- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-03-07
- Bylos Nr.
- e2-495-1031/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-06383-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ernestas Šukys
- Ieškovas
- E. A.
- Atsakovas
- E. J.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Advokatai
- Saulius Alysas
- Kategorijos
- 2.3.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.5.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
dalyvaujant ieškovei E. A. ir jos atstovui advokatui Sauliui Alysui, išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos – atstovei I. R., atsakovui E. J. nedalyvaujant,
viešame nuotoliniame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės E. A. ieškinį atsakovui E. J., institucijai, teikiančiai išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė E. A. ieškiniu prašė nustatyti nepilnamečio sūnaus E. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove; nustatyti, kad atsakovas E. J. bendrauja su nepilnamečiu sūnumi E. J. bendru tėvų sutarimu suderintu laiku, atsižvelgiant į tėvų ir vaiko užimtumą, dienos ir nakties režimą, suplanuotas atostogas, sveikatos būklę bei geriausius vaiko interesus; priteisti iš atsakovo E. J. išlaikymą nepilnamečiui sūnui E. J. po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki einamojo mėnesio 20 dienos nuo 2021 12 01 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovo E. J. 1250 Eur išlaikymo nepilnamečiui sūnui E. J. įsiskolinimą, susidariusį nuo 2021 07 01 iki 2021 11 30, skaičiuojant po 250 Eur už kiekvieną mėnesį; nustatyti, kad ieškovė E. A. uzufrukto teise tvarko nepilnamečiui sūnui E. J. skirtas lėšas. Ieškovė prašė priteisti ir jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė ieškinyje nurodė, taip pat ji ir jos atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad ieškovei ir atsakovui gyvenant nesusituokus (duomenys neskelbtini) ieškovė susilaukė sūnaus E. J.. Laikui bėgant šalių charakterių skirtumai vis ryškėjo, todėl jų draugystė iširo, o nuo 2020 m. vasario 13 d. atsakovas gyvena atskirai. Nuo 2021 metų birželio mėnesio pabaigos atsakovas visiškai nustojo teikti materialinę paramą nepilnamečiam sūnui.
Ieškovė laiko, kad nepilnamečio sūnaus E. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, nes tai labiausiai atitinka vaiko poreikius. Mama E. A. su vaiku gyvena kartu nuo pat jo gimimo. Tuo tarpu atsakovas jau daugiau kaip 1 metus 9 mėnesius gyvena atskirai ir šeima nebesirūpina. Sūnus E. labai prisirišęs prie mamos, tarp jų didelis ir stiprus emocinis ryšys. Sūnus ir toliau nori gyventi su mama.
Nustačius vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, kitam tėvui nustatytina bendravimo su vaiku tvarka, nes vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ieškovė pažymėjo, kad ji niekada neprieštaravo ir neprieštarauja, kad atsakovas dalyvautų sūnaus auklėjime, ugdyme, su juo aktyviai bendrautų, tačiau tam trūksta iniciatyvos iš paties atsakovo. E. J. pareiškus norą bendrauti su sūnumi, ieškovė neketina daryti jokių kliūčių tėvo bendravimui su vaiku. Nagrinėjamu atveju tikslinga nustatyti, jog atsakovas su sūnumi bendrauja bendru tėvų suderintu laiku, atsižvelgiant į šalių ir vaiko užimtumą, suplanuotas atostogas, sveikatos būklę ir kitas svarbias aplinkybes, geriausius vaiko interesus bei vaiko norą bendrauti su tėvu.
Vaiko teisių apsaugos institucija pateikta išvada prašė ieškinį tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškovės ieškinys tenkintinas.
Dėl atsakovo procesinio pasyvumo.
