Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų K. Č. ir T. B. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

1. Pareiškėjos K. Č. ir T. B. (toliau – ir pareiškėjos) kreipėsi į teismą, prašydamos 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau –NŽT) Vilniaus miesto skyriaus 2023 m. balandžio 13 d. raštą Nr. 49SD-4113-(14.49.136 E.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“ (toliau – ir Sprendimas 1); 2) panaikinti NŽT 2023 m. birželio 8 d. raštą Nr. 1SS-886-(5.59 E.) „Dėl skundų nagrinėjimo“ (toliau – ir Sprendimas 2); 3) įpareigoti NŽT iš naujo spręsti 2023 m. kovo 14 d. prašymą dėl išvadų dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn projektų tikslinimo. Pareiškėjos taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjos paaiškino, kad jos yra (duomenys neskelbtini) mirusios pretendentės į nuosavybės teisių atkūrimą Vilniaus mieste, buvusiame Ožkinių k., E. B. turto paveldėtojos. E. B. tuometinei Vilniaus miesto valdybai 1991 m. gruodžio 4 d. pateikė prašymą, dėl nuosavybės teisių atstatymo Ožkinių k. Kartu su prašymu buvo pateikti nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinantys dokumentai. Pagal pateiktus dokumentus Vilniaus miesto skyrius suformavo tris nuosavybės teisių atkūrimo bylas: bylą Nr. 5265 dėl nuosavybės teisių atkūrimo į J. D. nuosavybės teisėmis valdytą žemę buvusiame Ožkinių k., Vilniaus m.; bylą Nr. 5266a dėl nuosavybės teisių atkūrimo į P. D. nuosavybės teisėmis valdytą žemę buvusiame Ožkinių k.; bylą Nr. 295 dėl nuosavybės teisių atkūrimo į H. B. nuosavybės teisėmis valdytą žemę buvusiame Ožkinių k., Vilniaus m.

3. Buvusio Ožkinių rėžinio kaimo teritorija patenka į Vilniaus miestui iki 1995 m. priskirtą teritoriją ir į Vilniaus miestui po 1995 m. priskirtą teritoriją. Nuosavybės teisės į buvusių savininkų H. B., J. D., P. D. valdytą žemę Ožkinių k., Vilniaus miestui priskirtoje teritorijoje po 1995 m. birželio 1 d., nei natūra, nei kitu būdu nebuvo atkurtos.

4. Pareiškėjos nurodė, kad NŽT 2021 m. kovo 2 d. priėmė sprendimus Nr. 49S-101(14.49.3.) ir Nr. 49S-102(14.49.3.) bei 2021 m. balandžio 15 d. priėmė sprendimą Nr. 49S-241(14.49.3.), kuriais nusprendė už buvusių savininkų nuosavybės teisėmis valdytos žemės dalis buvusiame Ožkinių rėžiniame kaime, Vilniaus miestui priskirtoje teritorijoje po 1995 m. birželio 1 d., atlyginti pinigais. Šiuos sprendimus pagal pareiškėjų skundą Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. rugsėjo 22 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-840-872/2022 panaikino ir įpareigojo NŽT iš naujo spręsti E. B. nuosavybės teisių atkūrimo klausimus į buvusio savininko J. D. 0,5327 ha žemės; į buvusio savininko P. D. 2,1125 ha žemės; į buvusios savininkės H. B. 0,8099 ha žemės.

5. NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2023 m. kovo 1 d. rašte „Dėl susipažinimo su išvadų dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn projektais“ ir Vilniaus miesto skyriaus išvadų projektuose buvo nurodyta, kad pareiškėjos pageidauja gauti miško sklypus atitinkamose kadastro vietovėse, o tai nevisiškai atitinka pareiškėjų prašymuose nurodytą valią.

6. NŽT Vilniaus miesto skyrius, atsakydamas į pareiškėjų 2023 m. kovo 14 d. prašymą dėl išvadų dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn projektų tikslinimo, 2023 m. balandžio 13 d. raštu Nr. 49SD-4113-(14.49.136 E.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“ nurodė, jog pagal šiuo metu galiojančias teisės aktų nuostatas, E. B. nuosavybės teisės gali būti atkuriamos tik perduodant lygiavertį miško plotą iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje. NŽT 2023 m. birželio 8 d. raštu Nr. 1SS-886- (5.59 E.) „Dėl skundų nagrinėjimo“ nurodė, kad Vilniaus miesto skyrius skundžiamuoju raštu pagrįstai informavo, kad atsižvelgiant į paveldėtojų 2015 m. vasario 27 d. išreikštą valią dėl atlyginimo būdo nuosavybės teisių atkūrimo procesas E. B. gali būti tęsiamas perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius miškų ūkio paskirties žemės plotus kaimo vietovėje (pasirinktose kadastro vietovėse).

7. Pareiškėjos nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 18 straipsnio 3 dalimi, būtent šiame įstatyme yra nustatyta institucijos pareiga paaiškėjus, jog nėra galimybės nuosavybės teises atkurti natūra, raštu informuoti pretendentus apie kitus nuosavybės teisų atkūrimo būdus.

8. Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymas yra siejamas ne su asmens valios pareiškimu per šio įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nustatytus terminus, bet su faktinėmis aplinkybėmis, pagrindžiančiomis pretendento galimybes atkurti nuosavybės teises prašyme nurodytais būdais. Teismai laikosi pozicijos, jog paneigus pareiškėjų teisę pakeisti savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo po to, kai jie sužino, kad jų nurodytu būdu nuosavybės teisės negali būti atkurtos, būtų paneigtos jų subjektyvios teisės į teisinį tikrumą, teisinį saugumą bei teisėtų lūkesčių apsaugą.

