Šiaulių apygardos teismo nutartis, 2A-523-440/2015

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2015-07-14
Bylos Nr.: 2A-523-440/2015
Teisminio proceso Nr.: 2-35-3-02042-2014-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Vilija Valantienė
Pareiškėjas: Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, A. M.
Suinteresuotas asmuo: Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos Radviliškio skyriui, Radviliškio rajono savivaldybės administracijai

Kategorijos

114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
121.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-523-440/2015Teisminio proceso Nr. 2-35-3-02042-2014-8Procesinio sprendimo kategorija 114.11; 121.21.;128.1.;128.2.; (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. liepos 14 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo pareiškėjos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-109-632/2015 pagal pareiškėjo A. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos Radviliškio skyriui ir Radviliškio rajono savivaldybės administracijai dėl civilinės būklės aktų įrašų ištaisymo ir termino atnaujinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas A. M. kreipėsi į Radviliškio rajono apylinkės teismą prašydamas pareiškėjo A. M. gimimo liudijime išduotame 1966-04-23 Šeduvos apylinkės tarybos VK Radviliškio CMĮ Biuro Nr. (duomenys neskelbtini), esančius įrašus „A. M.“, tėvas M. V. s. J., mama M. M., V.“ pakeisti įrašais – „A. M.“, tėvas M. V., J., mama M. M. V.“; 2) pareiškėjo tėvo V. M., J. iš archyvo gautoje gimimo liudijimo (duomenys neskelbtini) kopijoje esantį įrašą „tėvas M. J., J.“ pakeisti įrašu „M. J., J.“; 3) pareiškėjo tėvo mirties liudijime įrašą „V. M.“ pakeisti įrašu „V. M.“; 4) įpareigoti Radviliškio rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyrių pakeisti civilinės būklės aktų įrašus V. M. ir A. M. gimimo liudijimuose ir V. M. mirties liudijime, išduoti naujus dokumentus su įrašais ir atitinkamai dokumentuose vietoje ankstesnių pavardžių įrašyti pavardes: A. M., V. M., J.; M. M. V.; 5) atnaujinti įstatymo numatytą terminą paduoti giminystės ryšius įrodančius dokumentus, praleistą dėl tėvo mirties, dokumentų paieškos įvairiuose archyvuose ir bažnyčiose, kas reikalinga pilnai priimant V. M.-M. palikimą, o pareiškime išdėstytas termino praleidimo aplinkybes pripažinti svarbiomis. Nurodė, kad jo tėvas M. V. (M.) 1992-04-04 Baisogalos apylinkės agrarinės reformos tarnybai pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į pareiškėjo senelio (o savo tėvo) M. J. valdytą nuosavybės teise 2,19 ha dydžio žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Nespėjus susitvarkyti nuosavybės dokumentų, pareiškėjo tėvas M. V. (M.) mirė (duomenys neskelbtini), o pareiškėjas, priėmęs tėvo palikimą kreipėsi į žemėtvarką nuosavybės teisėms atkurti į senelio žemę. Nuosavybės teisių pagal išduotą paveldėjimo teisės liudijimą atkurti negalėjo, nes jo tėvo, mamos, senelio pavardės ir senelio vardas dokumentuose, reikalinguose atkuriant nuosavybės teises nesutampa, o įstatymų nustatytą terminą paduoti giminystės ryšius įrodančius dokumentus, praleido dėl tėvo mirties, dokumentų paieškos įvairiose archyvuose ir bažnyčiose ir kitų priežasčių. A. M. nurodė, kad tėvas jam aiškino, kad jo ir jo tėvo pavardė skiriasi dėl to, kad seniau buvo mada subajorinti pavardes ir tai buvo daroma lengvai. Jo tėvas buvo M., nes M. skaitėsi prasčiokiška pavardė. Papildomai paaiškino, jog pareiškimą atkurti nuosavybės teises pateikė pareiškėjo tėvas 1992 metais. Kadangi pareiškėjo tėvo ir senelio pavardės nesutapo, tai gavo iš žemėtvarkos neigiamą atsakymą. Pareiškėjo tėvas gyveno atskirai ir šis neigiamas atsakymas iš žemėtvarkos buvo rastas tik po jo mirties ir tada pareiškėjas kreipėsi su prašymu į nacionalinę žemės tarnybą. Pas pareiškėją tie dokumentai pateko tik po jo tėvo mirties. V. M. gyveno su sugyventine, dėl turto buvo nagrinėjamos bylos teisme, todėl terminas ir užsitęsė. Pareiškėjas pretenduoja į konkretų sklypą, kuris šiuo metu yra laisvas. To sklypo vietoje buvo sudeginta sodyba. Nurodė, kad į jį pareiškėjas kreipėsi dar 2012 metais, užtruko dokumentų rinkimas, be to pareiškėjas išvykdavo į tolimuosius reisus, todėl neturėjo pakankamai laiko laiku surinkti ir pateikti reikiamus dokumentus, kurie buvo nurodyti nacionalinės žemės tarnybos rašte. Kadangi visiems dokumentams surinkti reikalingas laikas, todėl šią aplinkybę prašė pripažinti svarbia.