Utenos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. Š. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ Turto bankas, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų Zarasų rajono 1-ojo notaro biuro notarei Jolitai Vaitonienei, dėl palikimo priėmimo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškovas J. Š. yra S. Š. sūnus. Šią aplinkybę patvirtina 2007-02-15 Zarasų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus išduotas gimimo liudijimas, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). S. Š. mirė (duomenys neskelbtini). Šią aplinkybę patvirtina 2016-11-09 Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriaus išduotas mirties liudijimas, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). S. Š. asmeninės nuosavybės teise valdė dviejų kambarių butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais 1/5 dalimi ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/6 dalimi kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Šią aplinkybę patvirtina 2016-11-02 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, registro Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2007-08-07 Fiziniam asmeniui priklausančio buto su priklausiniais pirkimo pardavimo sutartis, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovui J. Š. tėvo S. Š. mirties dieną buvo keturiolika metų. Ieškovas su savo motina J. T. tėvo mirties dieną gyveno (duomenys neskelbtini). Ieškovo motina J. T. kaip ieškovo įstatyminė atstovė pradėjo mokėti komunalinius mokesčius už butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir šie mokesčiai už butą yra mokami iki šiol. Šias aplinkybes patvirtina byloje pateiktas 2025-04-14 UAB „Zarasų būstas“ dokumentai. Ieškovo motina J. T. kaip ieškovo įstatyminė atstovė susitarė su giminaičiais, kad jie kartą per mėnesį ar du užvažiuotų patikrinti buto būklės, t. y. ar nėra jokių gedimų, ar nėra išlaužytos durys ar langai. Ieškovas J. Š. yra vienintelis palikėjo S. Š. įstatyminis įpėdinis. Palikėjo S. Š. tėvas J. Š. mirė (duomenys neskelbtini). Šią aplinkybę patvirtina 2006-11-10 Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus išduotas mirties liudijimas, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Palikėjo S. Š. motina N. Š. mirė (duomenys neskelbtini). Šią aplinkybę patvirtina 2004-04-19 Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus išduotas mirties liudijimas, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Palikėjo S. Š. brolis A. Š. mirė (duomenys neskelbtini). Šią aplinkybę patvirtina 1995-07-27. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus išduotas mirties liudijimas, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). 2016 m. spalio pabaigoje ieškovas su motina (įstatymine atstove) buvo atvykę į Lietuvą, su motina ieškovas sutvarkė butą, tėvo drabužius ir patalynę atidavė pažįstamiems, o sudėvėtus daiktus išmetė. Atminčiai ieškovas pasiėmė tėvo asmeninius dokumentus, buto dokumentus, taip pat kelis asmeninius tėvo daiktus. Ieškovo motina 2016 m. lapkričio 2 d. notariškai įgaliojo savo pažįstamą V. I. tvarkyti paveldėjimo reikalus, tame tarpe: atstovauti visose įstaigose ir tarnybose; daryti jos vardu pareiškimus ir prašymus; gauti ir pateikti reikalingus dokumentus bei pažymas; užsakyti notarų biure pažymas nekilnojamajam turtui paveldėti; gauti paveldėjimo teisės liudijimus; juos nustatyta tvarka įregistruoti VĮ Registrų centras ir kt. Įgaliojimą patvirtino Zarasų rajono 1-ojo notaro biuro notarė Jolita Vaitonienė. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto bankas, būdama teisės aktais įpareigota priimti valstybės paveldėtiną turtą, inicijavo paveldėjimo procedūras ir valstybės vardu 2025-02-05 priėmė palikėjo palikimą, kurį sudaro: butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais 1/5 dalimi ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/6 dalimi kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini).

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

Juridiniai faktai – tai įvairūs įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos. Tais atvejais, kai juridiniai faktai nėra akivaizdūs arba nėra juos patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės, įstatymas numato galimybę suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismą su prašymu nustatyti faktą.

Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis). Teismas, nustatydamas juridinę reikšmę turinčius faktus, kad pareiškėjas priėmė savo artimųjų palikimą po jų mirties faktiniu turto valdymu, vadovaujasi įrodymais, o taip pat Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad sprendžiant tokio pobūdžio bylas, būtina vadovautis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais.