9. Pareiškėjos pageidavo atkurti nuosavybės teises natūra. Prašymas atkurti nuosavybės teises buvo pateiktas laiku, todėl pagrįstai tikėjosi, kad jos bus atkurtos natūra. NŽT iki 2003 m. balandžio 1 d. nebuvo informavusi E. B., kad Ožkinių kaime po 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje nėra laisvos valstybinės žemės. E. B. 2012 m. gegužės 30 d. prašymuose NŽT nurodė, kad už likusią užimtą žemę prašo grąžinti žemę (mišką) kaimo vietovėje. Šis E. B. prašymas yra tinkamas valios dėl valstybės išperkamos žemės pareiškimas ir jame nurodytu būdu NŽT Vilnius skyrius turi pareigą vykdyti nuosavybės teisių atkūrimą. Pareiškėjos 2015 m. vasario 27 d. prašymuose prašė atlyginti lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje, jeigu nebus galimybių grąžinti kitais būdais, išskyrus kompensaciją pinigais.

10. Pareiškėjos pageidauja gauti miško sklypus atitinkamose kadastro vietovėse tik tokiu atveju, jeigu nebus galimybių grąžinti kitais būdais (išskyrus kompensaciją pinigais). Pareiškėjų pasirinktose Vilniaus rajono kadastro vietovėse yra laisvos valstybinės žemės (kitos paskirties žemės), kurią pageidauja atgauti.

11. Pareiškėjos taip pat nurodė, kad prašymuose parengti išvadą į buvusių savininkų H. B., J. D., P. D. žemę Vilniaus miestui priskirtoje teritorijoje po 1995 m. birželio 1 d. E. B. vardu prašė persiųsti Vilniaus rajono savivaldybės kadastrines vietoves, kuriose yra likę laisvos valstybinės žemės (kitos paskirties žemės). Taigi nesant galimybės Vilniaus mieste, buvusiame Ožkinių k. Vilniaus miestui priskirtoje teritorijoje po 1995 m. birželio 1 d., atgauti žemės natūra, prašė E. B. nuosavybes teises į buvusių savininkų žemę atkurti žeme, t. y. suteikiant kitos paskirties žemę pasirinktose kadastro vietovėse, o tik jos nesant – miškų ūkio paskirties žemę.

12. Atsakovas NŽT atsiliepime prašė pareiškėjų skundą jį atmesti.

13. Atsakovas nurodė, kad E. B. apie tai, jog Ožkinių rėžinio kaimo dalyje, Vilniaus miestui po 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje, laisvos valstybinės žemės, kurioje galima būtų suformuoti žemės sklypus grąžinimui natūra, nėra, buvo informuota dar NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2011 m. rugsėjo 16 d. raštais Nr. 49SF-451 bei Nr. 452 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, esančią teritorijoje, po 1995-06-01 priskirtoje Vilniaus miestui“.

14. Valstybės institucijos, spręsdamos nuosavybės teisių atkūrimo klausimus, privalo vadovautis Atkūrimo įstatymu, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – ir Įgyvendinimo tvarka) bei kitais teisės aktais.

15. Įstatymų leidėjo Atkūrimo įstatyme nustatyti terminai valiai dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo ar atlyginimo būdo išreikšti yra naikinamieji. Asmenys nerealizavę teisių per šiuos terminus, vėliau jų įgyvendinti negali. Įgyvendinimo tvarkos 3 punkte (redakcija, galiojusi nuo 2003 m. vasario 5 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.) reglamentuota, kad iki nurodytos datos (2003 m. balandžio 1 d.) nepakeitus valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, sprendimai priimami pagal paskutiniajame prašyme nurodytą nuosavybės teisių atkūrimo būdą. Jeigu pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. nepareiškė arba nepakeitė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, valstybės institucija, vykdanti nuosavybės teisių į žemę atkūrimo darbus iki 2012 m. sausio 31 d. savo iniciatyva galėjo parinkti valią dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo būdo.

16. Priėmus Atkūrimo įstatymo pakeitimus nuo 2012 m. vasario 1 d. buvo įtvirtintas naujas reglamentavimas, nepaliekant NŽT teisės parinkti atkūrimo būdo. Nuosavybės teisės į žemę, miškus, vandens telkinius, piliečiui atkuriamos pagal jo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo ar atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdo, pareikštą jo paskutiniame iki teisės aktų nustatyto termino prašyme, pateiktame valstybės institucijai, tuo metu vykdžiusiai nuosavybės teisių atkūrimą.

17. Nuosavybės teisės E. B. buvo atkuriamos grąžinant žemę natūra (turėtoje vietoje) ir perduodant naujus žemės sklypus individualiai statybai už buvusių pirmiau paminėtų savininkų iki 1940 metų nacionalizacijos valdytą žemę. E. B. pavardė taip pat yra įrašyta į piliečių, pageidaujančių gauti naujus lygiaverčius turėtiesiems žemės sklypus Vilniaus mieste, eilę pagal Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 4 punkto nuostatas.

18. Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2012 m. vasario 1 d.) buvo nustatyta, kad pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. gali pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Atkūrimo įstatyme nustatytas terminas – 2003 m. balandžio 1 d. – naikinamasis terminas, kuris, jį praleidus, negali būti atnaujintas, todėl vėlesnis, praleidus šį terminą, valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo (-ų) ir (ar) atlyginimo už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą būdo (-ų) nurodymas ar pakeitimas, negali būti vertinamas kaip sukeliantis teisinius padarinius.

19. Atsakovas taip pat nurodė, kad remiantis nuosavybės teisių atkūrimo bylose Nr. 295, 5265, 5266a esančiais rašytiniais įrodymais, E. B. iki Atkūrimo įstatymo nustatyto termino 2003 m. balandžio 1 d. nebuvo išreiškusi valios atkurti nuosavybės teises perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius turėtiesiems naujus žemės sklypus individualiai statybai kaimo vietovėje (Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 4 punktas), nurodytu būdu pageidavo žemę susigrąžinti Vilniaus mieste, todėl pareiškėjų nurodomas nuosavybės teisių atkūrimo už valstybės išperkamą žemę būdas – atkurti nuosavybės teises už buvusių savininkų iki 1940 metų nacionalizacijos valdytą žemę perduodant kitos paskirties žemės sklypus Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje negali būti vertinamas, kaip sukeliantis teisinius pagrindus jį vykdyti.

20. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 16 straipsnio 9 dalies 4 punktą, Įgyvendinimo tvarkos 34 punkto nuostatas, piliečiui už buvusio savininko iki 1940 metų nacionalizacijos valdytą žemę gali būti suteiktas tik vienas naujas kitos paskirties žemės sklypas („per plotą“, minėtu būdu nuosavybės teisės jau yra atkurtos) ir perduodamas neatlygintinai nuosavybėn vienas naujas žemės sklypas („per vertę“) mieste ar kaimo vietovėje, atsižvelgiant į piliečio išreikštą valią. E. B. iki Atkūrimo įstatymo nustatyto termino – 2003 m. balandžio 1 d. už buvusių savininkų iki 1940 metų nacionalizacijos valdytą žemę buvo išreiškusi valią atkurti nuosavybės teises Vilniaus mieste, todėl NŽT nuomone, pareiškėjos nepagrįstai reikalauja, kad E. B. būtų perduoti neatlygintinai nuosavybėn nauji kitos paskirties žemės sklypai Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje. Be to, E. B. pavardė yra įrašyta į piliečių, pageidaujančių gauti naujus lygiaverčius turėtiesiems naujus žemės sklypus individualiai statybai ar kitai paskirčiai (Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 4 punktas) Vilniaus mieste, eilę. Lygiaverčiai žemės sklypai perduodami neatlygintinai nuosavybėn piliečiams tokia pat eilės tvarka ir tik po to, kai piliečiams bus perduoti neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai individualiai statybai ar kitai paskirčiai (Atkūrimo įstatymo 37 straipsnis).

21. Atsakovas paaiškino, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2014–2023 metų laikotarpiu keturis kartus keitė Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalies nuostatas, siekdamas sudaryti sąlygas piliečiams nuosavybės teises atkurti perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam miškų ūkio paskirties žemės sklypą kaimo vietovėje.

22. E. B. turto paveldėtojai Vilniaus miesto skyriui pateikė 2015 m. vasario 27 d. prašymus, registracijos Nr. 49FP-1539, Nr. 49FP-1538 ir Nr. 49FP-1537, dėl atlyginimo už turėtą žemę Vilniaus mieste, kuriuose nurodė: „<...> išreiškiu pageidavimą pasinaudoti įstatymine galimybe pakeisti valią ir už iki 1940 m. nacionalizacijos buvusių savininkų Vilniaus mieste valdytą žemę „atlyginti lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje, jeigu nebus galimybių grąžinti kitais būdais Vilniaus mieste, išskyrus kompensacija pinigais <...>“.

23. Atsižvelgiant į Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalies nuostatas, galiojusias 2015 metais ir dabartiniu metu galiojančias, piliečiai gali pakeisti valią tik vienu atlyginimo būdu – prašyti atlyginti lygiaverčiu miškų ūkio paskirties žemės plotu kaimo vietovėje, ką ir atliko E. B. turto paveldėtojai 2015 metais, todėl pareiškėjų valia, kuria jos nepagrįstai pageidauja, kad nuosavybės teisių atkūrimo procesas turėtų būti tęsiamas perduodant naujus žemės sklypus Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje, remiantis teisės aktų, reglamentuojančių nuosavybės teisių į žemę atkūrimą, negali būti tenkinama.

II.

24. Regionų administracinis teismas 2024 m. gegužės 28 d. sprendimu pareiškėjų K. Č. ir T. B. skundą patenkino ir panaikino NŽT Vilniaus miesto skyriaus Sprendimą 1, panaikino NŽT Sprendimą 2, įpareigojo NŽT iš naujo išnagrinėti K. Č. ir T. B. 2023 m. kovo 14 d. prašymą dėl išvadų dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn projektų tikslinimo (atkūrimo bylos Nr. 295, 5265, 5266A). Teismas priteisė K. Č. iš NŽT 22,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminis mokestis) atlyginimą.

25. Teismas nustatė, kad E. B. 2003 m. kovo 27 d. prašymais prašė jai atkurti nuosavybės teises į buvusių savininkų H. B. ir P. D. turėtą žemę Ožkinių kaime Vilniuje suteikti neatlygintinai naują lygiavertį žemės sklypą individualiai statybai Vilniaus mieste, o už likusį plotą suteikti lygiavertį žemės sklypą individualiai statybai Vilniaus mieste. E. B. vėlesniuose 2012 m. gegužės 30 d. prašymuose „Dėl atlyginimo už turėtą žemę Vilniaus mieste“ nurodė, kad „1. Reikalauju atkurti žemę natūra, buvusioje turėtoje vietoje, tuos paskutinius likučius, kurie yra laisvi ir neužstatyti; 2. Po to pageidaučiau gauti žemės sklypą individualiai statybai Vilniaus mieste. Prašau įtraukti mane į sąrašą gauti naują sklypą individualiai statybai Vilniaus mieste kaip kompensaciją už negrąžintiną žemę; 3. Už likusią užimtą žemę prašau grąžinti žemę (mišką) kaimo vietovėje“.

26. Pareiškėja K. Č. ir V. B. 2015 m. vasario 27 d. prašyme „Dėl atlyginimo už turėtą žemę Vilniaus mieste“ (Atkūrimo byla Nr. 5266a) nurodė pagal E. B. 2001 m. gruodžio 18 d. NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui pateiktą prašymą (reg. Nr. 31/01/20-2238) parengti išvadą ir persiųsti į Vilniaus rajoną gauti žemės sklypą. Taip pat šiame prašyme išreiškė pageidavimą pasinaudoti įstatyme numatyta galimybe pakeisti valią ir už iki 1940 m. nacionalizacijos buvusio P. D. valstybės išperkamą žemę, valdytą Vilniaus mieste, prašė atlyginti lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje, jeigu nebus galimybių žemę grąžinti kitais būdais, išskyrus kompensaciją pinigais.

27. Pareiškėja K. Č. ir V. B. 2015 m. vasario 27 d. prašymuose „Dėl atlyginimo už turėtą žemę Vilniaus mieste“ (atkūrimo bylos Nr. 5265 ir Nr. 295) išreiškė pageidavimą pasinaudoti įstatyme numatyta galimybe pakeisti valią ir už iki 1940 m. nacionalizacijos buvusių atitinkamai J. D. ir H. B. valstybės išperkamą žemę, valdytą Vilniaus mieste, prašė atlyginti lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje, jeigu nebus galimybių žemę grąžinti kitais būdais, išskyrus kompensaciją pinigais.

28. NŽT 2021 m. kovo 2 d. ir balandžio 15 d. priėmė tris sprendimus: 1) 2021 m. kovo 2 d. sprendimą Nr. 49S-101(14.49.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Vilniaus miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei E. B.“ už buv. savininko J. D. nuosavybės teisėmis valdytos žemės buv. Ožkinių rėžiniame kaime 0,5327 ha dalį atlyginant pinigais 616,13 Eur sumoje; 2) 2021 m. kovo 2 d. sprendimą Nr. 49S-102(14.49.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Vilniaus miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei E. B.“ už buv. savininko H. B. nuosavybės teisėmis valdytos žemės buv. Ožkinių rėžiniame kaime 0,8099 ha dalį atlyginant pinigais 936,74 Eur sumoje ir 3) 2021 m. balandžio 15 d. sprendimą Nr. 49S-241(14.49.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Vilniaus miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei E. B.“ už buv. savininko P. D. nuosavybės teisėmis valdytos žemės buv. Ožkinių rėžiniame kaime 2,1125 ha dalį atlyginant pinigais 2443,33 Eur sumoje.

29. Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. eI3-840-872/2022 pagal pareiškėjų K. Č. ir T. B. skundą atsakovui NŽT, 2022 m. rugsėjo 22 d. sprendimu panaikino NŽT 2021 m. kovo 2 d. ir 2021 m. balandžio 15 d. sprendimus Nr. 49S-101(14.49.3.), Nr. 49S-102(14.49.3.) ir 49S-241(14.49.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Vilniaus miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei E. B.“ ir įpareigojo NŽT iš naujo spręsti E. B. nuosavybės teisių atkūrimo klausimus į buvusio savininko J. D. 0,5327 ha žemės; į buvusio savininko P. D. 2,1125 ha žemės ir į buvusios savininkės H. B. 0,8099 ha žemės.

30. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. rugsėjo 22 d. sprendime, be kita ko, nurodė, kad pagal Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalies nuostatas (2014 m. rugsėjo 25 d. redakcija) piliečiai, pateikę prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, įskaitant žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose po 1995 m. birželio 1 d., iki 2015 m. kovo 1 d. galėjo pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje, jeigu sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo nepriimtas arba priimtas, bet iki prašymo pakeisti valią dėl atlyginimo būdo pateikimo dienos neįvykdytas arba iš dalies įvykdytas. E. B. paveldėtojai 2015 m. vasario 27 d., t. y. įstatymo nustatytu laiku pateikė atsakovui prašymus už valstybės išperkamą žemę atlyginti lygiaverčiu miško plotu. Ši aplinkybė yra reikšminga šiam ginčui ir įrodo, jog NŽT neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo priimti 2021 m. kovo 2 d. ir 2021 m. balandžio 15 d. sprendimus Nr. 49S-101(14.49.3.), Nr. 49S-102(14.49.3.) ir 49S-241(14.49.3.), kuriais nuspręsta kompensuoti už valstybės išperkamą žemę Vilniaus miestui po 1995 m. balandžio 1 d. prijungtoje teritorijoje pinigais.

31. Pareiškėjos 2023 m. sausio 31 d. prašymais „Dėl atlyginimo už turėtą žemę Vilniaus miestui priskirtoje teritorijoje po 1995 m. birželio 1 d.“ (toliau – 2023 m. sausio 31 d. Prašymas), prašė: 1) į buvusios savininkės H. B. žemę Vilniaus miestui priskirtoje teritorijoje po 1995 m. birželio 1 d. E. B. vardu parengti išvadą, persiunčiant į Vilniaus rajono savivaldybės Bezdonių kadastrinę vietovę; 2) į buvusio savininko J. D. žemę Vilniaus miestui priskirtoje teritorijoje po 1995 m. birželio 1 d. E. B. vardu parengti išvadą, persiunčiant į Vilniaus rajono savivaldybės Avižienių kadastrinę vietovę ir 3) į buvusio savininko P. D. žemę Vilniaus miestui priskirtoje teritorijoje po 1995 m. birželio 1 d. E. B. vardu parengti išvadą, persiunčiant į Vilniaus rajono savivaldybės Juodšilių kadastrinę vietovę. Šiuose prašymuose pažymėjo, kad nepageidauja kompensacijos pinigais.

32. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2023 m. kovo 1 d. raštu Nr. 49SD-2127-(14.49.136 E.) informavo pareiškėjas, kad pagal jų prašymus parengė išvadų dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai projektus, pagal kuriuos pareiškėjoms būtų grąžinti atitinkamo dydžio miško sklypai Vilniaus rajono savivaldybės Bezdonių, Avižienių ir Juodšilių kadastrinėse vietovėse.

33. Pareiškėjos 2023 m. kovo 14 d. prašyme „Dėl išvadų dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn projektų tikslinimo (atkūrimo bylos Nr. 295, 5265, 5266A)“, nurodė pageidaujančios gauti miško sklypus atitinkamose kadastro vietovėse tik tuo atveju, jeigu nebus galimybių grąžinti kitais būdais (išskyrus kompensaciją pinigais) bei nurodė, jog pareiškėjų pasirinktose Vilniaus rajono kadastro vietovėse yra laisvos valstybinės žemės (kitos paskirties žemė). Šiuo prašymu pareiškėjos prašė nesant galimybės Vilniaus mieste, buvusiame Ožkinių k., atgauti žemės natūra, E. B. nuosavybės teises į buvusių savininkų žemę atkurti žeme, t. y. suteikiant kitos paskirties žemę pasirinktose kadastro vietovėse, o tik jos nesant – miškų ūkio paskirties žemę.

