Kauno apygardos teismo nutartis

Pareiškėja kreipėsi į teismą su patikslintu pareiškimu, prašydama paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad po P. J. mirties 1983-07-26, pradėjęs faktiškai valdyti turtą palikimą priėmė K. J.; po K. J. mirties 1990-11-11, pradėjusi faktiškai valdyti turtą palikimą priėmė O. P.; po O. P. mirties 2008-09-11, pradėjusi faktiškai valdyti turtą palikimą priėmė G. B.. Pareiškėja nurodė, kad 1983-07-26 mirė pareiškėjos senelis P. J.. O. J. (P.), E. B. J. (N.) ir K. J. yra P. J. vaikai. Po P. J. mirties buvo užvesta paveldėjimo byla. Palikimą, pateikdami notarui pareiškimus, priėmė pareiškėjos mama O. P. ir E. B. N.. O. P. buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į 1/3 dalį velioniui priklausiusio turto, E. B. N., priėmusios palikimą po tėvo mirties, bet nespėjusios įforminti palikimo teisių, paveldėtojams R. K., R. Š., V. N. ir K. N. buvo išduoti paveldėjimo teisės liudijimai į 1/3 dalį turto (po 1/15 dalį kiekvienam). Šiai dienai paveldėjimo teisės liudijimai nėra išduoti į likusią dalį velioniui P. J. priklausiusio turto. Mirus P. J., jo sūnus K. J. priėmė palikimą pradėdamas faktiškai palikėjo turtą valdyti, t.y. apsigyveno (duomenys neskelbtini), savo teises į palikimo turtą aktyviai gynė. Apie 1987-1988 metus K. J., nesutardamas su R. K., išvyko nuolatinai gyventi pas savo seserį, pareiškėjos mamą, O. P. į (duomenys neskelbtini) kaimą, Raseinių rajone ir gyveno pas ją iki mirties 1990-11-11. Po K. J. mirties niekas iš įpėdinių į palikimo atsiradimo vietos notarą nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Po brolio K. J. mirties sesuo O. P. parvežė brolį ir palaidojo šeimos kape Raseiniuose, rūpinosi jo kapaviete. O. P. perėmė visus brolio asmeninius daiktus, kuriuos jis turėjo: laikrodį, dviratį, medinę drožtinę skulptūrėlę, todėl laikytina, jog po brolio K. J. mirties faktiškai pradėdama valdyti palikimo turtą palikimą priėmė sesuo O. P.. Pareiškėjos mama O. P. mirė 2008-09-11. Pareiškėja yra vienintelė jos duktė. Po O. P. mirties niekas į notarų biurą nesikreipė. Mirus O. P. pareiškėja perėmė namų apyvokos daiktus, priklausiusius velionei, auksinį žiedą, auskarus, karolius, sagę, televizorių, likusias knygas, nuotraukas, albumus, akinius, tais daiktais pareiškėja naudojasi iki šiol. Todėl laikytina, kad pareiškėja po savo motinos mirties palikimą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti.

Suinteresuotas asmuo R. Š. pateikė savarankišką pareiškimą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad E. B. N. priėmė palikimą po savo tėvo P. J., mirusio 1983-07-23, mirties, įskaitant ir tą palikimo dalį, kurios nepriėmė P. J. sūnus K. J. ir, kad R. Š. priėmė palikimą po savo motinos E. B. N., mirusios 1984-02-10, mirties, įskaitant ir tą P. J. palikimo dalį, kuri tenka jos motinai E. B. N., nes jos K. J. nepaveldėjo.

Šalies argumentai

Dėl suinteresuotų asmenų R. K. ir R. Š. pareiškimų. Teismas nurodė, kad byloje nustatyta, jog po P. J. mirties notarų biure buvo užvesta turto paveldėjimo byla ir palikimą priėmė O. P. bei E. B. N., o po E. B. N. mirties į notarų biurą kreipėsi ir palikimą priėmė sutuoktinis V. N., sūnus V. N., sūnus K. N., dukra R. Š. ir dukra R. K.. Šios aplinkybės yra pagrindas pripažinti, kad suinteresuoti asmenys R. K. ir R. Š. gali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentą, patvirtinantį jų prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl jų prašomo palikimo priėmimo.

Pareiškėja G. B. apeliaciniu skundu (2 t. b. l. 73-79) prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012-07-03 sprendimą dalyje, kurioje teismas atmetė pareiškėjos G. B. patikslintą pareiškimą ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - pareiškėjos G. B. patikslintą pareiškimą dalyje, kurioje pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktus, kad po P. J., sūnaus D., gim. (duomenys neskelbtini), mirties 1983-07-26, pradėjęs faktiškai valdyti turtą palikimą priėmė K. (taip gimimo įraše) J., gim. (duomenys neskelbtini); po K. (taip mirimo įraše) J., sūnaus P., gim. (duomenys neskelbtini), mirties 1990-11-11, pradėjusi faktiškai valdyti turtą palikimą priėmė O. P., tenkinti. Apeliacinį skundą apeliantė grindžia šiais argumentais:

1. Nepagrįstas teismo motyvas, kad byloje nėra duomenų, jog K. J. būtų išreiškęs savo valią valdyti palikėjo dalį namų valdos kaip savo, t.y. būtų rūpinęsis namų valdos priežiūra. Pareiškėja įrodinėdama šią aplinkybę, pateikė teismui oficialų rašytinį įrodymą - 1986-10 -02 teismo nutartį. Šioje byloje dalyvavusios tos pačios šalys, kaip ir nagrinėjamoje byloje, pripažino K. J. kaip bendraturtį, turintį teisę į bendrąją nuosavybę sprendžiant ginčą dėl bendrosios dalinės nuosavybės padalijimo. K. J. sudarydamas taikos sutartį išreiškė savo valią dėl paveldėtos dalies namų tvarkymo, naudojimosi ar disponavimo (K. J. sutiko, kad su O. P. bendrai su juo naudosis prieangiu). Šios teismo nutartimi patirtintos aplinkybės ir parodo ne ką kita, o K. J. valią dėl paveldėto turto valdymo ir aktyvų savo teisių gynimą, aktyvius veiksmus.

2. Teismo vertinimas, kad 1986-10-02 teismo nutartis dėl nuosavybės pasidalijimo nepatvirtina aplinkybės, jog K. J. gyveno name (duomenys neskelbtini), ir taip priėmė palikimą, nes iš nutarties matyti jog K. J. teismo posėdyje nedalyvavo, o į bylą buvo įtrauktas tik kaip galimas įpėdinis, yra nepagrįstas, prieštarauja pačiame oficialiame rašytiniame įrodyme - 1986-10-02 nutartyje nustatytiems faktams ir kitiems rašytiniams įrodymams, kurie nuosekliai patvirtina K. J. apsigyvenus paveldėtoje namo dalyje, savo teises aktyviai gynus ir t.t. Be to, teismo nutartyje nėra konkrečiai nurodyta, kad šalys byloje nedalyvavo.

3. Teismas nepagrįstai nevertino tos aplinkybės, kad suinteresuoti asmenys byloje iš esmės pripažino K. J. turintį teisę į palikimo dalį ir toks pripažinimas iš esmės sukėlė teisines pasekmes - faktą, kad po P. J. mirties palikimą priėmė ir K. J.. Tą patvirtina E. B. N. pareiškimas, kuriame ji nurodo K. J. kaip paveldėtoją; suinteresuotų asmenų veiksmai - nei vienas iš suinteresuotų asmenų per 25 metus nesikreipė į notarą dėl papildomo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo kitam paveldėtojui nepriėmus palikimo. Suinteresuoti asmenys R. Š., R. J., K. N. patvirtino, kad K. J. priklausė dalis. Savo pripažinimą suinteresuotas asmuo K. N. išreiškė tiesiogiai, sutikdamas su pareiškimu. R. K. į klausimą kodėl patys suinteresuoti asmenys tiek ilgai nesitvarkė paveldėjimo reikalų į P. J. vardu likusį registruotą turtą, pripažino, kad K. J. paveldėjimą turėtų tvarkytis ne jos, o jo vaikai (nors jokių įrodymų apie K. J. vaikus nepateikė, o tuo tarpu pareiškėjai iš viso nėra ir niekada nebuvo žinoma apie jokius K. J. vaikus). R. Š. parodė, kad K. priklausė 2 virtuvės; patalpos, K. J. kur priklausė, buvo nerakinamos, R. J. teigė K. J. nuosavybės teisę gal ir turėjo, bet ja nesirūpino.