Ieškovas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. Š. kaip įstatyminis įpėdinis priėmė palikimą po S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) pradėdamas jį faktiškai valdyti. Juridinę reikšmę turintį faktą prašoma nustatyti tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą ir tinkamai įgyvendinti nuosavybės teises. Nagrinėjamoje byloje akivaizdu, kad prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto ieškovas negali patvirtinti jokiais rašytiniais įrodymais, nes duomenys apie tai, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti, nėra registruojami, todėl ieškovo prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę ir gali būti nustatomas.

CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsiradęs palikimas gali būti priimtas dviem būdais – pradėjus faktiškai jį valdyti bei įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Pagal šio straipsnio 3 dalį, nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu, t. y. valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas palikimo atsiradimo metu buvo nepilnametis ir negalėjo savarankiškai įgyvendinti savo teisių. Be to, ieškovas su savo motina tuo metu gyveno (duomenys neskelbtini). Po tėvo S. Š. mirties, ieškovas nors ir negyveno paveldimame bute, tačiau ieškovas per įstatyminę atstovę šį turtą valdė ir rūpinosi kaip savo turtu, jį prižiūrėjo, mokėjo mokesčius už buto administravimą, taip pat ir kaupiamąsias lėšas. Pažymėtina, kad S. Š. mirė (duomenys neskelbtini), o pirma įmoka UAB „Zarasų būstas“ buvo sumokėta 2016 m. rugpjūčio mėn., t. y. trijų mėnesių laikotarpyje po S. Š. mirties. Teismo vertinimu, tai yra labai svarbi aplinkybė, įrodanti, kad ieškovas palikimą priėmė per tris mėnesius po palikėjo mirties, t. y. nuo palikimo atsiradimo. Kitos įmokos buvo padarytos 2016 m. rugsėjo ir spalio mėn., o po to buvo mokamos kasmet po kelis kartus, paskutinės įmokos sumokėtas 2025 m. sausio mėn. Ieškovas taip pat priėmė tėvo asmeninius dokumentus, daiktus, buto dokumentus.

Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, teismas laiko, jog ieškovas įrodė, kad nors ir nesikreipė į notarą, tačiau per tris mėnesius po S. Š. mirties priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, per savo įstatyminę atstovę atliko aktyvius veiksmus, siekdamas įgyti nuosavybę į paveldimą turtą (CPK 178, 185 straipsniai). Atsakovė, nesutikdama su ieškiniu, nepateikė teismui jokių įrodymų, kurie paneigtų nurodytas aplinkybes. Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turtintis faktas ieškovui sukels teisines pasekmes (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Ieškovas negali kitokia tvarka gauti šį faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų, prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas neprieštarauja įstatymui, formuojamai teismų praktikai, todėl ieškinio reikalavimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkintinas. Šio fakto nustatymas reikalingas, kad ieškovas, kaip vienintelis įstatyminis paveldėtojas, įstatymų nustatyta tvarka paveldėtų po S. Š. mirties likusį turtą ir galėtų gauti paveldėjimo teisės liudijimą (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Dėl paveldėjimo teisės liudijimo nuginčijimo

Įpėdinis, priėmęs palikimą faktiškai pradėjus turtą valdyti, norėdamas remtis nuosavybės teise į paveldėtą turtą prieš trečiuosius asmenis, turi įregistruoti šią nuosavybės teisę viešajame registre (CK 1.75 straipsnis). Kad galėtų tai padaryti, įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo ir įrodyti, jog jis per įstatymo nustatytą terminą pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą ir tokiu būdu priėmė palikimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą. Tam, kad teises į paveldėtą turtą galėtų įgyvendinti visa apimtimi (įregistruoti teises į privalomai registruotiną turtą, sudaryti jo perleidimo sandorius ir pan.), įpėdinis gali prašyti notaro išduoti dokumentą, kuris patvirtina jo teisių į palikimą įgijimą – paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.66 straipsnis). Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties. Įstatyme nustatyta, kad bendra tvarka paveldėjimo teisės liudijimas negali būti išduotas anksčiau negu suėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.67 straipsnis), tačiau nenustatyta terminų, per kuriuos palikimą priėmęs įpėdinis gali prašyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, t. y. šios teisės įgyvendinimas laiko atžvilgiu yra neribojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008). Todėl faktiniu valdymu priėmęs palikimą paveldėtojas gali bet kada kreiptis dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Taigi, faktinis paveldimo turto valdymas sukelia teisines pasekmes, nes įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą.

