- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-03-24
- Bylos Nr.
- 2-98-341/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02237-2014-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- M. B.
- Atsakovas
- D. V., D. G. D., J. D., L. Š., K. Š.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus
- Advokatai
- Vitalijus Burinskis, Janas Zavadskis
- Kategorijos
- 22.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas M. R. Žukas, sekretoriaujant Almai Buinovskienei, vertėjaujant G. T.,
dalyvaujant ieškovui M. B. (M. B.), jo atstovui advokatui Vitalijui Burinskiui (Vitalij Burinskij),
dalyvaujant atsakovams D. V., D. G. D., J. D., jų atstovui advokato padėjėjui Janui Zavadskiui (Jan Zavadski),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. B. ieškinį atsakovams D. V., D. G. D., J. D., L. Š. (L. Š.) bei K. Š. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo, pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo; tretieji asmenys - Vilniaus m. 37-ojo notarų biuro notarė S. K., Vilniaus m. 22-ojo notarų biuro notarė J. S.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu (b.l. 56-61), kuriuo prašo 1) pripažinti nekilnojamojo daikto - garažo (bokso), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)., Rudaminos sen., Vilniaus r., pirkimo-pardavimo sutartį (notaro registro Nr. JS-10153) sudarytą 2013-09-04 tarp atsakovų D. V. bei D. G. D. ir J. D., negaliojančia nuo jos sudarymo momento; 2) taikyti restituciją grąžinant garažą (boksą), kurio unikalus Nr. duomenys neskelbtini), D. V. nuosavybėn; 3) iš dalies pripažinti negaliojančia 2006-01-12 garažo (bokso), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) Rudaminos sen., Vilniaus r., pirkimo-pardavimo sutartį (notaro registro NR. SK-463), sudarytą tarp atsakovų D. V. ir L. Š. bei K. Š.; 4) taikyti vienašalę restituciją, grąžinant garažą (boksą), esantį (duomenys neskelbtini) Rudaminos sen., Vilniaus raj. atsakovų L. Š. ir K. Š. nuosavybėn; 5) perkelti ieškovui M. B. pirkėjo teises ir pareigas pagal 2006-01-12 nekilnojamojo daikto - garažo (bokso), esančio (duomenys neskelbtini) Rudaminos sen., Vilniaus raj., pirkimo-pardavimo sutartį (notaro registro Nr. SK-463); 6) priteisti iš ieškovo atsakovų naudai visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad 2000 metais susipažino su atsakove D. V., kartu gyveno bei vedė bendrą ūkį, o 2006-04-22 susituokė Rudaminos bažnyčioje, tačiau santuoka nebuvo įtraukta į apskaitą M. Š. šeimyninį gyvenimą gyveno 13 metų, kartu įsigijo bendrų namų apyvokos daiktų, atliko ūkio darbus, remontavo gyvenamąsias patalpas, rūpinosi vienas kitu ir pan. 2005 metais ieškovas nusprendė įsigyti garažą, esantį (duomenys neskelbtini) Rudaminos sen., Vilniaus r.; su garažo pardavėju, t.y. atsakovu L. Š., susitarė, kad garažą įsigis už 7500 Lt sumą; pardavėjui iš savo asmeninių lėšų, kurias buvo susitaupęs iki susipažinimo su atsakove, sumokėjo 2000 Lt avansą. Ieškovas D. V. paprašė nuvykti pas notarą, kad jo vardu būtų parengta garažo (bokso) pirkimo-pardavimo sutartis, paprašė perduoti 5500 Lt atsakovui L. Š., o kai bus parengta sutartis, jam paskambinti, kad galėtų atvažiuoti pasirašyti sutartį. Atsakovė jam paaiškinusi, kad ieškovo dalyvavimas pasirašant pirkimo-pardavimo sutartį buvo nereikalingas. Ieškovas pasitikėjo atsakove D. V., kadangi buvo įsitikinęs, kad vienas kito atžvilgiu turi sutuoktinio teises ir pareigas, numatytas LR CK, ir neįtarė, kad atsakovė pirkimo-pardavimo sutartį sudarė savo vardu. Ieškinyje nurodyta, kad D. V. atsakovams L. Š. ir K. Š. pateikė aplinkybes, kad garažo pirkimo pardavimo sutartis sudaroma ieškovo naudai ir jo interesais bei ginčo objektas įgyjamas ieškovo asmeninėn nuosavybėn, o pati tuo metu nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį įformino savo vardu, kaip asmeninę nuosavybę, todėl mano, jog sandoris turi būti iš dalies pripažintas negaliojančiu, kaip sudarytas dėl apgaulės (CK 1.91 str.), o pritaikius vienašalę restituciją, ieškovui M. B. perkeliamos pirkėjo teisės ir pareigos pagal 2006-01-12 sutartį. Taip pat nurodė, kad ieškovas įsigytu garažu naudojosi, kaip savo asmenine nuosavybe, turėjo raktus, laikė asmeninius daiktus. 2012 metais pablogėjus šalių santykiams ir prasidėjus teisminiams ginčams dėl turto dalybų bei kompensacijų priteisimo, atsakovė D. V. garažą 2013-09-04 pardavė savo dukrai D. G. D. bei pastarosios sutuoktiniui J. D.. Mano, kad tai susitarimas sudaryti tariamą sandorį, kuriuo nebuvo ketinama sukurti jokių teisinių pasekmių šalims, o pagrindinis sandorio sudarymo tikslas - apsunkti ieškovui galimybę išsireikalauti daiktą iš svetimo valdymo. Teigia, kad esamam ginčui išspręsti turi būti laikomos CK 1.86 str. 1 d., 1.91 str. 1 d. ir 2 d. nuostatos.
