atsakymai nepatvirtina, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išduotas leidimas nepertraukiamai laikyti savo įrenginius prekybos vietoje, kur leidimą prekiauti privaloma gauti kiekvienais metais iš naujo. Pažymėtina, kad paskutinis leidimas prekiauti (teikti paslaugas) savivaldybės viešosiose vietose UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išduotas 2023 m. kovo 17 d. ir priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, jis galiojo iki 2023 m. gruodžio 31 d., o ne 2026 m. gruodžio 31 d. Nustatyta, kad į 2024 m. balandžio 4 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo L. J. užpildytą paraišką dėl leidimo prekiauti teikti paslaugas iš (nuo) laikinojo įrenginio, prekybai pritaikyto automobilio ar jo priekabos (duomenys neskelbtini) iki 2024 m. rugsėjo 30 d. buvo gautas neigiamas atsakymas. 2024 m. balandžio 11 d. VšĮ „Vilniaus miesto parkai“ direktorius užrašė rezoliuciją „Nesuderinta, nėra laisvos vietos prekybai iš transporto priemonės“ (1 t., b. l. 163–164). Skundo nagrinėjimo kontekste pažymėtina ir tai, kad nors Pareiškėjas tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde akcentuoja, kad buvo sumokėta rinkliava už visą laikotarpį iki 2026 m. gruodžio 31 d., tačiau tai nepatvirtina aplinkybės, kad Bendrovė iki minėto termino pabaigos turėjo leidimą prekiauti (teikti paslaugas) nuo laikino įrenginio. Taigi, Bendrovė dokumento, kuris suteiktų leidimą iki 2026 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekiauti (teikti paslaugas) savivaldybės viešosiose vietose nebuvo, taip pat nebuvo ir dokumento, kuris patvirtintų, jog buvo išduotas leidimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ stovėti nepertraukiamai laikyti savo įrenginius prekybos vietoje, kur leidimą prekiauti privaloma gauti kiekvienais metais iš naujo.

12.3. Kita vertus, tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi leidimo stovėti prie Vingio parko estrados iki 2026 m., ir pats Pareiškėjas, kaip įmonės vadovas, žinojo ir suprato, kad turi kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, norėdamas gauti leidimą, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ galėtų prekiauti (teikti paslaugas), patvirtina ir kiti administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys. Kaip matyti iš 2021 m. prašymo suteikti administracinę paslaugą UAB „(duomenys neskelbtini)“, jame nurodytas laikotarpis nuo 2021 m. balandžio 1 d. iki 2026 m. gruodžio 31 d., o skiltyje „Informacija apie suderintą paslaugų teikimo vietos projektą“ nurodoma: 2021 m. kovo 3 d. Nr. KV20-06-GP06-SUP (1 t., b. l. 151–152). Kaip nurodė Pareiškėjas tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde, buvo atliktas mokėjimas 268 Eur sumai, pavadinimo paskirtyje nurodant „už UAB „(duomenys neskelbtini)“ Vingio parke prekybos vietą“ (1 t., b. l. 153). Vis dėlto, Vilniaus miesto savivaldybė 2021 m. balandžio 8 d. išdavė leidimą prekiauti (teikti paslaugas) iki 2021 m. gruodžio 31 d (1 t., b. l. 154). Šioje vietoje pažymėtina, kad būtent kitais metais, t. y. 2022 m., Bendrovė pateikė analogišką prašymą dėl leidimo prekiauti, jame nurodyta, jog leidimo data yra iki 2022 m. gruodžio 31 d., o skiltyje „Informacija apie suderintą paslaugų teikimo vietos projektą“ nurodyta, kad suderinta su Vilniaus miesto savivaldybe ir atskirai sumokant už šį leidimą (1 t., b. l. 157–158). Kaip matyti, leidimas buvo išduotas iki 2022 m. gruodžio 31 d., veiklos adresas nurodytas – (duomenys neskelbtini). Toliau sekė iš esmės analogiška situacija, t. y. 2023 m. sausio 1 d. ir 2023 m. vasario 28 d. užpildytas prašymas suteikti administracinę paslaugą, nurodant leidimo datą iki 2023 m. gruodžio 31 d. Leidimas buvo išduotas iki 2023 m. gruodžio 31 d (1 t., b. l. 160–161, 169–170). Taigi, kaip matyti iš aptartų duomenų, Pareiškėjas kiekvienas metais pildė prašymus, siekdamas gauti leidimą prekiauti, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, L. J. buvo žinoma tvarka bei procedūra, norint gauti leidimą prekiauti, t. y. kreiptis kiekvienais metais iš naujo. Kita vertus, kaip teisingai pažymėta skundžiamoje nutartyje, tuo atveju, kaip teigia pats Pareiškėjas, jeigu leidimas būtų buvęs išduotas iki 2026 m., jam nebūtų buvę pagrindo kiekvienas metais iš naujo prašyti leidimo veiklos vykdymui.

12.4. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, pirmosios instancijos išsamiai įvertino ir Pareiškėjo iškeltą versiją, kad leidimas prekybai ir leidimas stovėti yra du skirtingi dalykai, todėl net jei jis neturėjo leidimo paslaugų teikimui, nereiškia, kad jis negalėjo laikyti įrenginių ir kitų daiktų. Pareiškėjas, siekdamas pagrįsti savo poziciją, pateikė pirmosios instancijos teismui lauko prekybos (paslaugos) vietos šalia Vingio parko estrados vakarinės dalies (ties pastatu (duomenys neskelbtini)) supaprastintą projektą Nr. KV20-06-GP06-Sup (1 t., b. l. 92–103). Kaip teisingai pažymėta skundžiamoje nutartyje, minėtame projekte nėra jokių įrašų su datomis, kurie patvirtintų, kad jo pagrindu iki 2026 m. gautas leidimas statyti įrenginius pagal to projekto turinį. Antai, 2025 m. birželio 4 d. pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas L. B., parodė, kad jis buvo VšĮ „Vilniaus miesto parkai“ direktoriumi. Pasak liudytojo, leidimų gavimas iki 2025 m. vykdavo tokia tvarka: pareiškėjas teikia prašymą seniūnijai, VšĮ „Vilniaus miesto parkai“ derindavo vietą rezoliucija ir tada seniūnija išduodavo leidimą. Liudytojas nurodė, kad buvo susiklosčiusi tokia veiklos praktika, kad įrenginiai stovi iki kitų metų per žiemos sezoną, jei asmuo planuoja toliau vykdyti veiklą. Niekas nepriekaištaudavo, kad įrenginiai liktų, jei būdavo gaunami leidimai tęsti veiklą. Jei negaudavo leidimo, turėdavo įrenginius patraukti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo vykdyti ir vykdė veiklą, metus ar du. 2024 m., kai jie kreipėsi į seniūniją, visos vietos jau buvo užimtos. Specialiai niekas vietų nesaugodavo, VšĮ „Vilniaus miesto parkai“ neturi teisės laikyti, saugoti vietos. Liudytojui parodžius Pareiškėjo pateiktą projektą (1 t., b. l. 100), pastarasis patvirtino, kad ant projekto yra jo parašas, kuris reiškia, kad buvo suderinta vieta, bet ne leidimas, ne projektas apsprendžia veiklos vykdymą, o gautas leidimas. Projektas termino neturi, jis galioja ir kitiems metams, jei vieta atitinka ir yra laisva. Jei nėra leidimo, veiklos vykdyti negalima. Projektas neatsiejamas nuo leidimo, jei turi leidimą, gali vykdyti projektą (2 t., b. l. 22–28). Taigi, įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Pareiškėjo iškelta versija, kad tuo atveju, jeigu jis neturėjo leidimo paslaugų teikimui, savaime nereiškia, jog jis negalėjo laikyti įrenginių ir kitų daiktų, yra nepagrįsta. Nors liudytojas L. B. patvirtino, kad ant projekto Nr. KV20-06-GP06-Sup yra jo parašas, tačiau nurodė, kad vis tik minėtas projektas iš esmės reiškia, jog buvo suderinta vieta, bet ne leidimas. Kita vertus, pasak liudytojo, iš tiesų buvo atvejų, kada asmenys palikdavo savo įrangą ir dėl to niekas nereikšdavo pretenzijų. Vis tik liudytojas L. B. pažymėjo, kad tokie atvejai pasitaikydavo ir būdavo galimi tik su sąlyga, jog kitais metais asmuo gavęs leidimą vykdys savo veiklą, bet jei negaudavo leidimo, turėdavo įrenginius patraukti. Būtent nagrinėjamu atveju ir susiklostė tokia situacija, t. y. Pareiškėjas vykdė veiklą ir gaudavo leidimus iki 2023 m., kas reiškia, kad niekas jokių pretenzijų dėl laikomų jo daiktų ir lauko kavinės demontavimo neturėjo. Vis dėlto, kaip minėta šios nutarties 12.1. punkte, Bendrovė negavo leidimo 2024 m., kas reiškia, jog atitinkamai tos vietos leidimas buvo išduotas kitiems asmenims. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, susiklosčius tokiai situacijai, Institucija ėmėsi priemonių, kad valstybinėje žemėje nebūtų daiktai, nesant suteikto leidimo. Įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Bendrovė neturėdama leidimo prekybai (teikti paslaugas), negalėjo ir toliau laikyti lauko kavinės inventoriaus bei kitus šioje vietoje laikomus įrenginius ir daiktus.

10. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Bendrovei 2023 m. kovo 17 d. buvo išduotas leidimas prekiauti (teikti paslaugas) (duomenys neskelbtini), iš prekybai pritaikyto automobilio ar jo priekabos. Leidimas galiojo iki 2023 m. gruodžio 31 d. ir pratęstas nebuvo. Taigi, įvertinus byloje esančius įrodymus bei aptartą teisinį reglamentavimą, galima spręsti, kad Institucijos atstovo 2024 m. gruodžio 11 d. raštu Nr. A51-182909/24 (3.3.2.26E-VŠT) pareikštas reikalavimas iki 2024 m. gruodžio 23 d. demontuoti lauko kavinę ir pašalinti nuo valstybinės žemės visą lauko kavinės inventorių bei kitus šioje vietoje laikomus įrenginius ir daiktus, pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo pripažintas teisėtu.

11. Sprendžiant atsakomybės klausimą pagal ANK 505 straipsnio 2 dalį, svarbu nustatyti administracinio nusižengimo pakartotinumą. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad Pareiškėjas Institucijos 2024 m. birželio 24 d. nutarimu, kuris Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 28 d. nutartimi paliktas nepakeistas, buvo nubaustas pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį. Nagrinėjamu atveju, L. J. neįvykdė 2024 m. gruodžio 11 d. raštu Nr. A51-182909/24 (3.3.2.26E-VŠT) pareikšto reikalavimo iki 2024 m. gruodžio 23 d. demontuoti lauko kavinę ir pašalinti nuo valstybinė žemės visą lauko kavinės inventorių bei kitus šioje vietoje laikomus įrenginius ir daiktus ir apie tai pranešti elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Šiuo atveju inkriminuojamo administracinio nusižengimo padarymo laikas 2024 m. gruodžio mėn. ANK 40 straipsnyje numatyta, kad jeigu administracinį nusižengimą padaręs asmuo per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjimo dienos, iki sueis vieni metai nuo administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, padarė tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, laikoma, kad šis administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai. Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl pakartotinumo vertinimo pagrįstumo, svarbu atsižvelgti į nuosekliai formuotą teismų praktiką, pagal kurią pripažįstama, jog nutraukus trunkamą administracinio teisės pažeidimo veiką, tolesnis atitinkamos pareigos nevykdymas suponuoja tyčios atsinaujinimą ir asmuo nauju laikotarpiu daro naują administracinio teisės pažeidimo veiką, kurią sudaro analogiškas, bet iš esmės kitas neteisėtas elgesys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 17 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-6-942/2015). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Pareiškėjas po to, kai jo atžvilgiu Institucija 2024 m. birželio 24 d. priėmė nutarimą, kuris Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 28 d. nutartimi paliktas nepakeistas ir jis buvo nubaustas pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį, pakartotinai neįvykdė Institucijos reikalavimo. Taigi, L. J. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn už ANK 505 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą.

Žemesnės instancijos teismas

12. Be kita ko, apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl atsakomybės pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį subjekto. Anot L. J., Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 21 d. nutartimi nepagrįstai pripažinta, kad jis yra tinkamas atsakomybės subjektas, kadangi pats Pareiškėjas nevykdė jokios veiklos, o leidimas vietos naudojimui buvo išduotas UAB „(duomenys neskelbtini)“, o ne jam asmeniškai. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais skundo argumentais.

13. ANK 505 straipsnio 1 dalies sankcijoje įvardyti galimi šio pažeidimo subjektai yra fizinis asmuo, juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo. L. J. nusižengimo padarymo laikotarpiu buvo juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, to neneigė jis nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde. Dar daugiau, šią aplinkybę patvirtina iš viešai prieinamos informacijos gauti duomenys, o būtent puslapyje „rekvizitai.vz.lt“ patikrinus Bendrovės duomenis, matyti, kad L. J. nurodytas kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas. Kaip teisingai pažymėta skundžiamoje nutartyje, nors Pareiškėjas pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išrašą, kuriame nurodyta, kad Bendrovė neturėjo apdraustų asmenų, tačiau tai nepaneigia aplinkybės, kad būtent L. J. buvo Bendrovės vadovas. Be to, šią aplinkybę patvirtina ir juridinių asmenų registro išrašas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingas asmuo – vadovas yra L. J. (1 t., b. l. 25). Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8 ir 10 punktais, bendrovės vadovas veikia bendrovės vardu ir organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Taigi, būtent juridinio asmens vadovas veikia juridinio asmens vardu, kas nagrinėjamu atveju yra Pareiškėjas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai nei Pareiškėjas nurodo apeliaciniame skunde, tiek pirmosios instancijos teismas, tiek Institucija priimdama Nutarimą, įvertino visas aukščiau aptartas aplinkybes ir L. J. pagrįstai pripažintas tinkamu subjektu atsakyti pagal ANK 505 straipsnio 2 dalį, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)” vadovas.

