- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-04-12
- Bylos Nr.
- 2-1642-960/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-30850-2016-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dariuš Lučinski
- Ieškovas
- B. G.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Advokatai
- Arnas Paliukėnas
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovei B. G., jos atstovui advokatui Arnui Paliukėnui, atsakovo Lietuvos Respublikos atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros atstovui Rolandui Kruopiui, atsakovo Lietuvos Respublikos atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui Ramūnui Valatkai,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės B. G. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo 100 000 eurų neturtinę žalą, 5 proc. procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį grindė tuo, jog 2009 m. kovo 9 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 182 straipsnio 1 ir 2 dalį ir ieškovei buvo pareikšti įtarimai. 2010 m. balandžio 26 d. buvo surašytas kaltinamasis aktas ir byla buvo perduota nagrinėti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui, kuris 2012 m. liepos 13 d. nuosprendžiu ieškovę pripažino kalta ir nuteisė pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį galutine 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme ją atliekant pataisos namuose. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. kovo 27 d. nutartimi išnagrinėjęs ieškovės apeliacinį skundą nuosprendį pakeitė tik dalyje dėl pareikšto ieškinio. Nesutikdama su šiais teismo sprendimais ieškovė Lietuvos Aukščiausiajam Teismui pateikė kasacinį skundą ir prašymą dėl priimtų sprendimų vykdymo sustabdymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas netenkino prašymo dėl sprendimų vykdymo sustabdymo ir laisvės atėmimo bausmė ieškovei buvo pradėta vykdyti 2013 m. balandžio 26 d. 2013 m. lapkričio 7 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi ieškovė buvo lygtinai paleista iš pataisos įstaigos, jos atžvilgiu taikant intensyviąją priežiūrą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. gruodžio 10 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo nutartį dalyje dėl ieškovės ir kito asmens nuteisimo ir perdavė šią bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Šioje nutartyje buvo nurodyta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėdamas apeliacinius skundus nepatikrino bylos tiek, tiek buvo prašoma apeliaciniame skunde, nenurodė, kodėl atmetami esminiai apeliacinio skundo argumentai ir prašymai ir tokiu būdu buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu nepašalino konstatuotų pažeidimų, ieškovės apeliacinį skundą atmetė, o kito nuteistojo tenkino iš dalies. Tokį teismo sprendimą įtakojo tai, jog ieškovė jau dalinai buvo įvykdžiusi bausmę ir jai buvo taikytas lygtinis paleidimas su intensyvia priežiūra. Tokiu būdu teismas pažeidė teisę į teisingą procesą, nešališką teismą, šalių lygybę, nekaltumo prezumpciją. Ieškovė buvo pirmą kartą teisiama už nesunkų ir apysunkius nusikaltimus, dalinai atliko bausmę, o teismas nesvarstė bausmės sušvelninimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjęs ieškovės kasacinį skundą 2015 m. balandžio 7 d. nutartimi tik sumažino civilinio ieškinio dydį ir paliko nepakeistą likusią nuosprendžio dalį. Toks sprendimas buvo priimtas galimai siekiant pateisinti ieškovės atžvilgiu vykdytą ilgą procesą, kuriame ji buvo nuteista laisvės atėmimo bausme ir dalinai šią bausmę įvykdė. Taip aiškiai parodyta, jog teismas pažeidė teisę į nešališką ir nepriklausomą teismą, teisingą procesą, nekaltumo prezumpciją. 2013 m. gruodžio 10 d. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui panaikinus Vilniaus apygardos teismo nutartį, bausmės vykdymas (lygtinio paleidimo) taikymas B. G. atžvilgiu nebuvo nutrauktas, nors jos atžvilgiu nebuvo jokio įsiteisėjusio apkaltinamojo nuosprendžio. Tokiu būdu ilgą laiką buvo suvaržytos B. G. teisės ir laisvės. Visas ieškovės atžvilgiu pradėtas procesas tęsėsi ilgą laiką – 6 metus 1 mėnesį ir tuo buvo pažeista ieškovės teisė, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpiausią laiką, nešališko ir nepriklausomo teismo. Šios šio ilgo proceso ieškovė patyrė didelį stresą, stiprius neigiamus išgyvenimus, pablogėjo psichinė ir fizinė sveikata. Procesas užsitęsė ne dėl ieškovės kaltės, o dėl neteisėtų ir nemotyvuotų teismų sprendimų priėmimo, vengimo bylą nagrinėti iš esmės, nepateisinamai didelio teismų užimtumo, ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės. Priimant apkaltinamąjį nuosprendį buvo padaryti esminiai procesinės ir materialinės teisės pažeidimai, buvo grindžiama vien tik kaltinimo pateiktais duomenimis, ignoruojant gynybos pateiktus įrodymus, grindžiama įrodymais gautais pažeidžiant BPK reikalavimus.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atsiliepime į ieškinį nurodė, jog su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nesutikimą su ieškiniu motyvavo tuo, jog ieškovė nepateikė įrodymų, kuriais pagrįstu neteisėtus ir nemotyvuotus teismų sprendimus, vengimą skundus nagrinėti iš esmės. Ieškovei pradėjus vykdyti bausmę buvo įsiteisėjusi Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartis, o ieškovė nenurodė, kokius suvaržymus patyrė taikant jai intensyvią priežiūrą. Teismų sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas yra tikrinamas instancine tvarka, o ne pateikiant ieškinį dėl žalos atlyginimo. Ieškovės atžvilgiu priimtas teismo nuosprendis buvo du kartus tikrintas instancine tvarka dalyje dėl bausmės paskyrimo ir liko nepakeistas, todėl ieškovės motyvai dėl nepagrįsto nuteisimo yra nepagrįsti.
Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, atsiliepime į ieškinį nurodė, jog su ieškiniu nesutinka ir prašo teismo jį atmesti. Nesutikimą su ieškiniu motyvavo tuo, jog ikiteisminis tyrimas byloje buvo pradėtas 2009 m. kovo 10 d., o ieškovės baudžiamasis persiekojimas buvo pradėtas tik 2009 m. gegužės 20 d. jai pateikus įtarimą. Ikiteisminis tyrimas buvo sudėtingas, buvo reikalingos specialios žinios, buvo tiriama trijų juridinių asmenų veikla, atliekamas finansinės veiklos tyrimas. Ieškovė patikslinus įtarimą atsisakė duoti parodymus, teigdama, jog parodymus duos teisme. Byloje kaltinamai be ieškovės buvo pareikšti dar 10 asmenų, ikiteisminio tyrimo medžiagą sudarė 10 tomų. 2010 m. balandžio 26 d. ikiteisminio tyrimo medžiaga su kaltinamuoju aktu buvo išsiųsta į teismą, todėl ieškovės atžvilgiu ikiteisminis tyrimas trūko 11 mėnesių. Bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme 4 teismo posėdžiai buvo atidėti ieškovei neatvykus į teismo posėdžius dėl ligos, 2 posėdžiai dėl kitų kaltinamųjų ligos. 2010 m. lapkričio 9 d. vykusios posėdžio metu ieškovė atsisakė duoti parodymus, teigdama, jog tai padarys kai bus apklausti liudytojai. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, teismo posėdžiai buvo atidėti dėl vienos iš nuteistųjų ir jos gynėjų neatvykimo, gynėjo prašymo atidėti bylos nagrinėjimą. Ieškovės ieškinys grindžiamas motyvais dėl teismų nešališkumo, bausmės pagrįstumo, abejonių nepašalinimo, kuriuos ji nurodė ir pateiktame kasaciniame skunde ir dėl kurių jau yra pasisakęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Ieškovė neįrodė kad pablogėjo jos psichinė ir fizinės sveikata.