Atsiliepimas
A. D. V., D. G. D., J. D. atsiliepime į ieškinį (b.l. 74-79) nurodė, kad su ieškiniu ir jame nurodytomis aplinkybėmis visiškai nesutinka, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas bei ieškovui skirti 10000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis pareiškiant nepagrįstą ieškinį. Paaiškino, kad 2005 metų žiemą atsakovės D. V. dukters J. V., tuo metu gyvenančios kartu, automobilis, esant šalčiui pradėjo neužsivesti, todėl sužinojusi apie šalia parduodamą garažą, atsakovė susitiko su pardavėjais L. ir K. Š., susitarė, kad garažą nusipirks po švenčių už 7000 Lt. Pardavėjai įsipareigojo surasti notarų biurą, ir 2006 metų pradžioje pranešė, kad sandoris įvyks 2006-01-12; tą dieną jie paėmė D. V. iš darbovietės ir nuvažiavo pas notarą. Teigia, kad ieškovas žinojo apie garažo pirkimo-pardavimo sandorio sudarymą, tačiau neišreiškė noro prisidėti prie garažo pirkimo pinigais bei noro būti jo bendrasavininku. D. V., nesutikdama su ieškovo ieškiniu nurodė, kad ieškovas niekada nesitarė su atsakovais L. ir K. Š. dėl garažo įsigijimo savo asmeninėn nuosavybėn; garažo įsigijimo metu ieškovas neturėjo poreikio įsigyti garažą, nes turėjo garažą Skaidiškių kaime, taip pat neturėjo asmeninių lėšų jo įsigijimui; atsakovės teigimu, jis neprašė jos vykti pas notarą su prašymu parengti pirkimo-pardavimo sutartį ieškovo vardu. Atkreipė dėmesį, kad iš sutarties matyti, jog už garažą buvo sumokėta ne 7500 Lt, o 7000 Lt, ir kad nebuvo mokamas avansinis mokėjimas. 2013-10-14 pateikdamas Vilniaus rajono apylinkės teismui ieškinį D. V. dėl teisės į bendrąją dalinę nuosavybę pripažinimo ir piniginės kompensacijos ieškinyje ieškovas nenurodė, kad turi pretenzijas dėl minimo garažo, tuo sutikdamas su jo priklausomybe atsakovei. Teigia, kad ieškovo nesąžiningumą įrodo, jo pradiniame ieškinyje klaidingai nurodytos datos; be to, ieškovas nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, kodėl jis pats negalėjo dalyvauti sutarties rengimo ir pasirašymo metu, ir neįrodė, kad D. V. garažą savo asmeninėn nuosavybėn įgijo apgaulės būdu.
Dėl 2013-09-04 sutarties, atsakovai atsiliepime paaiškino, jog 2008 metais J. V. persikrausčius gyventi į kitą vietą, minėtas garažas D. V. tapo nereikalingas, todėl po to kai ieškovas 2013 m. rugpjūčio mėn., pasiėmęs visas D. V. santaupas, išėjo iš namų, atsakovė likusi be lėšų, minėtą garažą pardavė dukrai D.G. D.. Atsakovai nurodo, kad garažu D. V. leidimu ieškovas pradėjo naudotis nuo 2008 metų, o aplinkybę, kad nuo 2013-09-04 garažo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo juo naudojasi, prižiūri, bei rūpinasi D.G. D. su savo vyru, grindžia tuo, jog D.G. D. kreipėsi į Vilniaus r. PK dėl garažo spynų sugadinimo, mokėjo už garažo spynų pakeitimą, o J. D. – mokesčius už garažą, t.y. sutartį faktiškai įvykdė.