14. Šiame kontekste svarbu pažymėti ir tai, kad Institucija 2025 m. vasario 6 d. Nutarimu, nenustačius L. J. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, jam už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 505 straipsnio 2 dalyje, padarymą, paskyrė 1 500 Eur baudą, kai minėtame straipsnyje numatyta, jog bauda gali būti skiriama nuo 1 100 Eur iki 6 000 Eur. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, L. J. anksčiau administracine tvarka baustas (1 t., b. l. 38–60), tame tarpe ir už analogiško pobūdžio administracinio nusižengimo padarymą, t. y. pareikšto reikalavimo neįvykdymą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgus į L. J. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, kaltės formą ir rūšį, asmenybę, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, L. J. paskirta administracinė nuobauda buvo individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsniuose numatytų bendrųjų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų ir baudos dydžio nustatymo.

15. Be to, L. J. apeliaciniame skunde nurodo, kad buvo pažeista jo teisė į žodinį bylos nagrinėjimą. Pareiškėjo teigimu, pareigūnas 2025 m. sausio 15 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą, jam nedalyvaujant. L. J. 2025 m. vasario 6 d., 08.20 val. el. paštu pateikė prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, jis 08.21 val. gavo automatinį prašymo registravimo patvirtinimą. Vis tik, 08.30 val. administracinio nusižengimo byla buvo išnagrinėta rašytinio proceso tvarka ir jam paskirta bauda. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie apeliacinio skundo argumentai yra visiškai nepagrįsti.

16. ANK 616 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens reikalavimu bylos nagrinėjimas vyksta žodinio proceso tvarka. Apie tai pranešama administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims. Jeigu reikalavimas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nebuvo įrašytas administracinio nusižengimo protokole, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę šį reikalavimą pateikti ne vėliau kaip per penkiolika kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo įteikimo dienos, o kai surašomas administracinio nusižengimo protokolas su nurodymu, – per penkiolika kalendorinių dienų nuo šio kodekso 610 straipsnio 1 dalyje nurodytų terminų pabaigos. Jeigu administracinio nusižengimo protokole nenurodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo reikalauja nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, ir per šioje dalyje nustatytą terminą nepateiktas reikalavimas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka arba jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir nukentėjusysis neatvyksta į žodinį bylos nagrinėjimą, byla nagrinėjama jiems nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka.