Teismo posėdžio metu ieškovė B. G. palaikė ieškinį. Papildomai paaiškino, jog iki ikiteisminio tyrimo prasidėjimo turėjo problemų tik su stuburu. Prasidėjus bylai jai pakilo spaudimas, praėjo skaudėti galvą. Beveik kiekvieną dieną vyko posėdžiai todėl neturėjo galimybės lankytis poliklinikoje, turėjo važiuoti kaip į darbą. Į posėdžius neatvykdavo tik dėl išduoto nedarbingumo. Bylą nagrinėjantis teisėjas parašė raštą poliklinikai dėl nedarbingumo neišdavinėjimo. Bylą nagrinėjant apygardos teisme nebuvo daug posėdžių. Buvo kilusios problemos su nuosprendžiu vykdymu, nes laisvės atėmimo vietoje vis jos klausė dėl nuosprendžio ir asmens dokumento, kuri buvo likęs byloje. Panevėžio pataisos namuose pablogėjo jos sveikata, atsirado astma, struma, sunku buvo kvėpuoti. Turėjo su savimi vaistus nuo skausmo, kuriems pasibaigus daugiau jų negavo. Lygtinio paleidimo metu buvo su apyranke ir negalėjo palikti namų, galėjo išeiti tik per savaitę 2 valandas į parduotuvę iš anksto suderinus laiką. Dėl šių priežasčių negalėjo lankytis pas gydytojus. Probacijos pareigūnų neprašė leidimo išvykti pas gydytoją, nes buvo nurodyta, jog gali tik 2 valandas per savaitę išeiti į parduotuvę. Šiuo metu jai nuolat skauda galvą, serga astma, turi didelį kraujo spaudimą.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas Arnas Paliūkėnas palaikė ieškinį. Papildomai paaiškino, jog nebuvo ieškovės veiksmų, kuriais ji pailgintų procesą baudžiamojoje byloje. Procesas truko neproporcingai ilgai. Vilniaus apygardos teismas antrą kartą nagrinėdamas bylą ir gavęs probacijos tarnybos paklausimą dėl bausmės, turėjo paaiškinti kaip turėtų būti vykdoma bausmė, o ne informuoti, jog nagrinėjama byla. Ieškovė neteisėtai atlikinėjo bausmę nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties priėmimo iki Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio priėmimo.
Teismo posėdžio metu atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atstovas Ramūnas Valatka nesutiko su ieškiniu. Papildomai paaiškino, jog byla buvo du kartus nagrinėjama Lietuvos Aukščiausiajame Teisme, todėl buvo visapusiškai įvertinta dėl visų BPK pažeidimų. Nenustatyta esminių BPK pažeidimų ir tokių neįrodė ieškovė. Šioje byloje negalima vertinti Lietuvos Aukščiausio Teismo galutinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Suvaržymus ieškovė patyrė teisėtai atlikdama bausmę ir jai atsiradę procesiniai nepatogumai dėl jos pačios kaltės. Ieškovė pati skundžiasi, jog buvo per ilgas procesas ir tuo pačius teigia, jog vyko per intensyviai. Bausmė Panevėžio pataisos namuose buvo atlikta teisėtai. Probacijos metu pati ieškovė neprašė leisti vykti pas gydytoją.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, atstovas Rolandas Kruopis nesutiko su ieškiniu ir palaikė atsiliepime į ieškinį nurodytus motyvus. Papildomai paaiškino, jog nebuvo nepateisinamai ilgo bylos nagrinėjimo laikotarpio, byla buvo sudėtinga, daug kaltinamųjų, reikalingos buvo specialios žinios. Pati ieškovė šio teismo posėdžio metu patvirtino, jog byla buvo nagrinėjama labai intensyviai. Lygtinio paleidimo metu pati ieškovė neprašė jai palengvinti režimą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmetamas.
Iš teismo išreikalautos baudžiamosios bylos Nr. 1-192-503/2012 ir asmens bylos Nr. 2013-05707-K/P nustatytos šiai bylai reikšmingos faktinės aplinkybės, jog 2009 m. kovo 10 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį. Pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 4 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, ieškovei buvo pareikštas 2009 m. gegužės 20 d. Kaltinamasis aktas, kuriame ieškovė buvo kaltinama padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje buvo surašytas 2010 m. balandžio 26 d. ir byla buvo perduota nagrinėti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui.
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010 m. gegužės 28 d. nutartimi paskyrė bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje. 2010 m. birželio 16 d. ir 2010 m. rugsėjo 10 d. teisiamieji posėdžiai buvo atidėti dėl ieškovės neatvykimo į teisiamąjį posėdį. 2010 m. rugsėjo 27 d., 2010 m. spalio 14 d., 2010 m. spalio 28 d. teisiamieji posėdžiai buvo atidėti dėl kitų kaltinamųjų neatvykimo. 2010 m. lapkričio 9 d. teisiamajame posėdyje ieškovė nurodė, jog nepripažįsta kaltės ir parodymus duos po visų liudytojų apklausos. 2010 m. lapkričio 15 d., 2010 m. lapkričio 22 d. ir 2010 m. lapkričio 29 d. teisiamasis posėdis neįvyko dėl ieškovės neatvykimo. 2010 m. gruodžio 1 d. raštu teismas kreipėsi į VŠĮ „Naujosios Vilnios poliklinika“ informuodamas apie bylos nagrinėjimą, paskirtų posėdžio datas ir prašydamas B. G. sergant išduoti teisės aktuose patvirtintą nustatytos formos pažymą. Byla toliau buvo nagrinėjama 2010 m. gruodžio 6 d., teisiamajame posėdyje. 2010 m. gruodžio 13 d. ir 2010 m. sausio 10 d. į teisiamąjį posėdį neatvyko liudytojai ir kaltinamieji nesutiko duoti paaiškinimų, todėl byloje buvo paskelbta pertrauka. 2011 m. sausio 12 d., 2011 m. sausio 17 d., 2011 m. sausio 18 d., 2011 m. sausio 20 d. , 2011 m. vasario 8 d., teisiamuose posėdžiuose buvo tęsiamas bylos nagrinėjimas. 2011 m. kovo 7 d. teisiamasis posėdis neįvyko dėl liudytojų neatvykimo ir kaltinamieji atsisakė duoti parodymus. 2011 m. kovo 22 d., 2011 m. balandžio 27 d., 2011 m. gegužės 26 d., buvo tęsiamas bylos nagrinėjimas. 2011 m. birželio 7 d. teisiamasis posėdis neįvyko dėl kito kaltinamojo gynėjo neatvykimo. 2011 m. birželio 23 d. buvo tęsiamas bylos nagrinėjimas. 2011 m. rugsėjo 6 d. posėdis neįvyko dėl teisėjo ligos ir kitų kaltinamųjų neatvykimo. 2011 m. rugsėjo 20 d. buvo tęsiamas bylos nagrinėjimas. 2011 m. lapkričio 10 d. teisiamasis posėdis neįvyko dėl kito kaltinamojo ir gynėjo neatvykimo. 2011 m. gruodžio 14 d. buvo tęsiamas bylos nagrinėjimas. 2012 m. sausio 23 d. teisiamasis posėdis neįvyko dėl kitų kaltinamųjų neatvykimo. 2012 m. kovo 5 d., 2012 m. kovo 8 d., 2012 m. kovo 14 d. buvo tęsiamas bylos nagrinėjimas. 2012 m. kovo 22 d. teisiamasis posėdis neįvyko dėl kito kaltinamojo ir gynėjo neatvykimo. 2012 m. kovo 30 d. ir 2012 m. balandžio 6 d. teisiamasis posėdis neįvyko dėl gynėjo neatvykimo. 2012 m. birželio 6 d. buvo tęsiamas bylos nagrinėjimas. 2012 m. liepos 13 d. buvo paskelbtas nuosprendis kuriuo B. G. buvo pripažinta kalta pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnį ir jai paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams.
Byla Vilniaus apygardos teisme buvo nagrinėjama 2012 m. lapkričio 13 d., 2012 m. lapkričio 27 d., 2013 m. vasario 19 d., posėdžiuose. 2013 m. kovo 27 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendis buvo pakeistas tik dalyje dėl civilinių ieškinių.