Pažymėtina, jog Valstybė paveldi pagal įstatymą ir nuo kitų įpėdinių skiriasi tuo, kad negali atsisakyti priimti palikimo, neturi teisės pasirinkti ir nepriimti palikimo. Tačiau mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei tik tuomet, jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, (CK 5.2 straipsnio 3 dalis). CK 5.62 straipsnio 1 dalyje nustatyti keturi alternatyvūs atvejai, kada paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, vienas jų – jeigu nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo (CK 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad valstybė yra specifinė paveldėjimo teisinių santykių dalyvė; valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra ne valios priimti palikimą pareiškimas (kaip yra kitų įpėdinių atvejais), o jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas. Ji privalo imtis veiksmų įstatymo pagrindu įvykusiam palikimo perėjimo valstybei juridiniam faktui įforminti. Palikimo perėjimą valstybei patvirtinantis paveldėjimo teisės liudijimas išduodamas valstybei atstovaujančiai institucijai pareiškimo, paduodamo palikimo atsiradimo vietos notarui, pagrindu (CK 5.66 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

Nagrinėjamu atveju ieškovo prašomas panaikinti 2025-02-05 Palikimo perėjimo valstybei liudijimas yra išduotas CK 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, nes mirusiojo S. Š. įpėdiniai nepriėmė palikimo įstatymo nustatytu terminu (CK 5.50 straipsnio 3 dalis) bei nepadavė notarui pareiškimo palikimo priėmimo ir nepateikė įrodymų, kad turtas buvo priimtas faktiškai pradėjus jį valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Byloje nustačius, kad ieškovas palikimą priėmė faktiniu valdymu (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis), spręstina, jog valstybė negalėjo įgyti įpėdinio statuso, todėl ir paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių pagrindu buvo išduotas ginčijamas paveldėjimo teisės liudijimas, nesusiklostė. Pagrindo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą nebuvimas patvirtina jo neteisėtumą. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, palikimo perėjimo valstybei liudijimas, išduotas valstybei, nesant įstatyminių įpėdinių, yra naikintinas, kadangi šiuo atveju nebelieka CK 5.62 straipsnyje numatytų faktinių aplinkybių ir teisinių pagrindų palikimui pereiti valstybės nuosavybėn. Tokiu būdu bus apginti pažeisti ieškovo teisėti interesai ir įgyvendinta įstatyme numatyta teisė paveldėti artimojo turtą po jo mirties.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškinį patenkinus, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos ieškovui turėtų būti priteistinos iš atsakovės. Ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 222 Eur žyminis mokestis ir 1 600 Eur teisines paslaugas (procesinių dokumentų parengimą, pasiruošimas bylos nagrinėjimui, atstovavimas teismo posėdyje). Tačiau teismas pažymi, kad nagrinėjama byla buvo inicijuota ne dėl atsakovės kaltų ar neatsargių veiksmų, todėl atsakovė nelaikytina atsakinga už bylinėjimosi išlaidų atsiradimą ir minėtos bylos inicijavimą. Apie palikimo priėmimą faktiniu valdymu atsakovei nebuvo žinoma iš dalies ir dėl ieškovo pasyvumo, tai sukūrė valstybę atstovaujančioms institucijoms pagrindą inicijuoti palikimo priėmimo procedūrą. Atsižvelgiant į tai, kad valstybė negali atsisakyti priimti palikimo, atsakovė nelaikytina atsakinga už bylinėjimosi išlaidų ieškovui atsiradimą, todėl jos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 – 448, 259, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaip įstatyminis įpėdinis, priėmė palikimą po tėvo S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti.

Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu.

Pripažinti negaliojančiu 2021 m. gegužės mėnesio palikimo priėmimą Lietuvos Respublikos vardu ir panaikinti Zarasų rajono 1-ojo notaro biuro notarės Jolitos Vaitonienės 2025-02-05 išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pagrindu valstybė paveldėjo palikėjo S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nekilnojamąjį turtą: butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais 1/5 dalimi ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/6 dalimi kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.