Trečiasis asmuo Vilniaus m. 22-ojo notarų biuro notarė J. S. atsiliepime į ieškinį (b.l.131-132) nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nes 2013-09-04 garažo (bokso), esančio Gamyklos g. 40A-18, Rudaminos k., Vilniaus r. sav., pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta laikantis visų teisės aktų reikalavimų. Paaiškino, kad atsižvelginat į tai, kad garažas buvo įgytas iki D. V. ir M. B. santuokos, ir į tai, kad ieškovo ir atsakovės bažnytinė santuoka nebuvo įregistruota CMS, apie ją nebuvo įrašų ir Gyventojų registro tarnybos duomenų bazėje, sudarant minėtą garažo pirkimo-pardavimo sutartį, apie ieškovą jokių duomenų nebuvo ir jo sutikimas nebuvo reikalingas. Mano, kad sandorį pripažinti negaliojančiu nėra jokio pagrindo; dėl ieškinio palieka spręsti teismo nuožiūra.
Trečiasis asmuo Vilniaus m. 37-ojo notarų biuro notarė S. K. atsiliepime į ieškinį (b.l. 134-139) nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka, nes Vilniaus miesto 37-ame notaro biure 2006-01-12 nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta ir patvirtinta įstatymų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į šalių norą sukurti būtent tokius teisinius santykius, kaip išdėstyta sutartyje. Paaiškino, kad sutarties šalys aiškiai išreiškė savo ketinimus parduoti ir nupirkti daiktą, susitarė dėl esminių sutarties sąlygų, pardavėjai pateikė visus nuosavybės teisę į parduodamą garažą patvirtinančius dokumentus, o pirkėja D. V. teisėtai įsigijo garažą, sumokėdama pardavėjams sutartą kainą sandorio metu. Pirkėja D. V. kito asmens įgaliojimo nepateikė, jokie ketinimai sudaryti sandorį kito asmens vardu nebuvo paviešinti, todėl, notarės teigimu, pirkimo-pardavimo sutartis ieškovo M. B. vardu negalėjo būti sudaryta. Apie pardavėjų ketinimą ar susitarimą parduoti daiktą ieškovui M. B., apie avansinius mokėjimus taip pat nebuvo minima. Pirkimo-pardavimo sandorį pasirašė jį sudarę asmenys, t.y. L. Š., K. Š. ir D. V.. taip pat paaiškino, kad pagal notarų praktiką bei tuo metu galiojančias Nekilnojamojo turto nuostatas, sudarant perleidimo sandorį, pirkėjo nuosavybės teisinis režimas nebuvo nustatomas - ar pardavėjui daiktas priklauso asmeninės ar bendrosios jungtinės nuosavybės teise, notaras nustatydavo tik perleidžiant daiktą.
Ieškovas M. B. 2015-01-15 bei 2015-03-04 teismo posėdžiuose ieškinį palaikė, papildomai paaiškino, kad buvo numatęs pirkti naują mašiną; 2005 m. spalio pabaigoje su L. Š. susitarė pirkti garažą už 7500 Lt ir davė 2000 Lt avansą, gavo raktus ir pradėjo garažo remontą. Susitarimo metu atsakovė nedalyvavo. Kadangi pats neturėjo laiko - daug dirbo, remontavo garažą - pirkimo dieną atsakovei davė 5500 Lt bei savo pasą, manė, kad sandoris įformintas jo vardu. Paskutiniame teismo posėdyje nurodė, kad nevažiavo pas notarą, nes dirbo darbe. 2006 m. kovo mėn. nusipirko naują mašiną ir pastatė į įrengtą garažą su pirtimi, mikro gręžiniu ir kt. Kadangi nebuvo kur laikyti Passato, nusipirko kitą garažą. Mokėjo už abu garažus - dirbo pagal patentą, uždirbo daug pinigų. Kai susipyko su atsakove D. V. 2013 m. sužinojo, kad garažas ne jo vardu. Mokėjo mokesčius už abu garažus. Teigė, jog J. A. gyveno jo bute, visai kitame kaime nuo 2005 m. Niekada niekas kitas neturėjo raktų nuo ginčo garažo ir ten nestatė savo mašinos. Iki garažo įsigijimo yra sudaręs kitų nekilnojamojo turto sandorių, tačiau dėl nedidelės sumos, manė, kad su jo pasu leis sudaryti sutartį. Patvirtino, jog Skaidiškėse 2006 m. neoficialiai turėjo metalinį garažą.
