Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2009-05-25 · Administracinė byla Nr. I-257-513/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2009-05-25
Bylos Nr.
I-257-513/2009
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00050-2009-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Irma Čuchraj
Pareiškėjas
A. Ž.
Atsakovas
Klaipėdos apskrities priešgaisrinės
Trečiasis asmuo
Priešgaisrinės apsaugos
Kategorijos
  • 9.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-257-513/2009(Proceso Nr. 3-63-3-00050-2009-1)Procesinio sprendimo kategorijos: 9.1.3.;74. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. gegužės 25 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Irma Čuchraj, sekretoriaujant Viktorijai Budvytytei - Bedalienei, dalyvaujant pareiškėjui A. Ž. , atsakovės Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstovei Loretai Maciulevičienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Ž. skundą atsakovei Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2009-03-30 nutartimi priimtas pareiškėjo A. Ž. skundas atsakovei Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimo (b.l. 3).

Šalies argumentai

Skunde pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės neišmokėtą vidutinio darbo užmokesčio dalį už uždelstą laiką, t.y. nuo jo atleidimo iš vidaus tarnybos – 2006-08-29, iki skundo teismui pateikimo– 2009-03-22 dienos, viso – 21 177.72 Lt ir vidutinio darbo užmokesčio dalį už uždelstą atsiskaityti laiką nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2009-03-23, iki teismo sprendimo administracinėje byloje Nr. I-187-162/2009 visiško įvykdymo. Nurodo, kad 2009-02-19 sprendimu Klaipėdos apygardos administracinis teismas pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies – priteisė iš Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2 686,66 Lt dydžio neišmokėtos išeitinės kompensacijos dalį. Šis teismo sprendimas įsiteisėjęs, bet neįvykdytas. Skundą motyvuoja Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir Darbo kodeksas) nuostatomis reglamentuojančiomis atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotu tvarką. Teigia, kad atsakovės, kaip buvusio jo darbdavio, kaltė įrodyta įsiteisėjusiu, minėtu aukščiau teismo sprendimu. Nurodo, kad teismas sprendime konstatavo, kad atsakovė nepagrįstai neišmokėjo išeitinės kompensacijos dalies, ši kompensacija neišmokėta dėl atsakovės kaltės. Mano, kad yra visos sąlygos taikyti Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalyje numatytą sankciją. Atsakovė, atleisdama pareiškėją iš tarnybos ir atsiskaitydama su juo, neišmokėjo jam 27,7 % išeitinės kompensacijos dalies, kas sudaro - 689,08 Lt, kadangi atsakovė uždelsė atsiskaityti 30 mėnesių ir 22 dienas - susidarė 21 177,72 Lt dydžio suma, kurią pareiškėjas ir prašo priteisti (b.l. 4-5).

Atsiliepimas

Atsakovė Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdyba atsiliepimu prašo netenkinti pareiškėjo prašymo priteisti reikalaujamą sumą. Nurodo, kad pareiškėjas atleistas iš vidaus tarnybos 2006-08-29, o Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio taikymas išeitinėms kompensacijoms išaiškintas tik 2006-11-14 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi, tačiau ten nebuvo išaiškintas įstatymo taikymas dėl atleidimo pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 15 punktą. Mano, kad gyventojų pajamų mokestis iš pareiškėjui išmokėtos išeitinės išmokos buvo išskaičiuotas ne dėl atsakovės kaltės. Teigia, kad priteisus reikalaujamą sumą pareiškėjui būtų pažeisti teisingumo ir protingumo principai. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas (toliau – ir Statutas) reglamentuoja atsiskaitymo su atleidžiamais iš tarnybos pareigūnais tvarką, todėl taikyti Darbo kodekso normas šiuo atveju nėra teisinio pagrindo (b.l. 14-16).

Tinkamai apie iškeltą bylą bei apie posėdžio laiką ir vietą informuotas trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimo į skundą nepateikė (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 75 straipsnio 5 dalis, 78 straipsnio 3 dalis).

Šalies argumentai

Pareiškėjas teismo posėdžio metu skundą palaiko ir prašo tenkinti. Paaiškino, kad visi reikalavimo motyvai išdėstyti skunde.