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnis kiekvienam asmeniui garantuoja teisę į teisingą teismą. Civiliniame procese ši teisė yra realizuojama užtikrinant sąžiningą civilinį procesą, kurio vienas esminių elementų yra tinkamas abiejų šalių išklausymas bylos nagrinėjimo procese. Būti išklausytam yra bylos šaliai garantuojama teisė. Teismas savo sprendimą priima išklausęs abiejų šalių ir vertindamas jų pateiktus argumentus ir įrodymus, todėl teismas turi pareigą suteikti šalims pakankamai laiko ir procesinių galimybių tinkamai pasiruošti bylos nagrinėjimui. Kita vertus, ne teismas, o pati šalis sprendžia kokiu būdu ir kokia apimtimi ji įgyvendins šią teisę. Tuo atveju, jeigu šalis nusprendžia savo dispozityvia teise nesinaudoti, jam gali atsirasti tik įstatymu nustatytos pasekmės. Esant draudimui šeimos byloje priimti sprendimą už akių, teismas nagrinėja bylą pagal vienos šalies pateiktus įrodymus. Šiuo atveju įstatyme pasyviajam atsakovui numatyta procesinė pasekmė yra de novo taisyklė, kuri reiškia, kad šalis apeliaciniame procese neteikia naujų įrodymų, t.y. įrodymų, kuriuos galėjo teikti pirmosios instancijos teismui ir apeliaciniu procesu byla nenagrinėja iš naujo (CPK 314).
Atsakovo gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje – (duomenys neskelbtini). Procesiniai dokumentai jam buvo įteikti tiesiogiai 2021 m. gruodžio 10 d. ir 2022 m. vasario 4 d. Toks dokumentų įteikimas atitinka Konvencijos dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse ir komercinėse bylose įteikimo užsienyje 10 straipsnio 1 dalies nuostatas. Teismas, vertindamas tai, kad atsakovas gyvena užsienyje, rengė nuotolinį teismo posėdį, į kurį atsakovas galėjo prisijungti iš savo gyvenamosios vietos užsienyje. Vertindamas šias aplinkybes teismas sprendžia, kad atsakovui buvo suteiktos pakankamos prielaidos būti išklausytam, o jo pasyvi procesinė pozicija yra atsakovo valinis apsisprendimas, kaip jam naudotis savo procesinėmis teisėmis.
Dėl šalių sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo.
Teismas sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą paprastai vertina kiekvieno iš tėvų aplinką ir buitines sąlygas, kiekvieno iš tėvų ryšį su vaiku, vaiko, galinčio išreikšti savo nuomonę, nuomonę ir kitus kriterijus. Tačiau šiuos aspektus teismas vertina esant šalies (šalių) valiai, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ta šalimi. Nagrinėjamoje byloje atsakovas nepareiškė, kad norėtų, jog vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo. Nesant atsakovo reikalavimo sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su juo, teismas iš esmės nagrinėja, ar esama duomenų, dėl kurių šalių sūnaus gyvenamoji vieta negali būti nustatyta su ieškove. Ieškovė prašo teismo nustatyti nepilnamečio E. J. gyvenamąją vietą su ja, nes tai labiausiai atitiks nepilnamečio vaiko interesus, be to, sūnus nuo pat gimimo faktiškai gyvena tik su ja, ieškovė rūpinasi vaiku, jo sveikata ir ugdymu. Kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, neprieštaravo ir Valstybės vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė, kuri teismo posėdžio metu nurodė, kad institucija neturi duomenų, jog ieškovė netinkamai vykdytų motinos pareigas. Šalių sūnumi rūpinasi tik motina, ji jam teikia išlaikymą, ugdo ir lavina, rūpinasi jo sveikata ir saugumu. Teismas, vertindamas tai, kad ieškovė motinos valdžios turinį sudarančias pareigas įgyvendina tinkamai, tai, kad atsakovas dėl reikalavimo nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą su juo neprašo, sprendžia šį ieškovės reikalavimą tenkinti ir vaiko gyvenamąją vietą nustato su ieškove (CK 3.169 straipsnis).
Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis numato, kad tėvų pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais ir iki pilnametystės juos išlaikyti. Kad abu tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus bei juos prižiūrėti, numato ir CK 3.155 str., 3.156 str. bei 3.192 str. 1 d. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.194 straipsnis).