Šalies argumentai
Ieškovo atstovas prašė tenkinti ieškinį, patikslino, kad trečio reikalavimo formuluotė – „iš dalies“ reiškia, kad ieškovas neneigia, jog sutartį ketinta sudaryti, bet įrodinėja, kad pirkėjas buvo būtent ieškovas, t.y. prašoma perkelti pirkėjo teises ir pareigas ieškovui. Teigia, jog ieškinys įrodytas. Atkreipė dėmesį, jog atsakovas L. Š., kuris pardavinėjo garažą, pripažino ieškinį, taip pat ieškinys įrodytas liudytojų parodymais.
A. D. V. teismo posėdžiuose patvirtino, kad būtent ji susitarė su L. Š. dėl garažo perrašymo pas notarą, susitariant dalyvavo Marjanas; atsakovė sakiusi, kad garažą perka sau ir dukrai. Neigia, kad ieškovas jai davė savo pasą, nes savo paso jis niekada niekam neduodavo. Pripažįsta, kad ieškovas garaže statė mašiną, juo naudojosi, kai jos dukra nesinaudojo, t.y. vasarą. Nurodė, kad ieškovas niekada nereiškė pretenzijų, kad garažas jos vardu.
Atsiliepimas
A. D. G. D. teismo posėdžiuose palaikė atsiliepime nurodytas aplinkybes, papildomai paaiškino, kad ieškovas pretenzijų dėl garažo pardavimo jiems neturėjo, bet neatidavė raktų dėl garaže laikomų daiktų; buvo kviesta policija, firma, atidarytas garažas, užfiksuoti daiktai. Teigia su vyru benaudojanti garažu, už jį moka; daiktų nelaiko, nes bijo. Nurodė, jog mama nusprendė parduoti garažą, nes nori gauti kompensaciją už šildymą; sesei garažas nereikalingas. Nurodė, kad ieškovas su D. V. antrą garažą nusipirko būdami santuokoje, nes buvo nusipirkę automobilį I. I. garažu buvo leista naudotis, kai sesuo ištekėjo ir išėjo gyventi į Skaidiškes, iki tol sesuo Jolanta gyveno kartu.
A. J. D. teismo posėdžiuose palaikė sutuoktinės išdėstytas aplinkybes, papildomai paaiškino, kad garažas jam reikalingas medžiagų sandėliavimui; mašinos statymui. Jis dabar dar tuščias.
Atsiliepimas
Atsakovų D. V., D.G. D. ir J. D. atstovas teismo posėdyje nurodė, jog ieškovas neįrodė ieškinio, paaiškinimą, kad ieškovas nevažiavo pas notarą, nes skubėjo daryti remontą tame garaže, nors mašiną nusipirko po 3 mėn., laiko nelogišku, be to, vėliau nusipirko kitą garažą. Atkreipė dėmesį, jog už notaro paslaugas mokėta 79 Lt, o ne 500 Lt, todėl ieškovo versiją, kad susitarta dėl 7500 Lt kainos, laiko nepasitvirtinusia. Kad būtent atsakovė mokėjo mokesčius ir dalyvavo susirinkimuose, grindžia bendrijos pažyma, ir būtent dėl to liudytojus laiko nesąžiningais.
A. L. Š. 2015-01-15 teismo posėdyje paaiškino, kad 2005 m. visi žinojo, kad jis parduoda garažą. M. B., kurį pažįsta apie 30 metų, paskambino, kad nori pirkti, atvažiavo rudenį, jam davė raktus. Iš Marjano paėmė 2000 Lt avansą apie 3-4-5 mėn. iki įforminimo; jis ilgai darė remontą garaže, ilgai jo nepirko, dėl ko ketino kreiptis į teismą. Garažą buvo matęs tiek ieškovas, tiek D. V.. Likusius 5000 Lt pinigus pas notarą sumokėjo D. V., pinigus paėmė K. Š.. Kam pirko garažą – nežino; suprato, kad ieškovas garažą perka sau, nes D. V. neturi mašinos. Pardavė garažą už tiek, kiek parašyta dokumentuose – už 7000 Lt.
A. L. Š., K. Š., tretieji asmenys Vilniaus m. 37-ojo notarų biuro notarė S. K., Vilniaus m. 22-ojo notarų biuro notarė J. S. apie teismo posėdį žino, byla nagrinėjama nurodytiems asmenims nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Byloje nustatyta, kad 2006-01-12 atsakovai L. Š. ir K. Š. (pardavėjas) bei atsakovė D. V. (pirkėjas) pasirašė Nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį (registro Nr. K-463), kuria pardavėjas pardavė, o pirkėjas nupirko garažą (boksą) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), bokso Nr. 18 (1 t., b.l. 41-43). Atsakovės nuosavybės teisės į šį turtą nekilnojamojo turto registre įregistruotos nuo 2006-03-20 (1 t., b.l. 28). 2013-09-04 Pirkimo – pardavimo sutartimi D. V. pardavė minėtą garažą atsakovams D. G. D. su sutuoktiniu J. D. (1 t., b.l. 47-52).
Ieškovas nurodo, kad 2005 metų spalio mėnesį būtent jis tarėsi su pardavėju L. Š. dėl garažo įsigijimo, sumokėjo jam 2000 Lt avansą, o sandorio pasirašymo dieną, pasitikėdamas D. V., su kuria nuo 2000 m. kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį, perdavė jai savo asmenines lėšas ir paprašė nuvykti pas notarą sutarties parengimui, tačiau atsakovė D. V., pasinaudojusi apgaule, sutartį įformino savo vardu. Teigia, kad sandoris turi būti pripažintas negaliojančiu CK 1.91 str. pagrindu.
CK 1.91 str. 1 d. numato, kad dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo arba dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi sudarytas sandoris, taip pat sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis, gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį.
Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo ne dėl teisinio rezultato, kurio siekė pirkimo-pardavimo sutarties šalys; jos pripažįsta pirkimo–pardavimo teisinius santykius, tačiau esminis ginčas yra dėl sutarties šalies, pirkėju pirmojoje sutartyje nurodyto asmens, atitikimo tikrajam šio teisinio santykio subjektui. Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pažymėta, kad sandoris, sudarytas ne su tikrąja sandorio šalimi, bet su jos statytiniu, yra apsimestinis.Tokį sandorį sudariusių šalių valia, išreikšta išorine forma, neatitinka šalių tikrųjų ketinimų, nes jo sudarymo metu buvo ketinimas sudaryti sandorį, pridengiantį tikrąją sandorio šalį. Teisės ir pareigos pagal tokį sandorį atsiranda kitam asmeniui – tikrajai sandorio šaliai (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001-12-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1351/2001; 2002-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2002; 2006-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-653/2006; 2009-06-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228//2009; kt.). (...) Teismas, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193 straipsnis), turi aiškintis tikruosius sandorio šalių ketinimus, tikslus, atsižvelgti į sandorio sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykius, kitas svarbias aplinkybes, kurios padėtų nustatyti, ar sandorį sudariusių šalių valia iš tikrųjų atitiko jų valios išorinę išraišką, ar buvo siekiama kitų tikslų, kurių sandoryje užfiksuota šalių valia neatitinka, o priešingai – juos pridengia. Sprendžiant klausimą dėl pirkimo–pardavimo sutarties apsimestinumo dėl subjekto, svarbu nustatyti, ar asmuo, sudaręs sutartį, iš tikrųjų ketino įgyti iš jos kylančias teises ir pareigas, ar jomis naudojosi ir jas vykdė, ar, priešingai, tik formaliai pasirašė sutartį kaip jos šalis, tačiau iš tikrųjų neketino įgyti ir neįgijo nei teisių, nei pareigų, o jas įgijo kitas asmuo, kuris jomis iš tikrųjų naudojosi (Lietuvos A. T. 2011-01-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2011; 2015-01-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2015).
Nagrinėjamu atveju, ieškinyje nurodyta, kad atsakovė D. V. atsakovams L. Š. ir K. Š. pateikė aplinkybes, kad garažo pirkimo pardavimo sutartis sudaroma ieškovo naudai ir jo interesais bei ginčo objektas įgyjamas ieškovo asmeninėn nuosavybėn, tačiau pažymėtina, kad ginčo sutartyje, kurią garažo pardavėjai pasirašė ir gavo sutarties egzempliorių, aiškiai nurodytas garažo pirkėjas – D. V.; duomenys, kad ji veikė kaip M. B. atstovė, ar kad turtas įgyjamas ieškovo vardu, ir juolab, ieškovo asmeninės nuosavybės teise, nenurodyti. Sutartį tvirtinusi notarė S. K. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad sandorio metu sutarties prasmė bei pasekmės šalims buvo išaiškintos, sutarties tekstas išverstas į šalims suprantamą rusų kalbą, įsitikinta, jog šalys pageidauja sudaryti būtent tokį sandorį ir būtent tokiomis sąlygomis, įsitikinta, jog šalys iš tiesų suprato savo atliekamų veiksmų prasmę ir priėmė valingą sprendimą juos atlikti. Taip pat notarė nurodė, kad apie pardavėjų ketinimą ar susitarimą parduoti daiktą būtent ieškovui M. B. nebuvo minima. Be to, turto pardavėjai dėl sandorio nereiškia jokių pretenzijų, atsakovas L. Š. teisme paaiškino, kad būtent D. V. pasiūlė jiems surasti notarą, jie kartu nuvyko bei pasirašė sutartį, notarui aplinkybių, kad sutartis turi būti sudaroma ieškovo naudai ar jo vardu nenurodė, todėl nėra pagrindo teigti, kad apgaulė buvo panaudota kitos sandorio šalies, t.y. pardavėjų, atžvilgiu.
Teismo vertinimu, ieškovas neįrodė ir apgaulės jo paties atžvilgiu. Visų pirma, ieškovas nenurodė, kokiais konkrečiai veiksmais atsakovė D. V. jį apgavo – jis neneigia, jog žinojo, kad atsakovė su garažo pardavėjais vyko pas notarą dėl garažo perleidimo, o jo nurodyti argumentai, kad D. V. turėjo nuvykti tik sutarties parengimui bei pinigų perdavimui, kelia abejonių. Ieškovas nepagrindė, kodėl D. V. pardavėjams turėjo perduoti ieškovo pinigus, jei, kaip nurodyta ieškinyje, jis pats ketino vykti pasirašyti sutarties. Iš byloje esančių Sodros duomenų matyti, kad garažo pirkimo dieną, t.y. 2006-01-12 ieškovas niekur nedirbo, o verslo liudijimą įsigijo tik nuo 2006-06-19 (1 t., b.l. 126), todėl laikytina, jog ieškovas neįrodė, kad buvo objektyvi priežastis, dėl kurios jis negalėjo nuvykti sudaryti sandorio, juolab, pats buvo nurodęs, kad susitarė pirkti garažą dar 2005 m. spalio mėnesį.
Ieškovas ieškinyje nurodo, jog buvo įsitikęs, kad jis ir D. V. vienas kito atžvilgiu turi sutuoktinio teises ir pareigas, numatytas LR CK, tačiau iš pateiktų dokumentų bei šalių paaiškinimų matyti, kad ieškovas ir atsakovė D. V. bažnytinę santuoką Rudaminos bažnyčioje sudarė 2006-04-22, t.y. jau po ginčijamo sandorio sudarymo (1 t., b.l. 63). Šalys skirtingai nurodo aplinkybes, kada jie pradėjo kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį, tačiau šios aplinkybės nagrinėjamam ginčui neturi esminės reikšmės, kadangi ieškovas įrodinėja, kad jis buvo ginčo turto pirkėjas ir įsigijo jį asmeninės, o ne bendrosios nuosavybės teise.
Dėl aplinkybių, kad už ginčo garažą sumokėta iš ieškovo asmeninių lėšų. Ieškovas nurodė, kad šias aplinkybes įrodo jo paties bei atsakovo L. Š. parodymai. Tačiau atsakovo L. Š. parodymai apie iš M. B. gautą 2000 Lt avansą, taip pat, kad sandorio metu buvo sumokėta likusi kaina - 5000 Lt, prieštarauja pačios sutarties turiniui. 2006-01-13 Nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties 3.1 p. numatyta, kad šalių susitarimu ginčo garažas parduotas už 7000 Lt, kuriuos pirkėjas, t.y. D. V., sumokėjo grynaisiais pinigais sutarties pasirašymo metu. Duomenų apie anksčiau atliktą avansinį mokėjimą sutartyje nėra, o atsakovas L. Š. neneigia, kad D. V. pinigus mokėjo pas notarą. Dėl paminėtų aplinkybių, t.y. esant rašytiniam įrodymui, kurio turinys nesutampa su atsakovo L. Š. parodymais, aplinkybės apie avanso davimą laikytinos neįrodytomis. Aplinkybių apie ieškovo asmeninių lėšų perdavimą atsakovei D. V. sandorio sudarymo dieną, apskritai nepatvirtino nei šalių, nei teisme apklaustų liudytojų V. M. (V. M.), S. O. (Okunevič) parodymai; duomenų apie turėtas santaupas ieškovas taip pat nepateikė. Pažymėtina, kad iš ieškovo pateiktos Sodros 2013-12-04 pažymos matyti, kad 2005 metais ieškovo draudžiamosios pajamos sudarė 5849,31 Lt (neatskaičius mokesčių), 2004 metais – 5846,58 Lt (1 t., b.l. 154-157); 2004- metais verslo liudijimas atsakovui buvo išduotas tik vienam mėnesiui (nuo 2004-10-19 iki 2004-11-17), o vėliau – tik po ginčijamo sandorio sudarymo, t.y. nuo 2006-06-19 (1 t., b.l. 126).