2013 m. balandžio 4 d. patvarkymu Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendis dėl paskirtos B. G. bausmės vykdymo buvo pateiktas vykdyti. 2013 m. balandžio 26 d. B. G. pradėta vykdyti laisvės atėmimo bausmė. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 7 d. nutartimi nutarė patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą ir B. G. lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos taikant intensyvią priežiūrą. B. G. išvyko iš Panevėžio pataisos namų 2013 m. lapkričio 14 d. Lygtinis paleidimas taikant intensyvią priežiūra buvo pradėtas vykdyti 2013 m. lapkričio 19 d. 2015 m. liepos 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi buvo nutraukta B. G. priežiūra prieš terminą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. balandžio 23 d. nutartimi priėmė B. G. kasacinį skundą ir netenkino prašymo dėl nuosprendžio vykdymo sustabdymo. 2013 m. gruodžio 10 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosprendžiu panaikino Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 27 d. nutarties dalį dėl B. G. ir kito kaltinamojo ir perdavė bylos dalį nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka. Tokį sprendimą motyvavo, jog B. G. apeliacinis skundas iš esmės liko neišnagrinėtas.
Vilniaus apygardos teisme byla buvo nagrinėjama 2014 m. vasario 3 d., 2014 m. vasario 26 d., 2014 m. gegužės 23 d. 2014 m. birelio 3 d., 2014 m. liepos 1 d. 2014 m. rugpjūčio 12 d. teisiamuose posėdžiuose. 2014 m. vasario 20 d. raštu Vilniaus apygardos probacijos skyrius kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą prašydamas informuoti ar 2013 m. lapkričio 7 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartis yra vykdytina. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. vasario 24 d. raštu informavo, jog byla nėra išnagrinėta ir joks sprendimas nėra priimtas. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu B. G. apeliacinį skundą atmetė.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. balandžio 7 d. nutartimi pakeitė Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. liepos 13 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. nuosprendį dalyje dėl civilinio ieškinio, o kitą nuosprendžio dalį paliko nepakeistą.
Šios teismo nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog ieškovės baudžiamasis persekiojimas prasidėjo nuo įtarimo jai pareiškimo 2009 m. gegužės 20 d. ir baudžiamoji byla buvo galutinai išnagrinėta 2015 m. balandžio 7 d., t.y. ieškovės baudžiamasis persekiojimas trūko beveik 6 metus. Galutiniu ir įsiteisėjusiu sprendimu šio proceso metu ieškovė buvo pripažinta kalta padariusi nusikaltimus, numatytus BK 25 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnyje ir jai paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams.
BPK 44 straipsnio 5 dalis bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis užtikrina kiekvieno nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens teisę, kad jo byla būtų išnagrinėta per kuo trumpiausią laiką. Lietuvos Respublikoje galiojantys teisės aktai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos žmogaus teisių teisme formuojama teismų praktika neišvardina konkretaus bylos nagrinėjimo termino, kuris būtų laikomas pažeidžiančiu asmens teisę į greitą bylos nagrinėjimą. Šios teisės pažeidimas nustatomas individualiai kiekvienoje byloje. Baudžiamoji byla, kurioje ieškovė buvo pripažinta kalta padariusi nusikalstamas veikas, viso sudaro 19 tomų. Joje kaltinimai buvo pareikšti 11 asmenų, dalyvavo 9 liudytojai, ikiteisminio tyrimo metu prireikus specialiųjų žinių buvo gauta specialisto išvada, kaltinamiems buvo pareikti civiliniai ieškiniai. Byla buvo nagrinėjama visų instancijų teismuose ir du kartus apeliacinės instancijos teisme ir kasaciniame teisme. Visos šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog baudžiamoji byla, kurioje ieškovė buvo pripažinta dėl nusikalstamų veikų padarymo laikytina sudėtinga ir didelės apimties byla, kurios ištyrimui bei išsamiam ir teisingam išnagrinėjimui buvo būtinas pakankamai ilgas laiko tarpas.
Vertinant anksčiau teismo nustatytas faktines aplinkybes dėl atliekamų procesinių veiksmų pažymėtina, jog ikiteisminis tyrimas nuo įtarimo ieškovei pateikimo buvo atliktas per 11 mėnesių, byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta per 2 metus 2 mėnesius, apeliacinės instancijos teisme su apskundimo laikotarpiu - 8 mėnesius, kasaciniame teisme su apskundimo laikotarpiu – 8 mėnesius, apeliacinės instancijos teisme – 9 mėnesius, kasaciniame teisme su apskundimo laikotarpiu – 6 mėnesius. Ilgiausiai užtrukęs bylos nagrinėjimas pirmos instancijos teisme buvo sąlygotas ieškovės, kitų kaltinamųjų, jų gynėjų, liudytojų neatvykimu į teisiamuosius posėdžius ir vieną kartą dėl teisėjo ligos. Paskirti teisiamieji posėdžiai vyko intensyviai, netgi pati ieškovė posėdžio metu paaiškino, jog neturėjo galimybės lankytis poliklinikoje. Neįvykus posėdžiams dėl proceso dalyvių neatvykimo, teisėjas ėmėsi veiksmų užtikrinti greitą bylos nagrinėjimą atvesdindamas proceso dalyvius, paskirdamas baudą gynėjui, ieškovei netgi buvo pakeista kardomoji priemonė į suėmimą. Teismui pateiktame ieškinyje ieškovė nenurodė kokie konkretūs procesiniai veiksmai buvo neatliekami laiku ar buvo vilkinami ir dėl ko buvo pažeista jos teisė į greitą bylos išnagrinėjimą, todėl teismas įvertinęs anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, pripažįsta, jog viso baudžiamojo proceso trukmė bei atskiros jos stadijos nebuvo vilkinamos, ir tokiu būdu nebuvo pažeista ieškovės teisė į greitą bylos nagrinėjimą. Aplinkybė, jog visas procesas truko apie 6 metus, įvertinus anksčiau nustatytas aplinkybes dėl bylos atimties ir sudėtingumo, taip pat nesudaro pagrindo pripažinti atsakovo neteistus veiksmus, susijusius su ieškovės teisės į greitą bylos išnagrinėjimą pažeidimu.
Ieškovės ieškinyje nurodytos aplinkybės dėl jos neteisėto ir neteisingo nubaudimo, šališko teismo, esminių baudžiamojo proceso taisyklių pažeidimų, laikytini nenagrinėtini šioje byloje, nes šios aplinkybės yra nustatytos įsiteisėjusiajame Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 7 d. nuosprendyje (CPK 182 straipsnio 3 dalis) ir teismas nagrinėjamas šią civilinę bylą negali kvestionuoti šių prejudicinių faktų. Iš baudžiamosios bylos matyti, jog ieškovė nesutikdama su teismo sprendimais, juos skųsdavo pateikdama vieną apeliacinį ir du kasacinius skundus, kuriuose ir buvo vertinamas ieškovės kaltės įrodytinumo, bausmės pagrįstumo, proceso pažeidimų klausimas.
Lietuvos Aukščiausiam Teismui 2013 m. gruodžio 10 d. nutartimi panaikinus Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartį dalyje dėl ieškovės ir bylą perdavus nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka, ieškovei remiantis Panevėžio apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartimi buvo toliau taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikant intensyvią priežiūrą, kuris 2015 m. liepos 16 d. nutartimi buvo nutrauktas prieš terminą. Šią bylą nagrinėjančio teismo vertinimu, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikant intensyvią priežiūrą laikytinas sąlygine alternatyva paskirtai laisvės atėmimo bausmei (Probacijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalis), todėl panaikinus Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartį, neliko vykdytino įsiteisėjusiu nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir todėl ieškovei nuo 2013 m. gruodžio 10 d. iki 2014 m. rugsėjo 22 d. (Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio priėmimo) negalėjo būti vykdomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Byloje nustačius, jog ieškovei nuo 2013 m. gruodžio 10 d. iki 2014 m. rugsėjo 22 d buvo vykdomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikant intensyvią priežiūrą, darytina išvada, jog šiuo laikotarpiu jis buvo vykdomas neteisėtai.
