- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-02-07
- Bylos Nr.
- e2-7332-1035/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02154-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Valerij Lauš
- Ieškovas
- G. R.
- Atsakovas
- UAB „V.“
- Trečiasis asmuo
- V. V., E. K.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valerij Lauš, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės G. R. ieškinio atsakovei UAB „V.“ dėl vienašalio sandorio pripažinimo niekiniu, tretieji asmenys – V. V., E. K., priėmimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei, prašydama pripažinti atsakovės konkliudentiniais veiksmais sudarytą 2012 m. kovo 27 d. vienašalį sandorį dėl bendrosios dalinės nuosavybės objekto – vienbučio namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), stogo konstrukcijos pertvarkymo į civilinės apyvartos objektą – nekilnojamąjį turtą negyvenamosios paskirties patalpą – neįrengtą pastogę, suformuojant atskiru nekilnojamojo turto objektu, niekiniu ir negaliojančiu, o suformavimą neteisėtu, kaip suformuotą nesilaikant įstatymo nustatytos tvarkos, ir taikyti restituciją.
Ieškinyje nurodyta, kad ieškovė 2004 m. gruodžio 8 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo 326/977 dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Sklypas) ir gyvenamąją patalpą – būtą su rūsiu tuo pačiu adresu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Butas), kuris yra pastate – gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Pastatas). Įsigijimo momentu Pastate, kaip nekilnojamojo turto objektai, buvo registruotos dvi patalpos, t. y. gyvenamoji – Butas (83,07 kv. m ploto) ir negyvenamoji (38,10 kv. m ploto), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau – Patalpa 2). Patalpos 2 tuometė savininkė neturėjo nuosavybės teisės į Sklypą ir šio savininkai nebuvo suteikę jai užstatymo teisės (superficies). Atsakovė 2011 m. gruodžio 2 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo Patalpą 2, neturėdama Sklypo bendraturčių sutikimo ją įsigyti. Šiuo sandoriu atsakovė įsigijo tik Patalpą 2 ir kartu su ieškove tapo Pastato bendro naudojimo objektų bendraturtė, inter alia (be kita ko) Pastato stogo konstrukcijos. Atsakovė 2012 m. kovo 27 d. pateikė VĮ Registrų centrui prašymą (toliau – ir Prašymas) dėl nekilnojamojo turto, t. y. negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau – Patalpa 1), kadastro duomenų registravimo Nekilnojamojo turto kadastre, tokiu būdu priimdama vienašalį sandorį dėl bendrosios dalinės nuosavybės objekto Pastato stogo konstrukcijos pertvarkymo į civilinės apyvartos objektą – nekilnojamąjį turtą, t. y. negyvenamosios paskirties Patalpą 1, ir sudarydama šį konkliudentiniais veiksmais, kai teikė Prašymą VĮ Registrų centrui. VĮ Registrų centras atsakovės Prašymu registravo Patalpos 14 kadastro duomenis Nekilnojamojo turto registre. Atsakovei neteisėtai įregistravus suformuotą naują nekilnojamojo turto objektą – Patalpą 1 (99,03 kv. m ploto), Pastate negyvenamųjų patalpų plotas tapo 131,13 kv. m, kai gyvenamųjų patalpų plotas liko 83,07 kv. m, todėl faktiškai Pastato paskirtis pasikeitė į negyvenamąjį pastatą. Nekilnojamojo turto kadastre padarius kadastro duomenų pakeitimus, Sklypo užstatymo intensyvumas tapo 0,37, todėl atsakovė neteisėtai sumažino Sklypo savininkams teisę į užstatymą (0,07 dalimi). Atsakovė nesikreipė į ieškovę ir jos nebuvo susitarusios dėl Pastato stogo konstrukcijos pertvarkymo į civilinės apyvartos objektą, suformuojant ją (stogo konstrukciją) atskiru nekilnojamojo turto objektu, be to, nesitarė, kad ji (stogo konstrukcija) bus pertvarkyta į negyvenamosios paskirties patalpas – neįrengtą pastogę. Pakeitus Pastato kadastro duomenis, faktiškai susidarė padėtis, kad Sklype didesniu plotu faktiškai naudojasi negyvenamosios paskirties Pastatas, todėl pažeidinėjama Sklypo paskirtis, pagal kurią Sklypas skirtas gyvenamosios paskirties pastatams. Atsakovė piktnaudžiavo savo civilinėmis teisėmis, 2012 m. kovo 27 d. sudarydama vienašalį sandorį konkliudentiniais veiksmais, kuris prieštarauja imperatyvioms teisės normoms, t. y. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.37 straipsnio 1 daliai, 4.75 straipsnio 1 daliai, 4.160 straipsnio 1 daliai, 4.253 straipsnio 1 daliai, 4.255 straipsnio 1 daliai, STR 1.01.09:2003 6.1 punktui, STR 1.12.08:2010 17, 20.7 ir 21 punktams, Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 19, 107.2 punktams, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 18, 24, 32.2.6 punktams, tuo trukdydama ieškovei disponuoti jai priklausančiu turtu – Sklypu ir Butu savo nuožiūra, todėl šis sandoris pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį yra niekinis ir negaliojantis.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinį atsisakytina priimti.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 137 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.
Iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovė atsakovės VĮ Registrų centrui pateiktą Prašymą laiko vienašaliu sandoriu. Pažymėtina, kad aptariamu atveju pačiu Prašymu nėra sukuriamos, pakeičiamos arba panaikinamos civilinės teisės ir pareigos (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Kitaip tariant, atsakovės Prašymas savaime nepertvarkė, kaip teigia ieškovė, bendrosios dalinės nuosavybės objekto – Pastato stogo konstrukcijų į civilinės apyvartos objektą – nekilnojamąją turtą (negyvenamosios paskirties Patalpą 1 – neįrengtą pastogę). Ieškoves nurodytas teisines pasekmes, t. y. Pastato stogo konstrukcijų pakeitimą į Patalpą 1, sukūrė šio pakeitimo teisinė registracija Nekilnojamojo turto kadastre. Darytina išvada, kad ieškovė nagrinėjamu atveju iš esmės ginčija Nekilnojamojo turto kadastro duomenis, kuriais suformuota, kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, Patalpa 1, pertvarkius Pastato stogo konstrukciją. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš esmės analogiškas ginčas jau yra išnagrinėtas teisme.
Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-769-790/2013 pagal ieškovų G. R. ir L. R. ieškinį atsakovėms UAB „V.“, R. Č., VĮ „R.“, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl užstatymo teisės neturėjimo, sutarties pripažinimo negaliojančia, atskiro nekilnojamojo turto objekto kadastro duomenų panaikinimo, rašytinio pritarimo statinių projektui pripažinimo negaliojančiu ir savavališkų statybos padarinių pašalinimo bei pagal atsakovės UAB „V.“ priešieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, tretieji asmenys – notarė S. K., V. V., E. K., UADBB „P.“ ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija. Vienas iš ieškovų reikalavimų buvo panaikinti Nekilnojamojo turto kadastro duomenis, kuriais suformuota kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas negyvenamoji patalpa – neįrengta pastogė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atidalijant iš įregistruoto bendrosios nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo daikto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis – stogo konstrukcija, adresu (duomenys neskelbtini), ir Nekilnojamojo turto registre panaikinti 314/1000 dalies negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją atsakovo UAB „V.“ vardu. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gegužės 7 d. sprendimu bylos dalį dėl ieškinio reikalavimo pripažinti atsakovus R. Č. ir UAB „V.“ neturinčius užstatymo teisės „superficies“ nutraukė; ieškinį ir priešieškinį atmetė.