Šalys taip pat skirtingai nurodo aplinkybes apie garažo įsisigijimo poreikį bei naudojimąsi juo. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja, D. V. dukra J. A., patvirtino atsakovės nurodytas aplinkybes, kad garažas už mamos pinigus buvo pirktas jos automobiliui laikyti, taip pat paaiškino, kad ieškovas naudojosi ginčo garažu tik tuomet, kai juo nesinaudojo J. A., t.y. daugiausia savaitgaliais ir vasarą, taip pat teigė, jog ieškovas į garažą ateidavo dieną ir su draugais vartojo alkoholį arba kraudavo akumuliatorių. Aplinkybėms, kad J. A. tiek garažo pirkimo metu, tiek vėliau, turėjo savo vardu registruotą automobilį, pagrįsti, atsakovai pateikė tai patvirtinančius VĮ „Regitra“ duomenis 2003-2007 m. laikotarpiu ( 1 t., b.l. 80-82).
Ieškovo iniciatyva teisme apklausti liudytojai V. M., S. O. priešingai, paliudijo, kad ginčo garaže matė tik ieškovą, ir kad kiti automobiliai, išskyrus KIA, jame nebuvo laikomi; taip pat jie paaiškino, kad ieškovas remontavo garažą, jį sutvarkė; į bendrijos susirinkimus ateidavo taipogi tik M. B.; V. M. nurodė, kad vėliau nusipirktame garaže ieškovas laikė seną automobilį VW Passat, o jį pardavęs daugiau naudojosi automobiliu KIA ir garažu.
Tačiau vertinant šiuos įrodymus, pažymėtina, kad šalių kviesti liudytojai yra arba artimi giminaičiai, arba kaimynai, draugai, todėl jų parodymai vertintini kritiškai. Be to, nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad šalis siejo artimi santykiai ir netrukus po garažo įsigijimo šalys susituokė bažnyčioje, vien naudojimasis ginčo objektu bei jo remontavimas negali būti vertinamas kaip aplinkybė, leidžianti spręsti, kuri iš šalių, t.y. ieškovas ar atsakovė buvo tikroji sandorio šalis. Ieškovas pats nurodo, kad gyvendami kartu vienas kitu rūpinosi, remontavo gyvenamąsias patalpas, bendrai atliko ūkio darbus, gerino buitį, todėl naudojimasis garažu ar jo remontas savaime nereiškia naudojimosi daiktu, kaip asmenine nuosavybe. Liudytojų parodymai, kad ieškovas dalyvavo garažo bendrijos susirinkimuose, taip pat neabejotinai nepatvirtina, kad jis veikė kaip ginčo garažo savininkas, kadangi šioje bendrijoje ieškovas įsigijo kitą garažą.
Teismas kritiškai vertina ir ieškovo nurodytus argumentus apie poreikį asmeninės nuosavybės teise įsigyti garažą, kadangi iš pateiktų įrodymų matyti, kad naują automobilį KIA Carnival, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovas įsigijo tik 2006 m. kovo mėnesį (ieškovo vardu registruotas 2006-04-03), t.y. po garažo įsigijimo praėjus beveik trims mėnesiams; juolab po šio automobilio pirkimo, t.y. 2006-06-28 ieškovas savo vardu nusipirko kitą garažą (garažo boksas Nr. 3), esantį tuo pačiu adresu, t.y. (duomenys neskelbtini)., Vilniaus r. (1 t., b.l. 147-148, 2 t., b.l. 14). Ginčo, kad šį garažą ieškovas įsigijo sau, nėra. Ieškovas teigia, kad antrą garažą nusipirko seno automobilio VW Passat (2 t., b.l. 7-8) laikymui, tačiau pažymėtina, kad kaip tik šį automobilį ieškovas turėjo dar iki automobilio KIA įsigijimo, ir poreikio jo statyti į garažą nebuvo. Taigi, paminėtos aplinkybės leidžia spręsti, kad gyvendami kartu, nekilnojamojo turto sandorius ieškovas ir atsakovė D. V. sudarinėjo kiekvienas savo vardu. Be to, aplinkybės, kad ieškovas ir anksčiau yra sudaręs ne vieną nekilnojamojo turto sandorį (2 t., b.l. 10, 13), kad ginčo sutarties sudarymo metu šalys dar nebuvo sudarę bažnytinės santuokos, o ieškovas sutarties nepasirašė, apie sutarties sudarymo faktą žinojo, leidžia daryti išvadą, kad ieškovas suprato ir žinojo, kad atsakovė D. V. 2006-01-12 sutartį sudarė savo vardu, ir to neginčijo.
Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, darytina išvada, kad ieškovas neįrodė aplinkybių, kad už ginčo garažą buvo sumokėta iš ieškovo asmeninių lėšų, kad būtent jis buvo faktinis ginčo garažo pirkėjas, ir kad atsakovė D. V., sudarė sutartį savo vardu panaudojusi apgaulę (t.y. neįrodė, nei kad sandoris buvo apsimestinis, nei kad sudarytas panaudojus apgaulę (CK 1.87 str., 1.91 str.)). Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovo reikalavimai iš dalies pripažinti negaliojančia 2006-01-12 garažo (bokso), esančio (duomenys neskelbtini)., Rudaminos sen., Vilniaus r., pirkimo-pardavimo sutartį; taikyti vienašalę restituciją, bei perkelti ieškovui M. B. pirkėjo teises ir pareigas pagal 2006-01-12 sutartį, netenkintini ((duomenys neskelbtini) str.).
Ieškovas taip pat prašo pripažinti negaliojančia 2013-09-04 garažo Pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp atsakovų D. V. bei D. G. D. ir J. D., bei taikyti restituciją, ir nurodo, kad šis sandoris sudarytas tik dėl akių, neketinant sukurti jokių teisinių pasekmių šalims, o siekiant apsunkinti galimybę ieškovui išsireikalauti daiktą, kuris ieškovui priklauso asmeninės nuosavybės teise. Kadangi šis ieškovo reikalavimas yra išvestinis, t.y. neatsiejamai susijęs su reikalavimais dėl 2006-01-12 sutarties pripažinimo negaliojančia bei pirkėjo teisių perkėlimo ieškovui, todėl nepatenkinus aukščiau minėtų ieškovo reikalavimų, ieškovo reikalavimai pripažinti negaliojančia 2013-09-04 garažo Pirkimo-pardavimo sutartį bei taikyti restituciją taipogi netenkintini.
Atsakovai D.G. D., J. D. bei D. V., vadovaudamiesi LR CPK 95 str., prašo ieškovui skirti 10000 Lt (2896,20 Eur) baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis pareiškiant nepagrįstą ieškinį. Nurodė, kad ieškovas pateikė teismui aiškiai nepagrįstą ieškinį vedamas pykčio, siekdamas tokiu būdu patenkinti savo ambicijas, sukelti nepatogumus atsakovams, bei neteisėtai, nesąžiningu būdu praturtėti.
Pagal formuojamą kasacinio teismo CPK 95 straipsnio normų teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos šios sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio, skundo ar kito procesinio dokumento, kuriame suformuluotas prašymas, nepagrįstumas, jį pateikiant teismui, arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Pažymėtina, kad teisė kreiptis į teismą su ieškiniu yra numatyta įstatymu. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (žr., pvz., Lietuvos A. T. 2014-02-24 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2014, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Nagrinėjamu atveju esamų duomenų nepakanka išvadai, kad ieškovas ieškinį pateikė siekdamas kitų tikslų, nei apginti savo teises. Be to, atsakovai tik abstrakčiai nurodė, kad ieškovas pateikdamas ieškinį siekė patenkinti savo ambicijas, sukelti nepatogumus atsakovams bei neteisėtai praturtėti. Pažymėtina, kad šioje byloje pareikšti reikalavimai nebuvo nagrinėjami anksčiau, ieškovas nepiktnaudžiavo procesu, teikė, jo manymu būtinus įrodymus ieškinio aplinkybėms pagrįsti, dalyvavo teismo posėdžiuose. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, prašymas skirti ieškovui baudą netenkinamas.
Atmetus ieškinį, iš ieškovo priteistinos atsakovams D. V., D.G. D. bei J. D. lygiomis dalimis patirtos bylinėjimosi išlaidos, t.y. 11,93 Eur už VĮ „Regitra“ duomenis (1 t., b.l. 105) bei 450 Eur už advokato padėjėjo pagalbą (2 t., b.l. 5) (CPK 93 str.), taip pat 9,65 Eur pašto išlaidų valstybei (CPK 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 263-270 str.,
nusprendė:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo M. B. (M. B., a.k. (duomenys neskelbtini) po 153,98 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt tris eurus 98 ct) kiekvienam atsakovui, t.y. D. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) D. G. D. (a.k. (duomenys neskelbtini) bei J. D. (a.k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš ieškovo M. B. 9,65 Eur (devynis eurus 65 ct) pašto išlaidų valstybei (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, gavėjo bankas Swedbank, a.s. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus rajono apylinkės teismą.