Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. Z. (M. Z.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos dėl žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Byloje kilo ginčas dėl neturtinės žalos priteisimo pareiškėjui dėl kalinimo sąlygų Pravieniškių 1–ajame kalėjime, nes, anot pareiškėjo, jam nebuvo tiekiamas dietinis maistas.

5. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalimi, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, jog žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Pagal CK6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalą darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (LVAT 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-1001/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007)

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

Teismų praktikoje nurodoma, jog priežastinio ryšio taikymas atitinka civilinės atsakomybės tikslą kompensuoti padarytus nuostolius, kurių atsiradimas yra susijęs su veikimu ar neveikimu, dėl kurio šie nuostoliai atsirado; civilinėje atsakomybėje pripažįstamas atsakomybės pagrindu ir netiesioginis priežastinis ryšys, kai žala atsiranda ne tiesiogiai iš neteisėtų veiksmų, bet yra pakankamai susijusi su žalingais padariniais; taikant deliktinę atsakomybę, netiesioginis priežastinis ryšys pripažįstamas tinkama civilinės atsakomybės sąlyga, jeigu neteisėti veiksmai padėjo žalai (nuostoliams) atsirasti ar jiems padidėti; atsiradusi žala neturėtų būti pakankamai nutolusi nuo atliktų veiksmų (žr., pvz., LAT 2013 m. spalio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-335/2013).

Taigi civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (restitutio in integrum), visiškai kompensuojant nukentėjusiajam dėl padaryto delikto atsiradusius nuostolius (žr., pvz., LAT 2008 m. lapkričio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008).

6. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas atsakovės atstovės veiksmų neteisėtumą sieja su tuo, kad jam kalint Pravieniškių 1–ajame kalėjime, nebuvo tiekiamas dietinis maistas, nors gydytojo buvo paskirtas, nes pareiškėjas turintis rimtų sveikatos problemų.

Nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojusios Bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnio redakcijos 5 dalyje numatyta, kad arešto ir laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems tiekiamas maistas turi atitikti rekomenduojamas paros maistinių medžiagų ir energijos normas ir, kiek tai įmanoma, – jų religinius įsitikinimus. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai.

Valstybės pareiga užtikrinti tinkamą nuteistųjų ir suimtųjų maitinimą įtvirtinta tarptautiniuose dokumentuose. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijoje šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ nurodyta, kad kiekvienam kalinamam asmeniui turi būti pateikiamas pilnavertis maistas, atitinkantis jų lytį, amžių, sveikatą, fizinę būklę, religiją, kultūrą ir jų darbo pobūdį, maisto pateikimas turi atitikti higienos reikalavimus, kaliniai turi būti maitinami 3 kartus per dieną, tarp kiekvieno maitinimo nustatant racionalius intervalus (22.1, 22.3, 22.4 punktai).

Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 (toliau – Maitinimo organizavimo taisyklės) 5 punkte nustatyta, kad maitinimą organizuoja kalinimo įstaigos administracija. Pagal Maitinimo organizavimo taisyklių 6 punktą Valgiaraštį dirbantiems vyrams, Valgiaraštį nedirbantiems vyrams, Valgiaraštį dirbančioms moterims, Valgiaraštį nedirbančioms moterims, Valgiaraštį nepilnamečiams, Valgiaraštį nėščioms moterims ir Valgiaraštį krūtimi maitinančioms motinoms, Valgiaraštį dirbantiems vyrams (vegetarams), Valgiaraštį nedirbantiems vyrams (vegetarams), Valgiaraštį dirbančioms moterims (vegetarėms), Valgiaraštį nedirbančioms moterims (vegetarėms), Dietinio maitinimo valgiaraštį tvirtina Kalėjimų departamento direktorius. Suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, atitinkančius fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o suimtieji ir nuteistieji, kuriems kalinimo įstaigos gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į pacientams patvirtintų ligų ar sveikatos sutrikimų diagnozes, paskyrė dietinį maitinimą – pagal dietinio maitinimo valgiaraščius (Maitinimo organizavimo taisyklių 7 punktas). Maitinimo organizavimo taisyklių 9 punktas numato laikino individualaus valgiaraščio sudarymo galimybę, nustatydamas, kad išimtiniais atvejais kalinimo įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas, suderinęs (žodžiu) su Kalėjimų departamento administraciniu padaliniu, atsakingu už suimtųjų / nuteistųjų maitinimą, įsakymu gali patvirtinti laikiną, ne ilgesniam kaip 7 dienų laikotarpiui, valgiaraštį, nepažeisdamas maisto produktų normos energinės vertės ir vadovaudamasis Maisto produktų, skirtų maitinti suimtuosius ir nuteistuosius, keitimo kitais produktais normomis (1 priedas).

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V- 447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“. patvirtintas dietinio maitinimo valgiaraštis (1.12 papunktis).