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Radviliškio rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyrius pateikė atsiliepimą, su pareiškimu sutiko, prašė bylą nagrinėti įstaigos atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos Radviliškio žemėtvarkos skyrius pateikė atsiliepimą, su pareiškimu sutiko iš dalies. Su prašymu dalyje dėl civilinės būklės aktų ištaisymo sutiko, kitoje dalyje – dėl prašymo atnaujinti įstatymo nustatytą terminą paduoti giminystės ryšį įrodančius dokumentus, prašė atmesti. Papildomai nurodė, jog mano, kad pareiškėjas galėjo viską atlikti operatyviau, bet paliko spręsti teismo nuožiūra.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Radviliškio rajono apylinkės teismas 2015 m. sausio 26 d. sprendimu pareiškėjo A. M. pareiškimą tenkino. Įpareigojo Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos biurą pakeisti civilinės būklės aktus: 1) pareiškėjo A. M. gimimo liudijime išduotame 1966-04-23 Šeduvos apylinkės tarybos VK Radviliškio CMĮ Biuro Nr. (duomenys neskelbtini), esančius įrašus „A. M.“, tėvas M. V. s. J., mama M. M., V.“ pakeisti įrašais – „A. M.“, tėvas M. V., J., mama M. M. V.“; 2) pareiškėjo tėvo V. M., J. iš archyvo gautoje gimimo liudijimo (duomenys neskelbtini) kopijoje esantį įrašą „tėvas M. J., J.“ pakeisti įrašu „M. J., J.“; 3) pareiškėjo tėvo mirties liudijime įrašą „V. M.“ pakeisti įrašu „V. M.“ ir išduoti naujus dokumentus su įrašais ir atitinkamai dokumentuose vietoje ankstesnių pavardžių įrašyti pavardes: A. M., V. M. J., M. M., V.. Atnaujinti terminą paduoti nuosavybės teises į 2,19 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir giminystės ryšį su buvusiu žemės savininku patvirtinančius dokumentus.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus padarė išvadą, kad 1954 m. rugpjūčio 21 d. išduotame gimimo liudijime (duomenys neskelbtini) (įrašas Nr. 212) (b. l. 7) yra neteisingai nurodyta A. M., gim. (duomenys neskelbtini) d., tėvo pavardė, juo įrašant V.ą M. J., kai tuo tarpu iš 1969-04-20 išduoto sutuoktuvių liudijimo matyti, kad (duomenys neskelbtini) susituokė V. M. tėvas M. J., J. (b. l. 6, 7). Be to, pareiškėjo tėvo V. M. tėvo mirties liudijime bei 1942-05-27 Lietuvos generalinės srities gyventojų surašymo (duomenys neskelbtini) buto-ūkio lapo kopijoje taip pat nurodyta pavardė M., tik nesutampa vardai: viename dokumente J., J., kitose dvejose J., J.. Teismas taip pat įvertino, kad civilinėje byloje suinteresuotu asmeniu įtrauktas Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius pateikė teismui atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad neprieštarauja pareiškėjo A. M. pareiškimui dėl civilinės būklės aktų įrašų ištaisymo. Tokiu būdu, esant pradinei pareiškėjo A. M. senelio iš tėvo linijos pavardei M., vardui J., taisytini kiti paskesni dokumentai: 1) pareiškėjo A. M. gimimo liudijime išduotame 1966-04-23 Šeduvos apylinkės tarybos VK Radviliškio CMĮ Biuro Nr. (duomenys neskelbtini), esančius įrašus „A. M., tėvas M. V. s. J., mama M. M., V.“, pakeisti įrašais – „A. M., tėvas M. V., J., mama M. M., V.“; 2) pareiškėjo tėvo V. M., J. išarchyvo gautoje gimimo liudijimo (duomenys neskelbtini) kopijoje esantį įrašą „tėvas M. J., J.“ pakeisti įrašu „M. J., J.“; 3) pareiškėjo tėvo mirties liudijime įrašą „V. M.“ pakeičiant įrašu „V. M.“. Pakeisti įrašus įpareigotinas Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius (CPK 516 str., CK 3.313 str., Civilinės metrikacijos taisyklių 103 - 105 p.).