34. Skundžiamame Sprendime 1 NŽT Vilniaus miesto skyrius nurodė, kad pagal šiuo metu galiojančias teisės aktų nuostatas, E. B. nuosavybės teisės gali būti atkuriamos tik perduodant lygiavertį miško plotą iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje. Sprendime 1 nurodyta, kad paskutiniuose E. B. 2003 m. kovo 27 d. prašymuose, kuriuos pateikė iki Atkūrimo įstatymo termino ir kuriuo pakeitė valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo – 2003 m. balandžio 1 d., išreikšta valia „suteikti neatlygintinai naują žemės sklypą individualiai statybai Vilniaus mieste, o už likusį plotą suteikti lygiavertį žemės sklypą individualiai statybai Vilniaus mieste“. Vilniaus apygardos administracinis teismas (administracinė byla Nr. eI3-840-872/2022) 2022 m. rugsėjo 22 d. sprendime konstatavo, kad ,,pagal Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalies nuostatas (2014 m. rugsėjo 25 d. redakcija) piliečiai, pateikę prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, įskaitant žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose po 1995 m. birželio 1 d., iki 2015 m. kovo 1 d. galėjo pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje, jeigu sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo nepriimtas arba priimtas, bet iki prašymo pakeisti valią dėl atlyginimo būdo pateikimo dienos neįvykdytas arba iš dalies įvykdytas. E. B. paveldėtojai 2015 m. vasario 27 d., t. y. įstatymo nustatytu laiku pateikė NŽT Vilniaus miesto skyriui prašymus už valstybės išperkamą žemę atlyginti lygiaverčiu miško plotu“.

35. Skundžiamame Sprendime 2 NŽT nurodė, kad atsižvelgiant į Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalies nuostatas, galiojusias 2015 metais ir galiojančias dabartiniu metu, piliečiai gali pakeisti valią tik vienu atlyginimo būdu – prašyti atlyginti lygiaverčiu miškų ūkio paskirties žemės plotu kaimo vietovėje, todėl pareiškėjos nepagrįstai pageidauja, kad nuosavybės teisių atkūrimo procesas turėtų būti tęsiamas perduodant naujus žemės sklypus Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje. NŽT Sprendime 2 sprendė, jog NŽT Vilniaus miesto skyrius Sprendime 1 pareiškėjas pagrįstai informavo, kad atsižvelgiant į paveldėtojų 2015 m. vasario 27 d. išreikštą valią dėl atlyginimo būdo nuosavybės teisių atkūrimo procesas E. B. gali būti tęsiamas perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius miškų ūkio paskirties žemės plotus kaimo vietovėje (pareiškėjų pasirinktose kadastro vietovėse).

36. Pareiškėjos nesutinka su NŽT Vilniaus miesto skyriaus parengtais išvadų projektais, pagal kuriuos nuosavybės teisės E. B. būtų atkurtos perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius miškų ūkio paskirties žemės plotus kaimo vietovėje ir siekia, kad nuosavybės teisės būtų atkurtos kitu būdu – perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius kitos paskirties žemės sklypus pareiškėjų pasirinktose Vilniaus rajono kadastro vietovėse. Tuo tarpu NŽT laikosi pozicijos, kad pareiškėjos 2015 m. vasario 27 d. prašymais pakeitė nuosavybės teisių atlyginimo būdą nurodydamos pageidavimą gauti nuosavybėn mišką.

37. Ginčo santykius reglamentuoja Atkūrimo įstatymas ir Įgyvendinimo tvarka.

38. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. rugsėjo 22 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI3-840-872/2022 pripažino, kad valia dėl būdo, kuriuo pageidaujama atkurti nuosavybės teises arba dėl kompensacijos už valstybės išperkamą žemę, buvo tinkamai išreikšta E. B. 2012 m. gegužės 30 d. prašymuose ir jos paveldėtojų 2015 m. vasario 27 d. prašymuose: natūra (Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte), naujo žemės sklypo individualiai statybai (Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punktas), lygiaverčio žemės sklypo individualiai statybai suteikimas (Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 4 punktas), lygiaverčio žemės sklypo suteikimas kaimo vietovėje (Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 1 punktas). Vadovaujantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, šis sprendimas įsiteisėjo 2022 m. spalio 25 d.

39. Teismas taip pat nustatė, kad po to, kai NŽT Vilniaus miesto skyrius parengė išvadų projektus dėl neatlygintinai nuosavybėn perduotinų miško sklypų, pareiškėjos 2023 m. kovo 14 d. pateikė atsakovui prašymą dėl išvadų dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn projektų tikslinimo (atkūrimo bylos Nr. 295, 5265, 5266A) ir prašė E. B. nuosavybės teises į buvusių savininkų žemes atkurti žeme, t. y. suteikiant kitos paskirties žemę pasirinktose kadastro vietovėse, o tik jos nesant – miškų ūkio paskirties žemę.

40. NŽT Vilniaus miesto skyrius, atsakydamas į pareiškėjų 2023 m. kovo 14 d. prašymą, skundžiamame Sprendime 1 nurodė, kad pagal šiuo metu galiojančias teisės aktų nuostatas, E. B. nuosavybės teisės gali būti atkuriamos tik perduodant lygiavertį miško plotą iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje. NŽT, nagrinėdama pareiškėjų skundą dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus Sprendimo 1, Sprendimu 2 sprendė, jog pareiškėjos nepagrįstai pageidauja, kad nuosavybės teisių atkūrimo procesas turėtų būti tęsiamas perduodant naujus žemės sklypus Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje, o NŽT Vilniaus miesto skyrius Sprendimu 1 pareiškėjas pagrįstai informavo, kad atsižvelgiant į paveldėtojų 2015 m. vasario 27 d. išreikštą valią dėl atlyginimo būdo nuosavybės teisių atkūrimo procesas E. B. gali būti tęsiamas perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius miškų ūkio paskirties žemės plotus kaimo vietovėje (pareiškėjų pasirinktose kadastro vietovėse).

41. Teismas įvertinęs skundžiamų Sprendimo 1 ir Sprendimo 2 turinį bei vadovaudamasis ginčui aktualiu reglamentavimu ir teismų praktika, sprendė, kad skundžiamais Sprendimu 1 ir Sprendimu 2 visiškai neatsakyta į pareiškėjų 2023 m. kovo 14 d. prašymą ir nei teisės aktų normomis, nei faktinėmis aplinkybėmis nepagrįsta, kodėl E. B. nuosavybės teisės į buvusių savininkų žemes negali būti atkurtos neatlygintinai nuosavybėn perduodant kitos paskirties žemę pasirinktose kadastro vietovėse. Sprendimo 1 ir Sprendimo 2 pagrindimas nurodant, kad pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus nuosavybės teisių atkūrimo procesas E. B. gali būti tęsiamas tik perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius miškų ūkio paskirties žemės plotus kaimo vietovėje, neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimų tinkamai motyvuoti ir pagrįsti priimamus sprendimus.

42. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas darė išvadą, kad skundžiami Sprendimas 1 ir Sprendimas 2 naikintini kaip neteisėti dėl to, kad juos priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir Sprendimo 1 bei Sprendimo 2 pagrįstumą (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

III.

43. Atsakovas NŽT apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 28 d. sprendimą ir pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.

44.1. Remiantis nuosavybės teisių atkūrimo bylose Nr. 295, 5265, 5266a esančiais rašytiniais įrodymais nustatytina, kad E. B. iki Atkūrimo įstatymo nustatyto termino 2003 m. balandžio 1 d. nebuvo išreiškusi valios atkurti nuosavybės teises perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius turėtiesiems naujus žemės sklypus individualiai statybai kaimo vietovėje (Atkūrimo įstatymo 16 str. 9 d. 4 p.), nurodytu būdu pageidavo žemę susigrąžinti Vilniaus mieste, todėl pareiškėjų nurodomas nuosavybės teisių atkūrimo už valstybės išperkamą žemę būdas – atkurti nuosavybės teises už buvusių savininkų iki 1940 metų nacionalizacijos valdytą žemę perduodant kitos paskirties žemės sklypus Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje negali būti vertinamas, kaip sukeliantis teisinius pagrindus jį vykdyti.

44.2. E. B. dar 2011 metais, t. y. NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2011 m. rugsėjo 16 d. raštais Nr. 49SF-452 ir Nr. 49SF-451 buvo informuota, kad buv. Ožkinių rėžinio kaimo teritorijoje, Vilniaus miestui priskirtoje po 1995 m. birželio 1 d., laisvos valstybinės žemės, kurioje galima būtų formuoti žemės sklypus grąžinimui natūra nėra, į tai, kad E. B. 2012 m. gegužės 30 d. prašyme buvo nurodžiusi atkūrimo ir atlyginimo būdus – natūra, naujas žemės sklypas individualiai statybai ir „už likusią užimtą žemę prašau grąžinti žemę (mišką) kaimo vietovėje“, tačiau pagal tuo metu galiojusios Atkūrimo įstatymo ir Įgyvendinimo tvarkos nuostatas, toks atlyginimo būdas nebuvo nurodytas ir negalėjo būti tenkinamas, be to, E. B. turto paveldėtojai 2015 m. vasario 27 d. prašymuose, registracijos Nr. 49FP-1539, Nr. 49FP-1538 ir Nr. 49FP-1537, pakeitė valią dėl atlyginimo būdo ir prašė už valstybės išperkamą žemę atlyginti lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje, todėl NŽT raštu pagrįstai informavo pareiškėjas, kad atsižvelgiant į E. B. turto paveldėtojų 2015 m. vasario 27 d. prašymuose išreikštą valią dėl atlyginimo būdo, nuosavybės teisių atkūrimo procesas E. B. gali būti tęsiamas perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius miškų ūkio paskirties žemės plotus kaimo vietovėje (pareiškėjų pasirinktose kadastro vietovėse).

44.3. Taigi, pareiškėjos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų nuostatomis bei teisės aktais, reglamentuojančiais nuosavybės teisių į žemę atkūrimą, buvo informuotos apie teisės aktų nuostatas ir galimybes keisti valią dėl atlyginimo būdo pakeitimo, taip pat išsamiai ir visapusiškai pateikiamais NŽT raštais buvo informuotos dėl jų 2015 m. vasario 27 d. pareikštos valios ir galimybės keisti valią dėl atlyginimo būdo, Sprendime 1 ir Sprendime 2 nurodant, kad‚<...> atsižvelgiant į Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalies nuostatas, galiojusias 2015 metais ir dabartiniu metu galiojančias, Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, piliečiai gali pakeisti valią tik vienu atlyginimo būdu – prašyti atlyginti lygiaverčiu miškų ūkio paskirties žemės plotu kaimo vietovėje, ką ir atliko pil. E. B. turto paveldėtojai 2015 metais, todėl pareiškėjų valia, kuria jos nepagrįstai pageidauja, kad nuosavybės teisių atkūrimo procesas turėtų būti tęsiamas perduodant naujus žemės sklypus Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje, remiantis teisės aktų, reglamentuojančių nuosavybės teisių į žemę atkūrimą, negali būti tenkinama <...>“. Todėl, NŽT nuomone, teismo sprendime nurodyti argumentai bei priimtas sprendimas, kad <...> skundžiamais Sprendimu 1 ir Sprendimu 2 visiškai neatsakyta į pareiškėjų 2023 m. kovo 14 d. prašymą ir nei teisės aktų normomis, nei faktinėmis aplinkybėmis nepagrįsta, kodėl E. B. nuosavybės teisės į buvusių savininkų žemes negali būti atkurtos neatlygintinai nuosavybėn perduodant kitos paskirties žemę pasirinktose kadastro vietovėse <...> yra visiškai nepagrįsti ir neatitinka tikrovės.

