Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Virginijos Gudynienės ir Algimanto Kukalio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės V. K. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-43-939/2015 dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams pakeitimo ir bendravimo tvarkos su vaikais pakeitimo pagal ieškovo M. K. ieškinį atsakovei V. K., institucija teikianti išvadą – Prienų rajono savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas M. K. 2014 m. rugsėjo 2 d. ieškiniu kreipėsi į teismą, kuriame prašė sumažinti Prienų rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu dukros S. K., gimusios (duomenys neskelbtini), ir dukros J. K., gimusios (duomenys neskelbtini), priteistą periodinėmis išmokomis kas mėnesį mokamą išlaikymą po 190 Eur (800 Lt) iki 130 Eur (450 Lt) ir pakeisti nustatytą jo bendravimo su dukromis tvarką, nustatant, kad ieškovas turi teisę ir pareigą bendrauti su dukromis kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą savaitgalius, paimat dukras iš jų gyvenamosios vietos nuo 17 val. penktadienį ir pristatant jas į gyvenamąją vietą iki sekmadienio 18 val.; ieškovas turi teisę aplankyti dukras jų gyvenamojoje vietoje gimimo dieną t. y. S. K. kiekvienų metų (duomenys neskelbtini) dieną, o dukrą J. K. kiekvienų metų (duomenys neskelbtini); vasarą, pusę, bet ne mažiau 28 kalendorinių dienų vaiko atostogų, dukroms pageidaujant, ieškovas praleidžia su dukromis laikotarpį išskaidant ar ne į kelias dalis, atsižvelgiant į vaikų norus bei tėvų atostogų grafikus darbovietėse; atostogų grafikus tėvai turi suderinti raštu ne vėliau kaip iki kiekvienų metų gegužės 1 d.; Kūčių ir Šv. Kalėdų neporiniais metais dukroms pageidaujant, dukros praleidžia su tėvu, poriniais metais su motina; Naujųjų metų šventę porinais metais dukroms pageidaujant praleidžia su tėvu, neporiniais su motina; tais atvejais kai ieškovas dėl kokių priežasčių negali susitikti su tėvu pagal sutartą tvarką, jis turi informuoti apie tai dukrų motiną prieš tris kalendorines dienas; tais atvejais, kai dukros dėl kokių nors priežasčių negali susitikti su tėvu pagal sutartą tvarką, dukrų motina apie tai turi informuoti dukrų tėvą prieš tris kalendorines dienas; atsižvelgiant į ieškovo ir atsakovės darbo grafiką, bendru sutarimu gali būti suderintas kitas ieškovo bendravimo su dukromis laikas. Nurodė, kad pasikeitus jo turtinei padėčiai iš esmės jis negali mokėti nustatyto dydžio išlaikymo. Jis dirba dvejose darbovietėse, iš viso gauna 376,50 Eur (1300 Lt) pajamų, tačiau pablogėjusi jo tėvų sveikata reikalauja vis didesnių piniginių lėšų, dėl to jam tėvai neturi galimybės padėti materialiai. Ieškovas turi du žemės sklypus, kurie yra įkeisti, kito nekilnojamojo turto neturi, turi kreditorinių įsipareigojimų. (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus D. prie kurio išlaikymo taip pat prisideda. Ieškovas nuo 2010 m. rugsėjo 22 d. dukras yra apdraudęs kaupiamuoju gyvybės draudimu ir kas mėnesį moka po 14,48 Eur (50 Lt) įmokas per mėnesį už kiekvieną dukrą. Nurodė, kad po 130 Eur (450 Lt) priteista suma nepažeis dukrų prioritetinio teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principų. Dėl teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos nurodė, jog ji nesuteikia ieškovui teisės pilnavertiškai dalyvauti vaikų auklėjime, todėl sprendimu nustatyta bendravimo tvarką prašė keisti. Pažymėjo, jog dukros auga, jų poreikiai ir interesai nuolat kinta, todėl ieškovo dalyvavimas dukrų gyvenime bei auklėjime, matant jas tik kelis kartus per savaitę po kelias valandas, nėra pakankamas. Ieškovo ir dukrų tarpusavio santykiai pasikeitė, kadangi atsakovė nuteikinėja dukras prieš jį, jomis manipuliuoja, neigiamai atsiliepia apie tėvą, dėl ko jo vyresnioji dukra S. atsisako su juo bendrauti. Mano, kad atsakovė nuteikinėdama dukras prieš jį siekia apriboti jo ir dukrų bendravimą.