Vilniaus miesto apylinkės teismas minėtu sprendimu atmesdamas ieškinio reikalavimą panaikinti Nekilnojamojo turto kadastro duomenis, kuriais suformuota kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas negyvenamoji patalpa – neįrengta pastogė, ir Nekilnojamojo turto registre panaikinti 314/100 dalies negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją atsakovo UAB „V.“ vardu, nustatė, kad pastatas – gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra pastatytas 1911 m., yra su šlaitiniu stogu. Tarp pirmo aukšto perdangos, galinių namo sienų ir stogo yra tam tikra erdvė – neįrengta pastogė, kuri atitinka Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje pateiktą patalpos apibrėžimą, priešingų įrodymų ieškovai nepateikė. Tai, kad pastatas registruotas kaip vieno aukšto nereiškia, kaip tvirtina ieškovai, kad jame nėra pastogės. Aplinkos ministro 1999-09-30 įsakymu Nr. 310 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.14.01:1999 „Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka“ 7 punkte numatyta, kad pastogės patalpos prie pastato aukštų skaičiaus nepriskaičiuojamos. Remiantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punktu nekilnojamojo turto kadastro objektais laikomi nekilnojamieji daiktai – patalpos, šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatytais būdais suformuotos kaip atskiras nekilnojamasis daiktas. Vadovaujantis įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktu nekilnojamieji daiktai formuojami suformuojant naują nekilnojamąjį daiktą. Šio straipsnio 3 dalis numato, kad statiniai formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju pastatas – gyvenamasis namas, kuriame tarp pirmo aukšto perdangos, galinių namo sienų ir stogo yra patalpa, buvo suformuotas statybos būdu 1911 m., nėra ginčo dėl to, kad pastatas pastatytas teisėtai. Vilniaus miesto apylinkės teismas minėtame sprendime taip pat pažymėjo, kad ginčijamų atsakovo veiksmų metu galiojusio Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 5 dalies 3 punktas numatė, kad bendrojo naudojimo patalpos – daugiabučio namo laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, jei jos nuosavybės teise nepriklauso atskiriems patalpų savininkams ar tretiesiems asmenims. Pagal ginčo patalpų (palėpės) pobūdį teismas vertino, kad įregistruota palėpė yra bendro naudojimo, nes ji nebuvo priskirta atskiriems savininkams ir neturi tiesioginio funkcinio ryšio su atskirų savininkų patalpomis. Todėl atsakovas pagrįstai ginčo patalpas vertino kaip priklausančias bendrąja daline nuosavybe name esančių patalpų savininkams ir pagrįstai ir teisėtai, remiantis CK 4.82 straipsnio 5 dalies norma, įregistravo atsakovo nuosavybės teisę į atitinkamą palėpės dalį.
Vilniaus apygardos teismas 2014 m. vasario 26 d. nutartimi (civilinės bylos Nr. 2A-154-104/2014) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 7 d. sprendimo dalį dėl ieškovų G. R. ir L. R. ieškinio atsakovams UAB „V.“, R. Č., VĮ „R.“, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl užstatymo teisės neturėjimo, sutarties pripažinimo negaliojančia, atskiro nekilnojamojo turto objekto kadastro duomenų panaikinimo, rašytinio pritarimo statinių projektui pripažinimo negaliojančiu ir savavališkų statybos padarinių pašalinimo atmetimo paliko nepakeistą, o sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovo UAB „V.“ priešieškinis dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, panaikino ir šią bylos dalį grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl atskiro nekilnojamojo turto objekto kadastro duomenų panaikinimo yra teisėta ir pagrįsta. Pažymėjo, kad atsakovui UAB „V.“ palėpės dalis priklauso pagal įstatymą, t. y. CK 4.82 str. ir Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 str., todėl pateikti VĮ „R.“ viešojo administravimo subjekto sprendimo suformuoti nekilnojamąjį daiktą atsakovas neprivalėjo; atsakovo UAB „V.“ nuosavybė į neįrengtą pastogę kyla iš negyvenamosios patalpos pirkimo pardavimo sutarties, būtent sutarties pagrindu atsakovui atsirado teisę įregistruoti nuosavybės teisę į savo dalį, todėl pačios patalpos teisinis įforminimas ir buvo atliktas po sandorio; pirmosios instancijos teismas iš pateiktų į bylą dokumentų teisingai nustatė, kad nekilnojamojo turto objektas – neįrengta pastogė buvo suformuota paties pastato statybos metu, t. y. 1911 m. statybos būdu.
