- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-06-14
- Bylos Nr.
- 1-539-771/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-13-0-00003-2015-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aleksandras Prygunkovas
- Nukentėjusysis
- J. S.
- Kaltinamasis
- I. N.
- Advokatai
- Edmundas Jankaitis
- Kategorijos
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Aleksandras Prygunkovas, sekretoriaujant Jurgitai Juškuvienei, dalyvaujant prokurorui Linui Vitkui, nukentėjusiajam J. S., kaltinamajam I. N., jo gynėjui advokatui Edmundui Jankaičiui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. N., gim. (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, a. k. (duomenys neskelbtini) rusas, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Klaipėda, šiuo metu yra kalinamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje, Trakų g. 10, Šiauliai, teistas (teistumas neišnykęs): 1)1994-08-30 Klaipėdos miesto apylinkės nuosprendžiu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 146 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams; 2) 1995-08-16 Klaipėdos miesto apylinkės nuosprendžiu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams, dalinai prijungta neatlikta bausmė pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 1994-08-30 nuosprendį, galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams; 3) 1997-01-21 Klaipėdos miesto apylinkės nuosprendžiu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 4 metams 6 mėnesiams, pridėta dalis neatliktos bausmės pagal 1995-08-16 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį ir paskirtas laisvės atėmimas 5 metams, 2000-04-20 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi 1997-01-21 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažinta iki 4 metų laisvės atėmimo su turto konfiskavimu; 2000-07-26 Vilniaus Tardymo izoliatoriaus-kalėjimo amnestijos komisijos sprendimu bausmė sumažinta 1/3, tai yra 1 metais 4 mėnesiais; 4) 2000-10-19 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 107 straipsnį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, prijungta neatlikta bausmė pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 1997-01-21 nuosprendį, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 11 mėnesių; 5) 2002-05-10 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 4 mėnesiams; 6) 2005-09-26 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams; 7) 2008-11-05 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį (2 epizodai) laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams; 8) 2010-11-10 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos straipsnio baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 9 mėnesiams, bausmės vykdymas atidėtas 1 metų 3 mėnesių laikotarpiui; 9) 2011-12-16 Klaipėdos miesto apylinkės nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 8 mėnesiams, bausmė subendrinta su bausme, paskirta 2010-11-10 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams; 10) 2012-03-06 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 8 mėnesiams, bausmė subendrinta su 2011-12-16 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta bausmė - laisvės atėmimas 1 metams, bausmė subendrinta su bausme, paskirta 2010-11-10 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams; 11) 2012-03-27 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams; 12) 2012-09-12 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 8 mėnesiams, bausmė subendrinta su 2012-03-27 Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams; 13) 2015-03-10 Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį 60 parų areštu, bausmę atlikęs;14) 2016-04-13 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 5 metams 6 mėnesiams, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 4 metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šias bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, subendrintą bausmę nuspręsta skirti laisvės atėmimą 6 metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64(1) straipsniu, šią bausmę nuspręsta sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę skirti laisvės atėmimą 4 metams, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 str.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. N. 2015 m. gruodžio 31 d., apie 14.45 val., būdamas suimtas Šiaulių apylinkės teismo 2015-11-26 nutartimi (suėmimas 3 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2015-12-11), (duomenys neskelbtini), režiminio korpuso 3-iame aukšte po pokalbio su būrio viršininke, išėjęs iš korpuso vyresniojo kabineto bei atsisakęs vykdyti teisėtus pareigūno reikalavimus eiti į kamerą Nr. 77, panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojo pareigas atliekančiam J. S., būtent dešinės rankos kumščiu trenkė vieną smūgį nukentėjusiajam J. S. į veidą, tokiu būdu padarė kraujosruvą viršutinės lūpos gleivinėje.
Kaltinamasis I. N. inkriminuojamo jam nusikaltimo padaryme kaltu prisipažino bei parodė, kad iki kaltinime nurodyto įvykio keletą dienų badavo, buvo labai jautrus. Po pokalbio su būrio viršininke jam aptemo protas. Jam pasirodė, kad jį lydėję pareigūnai iš jo tyčiojasi, todėl vienam iš pareigūnų smogė. Dėl savo elgesio gailisi.
Vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 273 str. teismas nutraukė tolimesnį įrodymų tyrimą, kadangi kaltinamasis pripažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką, įvykio aplinkybės pakankamai aiškios, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, prokuroras ir gynėjas.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta bylos rašytiniais dokumentais: nukentėjusiojo J. S. apklausos protokolu, kuriame nurodyta, kad jis dirba Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojas, nurodė, kad jis, direktoriaus įsakymu 2015-12-31 buvo paskirtas dirbti priežiūros poste Nr. 5 nuo 7.30 val. iki 20.00 val. Apie 14:35 val. kartu su R. B. ir E. M. iš kameros Nr. 77 išleido suimtąjį I. N., gim. (duomenys neskelbtini). kurį nuvedė pas Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkę S. A.. Apie 14.45 val. suimtasis I. N. buvo išvestas iš korpuso vyresniojo kabineto ir vedamas į kamerą Nr. 77. Netoli kameros Nr. 79 suimtasis I. N. sustojo ir be jokios priežasties pareiškė, kad į kamerą Nr. 77 neis. Dėl ko nenorėjo grįžti atgal į kamerą, suimtasis I. N. jokių priežasčių nenurodė, tiesiog pasakė, kad neis. Kaltinamajam buvo liepta eiti į kamerą. Pastarasis atsisakė ir pradėjo skeryčiotis rankomis. Po to kaltinamasis priėjo prie jo, kažką neaiškiai sakydamas, be jokios priežasties, dešinės rankos kumščiu smogė jam į nosį. Bandė jam dar kartą smogti į veidą, bet nepataikė. Prieš I. N. buvo panaudotos spec. priemonės antrankiai. Pastarasis aktyviais veiksmais nesileido uždėti antrankius (b. l. 21-22); specialisto teismo mediko išvada Nr. G 1/2016(04), kurioje nurodyta, kad J. S. padaryta kraujosruva viršutinės lūpos gleivinėje. Rastas kūno sužalojimas padarytas buku kietu daiktu atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui. J. S. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 16); liudytojo R. B. apklausos protokolu, kuriame nurodyta, kad įvykio dieną apie 14.30 val. kartu su E. M. ir J. S. nuvedė kalinį I. N. pas būrio viršininkę S. A.. Apie 14.45 val., po pokalbio su būrio viršininke S. A., suimtasis I. N. buvo išvestas iš korpuso vyresniojo kabineto. Jis pats pirmas nuėjo atrakinti kameros Nr. 77 durų, o suimtasis I. N. ir pareigūnai ėjo už jo. Lydimas koridoriumi, suimtasis I. N. sustojo ir atsisukęs į prižiūrėtoją J. S. pasakė, kad į kamerą neis. Jis pareikalavo, kad I. N. eitų į kamerą, tačiau pastarasis pareiškė, jog į kamerą neis. Jokių priežasčių dėl ko atsisakė eiti į kamerą jis nenurodė. Tada, padėjęs kelis žingsnius link kameros Nr. 77, suimtasis I. N. sustojo ir apsisukęs priėjo prie prižiūrėtojo J. S., bei vėl pareiškė, kad į kamerą neis. Ir taip kelis kartus ėjo link kameros Nr. 77 ir vėl apsigalvojęs apsisukdavo atgal. Kai jis pabandė suimtajam I. N. paimti už rankos ir vesti, pastarasis išsisuko ir vėl ėjo link kameros Nr. 77. Ką suimtasis I. N. dar kalbėjo, jis negirdėjo, nes buvo truputi atokiau. Žengęs kelis žingsnius vėl apsisuko ir priėjęs prie prižiūrėtojo J. S., be jokios priežasties jis kumščiu smogė jam į veidą. Kai suimtasis I. N. iš inercijos užsimojo smogti prižiūrėtojui J. S. dar kartą, jie visi trys buvę pareigūnai panaudojo prieš jį specialiąsias priemones - kovinius imtynių veiksmus. Suimtasis I. N. buvo pargriautas ant grindų ir visaip muistėsi, priešinosi jėga ir trukdė jam uždėti antrankius (b. l. 42-43); liudytojo E. M. apklausos protokolu, kuriame nurodyta, kad įvykio dieną, apie 14.30 val., jis su R. B. ir J. S. išvedė kaltinamąjį I. N. iš kameros Nr. 77 ir nuvedė pas skyriaus būrio viršininkę S. A. pokalbiui. Apie 14.45 val. po pokalbio su būrio viršininke, suimtasis I. N. buvo išvestas iš korpuso vyresniojo kabineto. Korpuso vyresnysis R. B. nuėjo rakinti kameros Nr. 77 durų, o jis su prižiūrėtoju J. S. priekyje savęs lydėjo suimtąjį Į. N. link kameros Nr. 77. Netoli kameros Nr. 79 suimtasis I. N. sustojo ir be jokios priežasties pareiškė, kad į kamerą Nr. 77 neis. Jie, visi buvę pareigūnai, kelis kartus nurodė jam grįžti atgal į kamerą. Dėl ko šis nenorėjo grįžti atgal į kamerą, suimtasis I. N. jokių priežasčių nenurodė, tiesiog pasakė, kad neis. Suimtasis I. N. bandė eiti link kameros Nr. 77, paskui vėl, žengęs kelis žingsnius, atsisukęs pareiškė, kad neis bei skėričiavosi rankomis. Suimtasis I. N. elgėsi agresyviai, tačiau jokiu smurtu negrasino. Po kelių tokių suimtojo I. N. apsigalvojimų eis jis ar neis, pastarasis apsisuko, atėjo arčiau jo ir prižiūrėtojo J. S., bei minėdamas, kad nekaltai yra kalinamas įstaigoje, be jokios priežasties, dešinės rankos kumščiu trenkė J. S. į veidą. Po to, iš karto, jis dar sykį bandė ta pačia ranka prižiūrėtojui J. S. smogti į veidą, bet jis nuo smūgio išsisuko ir jie visi anksčiau minėti pareigūnai prieš suimtąjį I. N. panaudojo specialiąsias priemones – kovinius imtynių veiksmus, t. y. pargriovė jį ant grindų. Suimtasis I. N., gulėdamas ant grindų, visaip muistėsi, priešinosi jėga ir tokiu būdu tyčia trukdė jam uždėti antrankius (b. l. 28-29); įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), Šiauliai, rėžiminėje teritorijoje esančio gyvenamojo pastato 3-io korpuso skyriuje (b. l. 5-11); vaizdo įrašu iš vaizdo stebėjimo kamerų, kuriame užfiksuoti kaltinamojo veiksmai (b. l. 50-53).
