- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-07-10
- Bylos Nr.
- eI1-5392-1029/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00725-2023-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Kairienė
- Pareiškėjas
- E. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. S. skundą bei jo patikslinimą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas E. S. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo 1000 Eur neturtinę žalą ir 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 2) įpareigoti Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininką pareiškėją uždaroje nuolat rakinamoje gyvenamojoje patalpoje laikyti vieną arba su nuteistuoju V. K.
Teismas 2023 m. balandžio 17 d. nutartimi pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo įpareigoti Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininką pareiškėją uždaroje nuolat rakinamoje gyvenamojoje patalpoje laikyti vieną arba su nuteistuoju V. K. laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Teismo 2023 m. balandžio 17 d. nutartis yra įsiteisėjusi.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde bei jo patikslinime nurodo, kad Pravieniškių 1-ojo ir 2-ojo kalėjimų gyvenamosiose patalpose laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 13 d. iki 2023 m. kovo 10 d. jam teko kvėpuoti užterštu oru. Paaiškina, kad jis yra nerūkantis, tačiau pataisos įstaigose jis buvo verčiamas kvėpuoti kitų nuteistųjų rūkomais sintetiniais kanabinoidais. Dėl tokių neteisėtų pataisos įstaigų veiksmų pareiškėjas patyrė fizines ir dvasines kančias.
Pareiškėjas teismo posėdžio metu iš esmės patvirtino savo skunde bei jo patikslinime išdėstytas aplinkybes.
Atsiliepimas
Atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujanti Lietuvos kalėjimų tarnyba atsiliepimu su pareiškėjo skundu bei jo patikslinimu nesutinka. Nurodo, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 19 d. iki 2023 m. vasario 28 d. buvo laikomas Pravieniškių 2-ajame kalėjime, o nuo 2023 m. kovo 1 d. yra laikomas Pravieniškių 1-ajame kalėjime. Paaiškina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai (toliau – Higienos norma HN 134:2015) 7 punktu, Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo (toliau – Tabako kontrolės įstatymas) 19 straipsnio 1 dalies 3 punktu, gyvenamosiose ir bendro naudojimo patalpose nuteistiesiems rūkyti draudžiama. Apie draudimą rūkyti pataisos įstaigų gyvenamosiose ir bendro naudojimo patalpose yra paskelbta prie įėjimo į pastatą ir būrio patalpų koridoriuose esančiuose stenduose (priklijuoti lipdukai, nurodantys draudimą rūkyti gyvenamosiose ir bendro naudojimo patalpose). Pažymi, kad pareiškėjas savo skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, jog jis pataisos įstaigoje patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų, neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė nuteistajam žalos, todėl mano, jog pareiškėjo skundas yra visiškai nepagrįstas.
Lietuvos kalėjimų tarnybos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti neturtinę žalą, pareiškėjo teigimu patirtą Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ajame ir 2-ajame kalėjimuose dėl neužtikrintų tinkamų laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygų.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas skunde bei jo patikslinime nurodė, kad atsakovė byloje yra Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių 1-ojo kalėjimo, tačiau iš pareiškėjo skundo bei jo patikslinimo matyti, kad pareiškėjas skundžia netinkamas kalinimo sąlygas tiek Pravieniškių 1-ajame, tiek Pravieniškių 2-ajame kalėjimuose. Teismas nagrinėjamoje byloje atsakovės Lietuvos valstybės atstove laiko Lietuvos kalėjimų tarnybą, nes ji atstovauja tiek Pravieniškių 1-ąjį, tiek Pravieniškių 2-ąjį kalėjimus.
Pareiškėjas skunde bei patikslinime nurodė, kad netinkamomis sąlygomis Pravieniškių 1-ajame ir 2-ajame kalėjimuose buvo laikomas laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 13 d. iki 2023 m. kovo 10 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos byloje pateiktais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 19 d. iki 2023 m. vasario 28 d. buvo laikomas Pravieniškių 2-ajame kalėjime, o nuo 2023 m. kovo 1 d. yra laikomas Pravieniškių 1-ajame kalėjime. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas pareiškėjo skundo bei jo patikslinimo reikalavimo laikotarpį patikslina, laikant, kad pareiškėjas skundžia netinkamas kalinimo sąlygas pataisos įstaigose laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 19 d. iki 2023 m. kovo 10 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis).
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis).
Pagal ginčo dėl žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomas CK 6.271 straipsnio nuostatas, aplinkybė, kad civilinės atsakomybės subjektas yra viešasis asmuo – valstybė, nulemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas, valstybės civilinei atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina. Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos ir pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Taigi, konstatuojant CK 6.271 straipsnyje nurodytus neteisėtus veiksmus, būtina nustatyti, kad valdžios institucijos ir (ar) pareigūnai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo grindžia aplinkybėmis, kad jam pataisos įstaigų gyvenamosiose patalpose teko gyventi su rūkančiais asmenimis.
Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabaką, tabako gaminius, su tabako gaminiais susijusius gaminius) draudžiama bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiose gyvenamosiose patalpose, kitose bendrosios dalinės nuosavybės teisės patalpose ir kitose pastato dalyse. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organai privalo užtikrinti, kad juridinio asmens darbuotojai, aptarnaujami klientai ir lankytojai nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, taip pat kad matomose vietose būtų iškabinti įspėjamieji užrašai ar ženklai apie draudimą rūkyti, įrengtos specialios rūkymui skirtos patalpos (vietos) ir iškabinti jas nurodantys užrašai ar ženklai.
Higienos normos HN 134:2015 7 punkte įtvirtinta, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomų asmenų apgyvendinimas organizuojamas taip, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.
LVAT praktikoje akcentuojama įkalinimo įstaigos administracijos pareiga užtikrinti, kad nerūkantys asmenys nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais (žr., pvz., 2019 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2716-662/2019; 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4069-624/2016). Pagal LVAT, vertinant, ar atitinkama institucija nevykdė pareigos imtis priemonių apsaugoti nuteistuosius (suimtuosius) nuo žalingų pasyvaus rūkymo pasekmių, reikšminga aplinkybe laikomas ir pareiškėjo kreipimasis į institucijos administraciją su prašymu užtikrinti sveikatai nekenksmingas sąlygas, nurodant, kad kiti asmenys rūko, ir prašyti imtis atitinkamų veiksmų, bei kiti duomenys, patvirtinantys, kad pareiškėjas yra nerūkantis asmuo (žr., pvz., 2017 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1073-502/2017; 2017 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-795-442/2017; 2016 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1808-858/2015).
Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas dėl jo netenkinančių sąlygų, susiklosčiusių dėl to, kad jis pataisos įstaigų gyvenamosiose patalpose buvo laikomas kartu su rūkančiais asmenimis, į Pravieniškių 1-ojo ir 2-ojo kalėjimų administracijas nesikreipė. Teismas pažymi, kad nors pareiškėjas skunde bei jo patikslinime ir nurodė, kad dėl patirtų išgyvenimų, jog jam teko kvėpuoti rūkalų dūmais, kreipėsi į psichologus, tačiau teismo vertinimu toks kreipimasis negali būti vertinamas kaip pareiškėjo kreipimasis į pataisos įstaigų administracijas, kadangi tokio pobūdžio specialistai neturi teisės aktais nustatytų įgaliojimų imtis aktyvių veiksmų užtikrinant tinkamas kalinimo sąlygas laisvės atėmimo vietose. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas byloje taip pat nepateikė jokių duomenų patvirtinančių, jog gyvenamosiose patalpose kiti nuteistieji rūkė sinteninius kanabinoidus, nes tokių medžiagų turėjimas pataisos įstaigose yra draudžiamas.
Byloje nenustatyti Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo ir 2-ojo kalėjimų administracijos ar pareigūnų neteisėti veiksmai dėl pareiškėjo skunde nurodytų nusiskundimų. Taip pat nėra jokių pagrįstų įrodymų, kurie sudarytų prielaidą konstatavimui, jog pareiškėjui buvimo įkalinimo įstaigose laikotarpiu dėl jo skunde nurodytų aplinkybių buvo kilę tokios apimties neigiamos pasekmės ar toks jo subjektinių teisių pažeidimas, kuris neabejotinai turėjo įtakos neturtinės žalos padarymo konstatavimui. Pažymėtina, kad neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnį nėra preziumuojama, todėl jos atsiradimo faktą bei priežastinį ryšį su skundžiamos valstybės valdžios institucijos neteisėtais konkrečiais aktais ar veiksmais (CK 6.271 str. prasme) privalo įrodyti pareiškėjas. Kreipdamasis į teismą pareiškėjas turi nurodyti, kaip pasireiškė neturtinės žalos atsiradimas, įvardinti tai patvirtinančius įrodymus, kurie, jo nuomone, įgalintų teismą visiškai ar iš dalies patenkinti reikalavimą dėl patirtos žalos atlyginimo. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovės atstovas atliko neteisėtus veiksmus bei kad siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą. Byloje taip pat nėra duomenų apie pareiškėjui kilusias kitas neigiamas pasekmes. Nenustačius atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų bei patirtos žalos fakto ir priežastinio ryšio, nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas (ABTĮ 56 straipsnis, 88 straipsnio 1 punktas). Tokia teismo išvada atitinka LVAT formuojamą praktiką analogiško pobūdžio bylose (žr., pvz., LVAT 2020 m. rugpjūčio 12 d. nutartį byloje Nr. A-2087-520/2020).
Atmetus pareiškėjo skundo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, netenkintinas ir išvestinis pareiškėjo skundo reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjo E. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.