Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-04-18 · Civilinė byla Nr. e2S-1552-910/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-04-18
Bylos Nr.
e2S-1552-910/2018
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-03013-2017-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laima Ribokaitė
Atsakovas
UAB „Vitemus“
Ieškovas
B. J., S. M.
Trečiasis asmuo
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ „Registrų centro“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1552-910/2018Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03013-2017-9Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2018 m. balandžio 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo UAB „Vitemus“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. vasario 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovių B. J. ir S. M. ieškinį atsakovui UAB „Vitemus“ dėl žemės sklypo kadastro duomenų bylos suderinimo ir įregistravimo be bendraturčio sutikimo, tretieji asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ „Registrų centro“ Vilniaus filialas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovės B. J. ir S. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamos pripažinti jų teisę kreiptis į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrių dėl UAB „Geovisata“ parengtų žemės sklypų (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų bylų suderinimo be bendraturčio UAB „Vitemus“ sutikimo; pripažinti ieškovių teisę kreiptis į Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytoją dėl UAB „Geovisata“ parengtų žemės sklypų (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų bylų įregistravimo nekilnojamojo turto kadastre be bendraturčio UAB „Vitemus“ sutikimo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

2. Atsakovas UAB „Vitemus“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti. Atsakovas nurodė, kad ieškovų teisės nėra pažeistos, žemės sklypo plotas ir ribos nustatytos UAB Korporacija „Matininkai“ 2007 m. rugpjūčio 10 d. parengtame žemės sklypo plane (duomenys neskelbtini), kuris tinkamai suderintas ir Įsakymas dėl jo patvirtinimo nenuginčytas. Ieškinys yra nepagrįstas, tačiau atsakovas, esant pagrindui, svarstys ieškovų pasiūlymus dėl žemės sklypo kadastrinių duomenų tikslinimo ir, jeigu tai nepažeis jo teisių, gera valia pasirašys reikalingus dokumentus.

3. 2018 m. sausio 23 d. teisme gautas pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo. Ieškovės taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškime nurodyta, kad civilinė byla buvo pradėta dėl atsakovo vengimo suderinti ir įregistruoti bendro žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), tiksliuosius kadastrinius matavimus, kurie būtini, siekiant rengti atsidalinimui iš bendrosios dalinės nuosavybės būtiną žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Ieškovių teigimu, atsakovas piktnaudžiavo turimomis teisėmis. Atsakovas, žinodamas, kad bendraturtės užsakė žemės sklypo kadastrinius matavimus, laukė, kol ši byla bus parengta, ieškovės patirs atitinkamas išlaidas, be to, žinodamas, jog ieškovės kreipėsi į advokatus ir pastarieji rengia ieškinį teismui, atsakovas laukė ir neteikė jokio atsakymo į gautą prašymą. Dėl dar 2008 m. suderintos žemės sklypo kadastrinių matavimų bylos įregistravimo Nekilnojamojo turto registre atsakovas į VĮ ,,Registrų centrą“ kreipėsi tik 2017 m. spalio 5 d., t. y. prieš pat parengiamąjį teismo posėdį. Atsakovui civilinės bylos nagrinėjimo metu įregistravus žemės sklypo kadastrinius matavimus, nebėra civilinės bylos ginčo objekto, nes atsakovas iš esmės įvykdė ieškovių reikalavimą, t. y. kreipėsi į VĮ ,,Registrų centrą“ dėl sklypo kadastrinių matavimų įregistravimo, todėl ieškovės atsisako byloje pareikšto ieškinio reikalavimo.

4. 2018 m. sausio 29 d. teisme gautas atsakovo atsiliepimas į pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo, kuriuo atsakovas prašė priteisti iš ieškovių jo patirtas bylinėjimosi išlaidas – 600 Eur. Atsakovas nurodė, kad apie praeityje vykusius teisminius ginčus dėl žemės sklypo kadastrinių matavimų teisėtumo ieškovės turėjo informuoti savo advokatą, kad šis pasinaudotų advokatams suteiktomis teisėmis gauti informaciją, susipažintų su baigtų bylų medžiaga ir teisiškai įvertintų situaciją. Neinformavusios advokato apie baigtą teisminį procesą, ieškovės veikė nesąžiningai, todėl iš jų turi būti priteistos bylinėjimosi išlaidos, kurias patyrė sąžiningas atsakovas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2018 m. vasario 9 d. nutartimi tenkino ieškovių prašymą dėl ieškinio atsisakymo ir civilinę bylą nutraukė. Teismas priteisė iš atsakovo UAB „Vitemus“ ieškovei B. J. 598,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

6. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų šalims priteisimo, teismas vadovavosi CPK 94 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad tuo atveju, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovas tik po civilinės bylos iškėlimo įregistravo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), tiksliuosius kadastrinius matavimus, byloje nepateikta duomenų, jog atsakovas būtų atlyginęs ieškovėms kitas jų patirtas bylinėjimosi išlaidas, ieškovių procesinis elgesys buvo tinkamas, t. y. ieškovės dar iki ieškinio pateikimo kreipėsi į atsakovą dėl bendro žemės sklypo kadastrinių matavimų suderinimo. Teismas vertino, kad ieškinio pareiškimą nulėmė atsakovo elgesys.

7. Teismas nurodė, kad išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio 7, 8, 8.2, 8.16, 8.17, 8.19 punktų reikalavimų, todėl iš atsakovo priteisė ieškovių patirtas 598,50 Eur bylinėjimosi išlaidas.

8. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas patenkino reikalavimus tik ieškovėms pareiškus ieškinį, teismas atmetė atsakovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai

9. Atsakovas UAB „Vitemus“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. vasario 9 d. nutartį pakeisti: atmesti ieškovių prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas; priteisti iš ieškovių B. J. ir S. M. 600 Eur bylinėjimosi išlaidų UAB „Vitemus“ naudai; kitą nutarties dalį palikti nepakeistą. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

9.1. Teismas nepagrįstai pripažino, kad ieškinio pareiškimą nulėmė atsakovo elgesys ir kad atsakovui įregistravus žemės sklypo kadastrinius matavimus civilinės bylos ginčo objekto nebeliko, atsakovui iš esmės įvykdžius ieškovių reikalavimą. Priešingai, negu nurodyta skundžiamojoje nutartyje, atsakovas elgėsi sąžiningai iki ieškinio pateikimo ir civilinės bylos nagrinėjimo metu, o teismas netinkamai įvertino ieškovių ieškinio reikalavimus, jų elgesį iki civilinės bylos iškėlimo bei civilinės bylos nagrinėjimo metu, taip pat civilinėje byloje esančius įrodymus, ir tai nulėmė neteisingos bei nepagrįstos skundžiamos nutarties priėmimą.

9.2. Teismas neįvertino, kad ieškiniu ieškovės prašė suderinti bei įregistruoti be atsakovo sutikimo UAB „Geovisata“ parengtų žemės sklypų (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylas, kuriuos iki ieškinio pateikimo ieškovės siūlė atsakovui suderinti. Tačiau VĮ „Registrų centre“ buvo įregistruoti 2007 m. UAB Korporacija „Matininkai“ parengti kadastriniai matavimai.

9.3. Ieškovės nuslėpė nuo teismo aplinkybę, kad 2007-2010 metais administracinio proceso tvarka buvo nagrinėjamas ieškovės B. J. skundas dėl UAB Korporacija „Matininkai“ parengtų kadastrinių matavimų panaikinimo, byla užbaigta UAB „Vitemus“ naudai, UAB Korporacijos „Matininkai“ parengti kadastriniai matavimai nebuvo panaikinti ir liko galioti.

9.4. Ieškovės, teikdamos ieškinį, veikė nesąžiningai atsakovo atžvilgiu, piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, nes taip bandė įteisinti ir įregistruoti sau palankius UAB „Geovisata“ parengtus kadastrinius matavimus, kurie skiriasi nuo 2007 m. UAB Korporacija „Matininkai“ parengtų kadastrinių matavimų.

9.5. Teismas padarė neteisingą išvadą, kad, atsakovui įregistravus 2007 m. UAB Korporacija „Matininkai“ parengtus kadastrinius matavimus, atsakovas tokiu būdu patenkino ieškovių reikalavimus. Ieškovių reikalavimai neatitinka atsakovo atliktų veiksmų. Ieškovės visada turėjo teisę ir galimybę įregistruoti 2007 m. UAB Korporacija „Matininkai“ parengtus kadastrinius matavimus, nesikreipdamos į teismą, tačiau to nepadarė, nes šie kadastriniai matavimai joms netiko, ką įrodo administracinė byla.