Ieškovė teismo posėdžio metu žalą dėl lygtinio paleidimo taikant intensyvią priežiūrą grindė tuo, jog buvo suvaržyta jos laisvė, ji negalėjo išeiti iš namų, jai buvo leista per savaitę išvykti tik 2 valandoms iš anksto pranešus į parduotuvę, ji negalėjo išvykti į gydymo įstaigas. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės pagrindžia, jog lygtinis paleidimas taikant intensyvią priežiūrą ieškovei buvo taikomas viso nuo 2013 m. lapkričio 19 d. iki 2015 m. liepos 16 d. ir per šį terminą neteisėtai buvo taikomas laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 10 d. iki 2014 m. rugsėjo 22 d. Laikantis teisės aktų reikalavimų ieškovei 2013 m. gruodžio 10 d. turėjo būti nutrauktas lygtinio paleidimo taikymas, o nuo 2014 m. rugsėjo 22 d. turėjo būti vėl atnaujintas taikymas ir tokiu būdu ieškovei paskirto lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymas turėtų prasitęsti atitinkamai ilgesniam laikotarpiui. Tai pagrindžia, jog nepaisant neteisėtai vykdyto lygtinio tam tikro lygtinio paleidimo laikotarpio, bendras ieškovei taikomo lygtinio paleidimo terminas liko toks pats, t.y. dėl neteisėto vykdymo jis nepailgėjo. Ieškovė ieškinyje neįrodė aplinkybių, jog jai neturtinė žala atsirado būtent laikotarpyje nuo 2013 m. gruodžio 10 d. iki 2014 m. rugsėjo 24 d. ir jai šis laikotarpis buvo reikšmingas, todėl darytina išvada, jog nors nustatyti neteisėti atsakovo veiksmai, ieškovė dėl jų neįrodė patirtos žalos.
Byloje pateiktame išraše iš ieškovės medicininių dokumentų nurodoma, jog ieškovei nustatytos ligos: nuo 2000 m. stuburo juosmeninės ir kaklinės dalies osteochondrozė; nuo 2008 m. pirminė arterinė hipertenzija; nuo 2009 m. lėtinis bronchitas ir hipercholesterolemija; 2010-09-03 – difuzinė II laispnio struma, eutirozė; 2016-11-07 – įtarta alerginė bronchinė astma (t.2, b.l. 50). 2016-12-22 medicinos dokumentų išraše papildomai nurodoma, jog B. G. dažnai skauda galvą, reguliariai vartoja antihipertenzinius vaistus, dažnai svaigsta galva (t.2, b.l. 31). Vien šiuose įrodymuose ieškovei nustatytos ligos ir jų laikotarpiai neįrodo, jog šių ligų atsiradimui turėjo ieškinyje nurodyti atsakovo neteisėti veiksmai, todėl darytina išvada, jog ieškovė neįrodė ir kitos būtinos civilinės atsakomybės sąlygos – priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis).
Ieškovės nurodyti nepatogumai teisminio proceso metu dėl to, jog ieškovei teko vykti dažnai į posėdžius, jai buvo apribota galimybė laikytis sveikatos priežiūros įstaigoje bei nepatogumai patirti atliekant laisvės atėmimo bausmę, neįrodo atsakovo neteisėtų veiksmų.
Esant šioms aplinkybėms ir ieškovei neįrodžius atsakovo visų civilinės atsakomybės sąlygų (CK 6.272 straipsnio 1 dalis), ieškovės ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo netenkinamas.
Kadangi teismas atmetė ieškovės pagrindinį reikalavimą dėl žalos atlyginimo, tai ieškinyje pareikštas iš šio reikalavimo išvestinis papildomas reikalavimas dėl 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo taip pat atmetamas.
Kadangi ieškovės ieškinys atmestas, o atsakovai teismui nepataikė prašymų ir įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, tai bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.