4. Teismas vertindamas įrodymus iš esmės pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Rašytiniai bylos įrodymai, tame tarpe ir oficialūs, patvirtinti notarine tvarka, įrodo, kad K. J. po P. J. mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldėtą turtą valdyti - apsigyveno (duomenys neskelbtini), ten gyveno, savo teises aktyviai gynė teisme, ką patvirtino kiti byloje esantys įrodymai - pačios pareiškėjos paaiškinimai ir suinteresuoto asmens K. N. paaiškinimai. Šių įrodymų visetas suponuoja didesnę fakto, jog K. J. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas palikimo turtą valdyti, tikimybę. Teismas nepagrįstai įvertino, kad pareiškėjos atstovė teismo posėdyje negalėjo paaiškinti, kokiu būdu K. J. priėmė palikimą. Pareiškėjos atstovė teismo posėdyje palaikė pačios pareiškėjos duotus parodymus 2012-05-02 teismo posėdyje nagrinėjant bylą iš esmės.

5. Teismas, nepagrįstai suinteresuotų asmenų - R. K., R. Š., R. J. ir liudytojų - kaimynų parodymus vertino kaip labiau patikimus, suteikė jiems didesnę įrodomąją vertę. Iš įrodymų viseto matyti, kad šių liudytojų parodymai prieštaringi tarpusavyje, nenuoseklūs, prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams ir prieštarauja logikai. Iš teismo nutarties, iš paveldėjimo bylos duomenų, nelogiška būtų manyti, kad K. J. tik valkatavo, gyveno kur papuola pas kažkokias moteris, kurių suinteresuoti asmenys neįvardijo, turėjo neaišku kiek vaikų, apie kuriuos suinteresuoti asmenys nepateikė jokių įrodymų, jokio daikto neturėjo, kad ir ką turėjo, būtų pragėręs ir pan. Rašytiniai įrodymai, pateikti byloje paneigia kaimynų liudijimus.

6. Nepagrįstas teismo vertinimas dėl K. J. valios išraiškos. Tai, kad K. J. nepateikė notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą, nepaneigia to fakto, kad K. J. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas palikimo turtą valdyti. Įstatymų nustatyta tvarka išreikšti savo valią dėl palikimo priėmimo tokia forma - nunešant pareiškimą notarui - objektyviai jam trukdė aplinkybė, kad K. J. buvo praradęs savo asmens dokumentus - pasą, o be paso atlikti oficialius veiksmus K. J. negalėjo. Dėl to jis ir negalėjo būtu registruotas namų knygoje. Be to, registracija namų knygoje atliko ir atlieka tik formalų duomenų apie gyvenamąją vietą pateikimą, tačiau jokiu būdu neatspindėjo faktinės gyvenamosios vietos.

Suinteresuotas asmuo R. K. patikslintu apeliaciniu skundu (2 t. b. l. 90-91) prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 3 d. sprendimo dalį, kuria nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad G. B. priėmė palikimą po savo motinos O. P. mirties, panaikinti ir priimti naują sprendimą - G. B. pareiškimą atmesti; panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 3 d. sprendimo dalį, kuria nutraukta byla dėl R. K. pareiškimo ir priimti naują sprendimą - jos pareiškimą patenkinti ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė palikimą po savo motinos E. B. J. – N., mirusios 1984-02-10, mirties, įskaitant ir tą P. J. palikimo dalį, kuri tenka jos motinai E. B. J. – N., kai jos nepaveldėjo K. J.; kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą. Apeliacinį skundą apeliantė grindžia šiais argumentais:

1. Pareiškėja neįrodė, jog priėmė palikimą po savo motinos O. P. mirties. Ji deklaruoja, kad yra pasiėmusi keletą atsitiktinių motinos daiktų, tačiau pagal teisminę praktiką tai nelaikytina palikimo priėmimu. Ji pati nei pastato dalies, nei žemės sklypo dalies valdyti nepradėjo. Tikėti jos deklaratyviais pareiškimais be įrodymų teismas neturėjo pagrindo.

2. Įstatymas draudžia priimti palikimą iš dalies. Po P. J., mirusio 1983 m., mirties palikimą priėmė R. K. mama E. B. J. – N. ir O. J. – P. po 1/3 dalį ir palikimą įsiformino savo vardu. Trečiąjį trečdalį turėjo teisę priimti K. (K.) J., tačiau jis palikimo nepriėmė. Todėl jo dalis pagal Lietuvos Respublikos CK 5.50 str. 1 d perėjo E. B. J. – N. ir O. J. P.. Jos turi teisę toje notarinėje kontoroje, kur joms išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, gauti papildomą paveldėjimo teisės liudijimą ir į tą 1/3 dalį, kurią galėjo paveldėti K. J., bet kurios jis nepriėmė. Tačiau šiuo atveju, kai ginčas nagrinėjamas teisme, teismas turėjo R. K. pareiškimą patenkinti.