7. Šiuo atveju taip pat svarbu paminėti, kad pareiškėjas įprastai yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. Laisvės apribojimo sukeliamos neigiamos pasekmės sudaro būtinąjį bausmės elementą, tačiau turi būti užtikrinama, kad asmuo laisvės atėmimo vietoje nepatirtų didesnių ribojimų nei tie, kurie būtini ir būdingi laisvės atėmimo bausmės įgyvendinimui. Taip pat taikomos poveikio, drausminimo, konkretaus režimo sąlygotos priemonės, įpareigojimai turi būti proporcingi siekiamiems tikslams, nediskriminuojantys. Pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimą byloje K. H. C. prieš J. K., pareiškimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką įprastam asmens gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje Dickson prieš J. K., pareiškimo Nr. 44362/04).

8. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2024 m. sausio 23 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-o kalėjimo Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyrius tarnybiniu pranešimu Nr. PPV-26-11 informavo, jog nuteistajam M. Z. gydytojo paskyrimu prašoma skirti dietinį NA?CL? maitinimą 6 (šešiems) mėnesiams. Taigi 2024 m. sausio 24 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-o ir 2-o kalėjimo mitybos raciono užsakymų žiniaraščiu Nr. LV-4014 informacija perduota Pravieniškių 1-o kalėjimo valgyklos administratorei. Bylos duomenimis, nuo 2024 m. sausio 24 d. pareiškėjas buvo maitinamas pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“ patvirtintą dietinį NA?CL? valgiaraštį. Įvertinus tai, kad Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus gydytojas pareiškėjui 2024 m. sausio 23 d. paskyrė dietinį maitinimą ir, kaip patvirtina bylos duomenys, nuo 2024 m. sausio 24 d. pareiškėjas buvo maitinamas pagal patvirtintą dietinio maitinimo valgiaraštį, iš šių nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad Lietuvos kalėjimų tarnyba tinkamai organizavo pareiškėjo maitinimą pagal teisės aktų reikalavimus. Teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo teiginius, kad jis Pravieniškių 1-jame kalėjime negauna jo sveikatą atitinkančio dietinio maitinimo. Dietinis maitinimas pareiškėjui buvo skirtas pagal sveikatos priežiūros skyriaus gydytojo paskyrimą, įvertinus pareiškėjo sveikatos būklę, išsakomus nusiskundimus. Atitinkamai jį atšaukti gali tik paskyręs gydytojas, tačiau ne pataisos įstaigos administracija. Pažymėtina, kad maitinimo organizavimo ir maitinimo kokybės kontrolę vykdo tiek laisvės atėmimo įstaigos administracija (komisija), tiek ir kitos valstybės įgaliotos institucijos (pvz., Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie sveikatos apsaugos ministerijos, kt.). Pareiškėjas į bylą nėra pateikęs ar nurodęs jokių įrodymų, kad ginčo laikotarpiu būtų kreipęsis į gydytoją dėl netinkamo dietinio maitinimo ar įstaigos administraciją su prašymu dėl netinkamo, nepilnavertiško maisto gavimo. Nors byloje pateiktas pareiškėjo prašymas dėl netinkamo dietinio maitinimo, tačiau įvertintina tai, kad pareiškėjas išvyko į Marijampolės kalėjimą 2024 m. kovo 6 d., t. y. buvo kalinamas Marijampolės kalėjime. Iš byloje pateiktos pareiškėjo sveikatos istorijos išrašo matyti, kad sveikatos priežiūros skyriaus gydytojas paskirdamas pareiškėjui dietinį maitinimą įvertino pareiškėjo nusiskundimus, kad pareiškėjas prastai miega, prašo vaistų, kamuoja nerimas. Kaip matyti iš medicininių dokumentų, pareiškėjas daug metų vartojantis narkotines medžiagas ir šiuo metu jis yra gydomas metadonu, ko pasekoje, pareiškėjo sveikatos būklė yra prasta, būtent dėl anksčiau paminėtos aplinkybės (konstatuotos priklausomybės narkotinėms medžiagoms).

Pareiškėjo skunde teismui nurodomos aplinkybės dėl nepakankamo maitinimo nedetalizuotos ir nekonkretizuotos. Byloje nėra jokių pagrįstų įrodymų, kurie sudarytų prielaidą konstatavimui, jog pareiškėjui buvimo įkalinimo įstaigose laikotarpiu dėl jo skunde nurodytų aplinkybių buvo kilę tokios apimties neigiamos pasekmės ar toks jo subjektinių teisių pažeidimas, kuris neabejotinai turėjo įtakos neturtinės žalos padarymo konstatavimui. Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra preziumuojama, todėl jos atsiradimo faktą bei priežastinį ryšį su skundžiamos valstybės valdžios institucijos neteisėtais konkrečiais aktais ar veiksmais privalo įrodyti pareiškėjas. Kreipdamasis į teismą pareiškėjas turi nurodyti, kaip pasireiškė neturtinės žalos atsiradimas, įvardinti tai patvirtinančius įrodymus, kurie, jo nuomone, įgalintų teismą visiškai ar iš dalies patenkinti reikalavimą dėl patirtos žalos atlyginimo. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais.

Įvertinus pirmiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo).

Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos.

Apibendrinus aukščiau išdėstytus argumentus, pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo M. Z. (M. Z.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismą.