- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-23
- Bylos Nr.
- A-438-145-12
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01644-2009-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Audrius Bakaveckas, Romanas Klišauskas (pran.)
- Pareiškėjas
- D. V.
- Trečiasis asmuo
- T. V., A. G.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. V. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims T. V., T. V. ir A. G. dėl Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijos sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2009 m. liepos 2 d. rašte Nr. A256-537(2.11.3.5-SR3) „Dėl teisės į socialinio būsto nuomą“ atsakovė nurodė, kad pareiškėjos D. V. šeima neturi teisės į socialinio būsto nuomą, todėl turi atlaisvinti gyvenamąsias patalpas, adresu: Karaliaučiaus g. 5A–10, Vilniuje, iki 2009 m. liepos 27 d.
Pareiškėja apskundė minėtą sprendimą ir Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisija priėmė 2009 m. rugsėjo 3 d. sprendimą Nr. S-75-(A(G)-134), kuriuo D. V. skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
Pareiškėja skundu Vilniaus apygardos administraciniam teismui prašė panaikinti Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijos 2009 m. rugsėjo 3 d. sprendimą Nr. S-75-(A(G)-134) ir priimti naują sprendimą.
Paaiškino, kad nuo 1988 m. pareiškėja yra įrašyta į eilę gauti socialinį būstą. 2005 m. Vilniaus miesto savivaldybės administracija pareiškėjai paskyrė socialinį būstą, t. y. butą, esantį adresu: Karaliaučiaus g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje. 2009 m. liepą iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos gavo raštą, kuriame buvo nurodyta, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo (toliau – ir Įstatymas) nuostatomis, pareiškėjos šeima neturi teisės į socialinį būstą ir privalo atlaisvinti gyvenamąsias patalpas. Vilniaus miesto savivaldybės administracija savo rašte nurodė, kad teisę į socialinio būsto nuomą gali būti pratęsta tik tiems nuomininkams, kurių šeimos gautos pajamos per praėjusius metus ir turimo turto vertė neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dydžių, t. y. keturių asmenų šeimai nustatytas leistinas gautų pajamų dydis neturi viršyti 30 800,00 Lt. Pasak pareiškėjos, jos bendros su vyru pajamos neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų 30 800,00 Lt. Bute, esančiame Karaliaučiaus g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pareiškėja gyvena su vyru, jų vaikai jau pilnamečiai ir jie turi savo atskiras šeimas, todėl kartu nebegyvena.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į skundą su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškino, kad Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog teisę į savivaldybės socialinį būstą turi šio įstatymo 1 str. nurodyti asmenys (šeimos), jeigu jie neturi Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise priklausančio būsto arba turimo būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam šeimos nariui, yra mažesnis kaip 10 kvadratinių metrų ir asmens (jo šeimos) metinės pajamos bei turtas prieš savivaldybės socialinio būsto suteikimo metus yra mažesni už pajamas ir turtą, kurių didžiausius dydžius ir (ar) jų apskaičiavimo tvarką nustato Vyriausybė. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 28 d. nutarimo Nr. 670 „Dėl asmens šeimos metinių pajamų ir turto apskaičiavimo teikiant valstybės paramą būstui įsigyti, savivaldybės socialiniam būstui išsinuomoti ar jo sąlygoms pagerinti tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Nutarimas) 2.1.3 punkte nurodoma, jog keturių ir daugiau asmenų šeimos, gyvenančios Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Palangos ir Neringos miestuose, Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos rajonų savivaldybėse, grynosios metinės pajamos vienam asmeniui neturi viršyti 7 700,00 Lt ir turtas vienam asmeniui – 26 000,00 Lt, todėl keturių asmenų pajamos neturi viršyti 30 800,00 Lt ir turtas – 104 000,00 Lt. Pagal socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kuri buvo sudaryta su pareiškėja, nuomojamame bute turi teisę gyventi šie nuomininko šeimos nariai: T. V., T. V. ir A. V.. Minėtos sutarties 12 punktas numato, kad nuomininkas vieną kartą per trejus metus privalo pateikti teisę į socialinį būstą patvirtinančius dokumentus: pajamų ir turto deklaraciją, pažymą apie šeimyninę padėtį ir deklaruotą gyvenamąją vietą, taip pat VĮ „Registrų centras| pažymą apie nuosavybės teise turimą nekilnojamąjį turtą Lietuvos Respublikoje visiems šeimos nariams, įskaitant ir vaikus. D. V. 2009 m. gegužės 14 d. pateikė dokumentus dėl teisės į socialinio būsto nuomą tvirtinimo, iš kurių matyti, kad pareiškėjos šeimos pajamos už 2008 m. sudarė 70 638,00 Lt, o tai viršijo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus leistinus didžiausius dydžius, todėl pareiškėjos šeima prarado teisę nuomotis socialinį būstą, esantį Karaliaučiaus g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Nuomos sutartyje nustatyta, kad bute Karaliaučiaus g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, gyvena D. V., T. V., T. V. ir A. V. ir 2009 m. gegužės 14 d. pateiktus dokumentus pasirašė visi šio buto nuomininkai, tai įrodo, kad dokumentų padavimo dieną, t. y. 2009 m. gegužės 14 d., pareiškėjos šeimą sudarė keturi asmenys, todėl buvo vertinti visų keturių asmenų 2008 metų pajamos. Be to, skundžiamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos raštas yra tik informacinio pobūdžio pranešimas, todėl pareiškėjai nesukelia jokių teisinių pasekmių, nes jame tėra įtvirtinamas ketinimas pakeisti pareiškėjos teises ir teisėtus interesus tuo atveju, jeigu jos šeima, praradusi teisę į socialinio būsto nuomą, geranoriškai neišsikels iš nuomojamo savivaldybės socialinio buto. Todėl minėto rašto negalima laikyti administraciniu aktu. Nutarimo 2.1.3 punkte yra nustatyti du privalomieji kriterijai: pajamos ir turtas, kuriuos turi atitikti asmenys, siekiantys sudaryti socialinio būsto nuomos sutartį ir išsaugoti teisę nuomoti socialinį būstą. Tiek pajamų dydis, tiek turtas vertinami kartu, nes kitaip asmenys, turintys mažas pajamas ir didelės vertės turto (ar atvirkščiai), galėtų pagrįstai pretenduoti į socialinio būsto nuomą. Pagal Įstatymo nuostatas asmenys, siekiantys gauti socialinį būstą, turi atitikti dvi pagrindines sąlygas: turi neturėti Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise priklausančio būsto (arba turimo būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam šeimos nariui, yra mažesnis kaip 10 kvadratinių metrų) ir metinės pajamos bei turtas prieš savivaldybės socialinio būsto suteikimo metus yra mažesni už pajamas ir turtą, kurių didžiausius dydžius ir jų apskaičiavimo tvarką nustato Vyriausybė. Taigi tik asmenys, atitinkantys šias abi sąlygas, turi teisę į valstybės paramą išsinuomoti socialinį būstą. Tuo atveju, kai asmenys, pateikę prašymą išsinuomoti socialinį būstą, neatitinka Įstatymo 8 straipsnyje numatytų sąlygų, jiems socialinis būstas negali būti išnuomotas, o asmenys, jau apsigyvenę tame bute, turi būti iškeldinami.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. balandžio 14 d. sprendimu pareiškėjos D. V. skundą patenkino iš dalies ir panaikino Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijos 2009 m. rugsėjo 3 d. sprendimą Nr. S-75-(A(G)-134), taip pat panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2009 m. liepos 2 d. sprendimą (raštą) Nr. A256-537(2.11.3.5-SR3) „Dėl teisės į socialinio būsto nuomą“ ir įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės administraciją per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsigaliojimo priimti sprendimą dėl pareiškėjos D. V. 2009 m. gegužės 12 d. pateiktų dokumentų dėl teisės į socialinio būsto nuomą.
Teismas nurodė, jog byloje ginčas iš esmės kilęs dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. liepos 2 d. rašto Nr. A256-537 (3.2.1-PD4) „Dėl teisės į socialinio būsto nuomą“. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. liepos 2 d. rašte Nr. A256-537 (3.2.1-PD4) „Dėl teisės į socialinio būsto nuomą“ yra išdėstytas galutinis sprendimas, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjos prašymą dėl socialinio būsto išnuomojimo pratęsimo, ir būtent šis sprendimas sukelia pareiškėjai atitinkamas teisines pasekmes. Teismas taip pat akcentavo, jog iš teisės aktų (Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 1 straipsnio, 8 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. 670 „Dėl valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti teikimo tvarkos“ pakeitimo, kuriuo patvirtinto Asmens (šeimos) metinių pajamų ir turto apskaičiavimo teikiant valstybės paramą būstui įsigyti, savivaldybių socialiniam būstui išsinuomoti ar jo sąlygoms pagerinti tvarkos aprašo 1 ir 2.1 punktų, III skyriaus (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 8 d. nutarimo Nr. 1009 redakcija, galiojusi nuo 2008 m. spalio 19 d.), taip pat šiuo metu galiojančios Aprašo redakcijos (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. vasario 17 d. nutarimo Nr. 194 redakcija, galiojanti nuo 2011 m. vasario 25 d.) analizės matyti, kad pasikeitė teisinis reguliavimas, buvo sukonkretintas gautų pajamų vertinimo laikotarpis ir teisę į savivaldybės socialinį būstą turi šio Įstatymo 1 straipsnyje nurodytos šeimos ir asmenys, kurių Gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka deklaruotas turimas turtas ir gautos pajamos už vienus metus (12 paskutinių mėnesių) prieš prašymo įrašyti į atitinkamą šeimų ir asmenų, turinčių teisę į socialinį būstą, sąrašą pateikimo dieną ir prieš savivaldybės socialinio būsto suteikimą yra mažesni už pajamas ir turtą, kurių didžiausius dydžius nustato Vyriausybė. Teismas pabrėžė, jog byloje nustatyta, kad skundžiamu sprendimu atsakovė konstatavo, jog pareiškėjos D. V. šeima neturi teisės į socialinio būsto nuomą, todėl turi atlaisvinti gyvenamąsias patalpas, nes jos keturių asmenų šeimos pajamos viršijo 30 800,00 Lt ir sudarė 70 638 Lt. Teismas taip pat nurodė, jog pareiškėja teigia, kad atsakovas neteisingai skaičiavo jos pajamas, nes per 12 paskutinių mėnesių jos pajamos neviršijo 30 800 Lt, jos vaikai gyvena atskiromis šeimomis, dukra ištekėjo, o sunūs išvyko gyventi į užsienį, o jos vyras turi invalidumą. Tačiau, kaip nurodė teismas, iš pareiškėjos teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovas vertino pareiškėjos pajamas už 2008 m., kurios sudaro 70 638 Lt, o tai viršijo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus leistinus didžiausius didžius, todėl, atsakovo teigimu, pareiškėjos šeima prarado teisę nuomotis socialinį būstą. Tačiau, kadangi pasikeitė teisinis reguliavimas, teismas padarė išvadą, kad būtina iš naujo įvertinti pareiškėjos pateiktus įrodymus dėl gautų pajamų už 12 paskutinių mėnesių prieš prašymo įrašyti į atitinkamą šeimų ir asmenų, turinčių teisę į socialinį būstą, sąrašą pateikimo dieną. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą tenkino iš dalies, skundžiamą sprendimą panaikino ir atsakovą įpareigojo iš naujo išnagrinėti pareiškėjos dokumentus dėl teisės į socialinio būsto nuomą.
III.
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodo, jog savivaldybės socialinio būsto suteikimas yra viena iš socialinės paramos formų, socialinis būstas negali būti suteikiamas nesilaikant įstatyme nustatytų sąlygų ir tvarkos. Priešingu atveju būtų pažeidžiamas asmenų lygiateisiškumo principas bei paneigta paties socialinio būsto prasmė - socialinis būstas turi būti suteikiamas išimtinai tik tiems asmenims, kuriems iš tikrųjų yra reikalinga socialinė parama, kurie neturi nuosavo būsto, ir kurie neturi nei pakankamai pajamų, nei turto, kad galėtų jį įsigyti.
Atsakovo teigimu, Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymas nenumato jokių išimčių (išskyrus 11 straipsnio 3 dalį ), kad savivaldybė galėtų suteikti socialinį būstą asmenims, kurie neatitinka šio įstatymo 8 straipsnyje numatytų kriterijų. Taigi, anot atsakovo, darytina išvada, kad, tuo atveju, kai asmenys, pateikę prašymą išsinuomoti socialini būstą, neatitinka komentuojamo įstatymo 8 straipsnyje numatytų sąlygų, jiems socialinis būstas negali būti išnuomotas, kadangi tuo būtų pažeidžiamos ir trečiųjų asmenų, laukiančių eilėje bei atitinkančių įstatymo nustatytus kriterijus socialiniam būstui gauti, teisės bei teisėti interesai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Byloje kilęs ginčas dėl teisės pratęsti socialinio būsto nuomos sutartį. Atsakovas ginčijamu 2009 m. liepos 2 d. sprendimu Nr. A256-537(2.11.3.5-SR3) „Dėl teisės į socialinio būsto nuomą“ atsisakė pratęsti socialinio būsto nuomos sutartį su pareiškėja, tai motyvuodamas tuo, kad pareiškėjos šeimos pajamos už 2008 m. sudarė 70 638,00 Lt, o tai viršijo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus leistinus didžiausius dydžius (keturių asmenų šeimos pajamos neturi viršyti 30 800,00 Lt ir turtas – 104 000,00 Lt.), todėl pareiškėjos šeima prarado teisę nuomotis socialinį būstą, esantį Karaliaučiaus g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas savo sprendimą dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo bei įpareigojimo atsakovą iš naujo spręsti socialinio būsto nuomos sutarties nutraukimo/pratęsimo klausimą, grindė tuo, kad bylos nagrinėjimo metu pasikeitė teisinis reguliavimas, dėl ko atsakovas turi iš naujo turi spręsti pareiškėjos bei jos šeimos narių atitikimo Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimams klausimus.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 23 straipsnyje yra nustatyti reikalavimai formai ir turiniui, kuriuos turi atitikti skundas (prašymas), paduodamas administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui. Minėto straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktuose nustatyta, kad skunde (prašyme) turi būti nurodytos „aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinantys įrodymai, liudytojų pavardės, vardai ir gyvenamosios vietos, kitų įrodymų buvimo vieta“ bei suformuluotas „ pareiškėjo reikalavimas“.
Teisės teorijoje pareiškėjo (ieškovo) nurodytos aplinkybės, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, sudaro skundo (prašymo, ieškininio pareiškimo) pagrindą. O pareiškėjo (ieškovo) materialinis – teisinis reikalavimas atsakovui, sudaro skundo (prašymo, ieškininio pareiškimo) dalyką.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22; 23 ir 52 straipsnius teisė suformuluoti skundo (prašymo) pagrindą ir dalyką arba, kurį vieną iš jų keisti bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį, priklauso pareiškėjui.
Minėtų taisyklių pagrindu darytina išvada, kad pareiškėjo suformuluotas skundo pagrindas ir dalykas apsprendžia pareiškėjo ginčijamo teisinio santykio ribas, o tuo pačiu ir ribas, kuriose pirmosios instancijos teismas turi nagrinėti bylą.
Iš bylos matyti, kad pareiškėjos skundo dalyką sudarė reikalavimas panaikinti atsakovo 2009 m. liepos 2 d. sprendimą Nr. A256-537(2.11.3.5-SR3) „Dėl teisės į socialinio būsto nuomą“, kuriuo pastarasis atsisakė pratęsti socialinio būsto nuomos sutartį su pareiškėja, o šio skundo pagrindą – aplinkybės, kad atsakovas nepagrįstai pareiškėjos šeimos nariams priskyrė jos suaugusius ir su ja kartu negyvenančius vaikus, ko pasėkoje, neteisingai nustatė ir jos šeimos pajamas bei turtą.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas bendrasis reikalavimas teismų sprendimams, nustatantis, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas.
Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytos sąlygos teismo sprendimo turiniui, kurias jis (teismo sprendimas) turi atitikti, kad galėtų būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 141 straipsnio 1 dalies 3 punktą, jeigu pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ne visus byloje pareikštus reikalavimus, tai ši aplinkybė sudaro vadą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymas bei su jo įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai.
Iš paminėto įstatymo 8 straipsnio 1 dalies redakcijų - 2008 m. rugsėjo 29 d. įstatymo Nr. X-1732 ir 2010 m. spalio 12 d. įstatymo Nr. XI-1051, kurių pasikeitimais teismas grindė savo sprendimo išvadas matyti, kad pagrindinės sąlygos suteikiančios teisę į socialinio būsto nuomą iš esmės išliko nepakitusios, o pasikeitė tik asmenų pretenduojančių į socialinio būsto nuomą pajamų bei turto apskaičiavimo tvarka. 2008 m. rugsėjo 29 d. įstatymo Nr. X-1732 redakcijos atveju pajamos ir turtas turėjo būti apskaičiuojami pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. 670 patvirtinto Asmens (šeimos) metinių pajamų ir turto apskaičiavimo teikiant valstybės paramą būstui įsigyti, savivaldybės socialiniam būstui išsinuomoti ar jo sąlygoms pagerinti tvarkos aprašo nustatytas sąlygas bei tvarką, o 2010 m. spalio 12 d. įstatymo Nr. XI-1051 redakcijos atveju – pagal Gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatytas sąlygas bei tvarką.
Be to, vadovaujantis teisės aktų galiojimo laike principu lex retro non agit, byloje kilusiems teisiniams santykiams nebuvo pagrindo taikyti tos teisės normos redakcijos, kuri buvo priimta po šių teisinių santykių atsiradimo.
Visa tai apibendrinus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2010 m. spalio 12 d. redakcija turi būti taikoma byloje kilusiems teisiniams santykiams, ko pasėkoje, neteisingai nusprendė įpareigoti atsakovą iš naujo spręsti socialinio būsto nuomos sutarties nutraukimo/pratęsimo klausimą su pareiškėja pagal minėtos teisės normos nuostatas (ABTĮ 143 str.).
Ši neteisinga pirmosios instancijos teismo išvada, savo ruožtu sąlygoja, kad liko neišspręstas byloje pareikštas pagrindinis reikalavimas dėl ginčijamo 2009 m. liepos 2 d. sprendimo Nr. A256-537(2.11.3.5-SR3) „Dėl teisės į socialinio būsto nuomą“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Kaip minėta, toks teismo sprendimo pobūdis lemia, kad teismo sprendimas yra naikintinas, bylą perduodant iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (ABTĮ 141 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija,
nutaria:
panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 14 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.