Atsakovė V. K. 2014 m. rugsėjo 25 d. atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad Prienų rajono apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 13 d. teismas sprendimu, patvirtino jos ir ieškovo santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo nepilnametėms dukros mokėti po 231,70 Eur (800 Lt) kas mėnesį periodinių išmokų. Ieškovas jas mokėjo laiku, įsiskolinimo nėra. Ieškovas sutiko mokėti tokio dydžio išlaikymą mainais už tai, kad ji atsisakė savo teisių į pusę santuokos metu įsteigtos UAB ,,Minela“ 171 000 vnt. akcijų, kurių 1 vieneto vertė yra 1 litas. Ieškovas nepateikė rašytinių įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų konstatuoti iš esmės pasikeitusią jo turtinę padėtį. Nurodė, kad nors ieškovas turi dar vieną išlaikytinį, tačiau kartu su juo gyvena sugyventinė, kuri prisideda prie ieškovo sūnaus išlaikymo. O jo abi dukros jau lanko ugdymo įstaigas, dukrų poreikiai vis didėja ir yra didesni nei ieškovo vienerių metų sūnaus D.. Nesutiko, kad būtų pakeista sprendimu nustatyta bendravimo tvarka su nepilnametėmis dukromis. Nurodė, kad dukros nėra įpratusios miegoti kituose namuose, aplinkos keitimas vaikui daro žalą, neaišku konkrečiai kieno namuose apsistotų dukros savaitgaliais, ar jo tėvų namuose, ar jo sugyventinės namuose, ar jos turėtų savo miegojimo vietą, kambarį. Laikė, kad dukroms pakanka to bendravimo laiko kurį jos praleidžia su ieškovu, nes kartais pastebi, kad dukroms bendravimas prailgsta, nusibosta, pagal ieškovo prašomą tvarką dukros neturėtų galimybės pasiruošti pirmadienio pamokoms.

Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2014 m. rugsėjo 30 d. pateikė išvadą, kurioje nepalaikė ieškovo reikalavimo dėl išlaikymo dydžio sumažinimo, nurodė, kad turėtų būti nustatyta skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarka, atsižvelgiant į vaikų interesus bei sudaryta galimybė skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Prienų rajono apylinkės teismas 2015 m. spalio 13 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, pakeitė Prienų rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-695-878/2012 iš M. K. nepilnametėms dukroms S. K. ir J. K. priteisto išlaikymo dydį, jį sumažino iki po 190 Eur kiekvienai kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki dukrų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka bei pakeitė minėtu sprendimu nustatytą ieškovo bendravimo su nepilnametėmis dukromis tvarką, nustatė naują ieškovo bendravimo su nepilnametėmis dukromis bendravimo tvarką: ieškovas turi teisę ir pareigą bendrauti su dukromis kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą savaitgalius, paimat dukras iš jų gyvenamosios vietos nuo 17 val. penktadienį ir pristatant jas į gyvenamąją vietą iki sekmadienio 18 val.; ieškovas turi teisę aplankyti dukras jų gyvenamojoje vietoje gimimo dieną t. y. S. K. kiekvienų metų (duomenys neskelbtini) dieną, o dukrą J. K. kiekvienų metų (duomenys neskelbtini); vasarą, pusę, bet ne mažiau 28 kalendorinių dienų vaiko atostogų, dukroms pageidaujant, ieškovas praleidžia su dukromis laikotarpį išskaidant ar ne į kelias dalis, atsižvelgiant į vaikų norus bei tėvų atostogų grafikus darbovietėse; atostogų grafikus tėvai turi suderinti raštu ne vėliau kaip iki kiekvienų metų gegužės 1 d.; Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų neporiniais metais dukroms pageidaujant, jos praleidžia su tėvu, poriniais metais su motina; Naujųjų metų šventę poriniais metais dukroms pageidaujant praleidžia su tėvu, neporiniais su motina; tais atvejais kai ieškovas dėl kokių priežasčių negali susitikti su dukromis pagal sutartą tvarką, jis turi informuoti apie tai dukrų motiną prieš tris kalendorines dienas; tais atvejais kai dukros dėl kokių nors priežasčių negali susitikti su tėvu pagal sutartą tvarką, dukrų motina apie tai turi informuoti dukrų tėvą prieš tris kalendorines dienas; atsižvelgiant į ieškovo ir atsakovės darbo grafiką, bendru sutarimu gali būti suderintas kitas ieškovo bendravimo su dukromis laikas. Teismas taip pat priteisė ieškovui iš atsakovės 400,48 Eur jo turėtų bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovės ieškovui 108,60 Eur jos turėtų bylinėjimosi išlaidų bei valstybei iš atsakovės 17,88 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Teismas nustatė, kad po Prienų rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo priėmimo ieškovo turtinė padėtis iš esmės pasikeitė ir tai susiję su UAB ,,Minela“ gaunamu pelnu. UAB „Minela“ direktoriumi ir akcininku yra ieškovas. Prašomo pakeisti spendimo priėmimo metu ieškovo finansinė padėtis buvo žymiai geresnė palyginus su 2013 metais ir 2014 metais, t. y. grynas pelnas sumažėjo daugiau kaip dešimt kartų. Atsižvelgdamas į tai teismas ir sprendė, jog iš esmės pablogėjo ieškovo turtinė padėtis. Teismas nenustatė, kad ieškovo turtinė padėtis pasikeitė dėl jo paties tyčinių veiksmų, kurie būtų turėję įtakos jo įmonės finansinės padėties pablogėjimui. Teismas ieškovo sūnaus D. skirto išlaikymo nelaikė pagrindu sumažinti kitiems vaikams mokamą išlaikymą periodinėmis išmokomis, kadangi šalių santuoka nutraukta ir šalių dukroms išlaikymo dydis, šalių susitarimu patvirtintas 2012 m. rugpjūčio 13 d. kuomet ieškovo sugyventinė jau laukėsi vaiko, taip pat kitų ieškovo nurodomų aplinkybių nelaikė svarbiomis, kadangi jos egzistavo santuokos nutraukimo metu. Įrodymų apie turimus kreditinius įsipareigojimus ieškovas nepateikė, todėl teismas į šią aplinkybę neatsižvelgė.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl naujos ieškovo bendravimo tvarkos su vaikais, nustatė, kad šalys dėl naujos bendravimo tvarkos nesusitaria. Jis, nustatydamas ieškovo bendravimo tvarką su nepilnametėmis dukromis atsižvelgė į teismo ekspertizių aktuose konstatuotas aplinkybes, kad nėra objektyvaus pagrindo, dėl kurio dukros negalėtų reguliariai bendrauti su ieškovu bei į tai, kad pati atsakovė sutiko, jog ieškovas ir dukros turėtų susitikti ir bendrauti ne jos namuose bei į tai, kad ieškovo pateiktai bendravimo tvarkai pritarė ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė. Todėl teismas sprendė, kad ieškovas privalo bendrauti su nepilnametėmis dukromis pakankamai dažnai, nes tik reguliaraus bendravimo ir dalyvavimo jų auklėjime dėka, gali būti atkurtas emocinis ir psichologinis tėvo ir dukrų ryšys, atstatytas vaikų pasitikėjimas tėvu. Dėl šių priežasčių teismas ir pakeitė sprendimu patvirtintą bendravimo tvarką, nustatė ieškovo pasiūlytą bendravimo su dukromis tvarką.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniame skunde (b. l. 78 – 86, t. II) atsakovė V. K. prašo Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 13 d. d. sprendimą pakeisti, ieškovo M. K. ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai taikė materialinės teisės normas, iš esmės pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo pareigą ir įrodymų vertinimą, taip pat pažeidė prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nepagrįstai savo iniciatyva konstatavo, kad ieškovo turtinė padėtis pablogėjo dėl UAB „Minela“ pelno sumažėjimo, nors ieškovas į bylą nepateikė šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės nepatvirtina ieškovo turtinės padėties – turimo turto, gaunamų pajamų – pasikeitimo nuo to momento, kai teismo sprendimu buvo patvirtinta tarp šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neįvertino aplinkybės, jog nutraukiant santuoką ieškovui atiteko visos UAB „Minela“ akcijos, kurios buvo įsigytos šalims gyvenant santuokoje, o atsakovė atsisakė kompensacijos už jas, kadangi ieškovas geranoriškai prisiėmė įsipareigojimą mokėti dukroms išlaikymą kiekvienai po 231,70 Eur (800 Lt) kas mėnesį. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neturėjo pagrindo aiškintis šalių dukrų poreikių patenkinimui per mėnesį būtinų išlaidų dydžio, kadangi ieškinio pagrindas nebuvo grindžiamas dukrų sumažėjusiais poreikiais. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nukrypo nuo teismų praktikos sprendžiant analogiškas bylas, neargumentavo, kodėl nukrypo nuo formuojamos praktikos ir sukūrė naują precedentą šios kategorijos bylose. Teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškovo bendravimo su nepilnametėmis dukromis tvarkos pakeitimo ir priimdamas skundžiamą sprendimą rėmėsi išimtinai tik eksperto išvada, kuri teismui nėra privaloma ir yra akivaizdžiai palanki ieškovui, o ne išsamiu, visapusišku ir objektyviu byloje esančių rašytinių įrodymų ištyrimu.

Atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 94 – 101, t. II) ieškovas M. K. prašo apeliacinį skundą kaip nepagrįstą atmesti, Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą, prijungi rašytinius įrodymus ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai įvertinęs bylos faktines aplinkybes, pagrįstai konstatavo ieškovo turtinės padėties esminį, o ne mažareikšmį, pablogėjimą, tinkamai pritaikė procesines bei materialines teisės normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuriuo sumažino teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį, kuris leis užtikrinti nepilnamečių dukrų poreikius bei nepažeis prioritetinio vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo. Mano, kad skundžiamu sprendimu patvirtinta nepilnamečių dukrų ir ieškovo bendravimo tvarka atitinka tiek vaikų interesus, tiek tėvo teises, kiek galima maksimaliai bendrauti su savo nepilnamečiais vaikais, taip pat nepažeidžia tėvų valdžios lygybės principo – tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Laiko, kad apeliaciniame skunde yra klaidingai nurodomos faktinės aplinkybės, pateiktas faktinių aplinkybių subjektyvus vertinimas, taip pat pateikiamas netinkamas jų vertinimas, kas lemia klaidingą ginčo situacijos teisinį kvalifikavimą.

Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, kaip duodanti išvadą institucija, atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgiant į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą patikrina neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

Apeliaciniu skundu yra apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškovo M. K. ieškinys dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu nustatytos ieškovo bendravimo su nepilnametėmis dukromis tvarkos pakeitimo ir išlaikymo dydžio pakeitimo (sumažinimo) tenkintas iš dalies, pakeičiant ieškovo bendravimo su nepilnametėmis dukromis tvarką bei sumažinant teismo sprendimu priteistą išlaikymo dydį.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, bylos medžiagą, sprendžia, kad Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 13 d. sprendimas iš dalies keistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Byloje nagrinėjami klausimai ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai pakeitė Prienų rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu nustatytą ieškovo bendravimo su nepilnametėmis dukromis S. K. ir J. K. tvarką ir ar pagrįstai pakeitė (sumažino) Prienų rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu priteistą išlaikymo dydį.

Dėl naujų rašytinių įrodymų prijungimo prie bylos

Ieškovas kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naujus įrodymus: 2014 m. lapkričio 4 d. Krovinio gabenimo sutartį – užsakymas Nr. (duomenys neskelbtini); 2014 m. spalio 10 d. Krovinio pervežimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); 2014 m. rugsėjo 19 d. Ekspedicinį užsakymą Nr. (duomenys neskelbtini); UAB „Minela“ pardavimų knygos išrašo nuorašą; Kilnojamojo turto priėmimo – perdavimo akto nuorašą; 2015 m. rugsėjo 14 d. Finansinės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) specialiosios dalies nuostatų nuorašą; 2015 m. rugsėjo 14 d. grafiką Nr. (duomenys neskelbtini); 2014 m. lapkričio 11 d. Žemės sklypo nuomos sutarties nuorašą. Šiuos dokumentus ieškovas pateikė, kaip kad jis nurodė, siekdamas pagrįsti savo atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvus, tačiau nenurodė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti priimti su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikiami nauji įrodymai. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu ieškovo pateikti įrodymai apie jo turtinės padėties pablogėjimą galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl šiuos įrodymus atsisako prijungti prie bylos medžiagos, t. y. priimant procesinį dokumentą jais nesivadovauja.

Dėl teismo sprendimu nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo pagrindo

Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus iki jų pilnametystės yra konstitucinė pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis). Konstitucinė tėvų pareiga reiškia nepilnamečių vaikų konstitucinę teisę gauti iš tėvų šį išlaikymą. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus iki jų pilnametystės yra nustatyta ir įstatymuose. CK 3.156 straipsnio 2 dalyje ir 3.192 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Vykdydami šią prievolę, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad jie abu turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyrium. Išlaikymo dydis priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi pagal šią įstatymo normą, kurioje nustatyta ir tėvų galimybių pusiausvyra, išlaikymo dydis yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą; mažesnis nei reikalingas būtiniems vaiko poreikiams patenkinti išlaikymas gali būti teikiamas tik išimtiniais atvejais, kai tėvai, nepaisant jų sąžiningų pastangų, neturi materialinių galimybių jo teikti didesnio, tačiau tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia priteisti didesnį išlaikymą, toks didesnis išlaikymas ir turi būti priteisiamas.

CK 3.192 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Ši nuostata reiškia proporcingumą ne tik nustatant vaikų poreikių ir tėvų galimybių pusiausvyrą, bet ir įvertinant abiejų tėvų galimybių teikti išlaikymą vaikams tarpusavio santykį. Proporcingumo principas yra pusiausvyra tarp vaiko poreikių ir abiejų tėvų suminės turtinės padėties, nes abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką; paskirstant nustatytą vaiko poreikiams būtiną sumą tarp tėvų pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios; nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių; be to, turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. D. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010; kt.).

Tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą; visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. K. v. T. K., bylos Nr. 3K-3-286/2004; kt.). Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008; kt.).

Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis); tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai). Teismo sprendimu išlaikymo prievolė ir jos dydis gali būti nustatomi dviem atvejais: pirma, kai, tėvams nesusitariant, teismas pagal byloje surinktus duomenis nustato priteistino išlaikymo dydį (CK 3.59 straipsnis, 3.76 straipsnio 1 dalis, 3.194 straipsnis; kt.); antra, kai teismas sprendimu patvirtina šalių gera valia pasirašytą susitarimą dėl vaikų išlaikymo dydžio ir formos (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.64 straipsnio 2 dalis; kt.). Ir vienu, ir kitu atveju teismo sprendimas turi vienodą teisinę galią, t. y. juo nustatyta išlaikymo prievolė yra privaloma ir turi būti vykdoma (CPK 18 straipsnis).

CK 3.193 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nepilnamečių vaikų tėvai, nutraukdami santuoką bendru sutarimu (šio kodekso 3.51 straipsnis), sudaro sutartį, kurioje numato tarpusavio pareigas materialiai išlaikant savo nepilnamečius vaikus, taip pat tokio išlaikymo tvarką, dydį ir formas; šią sutartį tvirtina teismas, prieš tai patikrinęs, ar ji nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno iš sutuoktinių teisių ir teisėtų interesų (šio kodekso 3.53 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalių santuoka buvo nutraukta Prienų rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu, kuriuo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių, šios sutarties 3 punktu ieškovas įsipareigojo savo nepilnamečių vaikų S. K. ir J. K. išlaikymui nuo teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjimo dienos iki šios sulauks pilnametystės kas mėnesį mokėti periodinėmis išmokomis po 231,69 Eur (800 Lt) kiekvienam vaikui. Taigi šalys laisva valia, įvertinusios savo tuometę turtinę padėtį ir vaikų poreikius, susitarė dėl vaikų išlaikymo, kurį teiks ieškovas, dydžio ir formos, o susitarimą patvirtinus teismo sprendimu, jis įgijo teismo sprendimo galią.

Tėvų galimybės teikti išlaikymą ir vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio. CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pakeisti priteisto išlaikymo dydį pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šią nuostatą sistemiškai aiškinant su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, pasikeitus (padidėjus, sumažėjus) vaiko poreikiams. Tokį aiškinimą patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje M. S. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-495/2009; 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Š. v. V. Š., bylos Nr. 3K-3-331/2009; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009; kt.). Taigi pagal CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas; išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nedidelis pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį; sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. I. K., bylos Nr. 3K-3-306/2005, 2005 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. T. v. S. T., bylos Nr. 3K-3-337/2005, 2006 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M. v. I. M., bylos Nr. 3K-3-341/2006; kt.). Taigi spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008; kt.).

Nagrinėjamoje byloje ieškovas, prašydamas sumažinti iš jo priteistą išlaikymą, turėjo įrodyti faktines aplinkybes, sudarančias pagrindą sumažinti išlaikymą, t. y. esminį, o ne mažareikšmį savo turtinės padėties pablogėjimą arba vaikų poreikių sumažėjimą. Ieškinys byloje buvo pareikštas motyvuojant pablogėjusia ieškovo turtine padėtimi; šį teiginį ieškovas grindė savo pajamų sumažėjimu bei padidėjusiomis išlaidomis dėl atsiradusios prievolės išlaikyti trečiąjį savo sūnų D. K.. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės nepatvirtina ieškovo turtinės padėties – turimo turto, gaunamų pajamų – pasikeitimo nuo to momento, kai teismo sprendimu buvo patvirtinta šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių: ieškovui nuosavybės teise tebepriklauso du žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), iš kurių nuomos jis gauna pajamų, taip pat jis tebegauna pajamas iš dviejų darboviečių, t. y. iš UAB „Autodarida“ ir UAB „Minela“, kurios jis yra akcininkas ir vadovas, jo darbo užmokestis nesumažėjo. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė remtis ieškovo nurodyta aplinkybe dėl trečiojo vaiko išlaikymo, kaip prievolės pagrindu sumažinti kitiems dviem vaikams priteistą išlaikymą, nurodant, kad jo trečiasis vaikas gimė (duomenys neskelbtini), o šalių santuoka nutraukta ir pirmųjų dviejų vaikų išlaikymo dydis šalių susitarimu patvirtintas 2012 m. rugpjūčio 13 d. Šios aplinkybės rodo, kad apie būsimą ieškovo prievolę išlaikyti trečią savo vaiką jam buvo žinoma jau santuokos nutraukimo metu, o ne atsirado po to, kai buvo priteistas išlaikymas kitiems dviem jo vaikams. Ieškovo išlaidos kredito įmokoms pagal su banku sudarytą kreditavimo sutartį taip pat nėra naujai atsiradusios, nes kredito sutartis sudaryta 2009 m. gruodžio 24 d., pagal kredito grąžinimo grafiką, kuris turėjo būti baigtas grąžinti 2014 m. gruodžio 30 d. Be to pažymėtina, jog kredito įmokų mokėjimas nereiškia turtinės padėties pablogėjimo, nes asmuo, sudaręs kredito sutartį ir mokantis joje nustatytas įmokas, nors ir patiria tam tikrų išlaidų, tačiau kartu gerina savo turtinę padėtį, nes pasinaudodamas gautu kreditu gausina turimą turtą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. D. v. D. D., bylos Nr. 3K-3-345/2006; kt.). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad aplinkybė, jog asmuo prisiima prievolių pagal kredito sutartį, netiesiogiai patvirtina jo gaunamų pajamų pakankamumą kreditui išmokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008).

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad CK 3.201 straipsnio nuostatoms dėl priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo taikyti teisiškai reikšmingas yra faktinių aplinkybių, sudarančių pagrindą išlaikymo dydžiui nustatyti, esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Be to, pažymėtina, kad, net ir nustačius esminį tokių aplinkybių pasikeitimą, tai dar savaime nelemia išlaikymo dydžio pakeitimo, nes tiek tėvų turtinės padėties, tiek vaikų poreikių pasikeitimą teismas turi įvertinti pirmiau nurodyto tėvų prievolių išlaikyti nepilnamečius vaikus reglamentavimo kontekste, atsižvelgdamas į vaiko teisių apsaugos prioriteto, tėvų ir vaikų teisių bei interesų pusiausvyros, tėvų valdžios lygybės principus. Teisėjų kolegija pažymi, kad, nepriklausomai nuo to, ar išlaikymo dydis buvo vienašališkai nustatytas teismo ar šalių susitarimu, patvirtintu teismo sprendimu (CK 3.53 straipsnio 3, 4 dalys), visais atvejais teigtina, jog teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis atitiko tuo metu buvusią to iš tėvų, kuris teismo sprendimu įpareigotas teikti išlaikymą, turtinių galimybių ir vaiko (vaikų), kuriam priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą, užtikrino galimybę patenkinti būtinus ar bent minimalius vaiko raidos poreikius. Taigi toks teismo sprendimas, nepažeidžiant CK 3.3 straipsnyje įtvirtinto vaiko teisių ir interesų prioritetinio gynimo principo, gali būti pakeistas, sumažinant teismo priteistą išlaikymo sumą, tik tuo atveju, jei nustatomas reikšmingas aplinkybių pasikeitimas, įvykęs būtent po teismo sprendimo, ir jei dėl to iš esmės sumažėja vaiko poreikiai arba iš esmės pablogėja įpareigoto mokėti išlaikymą vaiko tėvo (motinos) turtinė padėtis.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškovo turtinę padėtį kaip iš esmės pablogėjusią, nepagrįstai prioritetą teikė ieškovo pateiktiems įrodymams dėl jo turtinės padėties ir neįvertino aplinkybės, kad nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo ieškovo turtinė padėtis nepablogėjo. Be to, svarbu ir tai, kad ieškovas, nutraukdamas santuoką bendru sutuoktinių sutikimu, pats geranoriškai prisiėmė tokio dydžio išlaikymo prievolę, susitardamas dėl jos vykdymo sutuoktinių sudarytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo padarinių, kurią teismas patvirtino; taigi jis įvertino savo turtinę padėtį kaip pakankamą tokio dydžio prievolei vykdyti. Teismas esminę reikšmę suteikė ne toms aplinkybėms, kurios yra pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti, ir tai lėmė netinkamą materialiosios teisės normos – CK 3.201 straipsnio – taikymą. Byloje nustatyta, kad ieškovo padėtis nepablogėjo po to, kai teismo sprendimu iš jo priteistas išlaikymas, taip pat nėra duomenų apie vaikų poreikių sumažėjimą (šios aplinkybės ieškovas ir neįrodinėjo, nes ja nesirėmė), taigi nebuvo teisinio pagrindo taikyti CK 3.201 straipsnio nuostatas dėl išlaikymo dydžio sumažinimo. Remdamasis tuo, kad byloje nustatytos visos reikšmingos aplinkybės, bet padaryta klaida taikant įstatymo normą, apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (sumažinimo) ir priima naują sprendimą – ieškinį šioje dalyje atmeta (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl teismo sprendimu pakeistos ieškovo bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais

CK 3.170 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku, ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalių santuoka buvo nutraukta Prienų rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu, kuriuo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių; šios sutarties 4 punktu nustatyta ieškovo bendravimo su nepilnametėmis dukromis bendravimo tvarka, pagal kurią tėvas su dukromis bendrauja 3 kartus per savaitę tarp 17 ir 20 valandos, prieš tai įspėdamas mergaičių motiną apie savo apsilankymo laiką. Vasaros atostogų metu ieškovas, atsižvelgdamas į dukrų norus, 1 – 2 kartus po savaitę laiko praleidžia su dukromis. Ieškovas ieškinyje nurodė, jog teismo sprendimu nustatyta bendravimo tvarka nesuteikia jam teisės pilnavertiškai dalyvauti vaikų auklėjime, todėl prašė ją pakeisti. Nurodė, kad dukros auga, jų poreikiai ir interesai nuolat kinta, dėl ko teismo nustatytas ieškovo dalyvavimas jų gyvenime bei auklėjime nėra pakankamas. Atsakovė nesutiko su ieškovo siūloma bendravimo tvarka teigdama, kad sprendimu nustatyta tvarka yra gera, kadangi pačios dukros nenori bendrauti su ieškovu. Atsižvelgiant į tai, jog šalys tarpusavyje konfliktuoja ir geranoriškai nesusitaria dėl naujos ieškovo bendravimo su vaikais tvarkos, pirmosios instancijos teismas byloje paskyrė ekspertizę, kurios metu nebuvo nustatytas objektyvus pagrindas, dėl kurio šalių dukros negalėtų reguliariai bendrauti su ieškovu. Vaiko teisių apsaugos skyrius savo išvadoje pritarė ieškovo pateiktai ir prašomai nustatyti bendravimo su dukromis naujai tvarkai. Skundžiamu sprendimu teismas ieškovo reikalavimus patenkino, atsižvelgė į tarp ginčo šalių susiklosčiusius tarpusavio santykius, į ekspertizių aktuose konstatuotas aplinkybes bei į Vaiko teisių apsaugos skyriaus nuomonę ir sprendė, jog minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet jei nuolatinis bendravimas kenkia vaiko interesams. Tokių aplinkybių nebuvo nustatyta, todėl teismas laikė, kad ieškovas privalo bendrauti su nepilnametėmis dukromis pakankamai dažnai, nes tik reguliaraus bendravimo ir dalyvavimo jų auklėjime dėka, gali būti atkurtas emocinis ir psichologinis tėvo ir dukrų ryšys, atstatytas vaikų pasitikėjimas tėvu.

Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes, kaip pažymėta pirmiau, vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014. Teismų praktika. 2014, 41, p. 102-116).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šalims nepavykus susitarti dėl bendravimo su nepilnametėmis dukromis tvarkos, ji pagrįstai nustatyta teismo. Pažymėtina, kad Prienų rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu nustatyta bendravimo su vaikais tvarka buvo minimali, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo rašytinių įrodymų pagrindu padaryta išvada, jog tik dažno ir reguliaraus ieškovo su nepilnametėmis dukromis bendravimo dėka bus galima atkurti emocinį ir psichologinį tėvo ir dukrų ryšį, atstatyti vaikų pasitikėjimą tėvu.

Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 13 d. sprendimo dalis, kuria pakeista ieškovo bendravimo su nepilnametėmis dukromis tvarka yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Šią teismo sprendimo dalį apeliacinės instancijos teismas palieka nepakeistą.

Dėl galutinio apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo

Išnagrinėjęs bylą pagal atsakovės apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas iš dalies pakeičia apskųstą Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 13 d. sprendimą, panaikindamas šio teismo sprendimo dalį, kuria ieškovo ieškinys dalyje dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (sumažinimo) tenkintas iš dalies, ir šioje dalyje priima naują sprendimą – ieškinį dalyje dėl išlaikymo dydžio pakeitimo atmesti, ir palikdamas nepakeistą šio sprendimo dalį, kuria pakeista ieškovo bendravimo su nepilnametėmis dukromis tvarka, taip pat pakeisdamas sprendimo dalį, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir priteisimo klausimas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Dėl bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų paskirstymo ir priteisimo

Prienų rajono apylinkės teismas 2015 m. spalio 13 d. sprendime nurodė, kad ieškovas sumokėjo 62,56 Eur žyminį mokestį ir apmokėjo 353,56 Eur ekspertizės atlikimo išlaidas, atsakovė turėjo 434,43 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Šias šalių išlaidas teismas paskirstė tarp šalių, įvertinęs tai, kad ieškinys patenkintas 75 procentais.

Apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas kaip aukščiau nurodyta Prienų rajono apylinkės teismas 2015 m. spalio 13 d. sprendimą, pripažįsta, kad ieškovo reikalavimai patenkinti mažesne dalimi, o tai yra pagrindas kitaip paskirstyti bylinėjimosi nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme išlaidas.

Ieškovo reikalavimas pakeisti bendravimo su vaikais tvarką patenkintas, todėl iš atsakovės jam priteistini 31 Eur žyminis mokestis, sumokėtas už šį neturtinį reikalavimą, ir 353,56 Eur sumokėtos išlaidos už ekspertizės atlikimą, iš viso 384,56 Eur.

Ieškovas paduodamas per EPP (elektroninėmis ryšio priemonėmis) ieškinį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nepagrįstai nurodė, kad tai yra neturtinis ginčas, pateikė įrodymus apie 62,56 Eur (216 Lt) žyminio mokesčio sumokėjimą. Įvertinus tai, kad 31 Eur sumokėtas už reikalavimą pakeisti bendravimo su vaikais tvarką, laikytina, jog už reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo sumokėjo 31,56 Eur, kada privalėjo sumokėti 55 Eur. Atmetus ieškovo ieškinį dalyje dėl išlaikymo dydžio sumažinimo, jo sumokėtas 31,56 Eur žyminis mokestis jam iš atsakovės nepriteisiamas, o nesumokėtas 23,44 Eur žyminis mokestis priteisiamas iš ieškovo į valstybės biudžetą.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovo reikalavimai patenkinti 50 procentų, todėl atsakovei priteisia pusę jos turėtų išlaidų apmokant už advokato teisinę pagalbą – 217,22 Eur.

Įskaičius tarpusavyje iš atsakovės ieškovui ir ieškovo atsakovei priteistinas jų turėtas bylinėjimosi išlaidas (384,56 Eur ir 217,22 Eur), ieškovui priteistinos iš atsakovės 167,34 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Atitinkamai perskirstytinos ir bylinėjimosi išlaidos, turėtos dėl procesinių dokumentų siuntimo pirmosios instancijos teisme. Teismas nustatė, kad valstybė šioje byloje patyrė 23,83 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl šios išlaidos priteistinos iš ieškovo ir atsakovės po lygiai, t. y. po 11,91 Eur.

Iš viso iš ieškovo valstybei priteistinos 35,25 Eur, o iš atsakovės – 11,91 Eur bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidos.

Išspręsdama bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimus teisėjų kolegija vadovaujasi CPK 93, 96 ir 98 straipsniais.

Dėl bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų paskirstymo ir priteisimo

Apeliacinės instancijos teismas atsakovės apeliacinį skundą tenkina iš dalies. Patenkinus atsakovės apeliacinį skundą dėl teismo sprendimo dalies, kuria buvo nuspręsta dėl išlaikymo dydžio sumažinimo, šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį panaikinus, ir atmetus atsakovės apeliacinį skundą dėl teismo sprendimo dalies, kuria nuspręsta dėl ieškovo bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo, vertintina, kad patenkinta 50 procentų atsakovės apeliacinio skundo reikalavimų. Atsižvelgiant į tai paskirstomos ir šalių turėtos nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme išlaidos.

Atsakovė, paduodama apeliacinį skundą privalėjo sumokėti 54 Eur žyminį mokestį (31 Eur už neturtinį reikalavimą dėl bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo ir 23 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, bet sumokėjo 31,24 Eur žyminį mokestį. Patenkinus atsakovės reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, jai iš ieškovo priteistinas sumokėtas 23 Eur žyminis mokestis. Už antrą reikalavimą, susijusį su bendravimo tvarkos su vaikais pakeitimu, iš ieškovo atsakovei 31 Eur žyminis mokestis nepriteistinas, tačiau atsakovės nesumokėta 22,76 Eur dalis iš jos priteistina valstybei.

Iš ieškovo atsakovei priteistina pusė jos turėtų išlaidų už advokato pagalbą, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, t. y. 125 Eur. Iš atsakovės ieškovui priteistina pusė jos turėtų išlaidų už advokato pagalbą, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, t. y. 75 Eur.

Įskaičius tarpusavyje iš ieškovo atsakovei ir iš atsakovės ieškovui priteistinas jų turėtas bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas (148 Eur ir 75 Eur), atsakovei priteistinos iš ieškovo 73 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Išspręsdama bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimus teisėjų kolegija vadovaujasi CPK 93, 96 ir 98 straipsniais.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 93, 96 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 13 d. sprendimą iš dalies pakeisti.

Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 13 d. sprendimo dalį, kuria ieškovo ieškinys dalyje dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (sumažinimo) tenkintas iš dalies, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį dalyje dėl išlaikymo dydžio pakeitimo atmesti.

Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 13 d. sprendimo dalį, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir priteisimo klausimas pakeisti ir ją išdėstyti taip:

„Priteisti iš atsakovės V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ieškovo M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), naudai 167,34 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt septynis eurus ir 34 centus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovės V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 11,91 Eur (vienuolika eurų 91 centą) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. (Mokėti išieškotojai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660)).

Priteisti į valstybės biudžetą iš ieškovo M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 35,25 Eur (trisdešimt penkis eurus ir 25 centus) bylinėjimosi išlaidų. (Mokėti išieškotojai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660))“.

Kitą Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 13 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), atsakovės V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), naudai 73 Eur (septyniasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovės V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 22,76 Eur (dvidešimt du eurus ir 76 centus) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų (žyminį mokestį). (Mokėti išieškotojai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660)).

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo.