Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje P. J., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Baltarusijoje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nedirbantis, teistas Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2004 m. liepos 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį 1 MGL (125 litų) dydžio bauda, kaltinamas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. J. 2017 m. spalio 16 d., apie 15.10 val., Vilniuje, Drujos g., 100 m nuo sankryžos su Rasų g., važiuodamas Olandų g. kryptimi, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Mitsubishi Space Star, vals. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 2,22 promilės etilo alkoholio).

Apklaustas teisme P. J. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad daug dirbo, po 12 val. ir po darbo, o mokėjo tik minimumą, norėjo užsidirbti šiek tiek, susibarė su viršininku ir jisai pasakė rašyti prašymą išeiti iš darbo. Susinervinęs nuėjo į parduotuvę ir nusipirko alkoholio. Išgėrė, sėdo už vairo ir važiav. Supranta, kad pasielgė blogai. Su baudžiamuoju įsakymu nesutiko, nes paskirta per didelė bauda, neturės galimybės sumokėti, mažos pajamos, turi sumokėti už nuomą ir tada jam nieko nelieka, o dabar dar reikia daryti operaciją ir reikalingi pinigai. Labai gailisi, yra kaltas (b. l. 82- 85).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas P. J. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir paaiškino, kad labai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. 2017 m. spalio 16 d. darbe jis susipyko su viršininku dėl atlyginimo, todėl susinervino. Atlyginimo klausimas jam yra labai opus, nes moka mažai, be to jis turi tik 30 procentų darbingumo lygį. Todėl jis nupirko 0,5 litro talpos butelį degtinės ir jį išgėrė. Kadangi vaikščioti P. J. sunku, eiti namo nuo Panerių iki Naujosios Vilnios rajono jam buvo sudėtinga. Be to, jam priklausantis automobilis Mitsubishi Space Star, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra gana geros būklės, ir vairuotojas nenorėjo jo palikti prie darbovietės Paneriuose, nes bijojo, kad nuo automobilio nuims detales. Taip pat jis neturėjo pinigų taksi, todėl atsisėdo už savo automobilio vairo ir važiavo namų, t.y. Naujosios Vilnios, link. Jis jau buvo pravažiavęs beveik visą miestą, kai prie ,,Audėjo" jį sustabdė policijos ekipažas. P. J. sustojo, pripažino, kad yra išgėręs, pūtė į alkotesterį, o vėliau buvo pristatytas į narkologinį, kur pridavė tyrimui kraują. Į priklausomybės ligų įskaitas jis neįrašytas, jose negydytas, rimtų galvos traumų neturėjęs. Automobilį Mitsubishi Space Star, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jis nupirko 2016 m. birželio mėnesį už 2500 eurų. 1000 eurų automobilio pirkimui jam davė sugyventinė E. L., su kuria jis nėra oficialiai sudaręs santuokos, tačiau kartu gyvena nuo 2002 metų (b. l. 39).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja K. A. paaiškino, kad 2017 m. spalio 16 d., apie 15.05 val., patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu M. B. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo buvo gautas pranešimas, kad Vilniuje, Pelesos g., automobiliu Mitsubishi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galimai važiuoja neblaivus vairuotojas. Minėtą automobilį apie 15.10 val. patruliai sustabdė Drujos g., Vilniuje, maždaug 100 metrų nuo sankryžos ties Rasų – Drujos gatvėmis, važiuojant Olandų g. kryptimi. Automobilį Mitsubishi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo P. J., kuris važiavo vienas. Nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, asmuo nerišliai kalbėjo, svirduliavo, prisipažino, kad vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 15.13 val. P. J.alkotesteriu buvo nustatytas 1,96 promilių girtumas. P. J. buvo sulaikytas ir pristatytas į priklausomybės ligų centrą, kur davė kraują, vėliau pristatytas į policijos komisariatą (b. l. 15).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2017 m. spalio 18 d. specialisto išvadoje Nr. T-A 10718/2017(01) konstatuota, kad P. J. kraujyje, paimtame 2017 m. spalio 16 d., 15. 40 val., nustatyta mažiausia koncentracija 2,22 promilės etilo alkoholio (b. l. 27).

Pažyma iš VĮ ,,Regitra“ duomenų bazės nustatyta, kad automobilis Mitsubishi Space Star, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris XMCLNDG4A4F010094, priklauso kaltinamajam P. J. (b. l. 7).

Iš kaltinamojo P. J. pateiktų dokumentų: darbingumo lygio pažymos, išvados dėl darbo pobūdžio sąlygų, išrašo iš medicininių dokumentų, matyti, kad P. J. nustatytas 30 procentų darbingumo lygis (b. l. 40-44, 77).

Iš kaltinamojo P. J. pateiktų dokumentų: pažymos apie asmeniui išmokėtas išmokas, matyti, kad už laikotarpį nuo 2017-12-01 iki 2017-12-31 išmokėta netekto darbingumo pensija 220,69 Eur (b. l. 78).

Pažymėtina, jog pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

Apibendrindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu patikrintus įrodymus, ir vertindamas juos tiek atskirai, tiek jų visumą, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo teisme duoti parodymai apie nusikaltimo padarymo aplinkybes, taip pat kiti baudžiamojoje byloje esantys ir teisiamajame posėdyje išnagrinėti įrodymai yra nuoseklūs, patvirtinantys vienas kitą ir sudarantys nuoseklią ir logišką įrodymų grandinę, todėl visuma visiškai patvirtina kaltinamajam P. J. pareikštus kaltinimus.

P. J. teismo posėdžio metu visiškai prisipažino, padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą, ir paaiškino, kad susipyko su darbdaviu, todėl išgėrė alkoholio. Išgėręs automobiliu važiavo namo. Jo parodymai tyrimo metu nebuvo paneigti, jie visiškai sutampa su liudytojos K. A. parodymais, nurodytas aplinkybes patvirtina specialisto išvadoje nurodyti duomenys. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2017 m. spalio 18 d. specialisto išvadoje Nr. T-A 10718/2017(01) konstatuota, kad P. J. kraujyje, kuris paimtas 2017 m. spalio 16 d., 15. 40 val., nustatyta mažiausia koncentracija 2,22 promilės etilo alkoholio. P. J. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, kadangi jis vairavo transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 2,22 promilės etilo alkoholio), tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punkto reikalavimus.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas bausmę P. J., vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalimi, teismas atsižvelgia į tai, kad padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas. Tiriant P. J. asmenybę nustatyta, kad jis teistas už viešosios tvarkos pažeidimą, baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, turi galiojančią administracinę nuobaudą, šiuo metu nedirba (kaltinamajam nustatytas 30 procentų darbingumo lygis). Tyrimo metu negauta duomenų, kad P. J. galėtų sirgti psichinėmis ar priklausomybės ligomis ir priklausyti tokio pobūdžio gydymo įstaigų stebimųjų asmenų grupėms. Teismo posėdžio metu P. J. paaiškino, kad jo gaunamos pajamos labai mažos, be to ateityje pinigų reikės, nes ruošiasi daryti operaciją, jokio turto, išskyrus automobilį, jis neturi, taigi neturės galimybių sumokėti baudą. Teismo prašo skirti jam areštą. Iš kaltinamojo P. J. pateiktos pažymos apie asmeniui išmokėtas išmokas, matyti, kad už laikotarpį nuo 2017-12-01 iki 2017-12-31 jam išmokėta netekto darbingumo pensija 220,69 Eur. Atsižvelgiant į šias aplinkybes P. J. skirtina arešto bausmė.

Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio, teismas įvertina tai, kad yra viena P. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, ir daro išvadą, kad P. J. skirtina bausmė mažesnė už sankcijoje numatytą bausmės vidurkį.

Pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis prisipažįsta kaltas, o byloje procesas vyko (duomenys neskelbtini) straipsnyje nustatyta tvarka, kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Teisiamajame posėdyje kaltinamojo gynėjas advokatas V. O. prašė, jeigu teismas skirs baudą, P. J. taikyti BK 76 straipsnio nuostatas.

Pažymėtina, kad pagal baudžiamąjį įstatymą nusikalstamą veiką padaręs asmuo gali būti atleistas nuo bausmės, jeigu iki teismo nuosprendžio priėmimo jis suserga sunkia nepagydoma liga, dėl kurios bausmę atlikti būtų per sunku. Spręsdamas šį klausimą, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, nuteistojo asmenybę ir ligos pobūdį (BK 76 straipsnio 1 dalis). Sunkios nepagydomos ligos kriterijus yra medicininis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju reikia nustatyti, kad liga yra įtraukta į sunkių nepagydomų ligų, dėl kurių bausmę atlikti būtų per sunku, sąrašą. Be to, taikant BK 76 straipsnį ir atleidžiant nuteistąjį nuo bausmės dėl ligos, būtina nustatyti, kad bausmės atlikimas dėl nuteistojo ligos pobūdžio yra per sunkus.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog vienos iš atleidimo nuo bausmės sąlygų – dėl sunkios nepagydomos ligos bausmę atlikti yra per sunku – konstatavimas yra bylą nagrinėjančio teismo kompetencija. Spręsdamas, ar dėl sunkios nepagydomos ligos nuteistajam bus per sunku atlikti paskirtą bausmę, teismas įvertina nusikalstamos veikos sunkumą ir nuteistojo asmenybę, atsižvelgęs į atliktos bausmės (jeigu ji atliekama) dalį, taip pat bausmės atlikimo įtaką sunkios nepagydomos ligos dinamikai, tokios ligos gydymo galimybes įkalinimo įstaigoje, poveikį kitiems nuteistiesiems, kartu kalintiems įkalinimo įstaigoje, ir galimą poveikį šių asmenų sveikatai. Teismas, spręsdamas BK 76 straipsnio taikymo klausimą, atsižvelgia ir į tai, kada paaiškėjo sunkios nepagydomos ligos požymiai – ar nusikaltimo padarymo metu ar vėliau. Jeigu šia liga nuteistasis jau sirgo nusikalstamos veikos darymo metu ir tai nesutrukdė jam tokią veiką padaryti, tokia liga teismų praktikoje nepripažintina pagrindu atleisti nuteistąjį nuo bausmės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-524/2013).

Nagrinėjamu atveju byloje pateikti duomenys patvirtina, kad kaltinamajam nustatyta onkologinė liga. Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad liga nustatyta 2015-03-31, t. y. šia liga kaltinamasis jau sirgo nusikalstamos veikos darymo metu ir tai nesutrukdė jam tokią veiką padaryti. Be to, iš išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus matyti, kad P. J. ne kartą baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nusikaltimą padarė turėdamas galiojančią nuobaudą už greičio viršijimą. Pažymėtina, jog nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, jis padarė būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis. Kaltinamasis, būdamas neblaivus, vairavo automobilį dienos metu, judrioje gatvėje, kur eismas yra itin intensyvus. Pažymėtina ir tai, kad pats kaltinamasis P. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad geriau atliks arešto bausmę, nei mokės baudą. Teismas įvertinęs nurodytas aplinkybes konstatuoja, kad nėra objektyvaus pagrindo P. J. atleisti nuo bausmės dėl ligos (BK 76 straipsnis 1 dalis).

BK 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. P. J. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad, kaip nustatyta, P. J., vairuodamas transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis neblaivumas. Taigi jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Kaip minėta, kaltinamasis, būdamas neblaivus, vairavo automobilį dienos metu, judrioje gatvėje, šios aplinkybės rodo didelį kaltinamojo neatsakingumą, atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles. Tokie P. J. veiksmai kėlė realų pavojų tiek jo paties, tiek ir kitų eismo dalyvių saugumui. Kaltinamasis taip pat anksčiau buvo baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, turi galiojančią nuobaudą. Esant tokioms aplinkybėms teismas vertina, kad uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminas – dveji metai, yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą. P. J., vadovaujantis BK 68 str., skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas vairuoti transporto priemones 2 (dvejus) metus.

Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymo kaltinamajam, pažymėtina, jog bylos duomenimis nustatyta, jog P. J. įvykio metu, būdamas neblaivus, kai kraujyje nustatytos 2,22 promilės etilo alkoholio, vairavo automobilį Mitsubishi Space Star, vals. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris nuosavybės teise priklauso kaltinamajam. Tai matyti iš byloje esančių VĮ „Regitra“ duomenų. Nors kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad šį automobilį pirko karu su sugyventine E. L., kuri jam davė 1000 Eur, tačiau iš bylos matyti, kad šis jo teiginys nepagrįstas. Pagal automobilio registracijos duomenis, būtent P. J. yra šio automobilio valdytojas – savininkas; pagal bylos duomenis, jis faktiškai šį automobilį ir valdė – vairuodamas šį automobilį, ne tik padarė nagrinėjamą nusikalstamą veiką, bet ir anksčiau, buvo užfiksuotas, kai vairuodamas šį automobilį padarė KET pažeidimą, nubaustas už greičio viršijimą. Jokių duomenų, patvirtinančių sandorį su E. L., byloje nėra.

Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal šio straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Pagal teismų praktiką nusikalstamos veikos įrankiais pripažįstami daiktai, kuriais, siekdamas sumažinti pastangas ar koncentruoti jėgas, kaltininkas tiesiogiai daro poveikį nusikalstamos veikos dalykui ar nukentėjusiam asmeniui ir taip padaro žalą baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Nusikalstamos veikos priemonėmis paprastai pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis P. J. vairavo jam priklausantį automobilį Mitsubishi Space Star, vals. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus; taigi, jis automobilį tiesiogiai panaudojo darydamas nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, ir todėl tai yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto sampratą (požymius), jo konfiskavimas yra privalomas. Šiame kontekste teismas pažymi, kad pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, kuri apibrėžta BK 41 straipsnio dalyje. Tai reiškia, kad turto konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės, taikymas turi ir nubaudimo elementų ir iš esmės yra imperatyvi nuostata, išskyrus teismų praktikoje aptartus atvejus, kai ši poveikio priemonė neproporcinga padarytam teisės pažeidimui. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė P. J. padarytam teisės pažeidimui. Teismo vertinimu, transporto priemonės konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai) ir nevaržo P. J. akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Šiame kontekste pažymėtina, kad kaltinamasis P. J. panaudojo transporto priemonę darydamas tyčinę nusikalstamą veiką. Jis žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis.

Todėl, įvertinus baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, neabejotina, kad P. J. priklausančios transporto priemonės – automobilio Mitsubishi Space Star, vals. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281 straipsnio 7 dalyje, yra būtinas. Panašios pozicijos laikomasi ir Vilniaus apygardos teismo formuojamoje teismų praktikoje baudžiamosiose bylose Nr. 1A-296-209/2017, 1A-385-211/2017, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamosiose bylose Nr. 2K-80-511/2018, 2K-51-699/2018.

Prokuroras 2017 m. spalio 17 d. nutarimu, siekdamas užtikrinti galimą turto konfiskavimą, laikinai apribojo P. J. nuosavybės teisę į jo vardu registruotą turtą – transporto priemonę (automobilį) Mitsubishi Space Star, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris XMCLNDG4A4F010094, nustatydamas dalinį nuosavybės teisės apribojimą, uždrausdamas šį turtą valdyti ir juo disponuoti, bet palikdamas teisę juo naudotis, o turto saugotoju paskirdamas P. J.. Šis laikinasis nuosavybės teisių apribojimas paliktinas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo.

Kaltinamajam P. J. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė –dokumentų paėmimas, paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – dokumentas, t. y. vairuotojo pažymėjimas Nr. R0499798 perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307 straipsnio 3 dalimi, 308 straipsniai, 313 straipsniu,

nusprendžia:

P. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, ir skirti bausmę – areštą 30 parų.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, skirti P. J. bausmę – areštą 20 parų.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi ir 68 straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti P. J. naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) dvejiems metams.

Kardomąją priemonę – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus vairuotojo P. J. pažymėjimą Nr. R0499798, perduoti VĮ „Regitra“.

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą į transporto priemonę (automobilį) Mitsubishi Space Star, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris XMCLNDG4A4F010094, palikti galioti iki įsiteisėjusio nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, konfiskuoti P. J. priklausantį turtą – automobilį Mitsubishi Space Star, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris XMCLNDG4A4F010094, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.