44.4. Sprendimas 1 ir Sprendimas 2 yra tinkamai motyvuoti ir pagrįsti bei atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų nuostatas.

44.5. NŽT vertinimu, ginčijami Sprendimas 1 ir Sprendimas 2 savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, nurodytus administracinius aktus parengė kompetentinga šiems klausimams spręsti Vyriausybės įgaliota institucija, administraciniuose sprendimuose yra nurodyti administracinių sprendimų teisinis ir faktinis pagrindas bei kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės bei administracinio sprendimo motyvai. Jie yra pagrįsti ir priimti vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, laikantis procedūrų, nuosavybės teisių atkūrimą vykdanti institucija tinkamai atliko savo pareigas nuosavybės teisių atkūrimo srityje ir pagrįstai, vadovaudamasi teisės aktų nuostatomis, teismų praktika bei remdamasi faktinėmis aplinkybėmis, priėmė ginčijamus Sprendimą 1 ir Sprendimą 2, kurių nėra pagrindo naikinti.

45. Pareiškėjos K. Č. ir T. B. atsiliepime į atsakovo NŽT apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

46. Pareiškėjos atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą pakartoja bylos faktines aplinkybes ir teigia, kad Regionų administracinis teismas 2024 m. gegužės 28 d. sprendime pagrįstai atsižvelgė į aplinkybę, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. rugsėjo 22 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI3-840-872/2022 pripažino, kad valia dėl būdo, kuriuo pageidaujama atkurti nuosavybės teises arba dėl kompensacijos už valstybės išperkamą žemę, buvo tinkamai išreikšta E. B. 2012 m. gegužės 30 d. prašymuose ir jos paveldėtojų 2015 m. vasario 27 d. prašymuose.

47. Pareiškėjos pageidavo atkurti nuosavybės teises natūra. NŽT iki 2003 m. balandžio 1 d. nebuvo informavusi E. B., kad Ožkinių kaime po 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje nėra laisvos valstybinės žemės. E. B. 2012 m. gegužės 30 d. prašymuose NŽT nurodė, kad už likusią užimtą žemę prašo grąžinti žemę (mišką) kaimo vietovėje. Šis E. B. prašymas yra tinkamas valios dėl valstybės išperkamos žemės pareiškimas ir jame nuodytoju būdu NŽT Vilnius skyrius turi pareigą vykdyti nuosavybės teisių atkūrimą. Pareiškėjos 2015 m. vasario 27 d. prašymuose prašė atlyginti lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje, jeigu nebus galimybių grąžinti kitais būdais, išskyrus kompensaciją pinigais. Pareiškėjos pageidavo gauti miško sklypus atitinkamose kadastro vietovėse tik tokiu atveju, jeigu nebus galimybių grąžinti kitais būdais (išskyrus kompensaciją pinigais). Pasirinktose Vilniaus rajono kadastro vietovėse yra laisvos valstybinės žemės (kitos paskirties žemės), kurią pareiškėjos norėtų atgauti.

48. Regionų administracinis teismas 2024 m. gegužės 28 d. sprendime pagrįstai nurodė, kad skundžiamais Sprendimu 1 ir Sprendimu 2 visiškai neatsakyta į pareiškėjų 2023 m. kovo 14 d. prašymą ir nei teisės aktų normomis, nei faktinėmis aplinkybėmis nepagrįsta, kodėl E. B. nuosavybės teisės į buvusių savininkų žemes negali būti atkurtos neatlygintinai nuosavybėn perduodant kitos paskirties žemę pasirinktose kadastro vietovėse.

49. Pareiškėjos prašymuose parengti išvadą į buvusių savininkų H. B., J. D., P. D. žemę Vilniaus miestui priskirtoje teritorijoje po 1995 m. birželio 1 d. E. B. vardu, prašė persiųsti į Vilniaus rajono savivaldybės kadastrines vietoves, kuriuose yra likę laisvos valstybinės žemės (kitos paskirties žemės). Taigi nesant galimybės Vilniaus mieste, buv. Ožkinių k. Vilniaus miestui priskirtoje teritorijoje po 1995 m. birželio 1 d., atgauti žemės natūra, pareiškėjos prašė E. B. nuosavybes teises į buvusių savininkų žemę atkurti žeme, t. y. suteikiant kitos paskirties žemę pasirinktuose kadastro vietovėse, o tik jos nesant – miškų ūkio paskirties žemę.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

50. Administracinėje byloje ginčas kilo dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2023 m. balandžio 13 d. rašto Nr. 49SD-4113-(14.49.136 E.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“ (Sprendimas 1) ir NŽT 2023 m. birželio 8 d. rašto Nr. 1SS-886-(5.59 E.) „Dėl skundų nagrinėjimo“ (Sprendimas 2), kuriais nuspręsta, kad už buvusių savininkų nuosavybės teisėmis valdytas žemės dalis buvusiame Ožkinių rėžiniame kaime gali būti atlyginama tik lygiaverčiu miškų ūkio paskirties žemės plotu kaimo vietovėje, teisėtumo.

51. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų skundą tenkino ir ginčijamus Sprendimus panaikino.

52. Atsakovas NŽT apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas, priimtas neteisingai įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes.

53. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad: 1) paskutiniuose E. B. 2003 m. kovo 27 d. prašymuose, kuriuos ji pateikė iki Atkūrimo įstatymo termino (2003 m. balandžio 1 d.) ir kuriais pakeitė valią dėl nuosavybės teisų atkūrimo būdo – išreikšta valia „suteikti neatlygintinai naują žemės sklypą individualiai statybai Vilniaus mieste, o už likusį plotą suteikti lygiavertį žemės sklypą individualiai statybai Vilniaus mieste“; 2) E. B. turto paveldėtojai 2015 m. vasario 27 d. pateikė prašymus dėl atlyginimo už turėtą žemę „atlyginti lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje, jeigu nebus galimybių grąžinti kitais būdais Vilniaus mieste, išskyrus kompensacija pinigais“.