Atsiliepimas

Atsakovės Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstovė Loreta Maciulevičienė, teismo posėdžio metu, palaikė institucijos poziciją išdėstytą atsiliepime į skundą. Paaiškino, kad kompensavimo ir atleidimo iš tarnybos tvarka reglamentuota Statuto 56 - 58 straipsniuose, kuriose nurodyta, kokios išmokos turi būti išmokamos, todėl Darbo kodekso normos, kuriomis pareiškėjas grindžia skundą, neturėtų būti taikomos. Nurodo, kad teismo sprendimas įsiteisėjo 2009-03-06, pareiškėjui neišmokėtos išeitinės kompensacijos dalis buvo sumokėta 2009-03-30.

Skundą atmesti kaip nepagrįstą (88 straipsnio 1 punktas).

Dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais ir bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2006-08-29 Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. TE-345 A. Ž. atleistas iš vidaus tarnybos pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 15 punktą - dėl laikinojo nedarbingumo neatvyko į tarnybą daugiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba daugiau kaip 140 kalendorinių dienų per paskutinius 12 mėnesių (žr. prijungta administracinė byla Nr. I-187-162/2009, b.l. 7). Vadovaujantis Statuto 57 straipsnio 2 dalimi, nustatančia, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio kompensacija (dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio) pareigūnams, nepertraukiamai ištarnavusiems daugiau kaip 10 metų, didinama du kartus, pareiškėjui išmokėta keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė kompensacija. Pareiškėjui paskaičiuota 9 950,60 Lt kompensacija, iš jos išskaičiuotas 2 686,66 Lt gyventojų pajamų mokestis ir 248,77 Lt mokestis socialiniam draudimui, ir viso išmokėta 7 015,17 Lt.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas iš esmės nori, kad teismas priteistų iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laiką, nes mano, kad atsakovė yra kalta dėl to, kad laiku neišmokėjo visos jam priklaususios išeitinės kompensacijos sumos (be pagrindo išskaičiavo iš kompensacijos gyventojų pajamų mokestį) 2006-08-29 atleidžiant jį iš vidaus tarnybos.

Sutinkamai su Darbo kodekso 141 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Statuto 58 straipsnio 1 dalimi darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Darbo kodekso 141 straipsnio nuostatas atsiskaitymo su atleidžiamu iš darbo darbuotoju procedūra susideda ir dviejų dalių: finansinės ir teisinės. Darbdavys privalo išmokėti visas darbuotojui priklausančias sumas (darbo užmokestis už faktiškai išdirbtą laiką, kompensacija už nepanaudotas atostogas, išeitinė kompensacija įstatymo nustatytais atvejais). Darbdavys privalo nustatyta tvarka užpildyti darbuotojo darbo sutartį. Pavėlavus atleidžiamam darbuotojui išmokėti darbo užmokestį ir kitokias jam priklausančias sumas, darbdaviui atsiranda Darbo kodekso 207 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių (kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, kartu su jomis darbuotojui išmokami įstatymų nustatyto dydžio delspinigiai), o laiku nesutvarkius atleidimo iš darbo dokumentų gali tekti sumokėti už priverstinės pravaikštos laiką.

Pagal Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalį, kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką. Taigi šio straipsnio dalyje įtvirtinta nuostata dėl vidutinio darbo užmokesčio mokėjimo yra sankcija darbdaviui, kylanti iš darbo teisės reguliuojamų teisinių santykių. Minėtos nuostatos taikymo sąlyga - savalaikis neatsiskaitymas su atleidžiamu darbuotoju dėl darbdavio kaltės, t.y. darbdavys dėl savo kaltų veiksmų atsiskaitymo su darbuotoju dieną turi būti neišmokėjęs visų jam priklausančių pinigų sumų.

Pažymėtina, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2009-02-19 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-187-162/2009, priteisė pareiškėjui iš atsakovės 2 686,66 Lt dydžio neišmokėtos išeitinės kompensacijos dalį (b.l. 6-10). Minėtas teismo sprendimas įsiteisėjo 2009-03-06 ir atsakovė 2009-03-30 sumokėjo pareiškėjui teismo sprendimu priteistą sumą (b.l. 18). Atsižvelgiant į tai, atmestinas pareiškėjo argumentas, kad teismo sprendimas, kuriuo jam iš atsakovės priteista neišmokėta išeitinės kompensacijos dalis, yra neįvykdytas.