17. Apeliacinės instancijos teismas sutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir nekartodamas išsamiai aptartų aplinkybių pažymi, kad 2025 m. sausio 17 d. buvo surašytas ir L. J. išsiųstas el. paštu: (duomenys neskelbtini) pranešimas, kuriame nurodyta, jog 2025 m. sausio 15 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas bei pažymėta, kad byla bus nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Minėtame pranešime nurodyta, kad iki 2025 m. vasario 3 d. L. J. turi teisę pateikti prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka arba iki bylos nagrinėjimo pateikti rašytinius paaiškinimus dėl administracinio nusižengimo aplinkybių (1 t., b. l. 30–35). Taigi, nors pranešime nėra nurodyta, kada administracinio nusižengimo byla bus nagrinėjama, tačiau jame nustatyta data, iki kada Pareiškėjas turi teisę pateikti prašymą Institucijai ir reikalauti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka – iki 2025 m. vasario 3 d. 2025 m. sausio 15 d. administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad bylos nagrinėjimo data – 2025 m. vasario 6 d., 08.30 val. Be to, minėtame administracinio nusižengimo protokolo skiltyje „vieta“ nurodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo reikalavimą dėl žodinio proceso turi pateikti raštu, ne vėliau kaip iki administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo pradžios. Jeigu per nustatytą terminą nepateiktas reikalavimas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka arba asmuo neatvyksta į žodinį bylos nagrinėjimą, byla nagrinėjama jam nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka (1 t., b. l. 7). Taigi, minėtos aplinkybės patvirtina, kad Pareiškėjui buvo žinoma administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo data, laikas bei kokios sąlygos, norint surengti ir dalyvauti žodiniam bylos nagrinėjime. Pažymėtina, jog administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimas buvo numatytas 2025 m. vasario 6 d., 08.30 val., tuo tarpu Pareiškėjas prašymą Institucijai pateikė likus 10 min. iki rašytinio bylos nagrinėjimo. Vis tik, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, nors Pareiškėjas pateikė išrašą iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kad jam nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2025 m. sausio 31 d. buvo nemokamos atostogos, tačiau ši aplinkybė nepaneigia, kad jis turėjo galimybę iki nustatyto termino (2025 m. vasario 3 d.) informuoti Instituciją apie reikalavimą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Kita vertus, teismui nekyla abejonių, kad L. J. žinojo apie posėdį, kas reiškia, kad jis galėjo atvykti į bylos nagrinėjimą ir tokiu atveju administracinio nusižengimo byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Vertinant Pareiškėjo pateiktą laišką – prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, atkreiptinas dėmesys į tai, jog Pareiškėjo pateiktame laiške nėra nurodyta jokių objektyvių duomenų, kodėl Pareiškėjas negali atvykti į bylos nagrinėjimą. Šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad L. J. buvo nustatytas terminas, per kurį jis turi apsispręsti dėl žodinio bylos nagrinėjimo, jis žinojo savo procesines teises, turėjo galimybę tinkamai jomis pasinaudoti, tačiau iki nustatyto termino prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nepateikė. Dar daugiau, kaip jau minėta, Pareiškėjas žinodamas apie bylos nagrinėjimo datą ir laiką, į bylos nagrinėjimą neatvyko, atidėti bylos nagrinėjimo taip pat neprašė. Įvertinus šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Institucija išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą rašytinio proceso tvarka procesinio pažeidimo nepadarė, todėl Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad buvo pažeista jo teisę į žodinį nagrinėjimą, atmetami kaip nepagrįsti.

18. Apeliaciniame skunde taip pat kvestionuojamas skundžiamą nutartį priėmusios teisėjos šališkumas, nurodant, kad Pareiškėjas buvo pareiškęs nušalinimą teisėjai, todėl pasak jo, egzistuoja pagrįstų abejonių dėl teismo nešališkumo ir objektyvumo. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų, L. J. pareiškė nušalinimą pirmosios instancijos teismo teisėjai. Šis klausimas buvo išspręstas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 3 d. nutartimi ir L. J. pareiškimas netenkintas. Nutartyje nurodyta, jog teisėjams ir administracinio nusižengimo bylą tiriantiems ir nagrinėjantiems pareigūnams, specialistams, ekspertams, vertėjui, teismo posėdžių sekretoriui, jei jis dalyvauja, mutatis mutandis taikomi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – ir BPK) nustatyti nušalinimo pagrindai ir tvarka (ANK 576 straipsnio 2 dalį). Teismas nutartyje pažymėjo, kad Pareiškėjo teiginiai dėl nekompetencijos yra deklaratyvaus pobūdžio, o vien ta aplinkybė, jog teisėja teismo posėdžio metu prašo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakyti į klausimus, susijusius su asmenybės nustatymu, konkrečiai apie jo baustumus administracine tvarka, nesudaro pagrindo spręsti dėl teisėjos šališkumo. Taigi, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu L. J. nenurodė konkrečių racionaliais argumentais grįstų aplinkybių, dėl kurių, jo nuomone, teisėja yra šališka ir neobjektyvi BPK 58 straipsnyje įtvirtintais pagrindais. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat iš esmės pateikė tik deklaratyvius teiginius dėl pirmosios instancijos teismo teisėjos šališkumo. Skunde nenurodyti konkretūs argumentai, kurie leistų spręsti dėl pirmosios instancijos teismo objektyvaus ar subjektyvaus šališkumo. Nesant detalių motyvų, pagrindžiančių teismo šališkumą, apygardos teismas plačiau dėl to nepasisako. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo nesutikti su teisėjos 2025 m. balandžio 3 d. nutartyje nurodytais motyvais. Kita vertus, vien aplinkybė, kad teisėjos priimtas procesinis sprendimas nuvylė L. J.lūkesčius, nėra teisinis pagrindas abejoti procesinius sprendimus priėmusios teisėjos nešališkumu. Atsižvelgęs į aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nenustatyti BPK 58 straipsnyje numatyti teisėjos šališkumo pagrindai, o vien tai, kas Pareiškėjas nesutinka su skundžiamos nutarties išvadomis, savaime nesudaro pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismo teisėja Pareiškėjo skundą išnagrinėjo neišsamiai ir šališkai.

19. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Naikinti skundžiamą nutartį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 21 d. nutartį palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto L. J. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Darius Pranka