Kauno apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorei Živilei Muliuolytei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos Respublikos, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), šeim. padėtis - vedęs, nedirba, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 245 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytos pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

1. R. M., civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 13 d. nutartimi, jis , kaip (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buvęs vadovas, buvo įpareigotas per 10 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti paskirtam nemokumo administratoriui UAB „(duomenys neskelbtini)“ BUAB „(duomenys neskelbtini)“ valdomą ir naudojamą turtą, tačiau po 2023 m. balandžio 13 d. nutarties įsiteisėjimo 2023 m. gegužės 26 d. kilnojamo turto - automobilių: „Mercedes Benz“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Porsche Panamera turbo“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Porsche Cayenne Turbo“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nemokumo administratoriui UAB „(duomenys neskelbtini)“ neperdavė, už ką Kauno apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) jam paskirta 1000 Eur bauda ir jis įpareigotas per 10 dienų nuo nutarties kopijos įteikimo (nutartis laikoma įteikta 2023 m. rugpjūčio 3 d.) visiškai įvykdyti Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 13 d. nutartimi nustatytą pareigą perduoti nemokumo administratorei UAB „(duomenys neskelbtini)“ juridinio asmens BUAB „(duomenys neskelbtini)“ valdomą ir naudojamą turtą - nurodytus automobilius, tačiau nurodytų automobilių neperdavė, tokiu būdu jis nevykdė teismo sprendimų, nesusijusių su bausme.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

12. 2023 m. rugsėjo 21 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) pagal suinteresuoto asmens R. M. atskirąjį skundą nutarta Kauno apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 17 d. nutartį palikti nepakeistą. Nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal apelianto R. M. atskirojo skundo dalį dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 13 d. nutarties dalies, kuria bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ valdymo organams nustatytas 10 dienų terminas nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti paskirtai nemokumo administratorei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ turtas. (2 t., b.l. 54-63)

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

22. BK 245 straipsnyje nurodyto baudžiamojo nusižengimo esmė – nevykdymas teismo sprendimo, nesusijusio su bausme. Šio BK straipsnio prasme teismo sprendimu laikomas įsiteisėjęs bet kurios instancijos bendrosios ar specialiosios kompetencijos teismo priimtas procesinis dokumentas, kuriuo išspręsti su bausme nesusiję klausimai. Paprastai tokiu teismo sprendimu asmeniui nustatomi įpareigojimai, draudimai, kylantys įvairiais pagrindais, tačiau neturintys ryšio su jo nubaudimu. Pagal teismų praktiką teismo sprendimo nevykdymas – tai susilaikymas nuo teismo sprendimu paskirtos pareigos vykdymo, turint objektyvią galimybę ją įvykdyti. BK 245 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos baigtumas siejamas su momentu, kai asmuo nustatytu laiku neįvykdo savo pareigos. Tačiau vien tik nustačius tokio sprendimo nevykdymo (neįvykdymo) faktą, nepakanka konstatuoti šios nusikalstamos veikos buvimą. Reikšminga yra tai, ar teismo sprendimą privalantis vykdyti asmuo žinojo apie šį sprendimą ir jame nurodytą jo pareigą (įpareigojimą), ar tai žinodamas sprendimo nevykdė sąmoningai, be objektyvių priežasčių, ir to norėjo, veikė tiesiogine tyčia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-3/2013, Nr. 2K-47/2009, 2K-584/2010). BK 245 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos baigtumas siejamas su momentu, kai asmuo nustatytu laiku neįvykdo savo pareigos. Baudžiamosios atsakomybės atsiradimui nereikšminga, kiek ir kokių civilinio ar administracinio proceso priemonių buvo panaudota siekiant užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą. CPK numatytų priverstinių vykdymo priemonių taikymas skolininkui nepaneigia galimybės jį, esant atitinkamoms aplinkybėms, traukti baudžiamojon atsakomybėn už BK 245 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą. Šiuo atveju reikia nustatyti, ar skolininkas savo tyčiniu elgesiu sukūrė tokią teisinę situaciją, kad teismo sprendimo įgyvendinimas iš esmės tapo neįmanomas. Šios kategorijos bylose teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad pareigos bendradarbiauti sąmoningas nevykdymas yra pakankamas pagrindas traukti baudžiamojon atsakomybėn, nes šios pareigos vykdymas išimtinai priklauso nuo ją privalančių vykdyti asmenų valios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-233/2007, 2K-466-489/2016). Sistemiškai aiškinant BK 245 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos požymius, atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų sprendimų, nesusijusių su bausmėmis, vykdymo užtikrinimas pirmiausia yra ne baudžiamosios teisės, bet proceso įstatymų (civilinio, administracinio, baudžiamojo) uždavinys. Baudžiamoji atsakomybė už su bausmės vykdymu nesusijusio teismo sprendimo nevykdymą atsiranda, kai dėl asmens, kuris yra atsakingas už teismo sprendimo vykdymą, tyčinių veiksmų nėra galimybės užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą civilinio ir administracinio proceso priemonėmis arba šios priemonės tampa neefektyviomis, tačiau baudžiamosios atsakomybės atsiradimui nereikšminga, kiek ir kokių civilinio ar administracinio proceso priemonių buvo panaudota. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad ne kiekvienas teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymo atvejis reiškia šioje normoje nurodyto baudžiamojo nusižengimo padarymą. Priešingu atveju formalus BK 245 straipsnyje įtvirtinto teisinio reguliavimo aiškinimas neatitiktų baudžiamosios atsakomybės kaip kraštutinės teisinės priemonės paskirties, taip pat nusikalstamos veikos sampratos, t. y. paneigtų pačią baudžiamosios teisės esmę. Todėl baudžiamoji atsakomybė pagal BK 245 straipsnį gali būti taikoma ne automatiškai dėl kiekvieno teismo sprendimo nevykdymo fakto, bet tik kaip kraštutinė priemonė, nustačius tinkamą padarytos veikos pavojingumą ir atsižvelgus į teisinį reguliavimą, užtikrinantį teismo sprendimo įvykdymą procesinėmis priemonėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-47/2009, 2K-584/2010, 2K-36/2012, 2K-69/2014, 2K-196-693/2015, 2K-229-788/2016, 2K-249-895/2016, 2K-13-719/2019 ir kt.).