Teismas nurodė, kad civilinės būklės aktų pakeitimas pareiškėjui A. M. reikalingas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu, siekiant realizuoti savo teisę paveldėti palikimą, atsiradusį po tėvo V. M. mirties, pasinaudojant Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu. Piliečiai, turintys teisę į nuosavybės teisių atkūrimą išvardyti minėto įstatymo 2 straipsnyje ir pareiškėjas A. M. patenka į šiame straipsnyje nurodytų asmenų sąrašą. Nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkuriamos pagal 1997 m. liepos l d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą Nr. VIII-359. Nuo 2004-10-26, įsigaliojus minėto įstatymo 10 straipsnio 1 dalies pataisai, buvo įtvirtinta nuostata, kad nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2001 m. gruodžio 31 d. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Teismo nuomone, svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis laiku įgyvendinti savo teises, gali būti pripažintos tik tos priežastys, kurios buvo sąlygotos objektyvių nuo pareiškėjo valios nepriklausančių aplinkybių. Tokia aplinkybe ir pripažintina pareiškėjo tėvo gyvenimas atskirai, vėliau tėvo mirtis, paveldėjimo pagal įstatymą liudijimo išdavimas, raktų nuo tėvo namo tik 2012 metais kovo mėnesį atgavimas, paties pareiškėjo darbo pobūdis, dėl kurio jis išvykdavo ilgam iš Lietuvos bei archyvinių dokumentų rinkimas. Šios priežastys laikytinos svarbiomis bei objektyviai sutrukdžiusiomis pasinaudoti savo teisėmis per įstatymo numatytą terminą. Dėl šių priežasčių pareiškėjo prašymas yra tenkintinas ir terminas pateikti prašymą dėl nuosavybės teisių ir giminystės ryšį įrodančius dokumentus atnaujintinas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Radviliškio rajono savivaldybės teritorijoje atstovaujama Radviliškio skyriaus prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-109-632/2015, dalyje dėl atnaujinto termino paduoti giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinančius dokumentus, reikalingus atkurti nuosavybės teises į 2,19 ha žemės sklypą Radviliškio r. sav., Baisogalos apyl., Lopų k., panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 (Žin., 1997, Nr. 90-2256) 5 ir 11 punktuose nurodyta, kad nuosavybės teisės atkuriamos Lietuvos Respublikos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti iki 2001 m. gruodžio 31 d., o nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai - iki 2003 m. gruodžio 31 d. Nuo 2004 m. spalio 26 d. įsigaliojo 2004 m. spalio 12 d. priimtas Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. IX-2490. Nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad piliečiams, praleidusiems nustatytą prašymų atkurti nuosavybės teises pateikimo terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas, t. y. nuo 2004 m. spalio 26 d. Atkūrimo įstatyme nustatyti prašymų atkurti nuosavybės teises padavimo terminai tapo atnaujinamaisiais. Teismų praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikomos tik išskirtinės, objektyvios, nuo pareiškėjų valios nepriklausančios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku realizuoti tam tikras teises. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą įstatymo numatytą terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik įstatymo nustatyto termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą įgyvendinti savo teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios.

2. Pareiškėjas įstatymo numatyto termino praleidimą iš esmės grindžia tuo, jog užtruko dokumentų paieška. Nurodė, kad Radviliškio skyrius, atsakydamas į prašymą, dar 2012 m. gegužės 17 d. raštu Nr. 30SD-842, informavo pareiškėją, kad dėl pavardžių neatitikimo (nepakankant giminystės ryšį įrodančių dokumentų) klausimo dėl nuosavybės teisių į J. M. žemę atkūrimo V. M. vardu spręsti negali. Tačiau pareiškėjas į teismą kreipėsi tik 2014 m. lapkričio mėnesį. Tarnybos nuomone pareiškime nurodytos termino praleidimo priežastys yra subjektyvaus pobūdžio ir priklausančios išskirtinai nuo pareiškėjo valios, todėl nesudaro pagrindo praleisto įstatymo numatyto termino atnaujinti. Atsižvelgiant į tai mano, kad Sprendimas dalyje dėl atnaujinto termino paduoti giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinančius dokumentus, reikalingus atkurti nuosavybės teises į Žemės sklypą yra naikintinas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėjas A. M. pašo palikti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. sprendimą nepakeistą, o suinteresuoto asmens apeliacinį skundą atmesti.

1. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos apeliaciniame skunde laiko priežastis dėl dokumentų ieškojimo archyvuose, bažnyčiose, valstybės institucijose nereikšmingomis, o pareiškėjo nuolatinio vairuotojo darbo tarptautiniais maršrutais nelaiko, kad tai trukdė laiku pateikti dokumentus. Kitų įrodymų Tarnyba apie teismo pripažintomis svarbiomis aplinkybėmis, kad gyveno atskirai nuo tėvo, kad nuo paveldėto turto- tėvo namo raktus gavo tik 2012 metų kovo mėnesį, kad ten vėliau tvarkantis ir rado Tarnybos raštą, apeliaciniu skundu neginčija. Pareiškėjas 2010 metais mirus tėvui negalėjo priimti palikimo dėl kilusio turtinio ginčo su tėvo sugyventine, kuris buvo sprendžiamas ir ikiteisminiame tyrime. Tėvo palikimo turtą pareiškėjas perėmė tik 2012 metais kovo mėnesį. Pareiškėjas 2012 metų gegužės mėnesį radęs Tarnybos 2001 metų pranešimą dėl giminystės ryšį įrodančių dokumentų pateikimo, 2012-05-16 kreipėsi į Tarnyba su pareiškimu dėl nuosavybės teisių atkūrimo mirus jo tėvui. Nurodė, kad pareiškėjas pagal savo išsilavinimą ir galimybes stengėsi įgyvendinti savo teises, rinko dokumentus reikalingus pateikti Tarnybai, tačiau ne nuo jo valios priklausančias aplinkybes turėjo nusistatyti teisme.

2. Atkreipė dėmesį į tai, kad 1992-04-04 Tarnyba iš pareiškėjo tėvo M. V. (M.) gavusi prašymą atkurti nuosavybės teises į 2,19 ha dydžio žemės sklypą (duomenys neskelbtini) M. J. valdytą nuosavybės teise, atsakymą, kad trūksta dokumentų giminystės ryšiui nustatyti pateikė pareiškėjui tik 2001 m. sausio 10 d. Be to Tarnyba duotame atsakyme nenurodė kur ir per kokį laikotarpį reikalinga susitvarkyti ir pateikti giminystės faktą nustatančius dokumentus.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 straipsnio 2 dalis). Teismas, remdamasis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuoja, kad absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų šioje byloje nenustatyta (LR CPK 329 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atnaujintas terminas paduoti nuosavybės teises į žemės sklypą ir giminystės ryšį su buvusiu žemės savininku patvirtinančius dokumentus.

LR CPK 444 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl giminystės santykių nustatymo. Asmenų giminystės santykius patvirtina civilinės būklės aktų įrašai ir jų pagrindu išduodami liudijimai. Giminystės santykiai teismine tvarka gali būti nustatyti tik tuo atveju, jeigu dokumentų, patvirtinančių giminystę, nėra ir pareiškėjas negali kitokia tvarka jų gauti arba negalima atkurti prarastų dokumentų. Kai pareiškėjas šių dokumentų neturi, jis turi kreiptis į civilinės metrikacijos įstaigas dėl šių dokumentų nuorašų išdavimo ar jų atkūrimo. Civilinės metrikacijos įstaigai atsisakius išduoti jų nuorašus ar juos atkurti, asmuo gali kreiptis į teismą nustatyti giminystės santykius. Jeigu pareiškėjas turi civilinės metrikacijos įstaigų išduotus dokumentus, iš kurių matyti giminystės santykiai, tačiau juose, pareiškėjo nuomone, nurodyti neteisingi duomenys, jis turi teisę kreiptis į civilinės metrikacijos įstaigą dėl įrašų juose pakeitimo, papildymo ar ištaisymo ( LR CPK 442 straipsnio 7 punktas, XXXII skyrius). LR CPK 442 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad teismas ypatingosios teisenos tvarka nagrinėja bylas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo. To paties straipsnio 7 punkte nustatyta, kad teismas ypatingosios teisenos tvarka nagrinėja bylas dėl civilinės būklės aktų registravimo, įrašų atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar anuliavimo. Taigi įstatymas skiria du institutus: 1) giminystės santykių nustatymą ( LR CPK 444 straipsnio 2 dalies 1 punktas) ir 2) dokumentų, patvirtinančių giminystę, įrašų atkūrimą, pakeitimą, papildymą, ištaisymą ar anuliavimą ( LR CPK XXXII skyrius). Abiem atvejais bendra tai, kad prašymus teisme galima nagrinėti tik po to, kai pareiškėjas pasinaudojo ne teismo tvarka gauti dokumentus, patvirtinančius atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių tokį faktą. Jeigu pareiškėjas nesilaikė įstatymų nustatytos tvarkos kreiptis į civilinės metrikacijos įstaigą, teismas atsisako priimti pareiškimą ( LR CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas), o jeigu jis priimtas, - bylą nutraukia ( LR CPK 296 straipsnio 1 punktas). Teismo nutartyje nurodoma, kad pareiškėjas turi kreiptis į civilinės metrikacijos įstaigą dėl dokumentų gavimo ar atkūrimo arba dėl įrašų pakeitimo, papildymo ar ištaisymo ( CPK 137 straipsnio 3 dalis, 294 straipsnio 1 dalis). Esant neigiamai civilinės metrikacijos įstaigos išvadai dėl įrašo pakeitimo, papildymo ar ištaisymo, klausimas sprendžiamas LR CPK 514-516 straipsniuose nustatyta tvarka. ( pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 29 d. Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, apžvalga Nr. 56).

LR CK 3.281 straipsnyje nustatyta, kad civilinės būklės aktai registruojami, atkuriami, keičiami, papildomi ir ištaisomi, laikantis Civilinės metrikacijos taisyklių, kurias tvirtina teisingumo ministras. LR CK 3.313 straipsnis numato, kad Civilinės būklės aktų įrašus atkuria, papildo ir ištaiso, jeigu dėl to yra pakankamas pagrindas ir nėra suinteresuotų asmenų ginčo, civilinės metrikacijos įstaigos. Jei tarp suinteresuotų asmenų iškyla ginčas, civilinės būklės aktų įrašai atkuriami, papildomi ir ištaisomi teismo sprendimu. Civilinės būklės aktų registravimo, įrašų atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar anuliavimo funkcijas vykdo civilinės metrikacijos įstaigos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 1R-160 patvirtintų Civilinės metrikacijos taisyklių nustatyta tvarka.

Ypatingosios teisenos, kurios tikslas – patikrinti ir apsaugoti neginčijamas privataus asmens teises, kartu garantuojant ir viešojo intereso apsaugą, bylose teismui tenka aktyvus vaidmuo. LR CPK 443 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad teismas, nagrinėjantis bylą ypatingosios teisenos tvarka, turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išsiaiškintos bylos aplinkybės. Teismo aktyvumas ypatingosios teisenos bylose gali reikštis tik atitinkamų procesinių priemonių panaudojimu, nesikišant į teisminio nagrinėjimo dalyką. Teismas, priimdamas sprendimą, įvertina įrodymus pagal LR CPK 185 straipsnio taisykles, pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris pagrįstas visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, teisingumo ir protingumo principais. Įstatymo nuostatos leidžia teismui įvertinti bylos įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, kuris turi būti pagrįstas visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas).

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 (Žin., 1997, Nr. 90-2256) 5 ir 11 punktuose nurodyta, kad nuosavybės teisės atkuriamos Lietuvos Respublikos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti iki 2001 m. gruodžio 31 d., o nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai - iki 2003 m. gruodžio 31 d. Nuo 2004 m. spalio 26 d. įsigaliojo 2004 m. spalio 12 d. priimtas Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. IX-2490. Nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad piliečiams, praleidusiems nustatytą prašymų atkurti nuosavybės teises pateikimo terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. 10 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003 m. gruodžio 31 d. turi pateikti šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijoms. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.

Iš pareiškėjo pareikštų teismui reikalavimų bei bylos dokumentų matyti, kad pareiškėjas reiškė civilinio (dėl civilinės būklės aktų įrašų ištaisymo) ir administracinio pobūdžio (dėl termino dokumentams įrodantiems giminystės ryšius dėl nuosavybės teisių atkūrimo paduoti, atnaujinimo) reikalavimus. Kaip ne kartą yra pažymėjusi Specialioji teisėjų kolegija Įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto termino atnaujinimas yra susijęs su tuo, ar asmuo apskritai turi teisę pretenduoti į nuosavybės teisių atkūrimą. Jeigu minėtas terminas neatnaujinamas, asmuo nėra pretendentu, t.y. kitų klausimų, susijusių su nuosavybės teisių atkūrimu (tarp jų įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyto termino atnaujinimas ir juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymas nuosavybės teisių atkūrimo tikslu) nėra galimas, nes nesukels teisinių pasekmių. Tik išsprendus klausimą (administracinės teisenos tvarka) dėl minėto termino atnaujinimo, ir atitinkamai viešojo administravimo institucijai nurodžius apie nuosavybės teises ir (arba) giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų nepakankamumą, asmuo gali kreiptis į teismą dėl 10 straipsnio 4 dalyje nustatyto termino atnaujinimo bei atitinkamų juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo). Reikalavimai dėl 10 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto termino atnaujinimo bei juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tokiu atveju gali būti nagrinėjami kartu bendrosios kompetencijos teisme. (pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 8 d. nutartis Nr. T-89, Specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 25d. nutartis Nr. T-76, Specialiosios teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 31 d. nutartis Nr. 251 (Specialiosios teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 8 d. nutartis byloje Nr. T-89-2014, Specialiosios teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 8 d. nutartis byloje Nr. T-90-2015). Nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašymas buvo išspręstas LR CPK 514-516 straipsniuose nustatyta tvarka ir pagrįstai išspręstas bendrosios kompetencijos teisme.

Apeliantė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Radviliškio rajono savivaldybės teritorijoje atstovaujama Radviliškio skyriaus prašydama panaikinti teismo sprendimą dalyje dėl termino atnaujinimo nurodė, kad nuo 2004 m. spalio 26 d. įsigaliojus 2004 m. spalio 12 d. priimtam Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymui Nr. IX-2490 piliečiams, praleidusiems nustatytą prašymų atkurti nuosavybės teises pateikimo terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas, tik esant svarbioms, išskirtinėms, objektyvioms, nuo pareiškėjų valios nepriklausančioms aplinkybėms, sutrukdžiusios laiku realizuoti tam tikras teises. Tarnybos nuomone pareiškime nurodytos pareiškėjo termino praleidimo priežastys yra subjektyvaus pobūdžio ir priklausančios išskirtinai nuo pareiškėjo valios, todėl nesudaro pagrindo praleisto įstatymo numatyto termino atnaujinti. Todėl mano, kad sprendimas dalyje dėl atnaujinto termino paduoti giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinančius dokumentus, reikalingus atkurti nuosavybės teises į Žemės sklypą naikintinas. Atsiliepime į pareiškimą pareiškėjas nurodė, kad Tarnyba nepagrįstai pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl termino praleidimo laiko nereikšmingomis. Teismas pagrįstai pripažino, kad jis gyveno atskirai nuo tėvo, kad nuo paveldėto turto- tėvo namo raktus gavo tik 2012 metų kovo mėnesį, kad ten vėliau tvarkantis ir rado Tarnybos raštą. Nurodo, kad pareiškėjas 2010 metais mirus tėvui negalėjo priimti palikimo dėl kilusio turtinio ginčo su tėvo sugyventine. Tėvo palikimo turtą pareiškėjas perėmė tik 2012 metais kovo mėnesį. Pareiškėjas 2012 m. gegužės mėnesį radęs Tarnybos 2001 metų pranešimą dėl giminystės ryšį įrodančių dokumentų pateikimo, 2012-05-16 kreipėsi į Tarnybą su pareiškimu dėl nuosavybės teisių atkūrimo mirus jo tėvui. Nurodė, kad pareiškėjas pagal savo išsilavinimą ir galimybes stengėsi įgyvendinti savo teises, rinko dokumentus reikalingus pateikti Tarnybai, tačiau ne nuo jo valios priklausančias aplinkybes turėjo nusistatyti teisme.

Pirmosios instancijos teismo vertinimu svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis laiku įgyvendinti savo teises, gali būti pripažintos tik tos priežastys, kurios buvo sąlygotos objektyvių nuo pareiškėjo valios nepriklausančių aplinkybių. Teismas padarė išvadas, kad tokia aplinkybe ir pripažintina pareiškėjo tėvo gyvenimas atskirai, vėliau tėvo mirtis, paveldėjimo pagal įstatymą liudijimo išdavimas, raktų nuo tėvo namo tik 2012 metais kovo mėnesį atgavimas, paties pareiškėjo darbo pobūdis, dėl kurio jis išvykdavo ilgam iš Lietuvos bei archyvinių dokumentų rinkimas. Teismo vertinimu šios priežastys laikytinos svarbiomis bei objektyviai sutrukdžiusiomis pasinaudoti savo teisėmis per įstatymo numatytą terminą.

Apeliacinės instancijos vertinimu pirmosios instancijos teismas įvertino byloje nustatytas konkrečias faktines aplinkybes, pagristai įvertino įrodymų sąsajas ir padarė pagrįstas ir teisėtas išvadas. LR CPK 177 straipsnio 1 dalyje įrodymai civilinėje byloje apibrėžiami kaip bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių prašymus ir atsikirtimus, ar kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Įstatymo nuostatos leidžia teismui įvertinti bylos įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, kuris turi būti pagrįstas visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas). Apeliacinio teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, įvertino įrodymus pagal LR CPK 185 straipsnio taisykles, pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris pagrįstas visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, nepriėmė sprendimo formaliai, teismas padarė pagrįstas išvadas vadovaudamasis įstatymais, teisingumo ir protingumo principais.

Atsižvelgiant į apeliantės apeliaciniame skunde nurodytus argumentus apeliacinės instancijos teismas pasisakė dėl apeliacinio skundo esmės. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, jų aiškinimo ir taikymo praktika. Įvertinus aplinkybių visumą, daroma išvada, kad apeliantė šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais. (LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Bylinėjimosi išlaidos atmetus apeliacinį skundą neatlyginamos ir nepriteisiamos (LR CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas

nutaria:

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims.

Teisėja Vilija Valantienė