Taigi, įvertinus išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-769-790/2013 tarp tų pačių šalių jau išspręsto ginčo pobūdį ir teismų nustatytas faktines aplinkybes bei pateiktus motyvus, darytina išvada, kad ieškovė nagrinėjamu atveju kreipėsi į teismą iš esmės dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Pažymėtina, kad ieškovės nagrinėjamu atveju pasirinktas ieškinio dalyko kitoks suformulavimas, atsižvelgiant į teismo jau nurodytas aplinkybes (t. y. kad ieškovės tikslas yra panaikinti Patalpos 1 teisinę registraciją, nelaikytinas nauju (kitokiu) ieškinio dalyku, lyginant su civilinėje byloje Nr. 2-769-790/2013 pareikšto ieškinio dalyku.
Darydamas išvadą dėl atsisakymo priimti ieškovės ieškinį teismas papildomai atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovės ir atsakovės ginčas dėl Patalpos 1 (neįrengtos pastogės) kitais teisiniais aspektais šiuo metu nagrinėjamas dviejose civilinėse byloje. Pirma byla – tai jau minėta bylos dalis, kuri Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 26 d. nutartimi grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (civilinės bylos Nr. 2-297-808/2017). Joje UAB „V.“, patikslinusi priešieškinio reikalavimus, prašo atidalinti bendraturčiams priklausančias dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje į Patalpą 1 (neįrengtą pastogę), padalinant ją natūra ar paskiriant bendraturčių nuosavybėn atitinkamą dalį pagal palėpės atidalinimo projektinį pasiūlymą 2015 m. sausio 5 d. Antra byla – tai civilinė byla Nr. e2-944-1012/2018 pagal G. R. ieškinį UAB „V.“, kuriuo G. R. prašo pripažinti jos teisę be UAB „V.“ sutikimo pateikti prašymą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui dėl projektinių pasiūlymo užduoties ir specialiųjų architektūros reikalavimų gavimo dėl pastato adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos-griovimo pertvarkant jį iš I aukšto gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastato (namas) į I aukšto negyvenamąjį pastatą, nugriaunat G. R. nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas – butą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 686/1000 dalį negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal pateiktą architekto A. B. schemą. Pastaroji byla Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 19 d. nutartimi yra sustabdyta iki bus priimtas ir įsiteisės galutinis teismo sprendimas (nutartis) civilinėje byloje Nr. 2-297-808/2017. Šios aplinkybės sudaro pagrindą kelti klausimą, ar ieškovė nagrinėjamu atveju tinkamai naudojasi savo teise kreiptis į teismą teisminės gynybos (CPK 5 straipsnio 1 dalis), t. y. teismas įžvelgia ieškovės veiksmuose piktnaudžiavimo šia teise požymius. Be abejo, šioje proceso stadijoje teismas neturi pagrindo daryti kategoriškos išvados šiuo klausimu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 290–291 straipsniais,
nutaria:
atsisakyti priimti ieškovės G. R. ieškinį atsakovei UAB „V.“, kuriuo prašoma pripažinti atsakovės konkliudentiniais veiksmais sudarytą 2012 m. kovo 27 d. vienašalį sandorį dėl bendrosios dalinės nuosavybės objekto – vienbučio namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), stogo konstrukcijos pertvarkymo į civilinės apyvartos objektą – nekilnojamąjį turtą negyvenamosios paskirties patalpą – neįrengtą pastogę, suformuojant atskiru nekilnojamojo turto objektu, niekiniu ir negaliojančiu, o suformavimą neteisėtu, kaip suformuotą nesilaikant įstatymo nustatytos tvarkos, ir taikyti restituciją.
Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.