23. Vertindamas kaltinimo pagrįstumą, atsižvelgęs į byloje esančius ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad kaltinamasis neturi įrodinėti savo nekaltumo, o jo neprisipažinimas padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką vertintinas kaip gynybos būdas, siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tik esanti byloje kitų neginčytinų įrodymų nuosekli visuma sudaro jo nusikalstamos veikos įrodomąjį pagrindą ir patvirtina padarius inkriminuotą nusikaltimą. Taigi, nors kaltinamasis savo kaltę neigia, nurodo, jog jo manymu jis vykdė teismo sprendimą, o automobilių laiku neperdavė, nes jų neturėjo, jie buvo Ukrainoje atitinkamom dienom, juos naudojo pagal nuomos sutartį, tačiau kaltinamojo kaltė įrodyta kitais byloje surinktais duomenimis: liudytojo parodymais duotais teisiamojo posėdžio metu, rašytine bylos medžiaga, tame tarpe teismų nutartimis, teismų raštais, antstolio pateiktais duomenimis ir kita bylos medžiaga, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, dėl kurių patikimumo teismui nekyla jokių abejonių ir kurių visetas objektyviai pagrindžia R.M. kaltę bei leidžia atmesti teisiamajame posėdyje jo iškeltas gynybos versijas, jog jis teisėtai naudojo automobilius pagal galiojančią nuomos sutartį, jog jų neperdavė, nes neturėjo, kadangi du automobiliai buvo duoti ukrainiečiams, o vienas buvo jam reikalingas.

27. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu taip pat nurodė, kad jis automobilių neperdavė, nes jis ginčo automobilius naudojo pagal galiojančią nuomos sutartį, sudarytą tarp jo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Minėtas argumentas taip pat atmestinas kaip nepagrįstas, laikytinas gynybos taktika, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Pažymėtina, kad dėl minėtos nuomos sutarties negaliojimo nuo bankroto bylos iškėlimo pasisakė tiek Kauno apygardos teismas 2023 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi (2 t., b. l. 34-38), tiek 2023 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi (2 t., b. l. 50-53), tiek Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. rugsėjo 21 d. nutartimi (2 t., b. l. 54-63). Pastaruosiuose teismų procesiniuose sprendimuose, kurie yra įsiteisėję, konstatuota, kad: 1) R.M. žinoma tiek apie bankroto bylos iškėlimą UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiek apie pareigą perduoti bendrovės turtą paskirtai nemokumo administratorei; 2) nemokumo administratorė savo aktyviais veiksmais (raštais, prašymais skirti baudą, ieškiniu dėl automobilių išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo) leido R.M. aiškiai suprasti, jog bankrutuojanti bendrovė nevykdys su Robertu M. 2023 m. sausio 2 d. transporto priemonių nuomos sutarties, pagal kurią jis nuomos mokesčio nemokėjo, todėl bankrutuojančios bendrovės prievolė nuomoti R.M. 3 automobilius pagal 2023 m. sausio 2 d. nuomos sutartį yra pasibaigusi Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 61 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu; 3) R.M., kaip bendrovės vadovas, tyčia nevykdo Juridinių asmenų nemokumo įstatymo buvusiems bendrovės valdymo organams nustatytų pareigų, veikia išimtinai savo interesais, po bankroto bylos iškėlimo neatlygintinai naudojasi 3 bendrovės automobiliais, daugiau kaip 3 mėnesius nuo nutarties iškelti bendrovei bankroto bylą nustatyto termino perduoti nemokumo administratorei bankrutuojančios bendrovės turtą pabaigos piktybiškai vengia perduoti tris automobilius. Taigi, kaltinamojo nurodyta transporto priemonių nuomos sutartis vadovaujantis Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 61 straipsnio nuostatomis laikytina negaliojančia, dėl ko R.M. turėjo vykdyti teismo nutartimis skirtus įpareigojimus perduoti turtą – automobilius, apie tai R.M. buvo informuotas aukščiau minėtomis teismų nutartimis, tačiau nepaisant to, automobilių neperdavė nemokumo administratoriui.

28. Atmestinas kaip nepagrįstas ir paneigtas bylos medžiaga kaltinamojo nurodytas argumentas, kad jis buvo su antstoliu sutaręs automobilių grąžinimo dieną, tačiau policija automobilius paėmė. Visų pirma, kaip matyti iš įsiteisėjusių teismo nutarčių (2023 m. balandžio 13 d. iškelti bankroto bylą, 2023 m. rugpjūčio 1 d. skirti baudą), jose nustatytas buvo konkretus terminas joms įvykdyti, t. y. per 10 dienų perduoti turtą. Bylos duomenys patvirtina, kad teismo nustatytu terminu įpareigojimas perduoti automobilius nebuvo įvykdytas. Be to, 2023 m. liepos 10 d. Kauno apylinkės teismo skubiai vykdytina nutartimi tenkintas ieškovo BUAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir areštuotas R. M. valdomas kilnojamas turtas - automobiliai: „Mercedes Benz“, VIN kodas (DUOMENYS NESKELBTINI), valst. Nr. (duomenys neskelbtini); „Porsche Panamera Turbo“, VIN kodas (DUOMENYS NESKELBTINI), valst. Nr. (duomenys neskelbtini); „Porsche Cayenne Turbo“, VIN kodas (DUOMENYS NESKELBTINI), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant disponuoti, valdyti, eksploatuoti ir naudoti minėtomis transporto priemonėmis bei transporto priemones perduoti naudojimui, eksploatavimui ir valdymui bei disponavimui kitiems tretiesiems asmenims bei areštuotą turtą pavedant saugoti BUAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujami nemokumo administratorės UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nepaisant to, kad minėta nutartis yra skubaus vykdymo, R.M. neperdavė minėtų automobilių saugoti nemokumo administratorei, dėl ko pradėtas vykdymo procesas. Antstolio reikalavimų nevykdymas, konstatuotas antstolio sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktuose, juose pažymint, kad R.M. buvo nurodęs automobilius perduosiantis rugpjūčio mėnesį, tačiau kaip matyti iš bylos duomenų jis jų neperdavė ir jo paties antstoliui nurodytą mėnesį, juolab R.M. antstolio buvo informuotas, kad turi nedelsiant vykdyti įsiteisėjusias teismų nutartis. Taigi, atmestinas kaip nepagrįstas, deklaratyvus ir paneigtas bylos medžiaga kaltinamojo argumentas, kad jis su antstoliu buvo sutaręs konkrečią datą, kurios teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis net negalėjo nurodyti, kuomet būtų perdavęs automobilius. Šiame kontekste teismas pažymi, jog ta aplinkybė, kad laikinųjų apsaugos priemonių galiojimas pasibaigė priėmus atitinkamą teismo sprendimą retrospektyviai niekaip nepaneigia R.M. pareigos vykdyti pareigą perduoti ginčo automobilius, kurios jis kaip minėta nevykdė.

29. Pažymėtina, kad būtent už teismo procesinio sprendimo, kuriuo tame tarpe buvo areštuotas nurodytas įmonės turtas ir R.M. įpareigotas per 10 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo perduoti nemokumo administratoriui įmonės turtą, tarp kurio ir ginčo automobilius, nevykdymą kaltinamasis buvo baustas civilinio proceso tvarka, t. y. 2023 m. rugpjūčio 1 d. Kauno apygardos teismo nutartimi R.M., kaip buvusiam UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui, skirta 1000 Eur bauda, kuri neatleido R.M. nuo nutartyje dėl bankroto bylos iškėlimo nustatytos pareigos perduoti nemokumo administratoriui turtą, o priešingai dar kartą įpareigojo R.M. per 10 dienų nuo nutarties įteikimo dienos visiškai įvykdyti Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 13 d. nutartyje nustatytą pareigą perduoti nemokumo administratorei įmonės turtą – ginčo automobilius. Pastaroji nutartis dėl baudos skyrimo įteikta 2023 m. rugpjūčio 2 d. (2 t., b. l. 25).

30. Taigi, kaip matyti iš bylos duomenų, 2023 m. balandžio 13 d. Kauno apygardos teismo nutartis iškelti bankroto bylą, kuria R.M. buvo įpareigotas perduoti įmonės turtą, tame tarpe ir ginčo automobilius, įsiteisėjo po apeliacijos, 2023 m. gegužės 26 d.. R.M. pagal minėtą nutartį automobilius turėjo perduoti per 10 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo, t. y. iki 2023 m. birželio 5 d. Tačiau kaip matyti iš bylos duomenų, iki nustatyto teismo nutartimi termino R.M. minėtų automobilių neperdavė nemokumo administratoriui. Už tai, kad nustatytu terminu neperduoti automobiliai, R.M., kaip minėta, Kauno apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi nubaustas 1000 Eur bauda, įpareigojant įvykdyti 2023 m. balandžio 13 d. nutartimi skirtą įpareigojimą perduoti automobilius per 10 dienų nuo nutarties įteikimo terminą, t. y. iki 2023 m. rugpjūčio 13 d. Tačiau nei 2023 m. balandžio 13 d. teismo nutartimi nustatytu terminu (iki 2023-06-05), nei 2023 m. rugpjūčio 1 d. teismo nutartimi nustatytu terminu (2023-08-13) R.M. automobilių nemokumo administratoriui neperdavė. Taip pat R.M. nevykdė ir Kauno apylinkės teismo 2023 m. liepos 10 d. nutartimi, kuri yra skubaus vykdymo, taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, kuriomis buvo areštuoti ginčo automobiliai, uždrausta R.M. disponuoti ginčo automobiliais, juos perduoti kitiems tretiesiems asmenims disponavimui, neperdavė šių automobilių saugoti nemokumo administratorei, dėl ko antstolis R.S. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktus, nurodant, kad tiek 2023-08-04, tiek 2023-08-07, tiek 2023-08-09, tiek 2023-08-10 dienai R.M. nebuvo įvykdęs teismo nutarties ir nevykdo antstolio reikalavimų. Konstatuotina, kad minėti automobiliai R.M. nebuvo perduoti nemokumo administratoriui teismo nutarčių nustatytais terminais, bei skubaus vykdymo nutartimi. Tai rodo, jog R.M. nevykdė Kauno apygardos teismo nutartimis civilinėje byloje skirtų įpareigojimų perduoti automobilius nemokumo administratoriui ir minėtų teismų nutarčių įvykdyti civilinio proceso priemonėmis buvo neįmanoma būtent dėl pačio kaltinamojo R.M. tyčinių veiksmų sudarant tokią teisinę situaciją. Tik atlikus ikiteisminio tyrimo teisėjo 2023 m. rugsėjo 12 d. nutarties leidimu kratą R.M. gyvenamojoje vietoje, 2023 m. rugsėjo 14 d. buvo surasti ir perduoti saugojimui du automobiliai: Porsche Cayenne Turbo ir Mercedes Benz (1 t., b.l.127-128, 136-141), o trečias automobilis, vykdant minėtą 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartį, Porsche Panamera Turbo pateiktas 2023 m. rugsėjo 18 d. Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (1 t., b. l. 161-163).

31. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra pasisakęs, kad baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje turi būti suvokiama kaip kraštutinė, paskutinė priemonė (ultima ratio), naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-396/2009, 2K-262/2011 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje kaltinamasis ne tik, kad neįvykdė Kauno apygardos teismo nutartimi nustatyto įpareigojimo nustatytu terminu perduoti turtą, bet neįvykdė minėto įpareigojimo, skirto ir kita Kauno apygardos teismo nutartimi, skiriant baudą už įpareigojimo neįvykdymą ir nustatant naują terminą įpareigojimui įvykdyti. Be to, kaltinamasis minėtų nutarčių vykdymo metu pakankamai ilgą laiką ignoravo civilinio proceso numatytas priemones, antstolio priimtas priverstinai įvykdyti teismo sprendimą. Nustatyti kaltinamojo veiksmai, sąmoningai perduodant turtą- automobilius kitiems tretiesiems asmenims, o ne bankroto administratoriui kaip kad buvo nurodyta teismų nutartyse, bei pačio kaltinamojo dispozicijoje turėto automobilio savalaikis neperdavimas kaip nurodyta teismo nutartyse nesant jokių objektyvių priežasčių, kaip kaltinamasis teisme nurodė, jam tiesiog pačiam reikėjo automobilio važinėti, paneigia kaltinamojo argumentus dėl teismo nutarčių įpareigojimų negalėjimo savalaikiai įvykdyti. Civilinių teisinių priemonių byloje taikymas, tame tarpe teismo nutartimi skiriant baudą už teismo įpareigojimo neįvykdymą, antstolio reikalavimų nevykdymas, konstatuotas antstolio sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktuose, ir patvirtina, kad antstolio veiksmai bandant užtikrinti vykdytinų teismo sprendimų įvykdymą buvo aktyvūs, taip pat patvirtina faktą, kad civilinėmis teisinėmis priemonėmis nepavyko įgyvendinti teismo sprendimų, kurie buvo nevykdomi pakankamai ilgą laikotarpį (daugiau kaip tris mėnesius), nors turėjo įvykdyti per 10 dienų ir buvo įvykdyti tik pasitelkus baudžiamojo proceso kodekse numatytas procesines prievartos priemones - policijos pareigūnams atlikus kratą, taigi ultima ratio principas ir su juo susijęs proporcingumo principas šioje byloje nėra pažeisti. Akivaizdu, kad dėl tokių kaltinamojo veiksmų nemokumo administratorius negalėjo tinkamai vykdyti Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo ir minėtomis teismo nutartimis jam nustatytų funkcijų, t. y. tinkamai administruoti bankrutuojančios įmonės nemokumo procesą, apginti ir užtikrinti šios įmonės, jos kreditorių teises ir teisėtus interesus.

32. Teismui nustačius, jog kaltinamasis žinojo apie teismo procesinius sprendimus, iš kurių viename buvo nurodyta nustatytu terminu perduoti turtą (automobilius), o kitu skirta bauda ir nustatytas laikotarpis, per kurį jis turi tai padaryti, taip pat žinojo, kad Lietuvos Respublikos teismų sprendimai yra privalomi vykdyti, tačiau jų sąmoningai tyčia nevykdė ir turto neperdavė, konstatuotina, kad kaltinamojo veikoje nustatyti tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji BK 245 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo sudėties požymiai.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

33. Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Tinkamai įvertinti kaltininko asmenybę, jo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Baudžiamosios teisės teorijoje nurodoma, kad vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį teismas turi kreipti ypač daug dėmesio į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei.

34. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis R.M. padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą. Nusikaltimas yra baigtas, padarytas kaltinamajam veikiant tiesiogine tyčia. Jo atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59, 60 straipsniai).

35. Vertinant R.M. asmenybę, atsižvelgtina į tai, kad jis yra neteistas, baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, tačiau baudos sumokėtos. Baudžiamojoje byloje nenustatyta, kad R.M. būtų psichiatrinio ar priklausomybės ligų įskaitoje, gydyme. Byloje nėra jokių kaltinamąjį neigiamai apibūdinančių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie didesnį asmens pavojingumą visuomenei.

36. Išdėstytų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kaltinamajam, pirmą kartą teisiamam už baudžiamąjį nusižengimą skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė - švelniausia savo rūšimi iš visų BK 245 straipsnio sankcijoje numatytų bausmių - bauda, jos dydį nustatant mažesnį nei sankcijoje numatytas tokios bausmės vidurkis, artimas bausmės minimumui (BK 3 straipsnio 1 dalis, 47 straipsnio 1, 2 dalys, 3 dalies 5 punktas, 5 dalis, 54, 55, 59, 60, 61 straipsniai). Atsižvelgiant į kaltinamąjį charakterizuojančią medžiagą (neteistas, anksčiau baustas administracine tvarka, tačiau baudos sumokėtos, šiuo metu nedirba, pensininkas), R.M. nustatytinas ilgesnis skirtinos baudos sumokėjimo terminas – 6 mėnesiai (Lietuvos Respublikos BPK 352 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos BVK 22 straipsnio 2 dalis).

VI. Dėl civilinio ieškinio, kitų daiktų ir kardomosios priemonės

37. Civilinis ieškinys nepareikštas.

38. Nuosprendžiui įsiteisėjus kaltinamajam panaikintina kardomoji priemonė- rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

39. Daiktų, turinčių reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme, klausimas išspręstinas BPK 94 straipsnio pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

R. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 245 straipsnyje ir skirti jam bausmę – 50 MGL (2500 eurų) dydžio baudą, ją sumokant per šešių mėnesių terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nustatyti R. M. baudos sumokėjimo terminą – 6 mėnesius, ir išaiškinti, kad jis per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo sumokėti baudą į Lietuvos Respublikos valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, bei pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 111 arba elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt) tarnautojui tai įrodantį banko kvitą. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai per antstolius. Išaiškintina, kad jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vykdymo procese, vadovaudamasis šio kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu.

R. M. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilį „Mercedes Benz“, VIN kodas (DUOMENYS NESKELBTINI), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su jo užvedimo raktu, 1 vnt., ir registracijos liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini), 1 vnt., paimtą 2023 m. rugsėjo 14 d. kratos protokolu, (duomenys neskelbtini), pagal 2023 m. rugsėjo 20 d. nutarimą pakvitavimu grąžintą UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui D. Č.; automobilį „Porsche Cayenne Turbo“, VIN kodas (DUOMENYS NESKELBTINI), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su jo užvedimo raktu, 1 vnt., ir registracijos liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini), 1 vnt., paimtą 2023 m. rugsėjo 14 d. kratos protokolu, (duomenys neskelbtini), ir automobilį „Porsche Panamera turbo“, VIN kodas (DUOMENYS NESKELBTINI), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su jo užvedimo raktu, 1 vnt., ir registracijos liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini), 1 vnt., pagal 2023 m. rugsėjo 21 d. nutarimą pakvitavimu grąžintą UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui D. Č. - nuosprendžiui įsiteisėjus palikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo D. Č. dispozicijoje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.