Išlaikymas vaikui nustatomas pagal CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus, turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai. Tinkamo balanso radimas tarp šių dviejų kriterijų ir lemia teisėto, pagrįsto ir adekvataus išlaikymo priteisimą. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2006; 2011 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011). Nurodyti kriterijai taikomi vadovaujantis CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu.
Kaip minėta, norminis reguliavimas numato du esminius kriterijus, taikomus sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą: 1) vaiko poreikiai ir 2) tėvų turtinė padėtis. Nagrinėjamu atveju teismas pažymi, kad tėvų turtinė padėtis neturi būti suprantama kaip statiškai fiksuojamas tėvų turimas turtas ir gaunamos pajamos bylos nagrinėjimo metu, o veikiau kaip realios ir adekvačios tėvų galimybės ir siekiai maksimaliai užtikrinti vaiko poreikius, nes priešingu atveju sąmoningas tėvų apsisprendimas negauti jokių pajamų sukurtų situaciją, kai tėvai iš esmės galėtų nevykdyti pareigos vaikams. Tėvai privalo įvertinti savo turtinę padėtį, savo pasirengimą užauginti vaikus, elgtis apdairiai, rūpestingai ir imtis visų įmanomų priemonių gauti didesnes pajamas, kad galėtų skirti jiems išlaikymą bent minimaliems jų poreikiams tenkinti.
Teismas nustatė, kad iki vaiko gimimo ir vaikui gimus ieškovė ir atsakovas gyveno kartu nesusituokus (duomenys neskelbtini). Šalims sūnus gimė (duomenys neskelbtini). Šalys kartu gyventi nustojo nuo 2020 m. vasario 13 d., atsakovas gyvena atskirai. Ieškovė nurodė, kad tėvas vaiką išlaikyti nustojo nuo 2021 metų birželio mėnesio. Byloje nesant jokių kitų įrodymų, paneigiančių šias aplinkybes, teismas jas laiko nustatytomis.
Tiek iš ieškovės paaiškinimų, tiek iš rašytinių dokumentų matyti, kad atsakovas (duomenys neskelbtini)yra versle dalyvaujantis ir pajamas gaunantis asmuo. Teismas nenustatė aplinkybių, kad dėl atsakovo turtinės padėties ar jo pareigos išlaikyti kitus asmenis būtų pagrindas mažinti priteisiamą išlaikymą. Be minėtų pajamų užsienyje atsakovas yra ir nekilnojamojo turto – žemės sklypų, esančių Lietuvos teritorijoje - savininkas.
Ieškovė pateikė vaiko poreikių lentelę. Vaiko poreikiams įrodyti vaiko motina pateikė įvairius prekių pirkimo čekius. Teismas, nepasisakydamas atskirai apie kiekvieną ieškovės teiktą parduotuvės kvitą, pažymi, kad, teismo vertinimu, tokie pirkiniai vertintini kaip normalios šeimos normalios išlaidos.
Ieškovės skaičiavimu kiekvieną mėnesį vaikui išlaikyti yra reikalinga 500 Eur suma, todėl ieškovė prašo priteisti iš atsakovo pusę šios sumos. Teismas bylos nagrinėjimo metu nenustatė, kad ši suma neatitiktų vaiko interesų, todėl ją teismas laiko pagrįsta. Tačiau teismas, spręsdamas dėl priteistinos sumos dydžio, pažymi, kad ieškovė neįvertino valstybės teikiamos paramos taip vadinamais „vaiko pinigais“.
Šios paramos dydis 2020 metais buvo 60 Eur, nuo 2021 metų – 70 Eur, o nuo 2022 metų pradžios yra 73,50 Eur.
Teismas, spręsdamas prašomo priteisti išlaikymo įsiskolinimo dydį vaiko poreikiams patenkinti, t.y. 500 Eur mažina valstybės vaikui teikiamos paramos dydžiu. Taigi išlaikymo įsiskolinimas už 2021 metus iki ieškinio padavimo, skaičiuojant nuo liepos 1 d., yra 1075 Eur (250-35) x 5 mėn.
Po ieškinio pateikimo ieškovė pateikė duomenis, kad vaikas pradės lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigą (duomenys neskelbtini). Mokestis šioje įstaigoje yra 250 Eur per mėnesį, taip pat kasdien mokamas mokestis už maistą po 5,90 Eur. Esant šioms aplinkybėms teismas sprendžia, kad ikimokyklinės įstaigos kaštai yra didesni nei pusė valstybės teikiamos paramos, todėl teismas sprendžia vaikui priteisti po 250 Eur išlaikymą periodinėmis išmokomis.
Dėl bendravimo tvarkos nustatymo.
Teismas nustatė, kad pastaruoju metu vaiko tėvas su vaiku nebendrauja ir jokių ryšių nepalaiko. Tačiau tuo atveju, jeigu vaiko ir tėvo bendravimas būtų atnaujintas, teismas laiko, kad nustatytina bendravimo tvarka. Teismas nenustatė, kad ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka neatitiktų vaiko geriausių interesų, todėl sprendžia tenkinant ieškovės reikalavimus nustatyti jos prašomą vaiko ir tėvo bendravimo tvarką, kad atsakovas E. J. bendrauja su nepilnamečiu sūnumi E. J. bendru tėvų sutarimu suderintu laiku, atsižvelgiant į tėvų ir vaiko užimtumą, dienos ir nakties režimą, suplanuotas atostogas, sveikatos būklę bei geriausius vaiko interesus.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją (CPK 93 straipsnis). Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių teismas turėtų nukrypti nuo proporcinio išlaidų skirstymo principo (CPK 93 straipsnio 4 dalis).
Ieškovė iš esmės pateikė keturis reikalavimus: dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo; dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo; dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo ir dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Visi ieškovės reikalavimai, išskyrus reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo, buvo patenkinti visiškai. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo patenkintas 86 procentais (1075 x 100 proc./1250).
Tad bendra ieškinio tenkinimo proporcija yra tokia – ieškovės ieškinys tenkintas 97 procentais ((100 proc.+ 100 proc.+ 100 proc.+86 proc.)/4 ), o atmestas 3 (100 - 97 = 3) procentais. Pagal šią proporciją teismas skirsto šalių bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė pateikė, kad yra patyrusi 935 Eur bylinėjimosi išlaidų pagal 2022 m. vasario 24 d. prašymą. Išlaidos skirstomos pagal minėtą proporciją ir ieškovei priteistina iš atsakovo 906,95 Eur (935 x 97 proc.).
Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos byloje yra 19,92 Eur. Jos taip pat skirstomos pagal nurodytą proporciją. Iš ieškovės jos nepriteistinos, nes yra mažesnės už numatytas priteistinas procesinių dokumentų įteikimo išlaidas. Iš atsakovo priteistina 19,00 Eur (19,92 Eur x 97 proc.) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškovės E. A. ieškinį tenkinti iš dalies.
Nustatyti šalių sūnaus E. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Nustatyti, kad atsakovas E. J. bendrauja su nepilnamečiu sūnumi E. J. bendru tėvų sutarimu suderintu laiku, atsižvelgiant į tėvų ir vaiko užimtumą, dienos ir nakties režimą, suplanuotas atostogas, sveikatos būklę bei geriausius vaiko interesus.
Priteisti iš atsakovo E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui E. J. po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki einamojo mėnesio 20 dienos nuo 2021 m. gruodžio 1 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš atsakovo E. J. 1075 Eur (vieną tūkstantį septyniasdešimt penkis eurus) išlaikymo nepilnamečiui sūnui įsiskolinimą.
Nustatyti, kad E. A. uzufrukto teise tvarko nepilnamečiui sūnui E. J. skirtas lėšas.
Priteisti iš atsakovo E. J. ieškovei E. A. jos patirtas bylinėjimosi išlaidas - 906,95 Eur (devynis šimtus šešis eurus ir 95 ct).
Priteisti iš E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 19,00 Eur (devyniolika eurų) valstybei procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Šios sumos turi būti įmokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmonės kodas 188659752, o procesinių dokumentų įteikimo išlaidų įmokos kodas - 5660.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.