- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-09-14
- Bylos Nr.
- B2-215-440/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00307-2014-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Valantienė
- Ieškovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Raisva“
- Kategorijos
- 117.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 126.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 126.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Raisva“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Šiaulių apygardos teisme gautas ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus (toliau – VSDFV Šiaulių skyrius) pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Raisva“. Ieškinyje nurodo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo įstatymu, įmonė už apdraustuosius privalo mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas, tačiau UAB „Raisva“ šios nuostatos nepaiso, nevykdo draudėjo pareigų, numatytų Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo įstatyme - nemoka įmokų. 2014-07-01 duomenimis, atsakovės skola ieškovui siekė 3040,36 Lt (2896,47 Lt VSD įmokų ir 143,89 Lt VSD delspinigių). Pažymėjo, kad VSDFV Šiaulių skyrius UAB „Raisva“ atžvilgiu taikė visas įstatymų numatytas sankcijas bei ėmėsi visų priemonių, siekiant išieškoti susidariusią skolą. Pagal mokėjimo nurodymus, kredito įstaigos iš UAB „Raisva“ sąskaitos laikotarpiu nuo 2013-07-01 iki 2014-06-30 piniginių lėšų nepervedė. Antstolių kontora per minėtą laikotarpį piniginių lėšų taip pat nepervedė. Ieškovas 2013-12-18 raštu Nr. (8.1)S-59238 informavo atsakovę apie tai, kad įmonei toliau nevykdant pareigų, nemokant valstybinio socialinio draudimo įmokų, kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. UAB „Raisva“ į ieškovo pranešimą nesureagavo, skolos nesumokėjo, todėl ieškovo nuomone, atsakovė atitinka Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo (toliau – LR ĮBĮ) 2 straipsnio 8 dalies nuostatas dėl nemokumo. Prašo skirti įmonės administratoriumi UAB „Bankroto administravimo ir teisinių paslaugų centras“ (1-2 b.l.).
Atsiliepimas
Atsakovė UAB „Raisva“ pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Pažymėjo, kad formaliai įmonėje yra du darbuotojai - sutuoktiniai E. J. ir R. J.. UAB „Raisva” nuo 2013-01-01 jokios veiklos nebevykdo, nesudaro ir nevykdo jokių sandorių, nevykdo atsiskaitymų su ūkio subjektais, negauna pajamų, nepatiria išlaidų. Pabrėžė, kad UAB „Raisva” nemoka ieškovui jo reikalaujamų sumų, kadangi nesutinka su reikalavimu iš esmės. Atsakovės vertinimu įmonės darbuotojams nedirbant ir jiems nepriskaičiuojant darbo užmokesčio, nebuvo pagrindo mokėti ir socialinio draudimo įmokų. Ieškovo reikalavimui prašo taikyti senatį. Papildomai nurodė, kad debitorių ir kreditorių neturi, turto neturi, taip pat neturi bylų teismuose, veiklos nebevykdo nuo 2013-01-01. FNTT vykdo ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 06-1-03063-13 bei jos reikalavimu šiai institucijai yra pateikti visi UAB „Raisva” buhalteriniai, finansiniai dokumentai, todėl atsakovė negali įvykdyti teismo įpareigojimo dėl dokumentų pateikimo, nes šių dokumentų neturi.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas iškelti bankroto bylą tenkintinas.
Vadovaujantis LR ĮBĮ 5 straipsnio 1 dalimi, pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei pateikti teismui turi teisę įmonės kreditorius (kreditoriai).
Pagrindai bankroto bylai iškelti numatyti LR ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje, pagal kurios nuostatas bankroto byla iškeliama, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojams atlyginimus; 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriams, kad negali atsiskaityti ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Taigi, kaip vienas iš savarankiškų bankroto bylos iškėlimo pagrindų, įstatyme yra įtvirtintas įmonės nemokumas, kuris apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (LR ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas).
Sprendžiant dėl įmonės (ne)mokumo ir bankroto bylos iškėlimo, reikšmės turi pačios įmonės įsiskolinimų santykis su jos turimo turto verte, taip pat ar vykdoma veikla ir gaunamos pajamos, kokios įmonės veiklos perspektyvos ir kita.
Šiaulių apygardos teismas 2014 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi įpareigojo atsakovę UAB „Raisva” per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos pateikti teismui atsiliepimą dėl pareikšto reikalavimo bei šiuos dokumentus: įmonės balansą, pelno (nuostolių) ataskaitą, paaiškinamuosius raštus (arba kitas įstatymo nustatyta tvarka teikiamas įmonės ataskaitas), pradelstų kreditorinių ir debitorinių reikalavimų (įsipareigojimų) sąrašus, nurodant skolų grąžinimo terminus 2013 m. gruodžio 31 dienai ir 2014 m. liepos 31 dienai, duomenis apie darbo užmokesčio įsiskolinimą 2014 m. liepos 31 d., duomenis apie visą turimą turtą, įkeistą turtą ir kitus įsipareigojimus ) 2013 m. gruodžio 31 dienai ir liepos 31 dienai, teismuose iškeltas bylas bei išieškojimus ne ginčo tvarka 2014 m. liepos 31 dienai, įmonės rejestro registravimo dokumentus bei kita (14-15 b.l.). Bylos duomenimis, iki nutartyje nustatytos datos atsakovė nutarties įpareigojimų neįvykdė ir nepateikė teismui duomenų, kurie yra svarbūs nustatant įmonės turtinę padėtį ir vertinant įmonės mokumą ar nemokumą. Iš 2014 m. sausio 7 d. ir 2014 m. balandžio 14 d. FNTT prie LR VRM Šiaulių apygardos valdybos nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolų ir 2014 m. rugpjūčio 7 d. rašto „Dėl dokumentų originalų pateikimo baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-03063-13 matyti, kad UAB „Raisva“ finansiniai dokumentai arba dalis dokumentų yra pateikti arba reikalaujami pateikti minėtai institucijai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas spręsdamas dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei remiasi atsakovės pateiktais duomenimis, teismo iniciatyva surinktais rašytiniais įrodymais bei valstybinės įmonės (toliau - VĮ) „Registrų centras“ pateikta informacija (LR CPK 179 straipsnio 3 dalis).
Vadovaujantis VĮ „Registrų centras“ duomenimis ir atsakovės nurodytomis aplinkybėmis UAB „Raisva” nuosavybės teise registruotų transporto priemonių ir nekilnojamo turto neturi (32-33 b.l.). Įmonė Juridinių asmenų registre įregistruota 2007 m. birželio 29 d. (25-27 b.l.). Finansinės atskaitomybės dokumentų Juridinių asmenų registrui nebeteikia nuo 2013 metų (28 b.l.). Atsakovės nurodytomis aplinkybėmis įmonė nuo 2013 m. sausio 1 d. jokios veikslo nebevykdo, negauna jokių pajamų, kreditorių ir debitorių neturi. Iš finansinės atskaitomybės dokumentų už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. matyti, kad atsakovės ilgalaikis turtas sudarė 14422,00 Lt (materialusis turtas), trumpalaikis turtas sudarė 257522,00 Lt (atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys – 3574,00 Lt, per vienerius metus gautinos sumos – 8769,00 Lt, pinigai – 245179,00 Lt (30 b.l.). Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 103637,00 Lt (30 b.l.). Iš 2011 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ir nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitų matyti, kad atsakovės pelnas 2011 metais sieke 64102,00 Lt, 2010 m. – 86456,00 Lt (29, 31 b.l.).
Iš bylos duomenų matyti, kad įsiskolinimas ieškovui VSDFV Šiaulių skyriui sudaro 3040,36 Lt, atsakovė su šia skola nesutinka, tačiau duomenų, kad 2013 m. kovo 8 d. VSDFV Šiaulių skyriaus sprendimas dėl UAB „Raisva“ skolos išieškojimo priverstine tvarka Nr. D37-4990 (9 b.l.) yra panaikintas ar pripažintas negaliojančiu, nepateikė. Šiaulių apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Šiaulių apskrities VMI) pateiktais duomenimis, UAB UAB „Raisva” valstybės, savivaldybių biudžetams ir valstybės pinigų fondams 2014 m. liepos 31 d. duomenimis skolinga 163858,61 Lt.
Įvertinus bendrovės veiklos rezultatus pagal byloje esančių duomenų visumą, matyti, kad įmonės skolos sudaro 166898,36 Lt, šie įsipareigojimai yra uždelsti, jokio turto įmonė neturi, veiklos nebevykdo nuo 2013 m. sausio 1 d., todėl teismas daro išvadą, kad atsakovė neturi galimybės atsiskaityti su kreditoriais, negali sumokėti įstatymuose nustatytų mokesčių. Remiantis LR ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies nuostatomis yra pagrindo vertinti, kad įmonė nevykdo įsipareigojimų ir yra nemoki.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta atsakovei UAB „Raisva“ keltina bankroto byla. Pagrindų, įpareigojančių atsisakyti kelti bankroto bylą, nėra (LR ĮBĮ 10 straipsnio 3 dalis).
Remiantis LR ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 2 punktu, priėmus nutartį iškelti bankroto bylą, uždėtinas areštas įmonės nekilnojamam turtui ir kitam ilgalaikiam materialiam turtui iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.
LR ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 1 punktas įpareigoja teismą, priėmus nutartį iškelti bankroto bylą, paskirti įmonės administratorių. Įmonių bankroto įstatymo normos nustato specialius reikalavimus bankrutuojančios įmonės administratoriui, o vadovaujantis LR ĮBĮ 11 straipsnio 2 dalies nuostatomis, skiriamo administratoriaus kandidatūrą teismas Vyriausybės nustatyta tvarka privalo suderinti su Įmonių bankroto valdymo departamentu prie Ūkio ministerijos. Iš minėtuose straipsniuose įtvirtintų teisės normų seka, kad įstatymo leidėjas suteikia teismui, iškėlusiam įmonei bankroto bylą, prerogatyvą kiekvienu konkrečiu atveju nuspręsti, ką skirti bankrutuojančios įmonės administratoriumi. LR CPK 3 straipsnio 7 dalis nustato, jog tuo atveju, kai įstatymai ar ginčo šalių susitarimas numato, kad tam tikrus klausimus teismas sprendžia savo nuožiūra, teismas tai darydamas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais. Skirdamas bankroto administratorių, teismas privalo patikrinti, be kita ko, ar nėra LR ĮBĮ nurodytų aplinkybių, dėl kurių asmuo negali būti skiriamas bankrutuojančios įmonės administratoriumi.
Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, parenkant asmenį, kuris vykdys įmonės bankroto procedūras, svarbiausia yra jo nešališkumas ir nesuinteresuotumas bylos baigtimi. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi išsiaiškinti, ar siūlomi bankroto administratoriai sutinka administruoti įmonę, ar Įmonių bankroto valdymo departamentas pritarė šių bankroto administratorių skyrimui. Kiti kriterijai, kaip antai, bankroto administratoriaus patirtis, bankrutuojančios įmonės veiklos ypatumai, administravimo sąnaudos, administratoriaus darbo stažas, užimtumas, yra fakultatyviniai. Tuo atveju, kai keli asmenys gali administruoti bankrutuojančią įmonę, teismas parenka tokį administratorių, dėl kurio nešališkumo byloje kyla mažiausiai abejonių, o jeigu nėra abejonių dėl jų nešališkumo, parenka bet kurį iš šių asmenų. Skiriant administratoriumi konkretų asmenį, atitinkantį administratoriaus kandidatūrai įstatymo keliamus reikalavimus, siektina, kad administratoriaus paskyrimu būtų maksimaliai užtikrinamas kuo sklandesnis ir operatyvesnis bankroto procedūrų atlikimas, būtų išvengta ginčų tarp administratoriaus ir kreditorių dėl jų bei įmonės interesų atstovavimo tinkamumo, arba tokių ginčų kiltų kuo mažiau (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2818/2011, 2013 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1797/2013). Pažymėtina, kad teismo teisė parinkti administratoriaus kandidatūrą nėra absoliuti. Spręsdamas šį klausimą teismas, visų pirma yra saistomas viešojo intereso ir turi siekti, kad bankroto procedūra vyktų sklandžiai, o teismo paskirtas bankroto administratorius užtikrintų bankrutuojančios įmonės kreditorių bei pačios įmonės teisėtų interesų apsaugą. Teismas privalo įsitikinti, kad administratoriumi skiriamas asmuo pagal turimą patirtį (baigtų bankroto bylų skaičius, terminai, administravimo išlaidos, skundai dėl administratoriaus veiksmų ir kt.) geriausiai iš visų pasiūlytų sugebės užtikrinti bendrovės turto apsaugą, kreditorių bei skolininko interesų pusiausvyrą, sklandžią bankroto proceso eigą. Be to, skirdamas administratorių, teismas neturi sukelti priešpriešos tarp asmenų, siūliusių administratoriaus kandidatūras, ir ieškoti geriausio kompromiso (Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-37/2006). LR ĮBĮ nepateikia kriterijų, į kuriuos teismas, parinkdamas bankrutuojančios įmonės administratorių, turėtų atsižvelgti, tačiau jie yra suformuluoti teismų praktikoje ir teisės doktrinoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2-2643/2012). Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl konkrečiu atveju gali būti vertinamos ir kitos aplinkybės, kurios teismo vertinimu padės įvertinti administratorių atitiktį įstatymo reikalavimams. Be to, tarp kriterijų, kuriais remiantis vertinamos bankroto administratorių kandidatūros, nėra hierarchijos, todėl tai, kuriam iš jų konkrečiu atveju bus suteiktas prioritetas, priklauso nuo bylos aplinkybių sąlygoto teismo požiūrio. Todėl teismas, įgyvendindamas savo diskrecijos teisę skirti bankroto administratorių, neprivalo vertinti administratorių kandidatūrų pagal visus teismų praktikoje ir teisės doktrinoje suformuotus kriterijus, o pasirenka tuos, kurie, jo vertinimu, leis tinkamai nuspręsti, kuri iš siūlomų kandidatūrų yra tinkamiausia (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2-1018/2013).
Sprendžiant dėl administratoriaus kandidatūros paskyrimo teismas vadovaujasi tiek pačių administruoti pretenduojančių asmenų pateikta teismui informacija apie save, tiek viešai skelbiama Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos informacija internetiniame tinklalapyje http://www.bankrotodep.lt.
Nagrinėjamoje byloje ieškovas teismui pateiktame pareiškime bankroto administratoriumi prašė skirti UAB „Bankroto administravimo ir teisinių paslaugų centras“. Teismas nenustatė aplinkybių, nurodytų LR ĮBĮ 11 straipsnio 4 dalyje, dėl kurių UAB „Bankroto administravimo ir teisinių paslaugų centras“ negalėtų būti UAB „Raisva“ administratoriumi. Teismui pateiktas Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos leidimas teikti bankroto administravimo paslaugas Nr. 129 (3 b.l.), deklaracija dėl atitikties teisės aktų reikalavimams (4 b.l.), bankroto administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimas (5 b.l.). Pateiktas Įmonių bankroto valdymo departamento prie ūkio ministerijos raštas dėl administratoriaus kandidatūros, kuriame nurodyta, kad UAB „Raisva“ pretenduojanti administruoti UAB „Bankroto administravimo ir teisinių paslaugų centras“ atitinka LR ĮBĮ reikalavimus keliamus bankroto administratoriui (34 b.l.). Bylos duomenimis, abejonių dėl bankroto administratoriaus šališkumo ir suinteresuotumo bylos baigtimi nėra. Įmonės administratoriumi skirtina UAB „Bankroto administravimo ir teisinių paslaugų centras“, įmonės kodas 301537643, buveinė – Tilžės g. 80B-4, Šiauliai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144 straipsniu, 290–291 straipsniais, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 4, 7 ir 10 straipsniais, teismas
nutaria:
Iškelti bankroto bylą UAB „Raisva“, įmonės kodas 300899785, buveinės adresas Vaikų g. 21, Naisių k., Šiaulių r.
Bankrutuojančios UAB „Raisva“ administratoriumi paskirti UAB „Bankroto administravimo ir teisinių paslaugų centras“, įmonės kodas 30153764, buveinė – Tilžės g. 80B-4, Šiauliai, įmonių bankroto administravimo paslaugas teikiančių asmenų sąrašo Nr. B-JA071.
Areštuoti UAB „Raisva“, įmonės kodas 300899785, nekilnojamąjį ir kitą ilgalaikį materialų turtą iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.
Pavesti įmonės administratoriui pateikti nutarties kopiją dėl UAB „Raisva“ turto arešto vykdymo pasirinktam antstoliui.
Uždrausti UAB „Raisva“ vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo ir be teismo leidimo parduoti, išnuomoti, įkeisti, laiduoti ar kitokiais būdais perleisti UAB „Raisva“ turtą.
Nustatyti terminą UAB „Raisva“ kreditorių finansiniams reikalavimams pareikšti per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.
Pavesti administratoriui atlikti veiksmus, numatytus Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 3 punkte, 4 punkte, 7 dalies 8 punkte, 11 straipsnio 3 dalyje, bei per 20 darbo dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos pateikti teismui sąmatą bendrovės lėšų sumai, kurią ji turės teisę naudoti administravimo išlaidoms apmokėti.
Įpareigoti įmonės administratorių UAB „Bankroto administravimo ir teisinių paslaugų centras“, sužinojus apie iškeltas bylas UAB „Raisva“, kuriose šiai įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų ir susiję su darbo santykiais, apie ikiteisminio tyrimo įstaigose, prokuratūrose atliekamus tyrimus, baudžiamąsias bylas, jeigu baudžiamosiose bylose pareikšti bankrutuojančios įmonės kreditorių civiliniai ieškiniai, jeigu baudžiamosiose bylose areštuotas bankrutuojančios įmonės turtas, antstoliams pateiktus vykdomuosius dokumentus dėl išieškojimo iš UAB „Raisva“, nedelsiant apie tai raštu informuoti teismą.
Įpareigoti UAB „Raisva“ valdymo organus per 15 dienų po šios nutarties įsiteisėjimo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus.
Pavesti bankroto administratoriui sušaukti pirmąjį kreditorių susirinkimą ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo teismo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos.
Nustatyti, kad nuo nutarties įsiteisėjimo dienos UAB „Raisva“ įgyja bankrutuojančios įmonės statusą.
Apie iškeltą UAB „Raisva“ bankroto bylą pranešti Įmonių bankroto valdymo departamentui prie Ūkio ministerijos.
Nutarties dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vykdyti skubiai.
Nutartis per 10 dienų gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.