Atsiliepimas

10. Ieškovės B. J. ir S. M. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamos skundžiamą nutartį palikti nepakeistą, priteisti apeliacinio proceso metu patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

Šalies argumentai

10.1. Ieškovės kreipėsi į teismą būtent dėl atsakovo neteisėtų veiksmų – CK 4.75 straipsnyje nustatytos bendraturčio bendradarbiavimo pareigos pažeidimo, atsisakymo suderinti ieškovių užsakymu parengtus bendro žemės sklypo kadastrinius matavimus. Atsakovui vengiant pasirašyti minėtus kadastrinius matavimus ir neinformuojant bendrasavininkų apie jo turimą, jau anksčiau parengtą kadastrinių matavimų bylą, ieškovės patyrė nuostolių, susijusių su kadastrinių matavimų atlikimu, ieškinio ir kitų procesinių dokumentų parengimu nagrinėjamoje byloje.

10.2. Atsakovas nereagavo į daugkartinius ieškovės atstovų prašymus, kvietimus į žemės sklypų ribų pažymėjimą, tiek matininko, tiek ieškovių advokatų prašymus atvykti susipažinti su parengtomis žemės sklypo kadastrinių matavimų bylomis. Kaip vėliau paaiškėjo, atsakovas visų minėtų kvietimų ir pokalbių metu turėjo dar 2007 metais parengtą ir suderintą žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą, tačiau apie jos egzistavimą neinformavo nei ieškovių, nei jos atstovų.

10.3. Atskirajame skunde akcentuojama aplinkybė, kad B. J. buvo proceso Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-388-142/09 dalyvė, nagrinėjamu atveju nekeičia esmės. Nagrinėjant nurodytą bylą, ieškovė dalyvavo tik formaliai, nes bylą iškėlė ir ją vedė buvusio žemės sklypo bendraturčio M. Z. M. advokatė. Ieškovė žemės sklypo bendraturte tapo tik 2008 m. kovo 20 d., t. y. jau po UAB Korporacijos „Matininkai“ kadastrinių matavimų bylos parengimo. Be to, nei B. J., nei kita ieškovė neturėjo UAB Korporacijos „Matininkai“ parengtos Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos, todėl atitinkamai negalėjo jos registruoti Nekilnojamojo turto registre. UAB „Vitemus“ šią bylą turėjo, tačiau vilkino kadastrinių matavimų bylos įregistravimą, iš karto neinformavo UAB ,,Geovisata“ apie esamą kadastrinių matavimų bylą ir sąmoningai leido ieškovėms patirti nereikalingas išlaidas. Atsakovui įregistravus kadastrinių matavimų bylą, buvo pasiektas ieškovių tikslas, t. y. žemės sklypo geodezinių matavimų registracija, kuri būtina žemės sklypo pertvarkymo projektui (atidalinimo iš bendrosios nuosavybės teisės tikslu) rengti. Atsakovo įregistruoti kadastriniai matavimai ieškoves visiškai tenkina, tai patvirtina ieškinio atsisakymas nagrinėjamoje byloje.

Atsiliepimas

11. Atsakovas UAB „Vitemus“ pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad priešingai, negu teigia ieškovės, atsakovas 2007 metų Kadastrinių matavimų bylos iki bylos nagrinėjimo pradžios neturėjo. Atsakovas tapo žemės sklypo savininku po to, kai buvo sudaryta Kadastrinių matavimų byla, ši byla nebuvo atsakovui perduota buvusios žemės sklypo savininkės.

11.1. Ieškovė B. J. Kadastrinių matavimų bylą turėjo, nes pateikė ją Vilniaus apygardos administraciniam teismui administracinėje byloje Nr. I-388-142/09, kurioje buvo nagrinėjamas ieškovės B. J. ir kito bendraturčio M. Z. M. skundas dėl žemės sklypo kadastrinių matavimų panaikinimo, tai patvirtina byloje esantys įrodymai.

11.2. Atsakovas bendradarbiavo su ieškovėmis nagrinėjamu klausimu. Atsakovui reikėjo laiko įsigilinti į ieškovių reikalavimus, prisiminti administracinės bylos aplinkybes, surasti dokumentus, tačiau, pateikus ieškinį, atsakovui net nebuvo suteikta jokių galimybių ar laiko išspręsti susidariusią situaciją ikiteisminiu būdu. Pretenzijos atsakovui dėl nepakankamai greito bendradarbiavimo yra nepagrįstos.

11.3. Faktas, kad nė vienas iš žemės sklypo bendraturčių neįregistravo žemės sklypo kadastrinių matavimų, nepatvirtina, jog atsakovas, įregistruodamas 2007 metais atliktus žemės sklypo kadastrinius matavimus, elgėsi nesąžiningai. Priešingai, atsakovas, susipažinęs su ieškovių reikalavimais ir bandymais įregistruoti sau palankius ir atsakovo interesus pažeidžiančius kadastrinius matavimus, gynė savo teisėtus interesus ir siekė užkirsti kelią nereikalingiems teisminiams procesams.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo (ir atsiliepimo į jį) faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde (atsiliepime į jį) nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

13. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

14. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria, ieškovėms atsisakius ieškinio, šalims paskirstytos patirtos bylinėjimosi išlaidos. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančias teisės normas šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.

15. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre į 2,18 ha ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) 48/218 dalis įregistruota S. M. asmeninė nuosavybės teisė, į 20/218 dalių įregistruota B. J. asmeninės nuosavybės teisė, į 150/218 dalių įregistruota UAB „Vitemus“ nuosavybės teisė.

16. Vilniaus apskrities viršininkas 2008 m birželio 26 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl I. V., M. M. žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų patikslinimo Vilniaus rajone“ (toliau – Įsakymas) patikslino Žemės sklypo kadastro duomenis, užfiksuotus UAB korporacija „Matininkai“, atlikus kadastrinius matavimus.

17. Ieškovė B. J. kartu su M. M. 2008 metais buvo pateikusi skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuriuo prašė panaikinti Įsakymą. Tačiau Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 25 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-388-142/09 šis skundas buvo atmestas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atmetė M. M. apeliacinį skundą 2010 m. liepos 30 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-444-845/2010 (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

18. Ieškovės, 2017 m. liepos 5 d. ieškiniu besikreipdamos į teismą, prašė suteikti teisę be atsakovo UAB „Vitemus“ sutikimo kreiptis į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrių dėl UAB „Geovisata“ parengtų dviejų 0,6218 ha ploto ir 1,5334 ha ploto žemės sklypų, suformuotų performavus 2,18 ha ploto žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų suderinimo bei teisės kreiptis į Nekilnojamojo turto registro tvarkytoją dėl 0,6218 ha ir 1,5334 ha ploto žemės sklypų kadastro ir registro duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą ir registrą.

19. Atsakovui UAB „Vitemus“ civilinės bylos nagrinėjimo metu įregistravus 2007 m. UAB Korporacija „Matininkai“ parengtus žemės sklypo kadastrinius matavimus, ieškovės atsisakė byloje pareikšto ieškinio reikalavimo.

20. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, reglamentuojamas CPK 94 straipsnyje. Šioje teisės normoje nustatyta, kad tokiu atveju teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, pasisakant dėl CPK 94 straipsnio aiškinimo ir taikymo, pažymėta, kad ir tais atvejais, kai byla (ar jos dalis) baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, galima nustatyti, kas teisiškai laimėjo bylą (ar jos dalį), o kas ją pralaimėjo. Taikant CPK 94 straipsnio 1 dalį, įvertinamos ieškinio pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ieškovas dalies ieškinio atsisakė (sumažino savo reikalavimus) dėl svarbių priežasčių, nenurodydamas priežasčių ar dėl to, kad atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2012; 2013 m. spalio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013; 2013 m. lapkričio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2013; kt.).

22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju teismo procesas buvo inicijuotas dėl abiejų ginčo šalių nepakankamo rūpestingumo ir apdairumo, netinkamai vykdytos bendraturčių bendradarbiavimo pareigos.

23. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad ginčo žemės sklypo kadastrinių matavimų byla buvo parengta dar 2007 metais. Vilniaus apskrities viršininkas 2008 m. birželio 26 d. priėmė įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo patikslino žemės sklypo kadastrinius matavimus. Pareiškėjai – buvęs žemės sklypo bendrasavininkas M. M. ir B. J. – 2008 metais kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, ginčydami priimtą Įsakymą. Ieškovės argumentai, kad nurodytoje byloje dalyvavo tik formaliai, atmestini kaip nepagrįsti. Ieškovė B. J., būdama atidi ir rūpestinga, kaip pareiškėja pasirašydama teismui teikiamą skundą, privalėjo būti susipažinusi su skundžiamo Įsakymo turiniu. Pažymėtina ir tai, kad ginčo šalimis nurodytoje byloje buvo ne tik ieškovė B. J., bet ir atsakovas UAB „Vitemus“, kuris administracinėje byloje dalyvavo kaip trečiasis suinteresuotas asmuo. Byloje dalyvaujantys asmenys, taip pat ir UAB „Vitemus“, gavę procesinius dokumentus, siekdami tinkamai įgyvendinti savo teises ir pareigas, su kuriomis buvo susijusi nagrinėjama byla, turėjo susipažinti su ginčijamu Įsakymu.

24. Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2009 m. birželio 25 d. sprendimu išnagrinėjus pareiškėjų skundą ir nepanaikinus Įsakymo, apeliacinės instancijos teismui 2010 m. liepos 30 d. nutartimi sprendimą palikus nepakeistą, Įsakymas neprarado teisinės galios, liko galioti. Įsakymo 3.4. punktu žemės sklypo savininkams buvo nurodyta kreiptis į VĮ Registrų centro Vilniaus filialo Nekilnojamojo turto kadastro ir registro skyrių dėl Nekilnojamojo turto kadastro duomenų patikslinimo. Įsakymui įsigaliojus, žemės sklypo bendraturčiai buvo tiek ieškovė B. J., tiek atsakovas UAB „Vitemus“, tačiau nė viena iš šalių nesikreipė dėl kadastro duomenų tikslinimo. Nepaisant to, kad, atlikus UAB korporacija „Matininkai“ kadastrinius matavimus, taip pat ir įsigaliojus Įsakymui, viena iš ieškovių S. M. nuosavybės teise dar nevaldė atitinkamos žemės sklypo dalies, pagal Įsakymo 3.2. punktą, pasikeitus žemės sklypo savininkui, sąlygas perima naujas savininkas.

25. Atsakovas 2007 metais atliktus žemės sklypo kadastrinius matavimus įregistravo tik 2018 m. spalio 12 d., jau prasidėjus naujam teismo procesui tarp ginčo žemės sklypo bendraturčių. Toks atsakovo elgesys vertintinas kaip aplaidumas vykdant savo, kaip sklypo bendraturčio, pareigas, todėl, ieškovėms inicijavus teismo procesą ir atsakovui dėl to patyrus bylinėjimosi išlaidas, atsakovas turėtų prisiimti tokio delsimo neigiamus padarinius. Atsakovo nurodomos aplinkybės, kad jis neturėjo kadastrinių matavimų bylos, nagrinėjamu atveju negali pateisinti atsakovo neveikimo. Minėta, atsakovas buvo bylos dalyvis administracinėje byloje, be to, yra ginčo sklypo bendraturtis, taigi turėjo pareigą ir visas galimybes įregistruoti 2007 metais parengtus kadastrinius matavimus. Tuo atveju, jeigu atsakovas neturėjo kadastrinių matavimų bylos, jis, kaip žemės sklypo bendraturtis, galėjo kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos su prašymu pateikti kadastrinių matavimų bylos kopiją, tačiau su tokiu prašymu kreipėsi tik bylos nagrinėjimo teisme metu. Atsakovas atskirajame skunde pats nurodė, kad registruoti kadastrinius matavimus Nekilnojamojo turto kadastro registre gali bet kuris iš bendraturčių, pabrėždamas, jog ieškovės šia teise tinkamai nepasinaudojo. Atkreiptinas dėmesys, kad tokia teise tinkamai nepasinaudojo ne tik ieškovės, bet ir atsakovas, nors nurodymas kreiptis į Nekilnojamojo turto kadastro ir registro skyrių dėl Nekilnojamojo turto kadastro duomenų patikslinimo galioja visiems žemės sklypo savininkams (Įsakymo 3.4. punktas).

26. Savo ruožtu ieškovės, prašydamos nutraukti bylą, nurodė, kad atsisako ieškinio, atsakovui patenkinus ieškinio reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo tokią ieškovių poziciją pripažinti visiškai pagrįsta. Atsakovo atskirajame skunde teisingai nurodyta, kad ieškiniu ieškovės prašė įregistruoti UAB „Geovisata“ parengtų žemės sklypų kadastro duomenų bylas, tuo tarpu VĮ Registrų centre buvo įregistruoti 2007 m. UAB Korporacija „Matininkai“ parengti kadastriniai matavimai, su kuriais ieškovė B. J., nagrinėjant administracinę bylą, nesutiko. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo daryti išvados, kad atsakovas patenkino ieškinio reikalavimus. Ieškovių teiginiai, kad neturėjo 2007 metais parengtos žemės sklypo kadastrinių matavimų bylos ir negalėjo jos įregistruoti, taip pat negali būti laikomi pagrįstais. Minėta, ieškovė B. J. administracinėje byloje pati skundė 2007 m. UAB Korporacija „Matininkai“ parengtus kadastrinius matavimus, taigi privalėjo būti su jais susipažinusi ir tokią kadastrinių matavimų bylą turėti. Tuo atveju, jeigu ieškovės būtų pakankamai atidžios ir kaip ginčo žemės sklypo bendraturtės pačios įregistruotų 2007 m. parengtus kadastrinius matavimus, joms nereikėtų inicijuoti teismo proceso.

27. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus ir šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad teismo procesas nagrinėjamoje civilinėje byloje buvo inicijuotas dėl abiejų šalių kaltės, nepakankamo bendradarbiavimo ir netinkamo žemės sklypo bendraturčiams tenkančių pareigų vykdymo.

28. Ieškovės, atsisakydamos ieškinio, prašė priteisti iš atsakovo 598,50 Eur pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas UAB „Vitemus“ prašė priteisti iš ieškovių 600 Eur jo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinės instancijos teismui įvertinus priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, darytina išvada, kad šiuo atveju, šalims patyrus iš esmės vienodo dydžio bylinėjimo išlaidas, nėra pagrindo nė vienai iš šalių priteisti jų pirmosios instancijos teismo proceso metu patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 94 straipsnis).

29. Išdėstytų motyvų pagrindu atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, apskųsta pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria ieškovėms iš atsakovo UAB „Vitemus“ priteista 598,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, keistina ir ieškovių prašymas priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl apeliacinio proceso metu patirtų bylinėjimosi išlaidų

30. Ieškovės pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą patyrė 381,15 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias prašo priteisti iš atsakovo. Nagrinėjamu atveju atskirąjį skundą tenkinus iš dalies, o kitą atskirojo skundo dalį atmetus, ieškovės turi teisę į advokato pagalbos išlaidų, patirtų rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą, dalies atlyginimą (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

31. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

32. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, pasisakant dėl teisės normų, reglamentuojančių išlaidų už advokato teisinę pagalbą atlyginimą, yra išaiškinta, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2011 m. vasario 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011).

33. Nagrinėjamu atveju ieškovių prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos viršija pagal Rekomendacijas apskaičiuotų už tokio pobūdžio procesinius dokumentus atlygintinų bylinėjimosi išlaidų maksimalų dydį, kuris šiuo atveju būtų 340,32 Eur (2017 m. III ketvirčio bruto darbo užmokestis 850,80 Eur x 0,4; Rekomendacijų 7, 8.16 punktai). Be to, atsakovų atsiliepime į atskirąjį skundą nenagrinėta naujų, sudėtingų teisės klausimų. Įvertinus bylos sudėtingumą, atsiliepimo į atskirąjį skundą turinį, galimas advokato laiko ir darbo sąnaudas, už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą teismas pagrįsta pripažįsta 200 Eur dydžio sumą. Atskirąjį skundą patenkinus iš dalies, ieškovėms proporcingai atmestų atskirojo skundo reikalavimų daliai priteistina pusė patirtų bylinėjimosi išlaidų – 100 Eur (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. vasario 9 d. nutarties dalį, kuria ieškovei B. J. iš atsakovo UAB „Vitemus“ priteista 598,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atmesti ieškovių B. J. ir S. M. prašymą priteisti š atsakovo UAB „Vitemus“ bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme.

Priteisti ieškovėms B. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir S. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo UAB „Vitemus“ (juridinio asmens kodas 300152609) 100 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja Laima Ribokaitė