Teismas įvertino teisiamojo posėdžio metu išnagrinėtus įrodymus.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui.
„BK 286 straipsnio dispozicija aiškiai įvardija šios nusikalstamos veikos padarymo būdą: fizinio smurto panaudojimas arba grasinimas tuoj pat jį panaudoti. BK 286 straipsnio prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis (tyčinis smūgių sudavimas, laikymas, uždarymas ir pan.), kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą“ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-505/2010, 2K-664/2010, 2K-287/2011, 2K-495/2012, 2K-218/2014).
„Pasipriešinimas taip pat gali pasireikšti valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo subjekto mušimu, smaugimu, pargriovimu, intensyviu stumdymu, dūrimu peiliu, šaunamojo ginklo panaudojimu prieš jį, grasinimais nužudyti, sužaloti ar tuoj pat imtis kitokio smurto“ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-324/2013, 2K-229/2014).
Padarytos nusikalstamos veikos objektas – normali valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio valstybės tarnautojo veikla, kuri pažeidžiama darant poveikį minėto straipsnio dispozicijoje numatytam asmeniui. Papildomas objektas yra žmogaus sveikata. Objektyvioji pusė pasireiškė pasipriešinimų valstybės tarnautojui, atliekančiam jam pavestas funkcijas, smurtu. Subjektyvinė pusė pasireiškė tiesiogine tyčia. Kaltinamasis kryptingai panaudojo fizinį smurtą, aiškiai suvokimas, kad taip priešinasi valstybės tarnautojui ir norėjo taip veikti. Be to atkreiptinas dėmesys, kad po smūgio sudavimo kaltinamasis ir toliau priešinosi valstybės tarnautojams, dėl to buvo panaudotos spec. priemonės – koviniai imtynių veiksmai bei antrankiai. Kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 str.
Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. I. N. baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai gailisi. Baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. I. N. anksčiau baustas administracine tvarka, tarp jų už policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymą, turi galiojančių administracinių nuobaudų, anksčiau teistas už smurtinius nusikaltimus, nuskalstamą veiką padarė atlikinėdamas laisvės atėmimo bausmę, turėdamas teistumą, t.y. būdamas recidyvistu. Šiuos aplinkybės parodo kaltinamojo nenorą taisytis, laikytis įstatymų bei visuomenėje priimtų dorovės normų. Teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į kaltinamąjį charakterizuojančią medžiagą, jam skirtina sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, kuri yra artima sankcijoje numatytos bausmės vidurkio.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. skirtina bausmė mažintina 1/3, kadangi buvo taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 3 d., 9 d. skirtina bausmė bendrintina visiško sudėjimo būdu su 2016m. balandžio 13 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 9 d. į bausmės laiką įskaitytinas pagal 2016m. balandžio 13 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendį atliktos laisvės atėmimo bausmės laikas.
Dokumentas – kompaktinė plokštelė su vaizdo įrašu paliktina prie baudžiamosios bylos.
Nagrinėjant bylą, kaltinamajam M. S. buvo skirtas gynėjas – advokatas Edmundas Jankaitis. Byloje gauta 2016 m. gegužės 31d. Nr. (2.19) NTP-7-6165 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pažyma iš kurios matyti, kad už I. N. suteiktą teisinę pagalbą teisme antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 104 Eur 22 ct. BPK 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šioje byloje gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, todėl Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos prašymai netenkintini (LAT nutartis Nr. 2K–322/2014).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 str. 2 d.,-
nusprendžia:
I. N. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 str. bei skirti jam bausmę 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 64¹ str. paskirtą bausmę sumažinti 1/3 bei skirti sumažintą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 3 d., 9 d. paskirtą bausmę subendrinti visiško sudėjimo būdu su 2016m. balandžio 13 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausme bei skirti galutinę – 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmę.
Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2016m. birželio 14 d..
I. N. paskirti kardomąją priemonę – suėmimą, kurią taikyti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 9 d. į bausmės laiką įskaityti pagal 2016m. balandžio 13 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendį atliktos laisvės atėmimo bausmės laiką.
Dokumentą – kompaktinę plokštelę su vaizdo įrašu palikti prie baudžiamosios bylos.
Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl proceso išlaidų priteisimo už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.