Kritiškai vertinamas pareiškėjo argumentas, jog atsakovės kaltę šiuo atveju įrodo įsiteisėjęs teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. I-187-162/2009. Pažymėtina, kad teismas 2009-02-19 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-187-162/2009, iš esmės nustatė, jog atsakovė nepagrįstai išskaičiavo gyventojų pajamų mokestį iš pareiškėjui priklaususios išeitinės kompensacijos; išaiškino, kad išeitinė kompensaciją priskirtina neapmokestinamosioms pajamoms, nes atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindo - Statuto 53 straipsnio 1 dalies 15 punkto taikymas nuo darbdavio valios nepriklauso. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006-11-14 nutartyje iš esmės pažymėjo, kad pareigūno atleidimą, kai nėra darbdavio valios, kaip taisyklė, sąlygoja objektyvios priežastys, kurios nei nuo darbdavio, nei nuo atleidžiamo pareigūno valios nepriklauso; pareigūnas negali eiti tarnybos dėl sveikatos būklės, o darbdavys privalo tokį pareigūną atleisti iš tarnybos, nes tai padaryti darbdavį įpareigoja teisės normos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006-11-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A10-1831/2006).

Teismas mano, kad atsakovės veikoje nebuvo kaltės, nes atsakovė, 2006-08-29 pareiškėjui iš išeitinės kompensacijos išskaičiuodama 27 % gyventojų pajamų mokestį, turėjo pagrindą manyti, jog elgiasi teisingai. Neginčijama, kad tuo metu atsakovė vykdė galiojusių įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų reikalavimus, o būtent, vadovavosi Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 14 dalimi, 5 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 25 straipsniu ir kt., kreipėsi su paklausimu į kompetentingą instituciją, kuri administruoja gyventojų pajamų mokestį, bei atsižvelgė į gautus 2007-05-04 Valstybinės mokesčių inspekcijos išaiškinimus, buvusią teisminę praktiką. Tad laikytina, kad atsakovės pasirinktas teisinio veikimo modelis, atitiko tuo metu taikomų teisės aktų nuostatas, jų teisinius išaiškinimus. Be to akcentuotina, kad pareiškėjas jokių pretenzijų atsakovei, jį 2006-08-29 atleidžiant iš tarnybos ir apskaičiuojant bei išmokant išeitinę kompensaciją, neturėjo, ir tik 2009-01-21 kreipėsi į teismą dėl neišmokėtos išeitinės kompensacijos dalies priteisimo.

Byloje nėra duomenų ir teismas tokių nenustatė, kad atsakovė, veikdama tyčia ar neatsargiai nemokėjo, vengė išmokėti ar norėjo išvengti išmokėti pareiškėjui priklausančią išeitinės kompensacijos sumą. Iškilus ginčui ir įsiteisėjus teismo sprendimui, neišmokėta išeitinės kompensacijos dalis pareiškėjo prašymu pervesta į jo asmeninę banko sąskaitą, atsakovei sumokant iš institucijos turimų lėšų, apie tai informuojant mokesčių administratorių (b.l. 28-30), nepažeidžiant teismo sprendimo vykdymo tvarkos (ABTĮ 97 straipsnis). Be to, pareiškėjas ir neginčija, kad atsakovė su juo visiškai atsiskaitė 2009-03-30. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad atsakovės veikoje nėra kaltės, su pareiškėju yra visiškai atsiskaityta, todėl nėra pagrindo priteisti iš atsakovės pareiškėjo prašomos vidutinio darbo užmokesčio sumos už uždelstą atsiskaityti laiką. Pareiškėjo skundo motyvacija vertinta, kaip formalių teisinių prielaidų materialiniai naudai gauti ieškojimas, o ne šio asmens siekis atgauti juridiškai priklausančias pinigines lėšas.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu teismas konstatuoja, kad pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 -87 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. Ž. skundą atsakovei Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimo, atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimą per 14 dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėja Irma Čuchraj