Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Laimutis Vaitkus, sekretoriaujant Ligijai Vosylienei, dalyvaujant prokurorui Ramučiui Mickui, kaltinamajam D. B., jo gynėjui advokatui Arūnui Sakalauskui, nukentėjusiajai V. B., viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. B., a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsiskyres, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2012-05-04 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo, pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., - 8 mėn. laisvės apribojimo bausme; 2) 2017-02-13 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo, pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., baudžiamoji byla nutraukta, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius; 3) 2017-04-07 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo, pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. ir 140 str. 2 d., subendrinta, - 8 mėn. laisvės apribojimo bausme įpareigojant: nuo 22.000 val. iki 6.00 val. būti namuose; neatlygintinai išdirbti 60 val.; 3 mėn. laikotarpyje dalyvauti smurto elgesį keičiančiose programose ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Prokuroras pareiškimu dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka D. B. kaltino tuo, kad šis 2018 m. liepos 1 d. apie 18.45 val., buto esančio(duomenys neskelbtini), kambaryje, kilusio konflikto metu kitaip smurtavo prieš savo šeimos narį - sutuoktinę V. B., t.y. tyčia sugriebęs už plaukų ir taip šių kuokštą išraudamas, tuo šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą, t.y. D. B. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. B. neprisipažino kaltu, padaręs aukščiau aprašytą nusikalstamą veiką. Dėl nusikalstamos veikos teismui paaiškino, jog, š. m. liepos 1 d., apie pietus sugalvojo nueiti pas kaimyną išgerti degtinės. Nuėjo, išgėrė apie pusę butelio degtinės, kai pradėjo žmona priekaištauti lyg tai dėl darbo. Kad neįvyktų konfliktas jis išėjo namo. Namuose dar buvo degtinės, dar išgėrė du stikliukus ir nuėjo gulti. Po kiek laiko grįžo kaimynas su žmona. Žmona tuoj užrėkė kur degtinė iš šaldytuvo, tai jis parodė. Jis su kaimynu atsisėdo kambaryje, pradėjo gerti. Kadangi žmonai jis nedavė degtinės, tai ji jam trinktelėjo per pakaušį, tačiau jis jai nieko nesakė. Po kiek laiko, einant nuo židinio, jie ginčijosi ir žmona jam kažkaip trinktelėjo ir pramušė antakį. Tada jis ją griebė už drabužių, pasodino ant lovos. Gal kažkiek įplyšo drabužiai, nes ji gynėsi. Paskui atvyko policija. Jis žmonai pretenzijų neturi. Patys tarpusavyje pakalbėjo pripažino, kad abu kalti. Už plaukų negriebė. Kuokšto plaukų neišrovė. Nežino ar buvo rasti plaukai, ar juos pateikė. Jis plaukų nerovė. Gal netyčia brūkštelėjo, bet tikrai nerovė. Kas matė šį įvykį nežino, nors buvo kaimynas, bet kiek žino tai jis nematė. Jis kambaryje sėdėjo. Jis viename kambaryje sėdėjo, o jie kitame buvo. Mano, kad jis nematė, kas vyko kitame kambaryje. Jis pernai buvau teistas. Jis nesmurtavo, tik paėmė už drabužių. Paėmė dėl to, kad ji prakirto jam antakį, tai, kad daugiau nesmurtautų, jis ją suėmė ir pasodino ant lovos. Kai grįžo žmona su kaimynu, kis gulėjo ir žiūrėjo televizorių. Televizorius buvo įjungtas ir jis gulėjo. Kai anksčiau buvo teisiamas, tai savo kaltę pripažino.

Nukentėjusioji V. B. parodė, kad kai grįžo iš kaimyno Dainius jau gulėjo. Buvo televizorių įsijungęs, o ji grįžo su kaimynu. Tada vyras atsikėlė ir paleido garsiai muziką. Jai muzika nepatinka, nes neina susišnekėti, tai ji paėmė ir iš rozetės ištraukė pakrovėją, Dainiui gal nepatiko, kad išjungė muziką, tai prasidėjo žodinis konfliktas. Paskui jis rūkė prie židinio, o ji sėdėjo ant sofos. Vėliau jis ją griebė už drabužių, o ji gynėsi nuo jo. Tai rankomis ir kojomis spyrė ji jam į pilvą. Ji rankomis kabinosi į vyrą ir matyt tas netyčia jai užgriebė už plaukų. Bet jis nenorėjo, gavosi netyčia. O ji kai gynėsi, visas judesys vyko. Kai jis jai suplėšė drabužius, ji pasiuto ir iškvietė policiją. Ar matė kaimynas nežino, jis buvo gerai išgėręs. Jis buvo pas juos, bet ar matė ji negali pasakyti. Ji nejautė jokio fizinio skausmo. Ji nesakė to nei pirmoje apklausoje nei akistatoje, kad jautė fizinį skausmą. Sakė, kad nejautė fizinio skausmo. Plaukų nebuvo išpešta. Kodėl rašo, kad buvo išpešta, nežino. Ji nesiskundė, kad išpešti plaukai, yra ir liudytojai. Policininkai buvo atėję, tai būtų sakius, kad jai plaukus išpešė. Jokio skausmo nejautė. Ją pirma kartą apklausė tą pačią dieną, kai ji dar buvo išgėrus. Ji įpūtė 1,7 promilės. Ją apklausė neblaivią. Apklausė ją ir kitą dieną, o kai Dainius parsinešė tuos lapus skaitė, tai ten pusė neteisybės. Rašyta apie plaukų kuokštus, o to nebuvo. Apie plaukus nieko nepasakojo. Kad jie susipešė, kad ją griebė, tai tas tikrai buvo. Išsikvietė policiją, buvo du pareigūnai. Jie abu kalti, susipešėm, ji pasiuto, jis pasiuto, todėl taip ir gavosi. Ji supranta, kad yra įspėta dėl melagingų parodymų davimo. Akistatos metu jos klausė ar jaučiau fizinį skausmą, ir Dainius sėdėjo ir girdėjo ir ji sakė, kad nejautė. Paskui jai davė pasirašyti, ji nieko neskaitė. Jai greitai padėjo lapus, davė tušinuką ir parodė, kur pasirašyti. Neskaitė nei vieno lapo. Ji nesakė, kad jautė skausmą. Akistatoje ji sakė, kad nejautė skausmo. Nerašė pretenzijų, nes jai nedavė skaityti. Apklausos neskaitė. Kad už plaukų sugriebė, ten viskas vyko greitai, griebė drabužius, ir kai ji gynėsi rankomis, kojomis ji skausmo tikrai nejautė. Fizinio skausmo nejautė. Akistatos protokolo nepasirašė. Jai buvo nustatytas 1,7 promilės girtumas. Kaip gali suvokti viską išgėrus, tuo metu atrodė nieko, bet buvo išgėrus. Plaukų neišrovė, nėra jokių žymių. Įvykio vietoje plaukų nepaėmė. Iš kur tas kuokštas plaukų atsirado ji neįsivaizduoju. Ji tik buvo pasakius, kad kai jie grūmėsi, per grumtynes jis galėjo pagriebti už plaukų. Ji draskėsi rankomis ir jam spyrė kojomis į pilvą, kad nuo savęs jį atitraukti. Pareigūnams pasakiau, kad jie susipešė, jai bliuską suplėšė, kad griebė už plaukų ne. Sutuoktinis buvo įvykio vietoje, kai atvyko pareigūnai. Jis prie jos nieko pareigūnams nešnekėjo. Jo klausinėjo pareigūnai kas čia įvyko. Ji negirdėjau ką jis aiškino. Pareigūnai ją rado išgėrusią, būsena buvo tokia, kad jos buvo bliuska suplėšyta ir kai netyčia griebė, tai plaukai buvo išsidraikę. Verkė, nes pasiuto, kad viskas įvyko, kad griebė už drabužių ir įsiuitus paskambino policijos pareigūnams. Nėra jokios žymės, kad išrauti plaukai. Prašo nebausti, nes pretenzijų neturi. Prašo išteisinti.

Liudytojas J. R. parodė, kad pirmiausia gėrė pas jį. Po to Dainius pirmas išėjo namo, o vėliau jis su(duomenys neskelbtini), kurią palydėjo namo. Kodėl jis namo išėjo nesakė. Jis ją palydėjo gal po pusės valandos. Nuėjo pas juos ir ten dar gėrė. A. B. žiūrėjo televizorių. Jie visi gėrė, jie apsižodžiavo, susiginčijo. Dėl ko jie susiginčijo nežinau, vienas ant kito žodžiais pradėjo. (duomenys neskelbtini)pradėjo rėkti, kad muzika per garsiai groja. Kas toliau vyko aš nepamena. Ar griebė vienas kitam už drabužių aš nematė. Jis nesakė, kad griebė vienas kitam už drabužių. Jam niekas nedavė perskaityti parodymų. Pareigūnai buvo atvykę prie jo. Nematė, kad (duomenys neskelbtini)muštųsi. (duomenys neskelbtini)niekuo nesiskundė. Apie plaukus nieko nežino. Pareigūnus matė, kas juos kvietė nežino. Neprašė skaityti protokolo, jam nieko nesakė, kad reikia skaityti. Jis skubino į darbą eiti, tik pasirašė ir viskas. Parašė po protokolu pavardę ir parašą, dar lyg tai, teisingai parašyta. Ką reikia rašyti pasakė tyrėja.

Liudytoja D. D. parodė, kad Liepos 1d., apie 19 val. vakaro buvo gautas pranešimas iš Marijampolės budėtojo, kad(duomenys neskelbtini), vyras smurtauja prieš moterį. Greitosios medicinos pagalbos atsisakė, mažamečių vaikų nebuvo. Atvykus nurodytu adresu, automobilį vairavo mano kolega, mus pasitiko tarpduryje aukšta moteris suveltais plaukais. Verkdama, ji paaiškino, kad vyras prieš ją smurtavo, nurodė butą, kuriame viskas vyko. Nuėjo į butą, ten rado du asmenis, o kaip paaiškėjo ten buvo kaimynas ir šiuo metu kaltinamasis. Moteris paaiškino, kad iš pradžių kilo žodinis konfliktas, nes vyriškis ją vadino necenzūriniais žodžiais. Vėliau jie pradėjo stumdytis, ir vyriškis paėmė už plaukų ir išpešė šiek tiek plaukų. Kuokštą kaip ji teigė jiems atvykus į įvykio vietą. Grumtynių, sudužusių ar išmėtytų daiktų aplinkoje nesimatė. Pranešėja ir kaltinamasis buvo neblaivūs, jautėsi alkoholio kvapas, svirduliavo, kalba buvo nerišli. Jokių išpeštų plaukų nerodė, tiesiog pakėlė pakaušį ir parodė. Išpeštų plaukų nebuvo. Alkoholio kiekio matuokliu buvo nustatyta neblaivumai vyriškiui virš 3 promilių, moteriai virš 1,5 promilės. Kaltinamasis elgėsi ramiai, mums pakluso sutiko su viskuo. Jis paaiškino, kad moteris prie jo kabinėjosi žodžiais, o vėliau pradėjo jį stumdyti. Todėl jis traukė ją nuo savęs ir jis neneigė, kad galėjo išpešti plaukų. Mes jam paaiškinom, kad jis bus sulaikytas, kad smurtavo prieš moterį, jis sutiko. Moters maikutė, kurią ji vilkėjo buvo suplėšyta. Moteris paaiškino, kad kvietė policiją, nes vyras smurtavo prieš ją. Taip ir pranešime rašė ir budintysis taip pranešė. Ji asmeniškai anksčiau, nėra vykusi į šią šeimą dėl smurto. Įvykio vietoje jokio plaukų kuokšto nematė. Moteris tik parodė savo kaktos sritį. Plaukų niekur nebuvo. Žodžiais nukentėjusioji paminėjo, kad jautė fizinį skausmą. Parodė pakaušį, kurioje vietoje skauda. Nukentėjusiąją ji neapklausinėjo. Apklausinėjo ikiteisminio tyrimo pareigūnas. Ji apklausoje nedalyvavo, nes kitoje patalpoje pildė tarnybinį pranešimą.

Liudytojas M. L. parodė, kad š. m. liepos 1 d., patruliavo kartu su D. D., magistraliniame kelyje Marijampolė-Kybartai-Kaliningradas kol gavo iš budėtojo pranešimą, kad(duomenys neskelbtini), vyksta smurtas artimoje aplinkoje, nes vyras smurtauja prieš moterį. Jiems nuvykus į įvykio vietą, juos pasitiko moteris. Buvo pas moterį palaidi plaukai ir sudraskyti rūbai. Akivaizdžiai jiems pasirodė, kad ji yra neblaivi, ir teigė, kad prieš ją smurtauja vyras. Jie su ja kartu įėjome į butą, ten sėdėjo du vyriškiai. Moteris parodė, kad vienas vyriškis yra kaimynas, o kitas yra jos vyras. Teigė, kad vyras smurtavo prieš ją, o kaimynas ją gynė. Akivaizdžiai jie buvo visi neblaivūs. Iš pradžių ji teigė, kad koliojo necenzūriniais žodžiais, ir paskui sakė ėmė už plaukų, sakė, kad pasmaugs. Teigė, kad griebė už plaukų, suplėšė rūbus ir numetė ant lovos. Kiek pamena iš jo nerišlios kalbos, jis sakė, kad įvyko žodinis konfliktas. Ji provokavo jį, įdrėskė į kaktą. Sakė, kad griebė už plaukų.

Be aukščiau aprašytų nukentėjusiosios ir liudytojų paaiškinimų (parodymų) kaltinimas buvo grindžiamas:

Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad įvykio vieta yra buto, esančio (duomenys neskelbtini)kambarys ( b.l. 13-17).

Vaizdo įrašu darytu įvyki vietoje nustatyta, kad moteris kvietusi policijos pareigūnus yra apsiverkusi ir susijaudinusi bei verkšlenančiu balsu nurodė, jog sutuoktinis suplėšė skudurus bei tempė už plaukų ( b.l. 52-55).

Pranešimo bendrojo pagalbos centrui išklotine nustatyta, kad pranešimas gautas 2018-07-01 18:45:35 val. kuriame V. B. praneša, jog prieš ją smurtaują D. B., kuris tampo už plaukų ( b.l. 59-62).

Specialisto išvada Nr. G 546/2018(09) nustatyta, kad D. B. dėl tąsymo už plaukų galėjo jausti fizinį skausmą ( b.l. 68).

Alkotesteriu D. B. nustatytas 3,19 prom. girtumas (b.l. 95, 96-98), V. B. nustatytas 1,78 prom. girtumas ( b.l. 28, 96-98).

Dėl veikos numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuota, kad kaltinimo pareiga įrodyti kaltę. Galiojant nekaltumo prezumpcijai kaltinamajam nereikia įrodinėti savo nekaltumo. Apkaltinamasis teismo nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis - teismo apkaltinančios teisiamą asmenį išvados gali būti grindžiamos ir turi būti pagrįstos, jeigu tokios padaromos, įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Jeigu teisiamajame posėdyje buvo išnaudotos visos procesinės galimybės, o taip ir buvo padaryta, pašalinti abejones, kad buvo padaryta nusikalstama veika ir kad būtent kaltinamasis ją padarė, šios abejonės turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai ( 2003-06-20 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8 punktas, „Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos“ ( Roma, 1950-11-04 ) 6 str. 1 ir 2 d. d., Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1, 2 ir 4 d. d. ).

Teismas sprendžia, jog šioje byloje surinktų kaltinamąjį D. B. kaltinančių faktinių duomenų (įrodymų) visuma nėra pakankama teisėtai ir pagrįstai teismui konstatuoti, jog tikrai buvo tokia nusikalstama veika, kad kaltinamasis yra kaltas dėl jos padarymo ir todėl yra pagrindas teismui jo atžvilgiu priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Byloje prokuratūros pareikštas jam kaltinimas teismo nuomone nėra pakankamai pagrįstas teisėtais (leistinais) ir pagal Baudžiamojo proceso įstatymo nustatytas procedūras surinktais įrodymais, tokių neginčijamų įrodymų, išnaudojus visas procesines galimybes nebuvo surinkta ir teisminio proceso metu.

Teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 str. 5 d., įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 str. l d. l p., 2 d., daro išvadą, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, todėl kaltinamasis pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. išteisintinas.

Pagal BK 140 straipsnį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už tokią veiką, padarytą artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. BK 140 straipsnyje numatyta materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti padarinys: sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Taigi, esminiai požymiai, apibūdinantys nusikaltimo padarinius, yra fizinio skausmo sukėlimas arba nežymus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajam būtent smurtavimu. D. B., perdavus bylą teismui buvo kaltinamas tuo, kad 2018 m. liepos 1 d. apie 18.45 val., buto esančio J. B. g. 6-1, Vilkaviškyje, kambaryje, kilusio konflikto metu kitaip smurtavo prieš savo šeimos narį - sutuoktinę V. B., t.y. tyčia sugriebęs už plaukų ir taip šių kuokštą išraudamas, tuo šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis D. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu neigė, jog smurtavo sutuoktinės atžvilgiu. O byloje surinkti, teisiamojo posėdžio metu ištirti, aukščiau aprašyti duomenys leidžia pagrįstai konstatuoti, kad kaltinime nurodyto mušimo ir kito smurtavimo (kaltinime nenurodoma kaip kitaip smurtavo, to prokuroras nepagrindė ir kaltinamojoje kalboje), kaip pavojingo, priešingo teisei ir tyčinio veiksmo BK prasme, nukentėjusiosios atžvilgiu ir dėl to ar sukelto fizinio skausmo, ar nežymaus sveikatos sutrikdymo iš viso nebuvo. Tokią išvadą teismas daro pagal sekančias nustatytas faktines aplinkybes.

Byloje nustatyta, kad žodinio konflikto priežastis, buvo tai, kad kaltinamojo sutuoktinė nutildė per garsiai grojančią muziką. Tačiau kaip nurodė kaltinamasis, tarp jų konfliktas prasidėjo dar anksčiau, būnant pas kaimyną. Dėl to, jis nenorėdamas konfliktuoti išėjo į namus ir atsigulė. Po kiek laiko, nukentėjusiajai atėjus su kaimynu pas juos, konfliktas tesėsi toliau. Vis tęsdama konfliktą, nukentėjusioji jam kelis kartus sudavė per pakaušį, o po antro smūgio sužalojo antakį. Tuomet kaltinamasis sugriebė nukentėjusią už drabužių ir pastumdamas pasodino ant sofos. Specialiai kaltinamsis nebuvo sugriebęs už plaukų ir jų netampė. Jokio kuokšto ar dalies išpeštų plaukų nebuvo, jų nepateikė nei nukentėjusioji, jų nerado įvykio vietoje ir tuok pat atvykę policijos pareigūnai.

Prokuroras nurodo, kad atvykus policijos pareigūnams į kaltinamojo namus, nukentėjusioji buvo susijaudinusi, verkė, jos plaukai buvo išsidraikę, buvo suplėšyti jos marškinėliai. Tačiau verkimas ir susijaudinimas žodinio konflikto metu yra logiškai pateisinama priežastis, dar neįrodanti tos aplinkybės, kad buvo naudojamas fizinis smurtas. Kaip ir atvykę pareigūnai nurodė, kad jokių sužalojimų ant nukentėjusios kūno nematė. Nerado jokio kuokšto išpeštų plaukų. Tik nukentėjusioji pakėlusi plaukus kažką rodė. Nukentėjusioji nurodė, kad būdama neblaivi skambino policijai dėl to, kad buvo supykusi, kadangi stumdymosi metu suplyšo jos rūbai. Gal stumdymosi metu kaltinamasis ir galėjo paliesti jos plaukus, tačiau ji jokio fizinio skausmo dėl to nejautė. Tą ji patvirtino savo apklausose kai buvo blaivi, bei akistatos metu. Kad dėl smurto nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, jai buvo išrauti plaukai, neginčytinai tokio fakto nepatvirtino nė vienas liudytojas.

Ar realiai buvo smurtas, ar nukentėjusi jautė fizinį skausmą ar nejautė, tai gali patvirtinti tik ji pati. Šiuo atveju nukentėjusioji, net perspėta dėl baudžiamosios atsakomybės dėl melagingų parodymų davimo visiškai neigia patį smurtavimo faktą ir dėl to patirtą fizinį skausmą. Visa tai ji logiškai paaiškina, nes pirminius parodymus davė būdama stipriai neblaivi ir būdama dar supykusi ant vyro. Visuose kituose parodymuose, tame tarpe ir akistatos su kaltinamuoju metu besąlygiškai nurodė, kad fizinio skausmo nejautė.

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad V. B. nei tuoj pat po galimo jos sužalojimo, ar galimo fizinio skausmo jai sukėlimo medikų nekvietė. Neprašė kviesti medikų ir tuoj pat atvykusių policijos pareigūnų. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nurodė, jog jos atžvilgiu iš vyro pusės joks fizinis smurtas nebuvo panaudotas, jie tik susistumdė. Ji buvo apklausta smarkiai išgėrusi, buvo labai supykusi ant savo vyro, nes vyko žodinis konfliktas, o stumdantis buvo suplėšyti rūbai. Todėl dėl girtumo ir pykčio nurodė, kad prieš ją smurtavo.

Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiomis kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. In dubio pro reo principas įpareigoja išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, visas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį (kasacinės nutartys Nr. 2K-110/2013, 2K–540/2013). Atsižvelgiant į šioje byloje dėl aukščiau aprašyto kaltinimo nustatytas faktines aplinkybes, taip pat vadovaujantis aktualia teismų praktika, teismas sprendžia, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme patikimų (objektyvių) ir neginčijamų duomenų apie tai, jog D. B. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ar sukėlė fizinį skausmą savo sutuoktinei V. B., nenustatyta. Kadangi šioje byloje D. B. kaltės dėl jam aukščiau aprašytos inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo negalima pagrįsti byloje surinktais ir ištirtais duomenimis, teismas sprendžia, kad D. B. išteisintinas, nes nustatyta, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Be to, teismas konstatuoja, kad įsiteisėjus nuosprendžiui, prokurorui spręstinas klausimas dėl nukentėjusiosios atsakomybės už galimai melagingus parodymus baudžiamojo proceso tvarka (LR BK 235 str. ), bei galimai melagingą pranešimą pagal galiojančias LR ANK nuostatas ( LR ANK 489 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

D. B. dėl kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

D. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmams.