- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2021-10-04
- Bylos Nr.
- e1-921-1010/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-36328-2020-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Lina Šakarnienė
- Kaltinamasis
- A. S.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.2.18.11Aplaidus apskaitos tvarkymas (BK 223 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės D. M. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje
A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) projektų - darbų vadovu, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 223 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. S. kaltinamas tuo, kad, būdamas (duomenys neskelbtini) įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įregistruotos (duomenys neskelbtini), vieninteliu akcininku ir direktoriumi, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“ bei 2 dalį, kurioje nurodyta, kad „Už apskaitos dokumentų išsaugojimą nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“, laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2019-06-28 būdamas atsakingas už (duomenys neskelbtini) apskaitos organizavimą ir buhalterinės apskaitos dokumentų išsaugojimą, Klaipėdos m., aplaidžiai tvarkė bendrovės apskaitą, pažeisdamas: 1) 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodyta, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, <...>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 4 dalį, kurioje nurodyta, kad ,,Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius“:
- laikotarpiu nuo 2017-06-01 iki 2017-11-30 neįtraukė į apskaitą ir nepagrindė apskaitos dokumentais 3400 Eur piniginių lėšų gavimo;
- laikotarpiu nuo 2017-05-01 iki 2017-12-06 kasos knygoje neužregistravo 3400 Eur gavimo ir kitų grynųjų pinigų judėjimo ūkinių operacijų;
- laikotarpiu nuo 2018-08-01 iki 2019-06-28 kasos knygoje neužregistravo grynųjų pinigų 41286,69 Eur gavimo ir 49902,06 Eur piniginių lėšų panaudojimo ūkinių operacijų, laikotarpiu nuo 2018-07-01 iki 2019-06-28 apskaitos registruose neregistravo ir kitų ūkinių operacijų, laikotarpiu nuo 2018-01-15 iki 2018-02-06 neužregistravo kasos knygoje 977,77 Eur piniginių lėšų gavimo;
2) pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 3 punktą, kuriame nurodyta, kad ,,Pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį.“, 6 punktą, kuriame nurodyta, kad ,,Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą.“:
- kasos pajamų orderiais nepagrindė: 2017 m. 3400 Eur piniginių lėšų gavimo iš A. S., 2018 m. 6 atvejais piniginių lėšų 8525 Eur priėmimą pagrindė pinigų priėmimo kvitais ir nepagrindė kasos pajamų orderiais, laikotarpiu nuo 2018-01-15 iki 2018-02-06 nepagrindė kasos pajamų orderiais 977,77 Eur piniginių lėšų gavimo,
- laikotarpiu nuo 2017-05-01 iki 2017-12-06 kasos knygoje neužregistravo grynųjų pinigų ūkinių operacijų, laikotarpiu nuo 2018-01-15 iki 2018-02-06 neužregistravo kasos knygoje 977,77 Eur piniginių lėšų gavimo, laikotarpiu nuo 2018-08-01 iki 2019-06-28 kasos knygoje neužregistravo grynųjų pinigų judėjimo ūkinių operacijų;
3) pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad ,,Apskaitos dokumentai <…> iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, 19 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodyta, kad ,,Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“ ir Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. IX-2084 12 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad: „... privatūs juridiniai asmenys privalo: <...> 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai“, o Lietuvos vyriausiojo archyvaro įsakymu Nr. V-100 Dėl bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo nustatytas minimalus saugojimo terminas -10 metų, kurio 10.15 punkte nurodyta ,,Ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai (... kasos pajamų ir išlaidų orderiai …)“ nenustatė dokumentų saugojimo tvarkos ir neišsaugojo apskaitos dokumentų, kuriais pagrindė 1746,79 Eur (2017 m. - 465,47 Eur, 2018 m. - 1281,32 Eur) piniginių lėšų panaudojimą ir kuriuos užregistravo atskaitingo asmens direktoriaus A. S. avansinėse apyskaitose, apskaitos dokumentų, kuriais pagrindė kasos operacijas: 2017-12-07 pinigų priėmimą 1118,56 Eur iš UAB ,,Flangas“ ir pinigų išmokėjimą 2017-12-21 950 Eur atsiskaitymui su UAB ,,Vilpra“ bei 2018-01-29 2500 Eur darbo užmokesčio išmokėjimą ir 2 atvejais (2018-01-26 ir 2018-02-06) 749,01 Eur išmokėjimą atsiskaitymui su ūkio subjektais.
Tuo A. S., laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2019-06-28, neregistruodamas buhalterinės apskaitos registruose ir neišsaugodamas apskaitos dokumentų, aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl to iš dalies negalima nustatyti (duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Kaltinamasis A. S., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu spec. liudytoju, parodė, kad 2016 m. įsigijęs (duomenys neskelbtini) akcijas, iki pat įmonės bankroto buvo vieninteliu akcininku ir direktoriumi. Įmonė užsiėmė inžinerinių sistemų montavimu. Jis buvo kasininkas, atsakingas už įmonės grynuosius pinigus, valdė įmonės kasą, išrašydavo pinigų priėmimo kvitus, juos perduodavo buhalterei. Visada visus dokumentus perduodavo buhalterėms, kurios į apskaitos programą suvesdavo perduotas sąskaitas faktūras, pinigų priėmimo kvitus. Jis taip pat išrašydavo (duomenys neskelbtini) pardavimų sąskaitas faktūras. Įmonė turėjo biurą Šermukšnių g. 20, Klaipėda, ten ir buvo laikomi įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai.
Iki 2017 m. rugpjūčio mėn. įmonė dirbo pelningai. Iki to laiko daug darbų atlikdavo privatiems užsakovams. 2017-07-10 pasirašė sutartį su (duomenys neskelbtini) vadovu A. A. dėl vėdinimo ir kondicionavimo darbų statomame prekybos centre „Maxima“, Šilutėje, (duomenys neskelbtini). 2017 m. pirmąją sąskaitą (apie 100 000 Eur) (duomenys neskelbtini) apmokėjo vėluodama bent mėnesį. Ši bendrovė iki 2017 m. gruodžio mėn. atsiskaitydavo su pastoviais vėlavimais ir tai blogino (duomenys neskelbtini) finansinę padėtį.
Dėl sandorių su įmonėmis (duomenys neskelbtini) „O. V.“, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) A. S. parodė, kad visi šie sandoriai jo vadovaujamai bendrovei, jo vertinimu buvo ekonomiškai naudingi. Užsakovams atliko darbus, jie laiku ir pilnai atsiskaitė (išskyrus (duomenys neskelbtini)). Tiekėjas – (duomenys neskelbtini) tiekė kokybiškas prekes su palankiomis nuolaidomis.
Į klausimą, ar gavo 1430 Eur iš pirkėjo - UAB „O. V.“ pagal sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini)“ atsiskaitymus pagal sąskaitas faktūras Nr. (duomenys neskelbtini) (12 100 Eur) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (19 388,29 Eur) ir (duomenys neskelbtini) (6 774,17 Eur įsiskolinimas), A. S. parodė, kad AB „O. V.“ skoloje neliko, galimai (duomenys neskelbtini) netgi sumokėjo bankiniu pavedimu. Pagrindinė atsiskaitomoji sąskaita buvo „Luminor“ banke. Iš (duomenys neskelbtini) visus atsiskaitymus pagal sąskaitas faktūras gaudavo mokėjimo pavedimais per banką. Ši įmonė (duomenys neskelbtini) skolinga neliko.
(duomenys neskelbtini) užsakymu (duomenys neskelbtini) atliko darbus (duomenys neskelbtini). Ryšium su 2018 m. itin prasta įmonės finansine padėtimi, kuomet antstoliai pagal eilės tiekėjų reikalavimus areštavo įmonės sąskaitas, (duomenys neskelbtini) nebegalėjo atlikti garantinio remonto, tuomet jie sumažino savo įsiskolinimą bendrovei, savo lėšomis ir savo pajėgumais atlikdami garantinį remontą, kurį pagal sutartį privalėjo atlikti (duomenys neskelbtini)“, tačiau jie išrašė sąskaitas faktūras, pagal kurias (duomenys neskelbtini) negavo apmokėjimo, o buvo atliktas lėšų įskaitymas.
145 Eur - iš pirkėjo (duomenys neskelbtini) pagal sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) negavo. Pagal šią sąskaitą faktūrą jis atliko darbus ir buvo atlikta buhalterinė užskaita. Šiai bendrovei išrašė 4 kreditinės sąskaitos faktūras, jų pagrindu (duomenys neskelbtini) grąžino iš pardavėjo nusipirktas prekes už 3572,50 Eur, kad sumažinti įsiskolinimą (duomenys neskelbtini). Iš tokių pirkėjų, kaip A. S. (objektas (duomenys neskelbtini)), M. P. ((duomenys neskelbtini).) atsiskaitymus gavo. Sąskaitas faktūras abejiems klientams išrašė. Dalį pinigų M. P. sumokėjo į (duomenys neskelbtini) sąskaitą „Lumonor“ banke, kitą dalį, gavęs iš M. P. grynaisiais pinigais, A. S. išrašė pinigų priėmimo kvitą, įnešė į įmonės kasą, panaudojo įmonės veikloje. Ar išrašė pinigų priėmimo kvitą užsakovui A. S., ar ne, nepamena, bet tvirtina, kad iš jo grynais pinigais gavo pilną atsiskaitymą 3400 Eur.
Šalies argumentai
A. S. teigia, kad (duomenys neskelbtini)“ bankrotą nulėmė užsakovo (duomenys neskelbtini) nevykdomi įsipareigojimai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo paskirtai bankroto administratorei R. J. perdavė visus jos reikalaujamus įmonės dokumentus. Pastaroji nepareikalavo, kad būtų surašytas dokumentų priėmimo perdavimo aktas. Jis jai pateikė visus apskaitos ir veiklos dokumentus, kuriuos jo buhalterės buvo sutvarkiusios iki 2018 m. rugpjūčio ar rugsėjo mėn. Vėliau iki bankroto iškėlimo jis pats tvarkė buhalterinę apskaitą, tačiau kasos dokumentacijos netvarkė, nors kasos operacijų dar buvo gauta pagal išrašytas sąskaitas faktūras. Taip nuo 2018 m. rugpjūčio ar rugsėjo mėn. kasos dokumentai nebuvo suvesti, kasos knygos taip pat nevedė (4 t., b. l. 81-83, 86-90).
Kaltinamasis A. S., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad prisipažįsta, jog būdamas (duomenys neskelbtini) direktoriumi, gal dėl nežinojimo, gal dėl nepatyrimo, buhalterinę apskaitą tvarkė ne visiškai prisilaikydamas įstatymų. Patvirtino, kad pasilieka prie visų savo duotų parodymų apklausiamas specialiuoju liudytoju. Susipažinęs su pranešimu apie įtarimą, dar kartą patvirtino, kad iš užsakovo A. S. gavo pilną atsiskaitymą - 3400 Eur ir pinigų priėmimo kvito A. S. neišrašė. Sąskaitą faktūrą, kad suteikti šiai sistemai garantiją išrašė, o pinigų mokėjimo kvitą, per didelį užimtumą ir laiko stoką, pamiršo išrašyti. Šie iš A. S. gauti pinigai buvo panaudoti (duomenys neskelbtini) reikmėms - medžiagų pirkimui. Kodėl neįtraukė į kasos knygą 977,77 Eur, nepamena. Visi įmonės vardu gauti pinigai panaudoti įmonės reikmėms. Taip pat netyčia galėjo būti, kad pagal pinigų priėmimo kvitus nebuvo išrašyti kasos pajamų orderiai. Buhalteriniai (duomenys neskelbtini) registrai pagrinde nebuvo suvedami tik tuo laikotarpiu, kai bendrovė neturėjo buhalterio, tai yra po to, kai 2018 m. vasaros pabaigoje iš darbo išėjo A. Š. (duomenys neskelbtini).
Visus pirminius buhalterinius dokumentus iš kitų įmonių gaudavo ir saugodavo - juos susegdavo. (duomenys neskelbtini) pardavimų dokumentus, pinigų priėmimo kvitus ir kitus dokumentus išrašydavo jis pats, taip pat saugojo ir susegdavo.
Įmonės padėtis dėl (duomenys neskelbtini) skolos vis blogėjo, nebeturėjo finansinių galimybių priimti buhalterės, todėl pirminiai apskaitos dokumentai taip ir liko nesutvarkyti. Kodėl nebuvo išsaugoti pranešime apie įtarimą nurodyti dokumentai, dabar nepamena, stengėsi saugoti visus dokumentus, galimai per neatsargumą pasimetė, kai kraustėsi iš nuomojamų patalpų. Gailisi, kad aplaidžiai buvo tvarkyta jo vadovaujamos (duomenys neskelbtini) įmonės buhalterinė apskaita. Sutinka, kad procesas būtų baigtas baudžiamuoju įsakymu. Prašo skiriant baudą, atsižvelgti į sunkią jo finansinę padėtį, kadangi turi būsto paskolą, pagal laidavimo sutartį yra laidavęs už bendrovės įsipareigojimus ir nuo 2019 m. antstolis nuo jo sąskaitos nurašo didžiąją jo atlyginimo sumą, jam laisvai disponuoti palikdamas kas mėnesį tik po 528 Eur. Augina šeimoje dvi 2014 m. gimimo dukrytes, kurios pradėjo lankyti pirmą klasę, todėl šio darbo užmokesčio nepakanka šeimai išlaikyti. (4 t., b. l. 91-94,102-105)???
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo A. S. prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje, patvirtinama ir kitais bylos duomenimis.
2020 m. rugsėjo 10 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad, gavus 2020-07-14 Klaipėdos apygardos teismo nutartį ir patikslinus aplinkybes buvo nustatyta, kad buvęs (duomenys neskelbtini) direktorius A. S. neperdavė bankroto administratorei R. J. įmonės dokumentų - rangos sutarčių, dalies bendrovės kasos dokumentų, darbo užmokesčio ir darbo laiko apskaitos žiniaraščių nuo 2018 m. rugpjūčio mėn. Įmonėje nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d. ir nuo 2018 m. rugpjūčio 7 d. nebuvo vedama kasos knyga, avansinių apyskaitų apskaita, nesudaromi apskaitos registrai. Pagal išrašytas sąskaitas faktūras nustatyta, kad į (duomenys neskelbtini) apskaitą įtraukti ne visi pirkėjų atsiskaitymai, galimai neužpajamuoti 3400 Eur, gautų iš pirkėjos V. S. už 2017 m. vasarą iš (duomenys neskelbtini) įsigijusios šildymo katilą, neužpajamuoti pirkėjo M. P. bankiniu pavedimu pervesti pinigai už prekes, pirktas iš (duomenys neskelbtini) pagal sąskaitas faktūras Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kurių suma 7600 Eur, galimai neužpajamuotas 1430 Eur atsiskaitymas iš pirkėjo UAB „O. V.“ pagal sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 145 Eur atsiskaitymas iš pirkėjo – (duomenys neskelbtini) pagal sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nėra duomenų apie (duomenys neskelbtini) atsiskaitymus pagal sąskaitas faktūras (duomenys neskelbtini) (12 100 Eur) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (19 388,29 Eur), (duomenys neskelbtini) (6 774,17 Eur įsiskolinimas). Nurodyta, kad galimai buvo nulemtas (duomenys neskelbtini) bankrotas ir dėl to kreditoriams buvo padaryta didelės - 121 900 Eur turtinės žalos (1 t., b. l. 1-4).
Žemesnės instancijos teismas
Iš 2019 m. birželio 28 d. Klaipėdos apygardos teismo nutarties matyti, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius kreipėsi su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo (duomenys neskelbtini) ir pareiškimas buvo tenkintas (1 t., b. l .79-84).
Iš 2020 m. gegužės 12 d. Klaipėdos apygardos teismo nutarties matyti, kad direktoriui A. S. buvo skirta bauda už (duomenys neskelbtini) turto ir dokumentų neperdavimą (1 t., b. l. 96-98).
Iš 2020 m. liepos 14 d. Klaipėdos apygardos teismo nutarties matyti, kad buvo nagrinėjamas pareiškėjos - bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau - BUAB) (duomenys neskelbtini) bankroto administratorės R. J. pareiškimas dėl uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) bankroto pripažinimo tyčiniu. Administratorė prašymą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu grindė tuo, kad buvęs įmonės vadovas neperdavė visų įmonės dokumentų, įmonėje nebuvo vedama kasa nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d. ir nuo 2018 m. rugpjūčio 7 d.; už 2016 m. suvedus išrašytas sąskaitas faktūras trūksta 2983,84 Eur; suvedus kasą už 2017 m., avansinę apyskaitą ir patikrinus banko sąskaitos išrašą, tiksliai identifikuoti visų mokėtojų ir įmokėtų sumų neįmanoma, todėl neįmanoma nustatyti ir tikslaus pinigų trūkumo, nuo 2018 m. rugpjūčio nebuvo vedama nei kasa, nei avansinė apyskaita, nevedama įmonės buhalterinė apskaita, nesudaromi apskaitos registrai. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes konstatavo, kad yra pagrindas įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu dėl netinkamo buhalterinės apskaitos vedimo, kai objektyviai neįmanoma iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Teismo nustatytos aplinkybės nepagrindė, kad buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai. (1 t., b. l. 25-35)
2020 m. rugsėjo 3 d. bankrutuojančios (duomenys neskelbtini) bankroto administratorės R. J. rašte nurodyta, kad atlikus dalies (duomenys neskelbtini) dokumentų analizę, buvo nustatyta, kad įmonės veiklos metu klientams buvo išrašomos sąskaitos, tačiau piniginės įplaukos neįtrauktos į finansinę apyskaitą, pinigai už pardavimus nebuvo nei pervedami bankiniu pavedimu, nei gavus sumą grynaisiais pinigais įdedami į kasą. Nuo 2018-08-07 iki bankroto bylos iškėlimo teisme, realiai nebuvo tvarkoma įmonės kasa, nevedamos avansinės apyskaitos, nesudaromi apskaitos registrai. Prie turimų sąskaitų faktūrų pridėti pinigų priėmimo kvitai, tačiau nėra visų kasos dokumentų. Be to, pagal išrašytas sąskaitas faktūras įmonėje galimai trūksta piniginių lėšų arba apskaitos dokumentų, pardavimai į apskaitą yra įtraukti, o atsiskaitymai ne.
Nuo 2016 m. iki 2017 m. Kasos knyga, kaip atskiras dokumentas, pildoma nebuvo, tačiau buvo pildomi ir renkami pirminiai kasos dokumentai – pinigų priėmimo kvitai, sąskaitos faktūros. Nuo 2018 m. sausio mėn. įmonėje Kasos knyga pradėta pildyti, kaip atskiras dokumentas, ir ji buvo pildoma iki 2018-08-01, t. y. iki kol tuometinė įmonės buhalterė išėjo iš darbo. Nuo 2018-07-07 iki pat (duomenys neskelbtini) bankroto bylos iškėlimo dienos Kasos knyga nebebuvo pildoma ir perduota bankroto administratorei.
(duomenys neskelbtini) kaip vienas iš debitorių 3400 Eur buvo pats A. S., kuris pagal turimus duomenis atsiskaitė su įmone, tačiau kasoje nėra 3400 Eur, nėra ir dokumento, kuris patvirtintų įvykusio atsiskaitymo realumą, ši suma neįtraukta į buhalterinę apskaitą. Atlikus (duomenys neskelbtini) pardavimų sutikrinimą matyti, kad į įmonės buhalterinę apskaitą neįtraukta 1430 Eur (sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), išrašyta pirkėjui O. V.) bei 145 Eur (sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), išrašyta pirkėjui (duomenys neskelbtini) Minėtos įmonės taip pat nėra įtrauktos į galutinį debitorių sąrašą, vadinasi, jos yra atsiskaičiusios, o sumos neįtrauktos į buhalterinę apskaitą.
Sutikrinus įmonės pardavimus, nerasta dokumentų dėl atsiskaitymo tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pagal sąskaitas faktūras Nr. (duomenys neskelbtini) (sąskaitos suma 1068,76 Eur) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (sąskaitos suma 340,08 Eur).
2017-12-19 ir 2018-06-26 tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buvo sudarytos sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini), sąskaitos suma 12 100 Eur ir Nr. (duomenys neskelbtini), sąskaitos suma 19 388,29 Eur. Patikrinus (duomenys neskelbtini) pardavimus, nerasta jokių dokumentų dėl įvykusių atsiskaitymų pagal minėtas sąskaitas faktūras.
Tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buvo sudarytos sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) tai pačiai sumai, t. y. 9029,67 Eur, sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), suma 25 205 Eur, sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), suma 6928,50 Eur, sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) suma 7360,35 Eur. Pagal sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) atsiskaitė pinigų priėmimo kvitais, iš viso sumokant 18 430,83 Eur, taigi, iki visiško skolos padengimo pagal sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) trūksta dar 6774,17 Eur. Nėra jokių duomenų, kad šis trūkumas, o taip pat sumos pagal sąskaitas faktūras Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) būtų sumokėtos.
Tarp (duomenys neskelbtini) ir fizinio asmens M. P. sudarytos sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kurių sumos 7600 Eur bei 925,39 Eur. Sutikrinus įmonės pardavimus nerasta ūkinės operacijos (atsiskaitymo) egzistavimą pagrindžiančių dokumentų, tačiau bankroto administratorei susisiekus su M. P., šis paliudijo, jog su (duomenys neskelbtini) atsiskaitė bankiniu pavedimu 2018 m. (1 t., b. l. 70-78)???
2020 m. lapkričio 17 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad (nuotoliniu būdu telefonu, vaizdo skambučiu) apklausta liudytoja E. K., kuri parodė, kad (duomenys neskelbtini) dirbo nuo 2017 m. birželio mėn. buhaltere iki 2018 m. kovo ar balandžio mėn. Į darbą priėmė vadovas - direktorius A. S.. Įmonė užsiėmė vėdinimo ir kondicionavimo sistemų darbais. Pradėjus dirbti, vadovas jai perdavė visus įmonės buhalterinės apskaitos likučius elektroniniu paštu. Buhalterinę apskaitą ji vedė programa „Centas“. Kasininkas buvo direktorius, jis valdė grynuosius pinigus. Kasos pajamų - išlaidų orderius kompiuteriu išrašydavo vadovas, ji suvesdavo į buhalterinės apskaitos programą. Taip pat į apskaitos programą suvesdavo jai perduotas sąskaitas faktūras. A. S. atnešdavo prekių/paslaugų pirkimo, pardavimų sąskaitas faktūras, kurias jis pats išrašydavo. Suvedusi į buhalterinės apskaitos programą, ji jas grąžindavo vadovui. Visi buhalterinės apskaitos dokumentai buvo laikomi susegti į segtuvus vadovo kabinete Šermukšnių g. Į segtuvus dokumentus susegdavo vadovas, ne ji. Administratorės ar apskaitininkės nebuvo.
Ankstesnio laikotarpio apskaitos dokumentų ji neperėmė iš A. S.. Programa „Centas“ ji pildė Pirkimo, Pardavimo, Banko apskaitos, Kasos apskaitos registrus, Ilgalaikio turto apskaitos registrus, Darbo užmokesčio apskaitos, Atsargų registrus, Avansinės apskaitos registrus. Viską suvesdavo į Didžiąją knygą. Balanso už 2017 m. nesudarė, nes išėjo iš darbo. Kas mėnesį sudarydavo ir teikdavo ataskaitas į VMI ir „Sodrą“.
Nepamena, kokie buvo pagrindiniai darbų užsakovai, kokie tiekėjai. Ir tiekėjų ir pirkėjų buvo daug. Tokių pirkėjų, kaip A. S., M. P., nepamena. Nepamena ar jiems buvo išrašytos sąskaitos faktūros, ar užpajamuoti iš jų gauti pinigai.
Jei neklysta, vadovas jai atnešdavo abiejų šalių, ir mokėtojo, ir kasininko, kuriuo buvo vadovas, pasirašytus pinigų priėmimo kvitus, pagal kuriuos jis priimdavo grynuosius pinigus. Šiuos pinigų priėmimo kvitus įtraukdavo į programą, kaip kasos pajamų orderius. Programoje nebuvo matyti skirtumo ar tai pinigų priėmimo kvitas, ar tai kasos pajamų orderis.
Pamena įmonę O. V.. Tai buvo pirkėjas, tiekėjas buvo (duomenys neskelbtini) Ar šios įmonės atsiskaitė ar ne, ar su jomis buvo atsiskaityta, nepamena. Jai žinoma (duomenys neskelbtini) - tai vėdinimo darbų prekybos centre „Maxima“ (duomenys neskelbtini) užsakovas. Nežino ar darbai buvo pilnai atlikti, ar ne, nežino ar jie atsiskaitė, ar ne. Įvyko konfliktas, be to, jai žinoma, kad vyksta ar vyko teisminiai ginčai.
Visus savo laikotarpio vestus buhalterinės apskaitos dokumentus ji iš karto perduodavo vadovui, pas save jų nesaugojo. Laikas nuo laiko sudariusi ataskaitas ir deklaracijas išspausdindavo ir perduodavo vadovui Didžiąją knygą ir kitus registrus. Todėl išeidama iš darbo el. būdu perdavė tik visus likučius iš buhalterinės apskaitos programos. Dokumentų savo žinioje neturėjo. (2 t., b. l. 117-120)
2020 m. lapkričio 11 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad (nuotoliniu būdu telefonu, vaizdo skambučiu) apklausta liudytoja A. A., kuri parodė, kad (duomenys neskelbtini) dirbo buhaltere nuo 2018-04-20, į darbą priėmė direktorius A. S.. Įmonė užsiėmė vandentiekio kondicionavimo sistemų įrengimu. Kasininkas buvo direktorius, jis valdė grynuosius pinigus, išrašydavo kasos pajamų - išlaidų orderius.
Pradėjusi dirbti bendrovėje, ankstesnio laikotarpio apskaitos dokumentus ji perėmė iš A. S.. Tačiau kokio periodo tai buvo dokumentai, nepamena. Mano, kad buvo perduoti (duomenys neskelbtini) dokumentai nuo 2018 m. balandžio 1 d., kuriuos ir pradėjo vesti į buhalterinę apskaitą.
Į A. A. pareigas įėjo apskaitos pagal pateiktus pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus suvedimas. Dokumentus teikdavo tik direktorius A. S.. Ji pildė Pirkimo, Pardavimo, Banko apskaitos, Kasos apskaitos registrus, Avansinės apskaitos, Darbo užmokesčio apskaitos, Ilgalaikio turto apskaitos registrus. Tiksliai nepamena, bet sąskaitas faktūras „Exel“ programoje išrašydavo direktorius A. S., o ji tik įtraukdavau į apskaitos programą. Direktorius nedirbo buhalterinės apskaitos programa. Nepamena ar jai teikdavo veiklos sutartis, ar ne. Pats direktorius kontroliavo atsiskaitymus tiek su tiekėjais, tiek su pirkėjais, pats vykdydavo mokėjimus. Ji neturėjo prisijungimų prie įmonės banko sąskaitų. Direktorius atlikęs mokėjimo pavedimus, banko išrašus pateikdavo atspausdintus popieriuje. Pagal suvestus apskaitos duomenis buvo sudaromos ataskaitos ir užpildomos deklaracijos, kurias ji ir teikė valstybinei mokesčių inspekcijai ir „Sodrai“.
Nepamena, kokie buvo pagrindiniai darbų užsakovai, ar tai buvo fiziniai, ar juridiniai asmenys. Tuo laikotarpiu finansinė padėtis įmonėje buvo prasta, trūko apyvartinių lėšų. Vėlavo atsiskaitymai tiek su darbuotojais, tiek su kreditoriais, tiek su valstybės biudžetu. Nepamena ar banko sąskaitos buvo areštuotos, ar ne. Kiek pamena, įmonei buvo nemažai skolinga bendrovė (duomenys neskelbtini) Nežino, už kokį objektą, bet ši debitorinė skola tęsėsi iš anksčiau, ir tai turėjo įtakos įmonės finansinei padėčiai, apyvartinių lėšų trūkumui. Ji nežino ar (duomenys neskelbtini) laiku ir tinkamai atliko darbus pagal (duomenys neskelbtini) užsakymą, nes tai buvo ne jos laikotarpiu. Mano, kad buvo teisminiai ginčai.
UAB „O. V.“, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) girdėti pavadinimai, tačiau ar šios įmonės buvo (duomenys neskelbtini) verslo partneriai, nepamena. Nepamena tokių pirkėjų, kaip A. S., M. P..
2018 m. rugpjūčio 1 d. savo iniciatyva išėjo iš (duomenys neskelbtini)“. Visus savo laikotarpio vestus buhalterinės apskaitos dokumentus ir registrus pagal perdavimo aktą, kurį sudarė pati, perdavė direktoriui A. S.. Tačiau, kai šioje bendrovėje darbo pradžioje prisiėmė iš direktoriaus dokumentus, joks perdavimo aktas surašytas nebuvo. Direktoriui perdavė visus buhalterinės apskaitos duomenis. (2 t., b. l. 112-114)???
Liudytojas A. S., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad (duomenys neskelbtini) direktorius A. S.2016 m. pabaigoje įrengė vėdinimo sistemą bute ir jis A. S. sumokėjo aptartą sumą, kuri buvo nuo 2500 Eur iki 3000 Eur. A. S. prašė vėdinimo sistemos pirkimo dokumentų. Kadangi aptarė, kad jam reikalingas ir šildymo katilas su boileriu, A. S. sakė visus dokumentus išrašys po visų darbų.
2017 m. vasarą pagal A. S. žodinį pasiūlymą iš (duomenys neskelbtini) įsigijo elektrinį šildymo katilą oras-vanduo-oras su boileriu, kurį atvežė pats A. S.. 2017 m. vasarą ar rudenį, kai atvežė prekes, jis sumokėjo grynais pinigais (duomenys neskelbtini) vadovui A. S. 3400 Eur ir prašė atvežti pinigų sumokėjimo faktą patvirtinančius dokumentus, taip pat sąskaitas faktūras. A. S. pažadėjo, kad tai padarys sekančią dieną, nes tuo metu neturėjo su savimi dokumentų, tačiau nei kitą dieną, nei vėliau dokumentų nepateikė. (2 t., b. l. 129-131)
A. S. pateiktas el. susirašinėjimas su A. S. dėl dokumentų gavimo ir pasiūlymas dėl vėdinimo sistemos (2 t., b. l. 133,34).
Liudytojas M. P., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2017 m. A. S. pasiūlė šilumos siurblį, minėjo, jog siurblys kainuos virš 5000-6000 Eur. Su pajungimu A. S. paskaičiavo 7600 Eur sumą. Sumontavus šilumos siurblį, pas jį į namus atvyko pats A. S., atsivežė išrašytą sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), kitos sąskaitos faktūros nepamena, ar gavo. Šioje sąskaitoje buvo nurodyta 7600 Eurų suma. Su A. S. sutarė, kad jam dalį sumos sumokės grynais, t. y. 3632 Eur, šiai sumai jam išrašė pinigų priėmimo kvitą. Jokių kitų dokumentų negavo, nei sutarties, nei atskirai nurodytų darbų priėmimo akto. Likusią sumos dalį M. P. pervedė į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kuri buvo nurodyta ant sąskaitos faktūros, galimai 2018 m. sausio 12 d. Pavedimą atliko galimai iš savo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtyje nurodė sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)
Apie (duomenys neskelbtini) sužinojo tik tuomet, kai gavo iš A. S. sąskaitą faktūrą, ant kurios buvo užrašytas įmonės pavadinimas. A. S. buvo minėjęs, kad jis yra šios įmonės direktorius. (2 t., b. l. 143-146)
2020 m. lapkričio 12 d. Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad M. P.pateikė PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją bei pinigų priėmimo kvito kopiją (2 t., b. l. 147-150,151,152).
Pagal 2020 m. lapkričio 13 d. reikalavimą M. P. pateikė banko sąskaitos išrašą apie atsiskaitymą už šilumos siurblį (duomenys neskelbtini) 3968 Eur sumai (2 t., b. l. 153-154,155,156).?
Žemesnės instancijos teismas
Specialisto išvadoje dėl UAB „Komfora“ ūkinės - finansinės veiklos konstatuota, kad pagal tyrimo atlikimui pateiktus apskaitos dokumentus (duomenys neskelbtini) nesilaikė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų:
- 6 straipsnio 2 dalies „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, <...>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, t. y. laikotarpiu nuo 2017-06-01 iki 2017-11-30 neįtraukė į apskaitą ir nepagrindė apskaitos dokumentais 3400 Eur piniginių lėšų gavimo iš piliečio A. S.,
- 12 straipsnio 4 dalies ,,Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius“ t. y.: 1) laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. gruodžio 6 d. kasos knygoje neužregistravo grynųjų pinigų 3400 Eur gavimo ir kitų grynųjų pinigų judėjimo ūkinių operacijų, 2) laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. birželio 28 d. kasos knygoje neužregistravo grynųjų pinigų 41 286,69 Eur gavimo ir 49 902,06 Eur piniginių lėšų panaudojimo ūkinių operacijų, laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2019 m. birželio 28 d. ir kitų ūkinių operacijų neregistravo apskaitos registruose, 3) laikotarpiu nuo 2018-01-15 iki 2018-02-06 neužregistravo kasos knygoje 977,77 Eur piniginių lėšų gavimo,
- 19 straipsnio 1 dalies reikalavimų - ,,Apskaitos dokumentai <…> iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, 19 straipsnio 2 dalies reikalavimų, kurioje nurodyta - ,,Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“. Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. IX-2084 12 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, kad: „... privatūs juridiniai asmenys privalo: <...> 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai“. t. y. nenustatė dokumentų saugojimo tvarkos ir neišsaugojo apskaitos dokumentų, kuriais pagrindė 1746,79 Eur piniginių lėšų panaudojimą ir kuriuos užregistravo atskaitingo asmens direktoriaus A. S. avansinėse apyskaitose, apskaitos dokumentų, kuriais pagrindė kasos operacijas: 2017-12-07 pinigų priėmimą 1118,56 Eur iš (duomenys neskelbtini) ir pinigų išmokėjimą 2017-12-21 950 Eur atsiskaitymui su (duomenys neskelbtini) bei 2018-01-29 250 Eur darbo užmokesčio išmokėjimą ir 2 atvejais 2018-01-26 ir 2018-02-06 749,01 Eur išmokėjimą atsiskaitymui su ūkio subjektais.
Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklėje, kuri patvirtinta Lietuvos vyriausiojo archyvaro įsakymu Nr. V-100 Dėl bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo, nustatytas minimalus saugojimo terminas 10 metų. 10.15 punkte nurodyta ,,Ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai (... kasos pajamų ir išlaidų orderiai ...)“ .
Nesilaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių:
- 3 punkto ,,Pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį.“, t. y. kasos pajamų orderiais nepagrindė: 2017 m. 3400 Eur piniginių lėšų gavimo iš A. S.; 2018 m. 6 atvejais piniginių lėšų 8525 Eur priėmimą pagrindė pinigų priėmimo kvitais ir nepagrindė kasos pajamų orderiais, laikotarpiu nuo 2018-01-15 iki 2018-02-06 nepagrindė kasos pajamų orderiais 977,77 Eur piniginių lėšų gavimo,
- 16 punkto ,,Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą.“ t. y.: laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. gruodžio 6 d. kasos knygoje neužregistravo grynųjų pinigų ūkinių operacijų; laikotarpiu nuo 2018-01-15 iki 2018-02-06 neužregistravo kasos knygoje 977,77 Eur piniginių lėšų gavimo, laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. birželio 28 d. kasos knygoje neužregistravo grynųjų pinigų judėjimo ūkinių operacijų.
Pagal (duomenys neskelbtini) organizuojamą ir tvarkomą buhalterinę apskaitą dėl padarytų Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies ir 12 straipsnio 1 ir 4 dalių bei 19 straipsnio 1 ir 2 dalių nesilaikymo laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2019-06-28 negalima iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. (4 t., b. l. 33-53,54-67)
Specialisto paaiškinimų protokole užfiksuota, kad specialistė J. A. pateikė paaiškinimą dėl duotos specialisto išvados, t. y., kad išvados 13 lape pastraipoje ,,2018-01-29 užregistravo 250 Eur darbo užmokesčio išmokėjimą pagal kasos išlaidų orderį Nr. 43, tačiau kasos išlaidų orderio nepateikė, <...> Nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) neišsaugojo kasos išlaidų orderių Nr. 42, Nr. 46 ir Nr. 45 (4 priedas).“ yra padaryta techninė klaida. Nurodyta, kad nepateikė kasos išlaidų orderio Nr. 43 pagal kurį užregistravo 250 Eur darbo užmokesčio išmokėjimą, tačiau pastraipos pabaigoje apibendrinant nurodyta, kad neišsaugojo ,,kasos išlaidų orderių Nr. 42...“. Specialisto išvadoje pateikta nuoroda į 4 priedą, pagal kurį matyti, kad prie kasos išlaidų orderio Nr. 43 įrašyta pastaba - ,,dokumento nėra“. Specialisto išvadoje turi būti: ,,Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) neišsaugojo kasos išlaidų orderių Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)“. (4 t., b. l. 70-71)
BK 223 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už šių veikų padarymą: 1) buhalterinės apskaitos netvarkymą, 2) aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą, 3) buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimą, kai jos sukelia šiame BK straipsnyje numatytus padarinius. Aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų įstatymų bei norminių aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas. Kvalifikuojant veiką kaip aplaidų apskaitos tvarkymą, būtina nustatyti konkrečius teisės aktus, kurių nuostatas kaltininkas pažeidė, nes BK 223 straipsnio norma yra blanketinė, t. y. nukreipia į kitus norminius aktus. Tai neatsargus nusikaltimas, kurio sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė už jį kyla tik tuo atveju, kai yra nustatomi BK 223 straipsnio 1 dalyje nurodyti nusikalstami padariniai: negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Šie padariniai yra alternatyvūs – pakanka nustatyti bent vieną iš jų. Aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, o kilus abejonėms dėl jų pagrįstumo gali būti skiriama ekspertizė (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-305/2009, 2K-216/2011, 2K-157/2011). Šios nusikalstamos veikos objektas – buhalterinės apskaitos vedimo tvarka, papildomas – valstybės finansiniai interesai. Aplaidaus apskaitos tvarkymo dalykas yra apskaitos dokumentas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą (sąskaitos-faktūros, kasos čekiai ir pan.), ir apskaitos registras – apskaitos dokumentų pagrindu parengta ūkinių operacijų arba ūkinių įvykių suvestinė, kurioje apibendrinti jų duomenys (didžiosios knygos, žurnalai-orderiai, analitinės apskaitos knygelės ir pan.).
Pažymėtina, kad pagal aktualią teismų praktiką Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis sukonstruota taip, kad realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant tik to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, tai reiškia padarinių buvimą minėtų BK straipsnių prasme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-16/2014, 2K-180/2014, 2K-7-234-942/2015). Kvalifikuojant veiką pagal BK 223 straipsnio 1 dalį reikia patikrinti ir tai, ar būtent buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančių norminių aktų nevykdymas ar netinkamas vykdymas (pasireiškiantis, pavyzdžiui, aplaidžiu apskaitos tvarkymu) buvo tiesioginė padarinių kilimo sąlyga, t. y. turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-237-489/2015). Be to, Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnis reikalauja iš ūkio subjektų apskaitą tvarkyti taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams.
Išanalizavęs ir įvertinęs aukščiau išvardintų duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis A. S., būdamas (duomenys neskelbtini) vieninteliu akcininku ir direktoriumi, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“ bei 2 dalį, kurioje nurodyta, kad „Už apskaitos dokumentų išsaugojimą nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“, laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2019-06-28 būdamas atsakingas už (duomenys neskelbtini) apskaitos organizavimą ir buhalterinės apskaitos dokumentų išsaugojimą, Klaipėdos m., aplaidžiai tvarkė bendrovės apskaitą, pažeisdamas: 1) 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodyta, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, <...>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 4 dalį, kurioje nurodyta, kad ,,Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius“: laikotarpiu nuo 2017-06-01 iki 2017-11-30 neįtraukė į apskaitą ir nepagrindė apskaitos dokumentais 3400 Eur piniginių lėšų gavimo; laikotarpiu nuo 2017-05-01 iki 2017-12-06 kasos knygoje neužregistravo 3400 Eur gavimo ir kitų grynųjų pinigų judėjimo ūkinių operacijų; laikotarpiu nuo 2018-08-01 iki 2019-06-28 kasos knygoje neužregistravo grynųjų pinigų 41286,69 Eur gavimo ir 49902,06 Eur piniginių lėšų panaudojimo ūkinių operacijų, laikotarpiu nuo 2018-07-01 iki 2019-06-28 apskaitos registruose neregistravo ir kitų ūkinių operacijų, laikotarpiu nuo 2018-01-15 iki 2018-02-06 neužregistravo kasos knygoje 977,77 Eur piniginių lėšų gavimo; 2) pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 3 punktą, kuriame nurodyta, kad ,,Pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį.“, 16 punktą, kuriame nurodyta, kad ,,Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą.“: kasos pajamų orderiais nepagrindė: 2017 m. 3400 Eur piniginių lėšų gavimo iš A. S., 2018 m. 6 atvejais piniginių lėšų 8525 Eur priėmimą pagrindė pinigų priėmimo kvitais ir nepagrindė kasos pajamų orderiais, laikotarpiu nuo 2018-01-15 iki 2018-02-06 nepagrindė kasos pajamų orderiais 977,77 Eur piniginių lėšų gavimo, laikotarpiu nuo 2017-05-01 iki 2017-12-06 kasos knygoje neužregistravo grynųjų pinigų ūkinių operacijų, laikotarpiu nuo 2018-01-15 iki 2018-02-06 neužregistravo kasos knygoje 977,77 Eur piniginių lėšų gavimo, laikotarpiu nuo 2018-08-01 iki 2019-06-28 kasos knygoje neužregistravo grynųjų pinigų judėjimo ūkinių operacijų; 3) pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad ,,Apskaitos dokumentai <…> iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, 19 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodyta, kad ,,Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“ ir Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. IX-2084 12 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad: „... privatūs juridiniai asmenys privalo: <...> 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai“, o Lietuvos vyriausiojo archyvaro įsakymu Nr. V-100 Dėl bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo nustatytas minimalus saugojimo terminas -10 metų, kurio 10.15 punkte nurodyta ,,Ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai (... kasos pajamų ir išlaidų orderiai …)“ nenustatė dokumentų saugojimo tvarkos ir neišsaugojo apskaitos dokumentų, kuriais pagrindė 1746,79 Eur (2017 m. - 465,47 Eur, 2018 m. - 1281,32 Eur) piniginių lėšų panaudojimą ir kuriuos užregistravo atskaitingo asmens direktoriaus A. S. avansinėse apyskaitose, apskaitos dokumentų, kuriais pagrindė kasos operacijas: 2017-12-07 pinigų priėmimą 1118,56 Eur iš (duomenys neskelbtini) ir pinigų išmokėjimą 2017-12-21 950 Eur atsiskaitymui su (duomenys neskelbtini) bei 2018-01-29 2500 Eur darbo užmokesčio išmokėjimą ir 2 atvejais (2018-01-26 ir 2018-02-06) 749,01 Eur išmokėjimą atsiskaitymui su ūkio subjektais, todėl laikotarpyje nuo 2017-01-01 iki 2019-06-28 iš dalies negalima nustatyti (duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Tokia kaltinamojo veika tinkamai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 223 straipsnio 1 dalį.
Kaltinamojo A. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Už BK 223 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą yra numatyta galimybė bausti viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą ? padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas finansų sistemai, į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas taip pat atsižvelgia ir į kitus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – A. S. tokio pobūdžio nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, anksčiau nebuvo teistas, baustas administracinėmis nuobaudomis, dirba.
Atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, siekdamas įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertindamas tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus prokuroro siūlomą vieną iš švelnesnių BK 223 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų bausmės rūšių – baudą. Skirtinos bausmės dydis parenkamas didesnis nei sankcijoje numatytas minimalus baudos, skirtinos už nesunkų nusikaltimą, dydis (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas).
Kaltinamasis A. S. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla baigta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu. Baudai sumokėti, įvertinant turtinę kaltinamojo padėtį bei skirtinos bausmės dydį, teismas nustato didesnį nei du mėnesiai terminą.
Daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: dokumentai, saugomi Klaipėdos apskrities VPK Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdyboje, adresu Kauno g. 6, Klaipėda, paimti 2020 m. spalio 12 d. Reikalaujamų dokumentų paėmimo protokolu, ir dokumentai, paimti pagal 2020 m. gruodžio 30 d. Reikalaujamų dokumentų paėmimo protokolu, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, grąžintini bankroto administratorei R. J.; 3 vnt. CD laikmenų su jose esančia informacija (liudytojos E. K., A. A. apklausa bei SEB banko išrašai), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktinos saugoti prie baudžiamosios bylos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas,
nusprendžia:
A. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 60 MGL (3000 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. S. paskirti 40 MGL (2000 Eur) dydžio baudą.
Nustatyti, kad paskirtą baudą A. S. savanoriškai privalo sumokėti per 10 (dešimt) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą (kvitus, jeigu mokama keliais mokėjimais) būtina pristatyti į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų Dokumentų priėmimo poskyrį, esantį S. Daukanto g. 8, Klaipėdoje, I a., kabineto Nr. 102. Laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai.
Daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: dokumentus, saugomus Klaipėdos apskrities VPK Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdyboje, adresu Kauno g. 6, Klaipėda, paimtus 2020 m. spalio 12 d. Reikalaujamų dokumentų paėmimo protokolu, ir dokumentus, paimtus pagal 2020 m. gruodžio 30 d. Reikalaujamų dokumentų paėmimo protokolu, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, grąžinti bankroto administratorei R. J.; 3 vnt. CD laikmenų su jose esančia informacija (liudytojos E. K., A. A. apklausa bei SEB banko išrašai), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.
Išaiškinti A. S., kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.