54. NŽT Vilniaus miesto skyrius, atsakydamas į pareiškėjų 2023 m. kovo 14 d. prašymą, skundžiamame Sprendime 1 nurodė, kad pagal šiuo metu galiojančias teisės aktų nuostatas, E. B. nuosavybės teisės gali būti atkuriamos tik perduodant lygiavertį miško plotą iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje.

55. NŽT, nagrinėdama pareiškėjų skundą dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus Sprendimo 1, Sprendime 2 akcentavo, kad E. B. iki 2003 m. balandžio 1 d. nebuvo išreiškusi valios atkurti nuosavybės teises perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius turėtiesiems naujus žemės sklypus individualiai statybai kaimo vietovėje, nurodytu būdu pageidavo žemės susigrąžinti Vilniaus mieste. Todėl NŽT sprendė, jog pareiškėjų prašymas, kad nuosavybės teisių atkūrimo procesas turėtų būti tęsiamas perduodant naujus žemės sklypus Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje, negali būti tenkinamas. NŽT sprendė, kad dėl šių motyvų NŽT Vilniaus miesto skyrius Sprendimu 1 pareiškėjas pagrįstai informavo, kad atsižvelgiant į paveldėtojų 2015 m. vasario 27 d. išreikštą valią dėl atlyginimo būdo nuosavybės teisių atkūrimo procesas E. B. gali būti tęsiamas perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius miškų ūkio paskirties žemės plotus kaimo vietovėje (pareiškėjų pasirinktose kadastro vietovėse).

V.

56. Ginčo santykius reglamentuoja Atkūrimo įstatymas ir Įgyvendinimo tvarka.

57. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057, kuriuo patvirtinta Įgyvendinimo tvarka, 3 punkte nurodyta, kad nuosavybės teisės atkuriamos ar už valstybės išperkamą turtą atlyginama piliečio prašyme atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą nurodytu ir Atkūrimo įstatyme numatytu nuosavybės teisių atkūrimo ar atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdu. Jeigu pilietis keitė valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo ar atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdo, nuosavybės teisės atkuriamos ar už valstybės išperkamą turtą atlyginama būdu, nurodytu paskutiniame prašyme, kuriame išreikšta valia dėl nuosavybės teisių atkūrimo ar atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdo, ir pateiktame institucijai, nagrinėjančiai piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises, per Atkūrimo įstatymo nustatytus terminus.

58. Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje (2014 m. rugsėjo 25 d. įstatymo Nr. XII-1150 redakcija, galiojusi nuo 2014 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. vasario 1 d.) nustatyta, kad piliečiai, pateikę prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, įskaitant žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose po 1995 m. birželio 1 d., iki 2015 m. kovo 1 d. gali pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje, jeigu sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo nepriimtas arba priimtas, bet iki prašymo pakeisti valią dėl atlyginimo būdo pateikimo dienos neįvykdytas arba iš dalies įvykdytas. Institucija, nagrinėjanti piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, į kurį piliečiui atkurtos nuosavybės teisės, priimtą ir neįvykdytą arba iš dalies įvykdytą sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pakeičia administracine tvarka.

VI.

59. Teisėjų kolegija, įvertinusi Sprendimo 1 ir Sprendimo 2 turinį, pažymi, kad Sprendimu 1 pareiškėjoms teisingai buvo paaiškinta, kad pagal šiuo metu galiojančias teisės aktų nuostatas nuosavybės teisių atkūrimo procesas gali būti vykdomas pagal Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalies (2014 m. rugsėjo 25 d. redakcija) nuostatas.

60. E. B. turto paveldėtojai Vilniaus miesto skyriui pateikė 2015 m. vasario 27 d. prašymus dėl atlyginimo už turėtą žemę Vilniaus mieste, kuriuose nurodė „išreiškiu pageidavimą pasinaudoti įstatymine galimybe pakeisti valią“ ir už iki 1940 m. nacionalizacijos buvusių savininkų Vilniaus mieste valdytą žemę „atlyginti lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje, jeigu nebus galimybių grąžinti kitais būdais Vilniaus mieste, išskyrus kompensacija pinigais“.

61. Atsižvelgiant Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalies nuostatas, galiojusias 2015 metais ir dabartiniu metu galiojančias piliečiai gali pakeisti valią tik vienu atlyginimo būdu – prašyti atlyginti lygiaverčiu miškų ūkio paskirties žemės plotu kaimo vietovėje. Būtent tai pareiškėjoms ir buvo paaiškinta Sprendime 2, kuriame nurodyta, kad pareiškėjos nepagrįstai pageidauja, kad nuosavybės teisių atkūrimo procesas turėtų būti tęsiamas perduodant naujus žemės sklypus Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje, nes paskutiniame (2003 m. kovo 27 d.) E. B. prašyme išreikšta valia dėl nuosavybės teisų atkūrimo būdo – „suteikti neatlygintinai naują žemės sklypą individualiai statybai Vilniaus mieste, o už likusį plotą suteikti lygiavertį žemės sklypą individualiai statybai Vilniaus mieste“. Taigi, NŽT Vilniaus miesto skyrius Sprendimu 1 pagrįstai informavo pareiškėjas, kad atsižvelgiant į paveldėtojų 2015 m. vasario 27 d. išreikštą valią dėl atlyginimo būdo nuosavybės teisių atkūrimo procesas E. B. gali būti tęsiamas perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius miškų ūkio paskirties žemės plotus kaimo vietovėje (pasirinktose kadastro vietovėse).

62. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo išvada, kad skundžiamais Sprendimu 1 ir Sprendimu 2 neatsakyta į pareiškėjų 2023 m. kovo 14 d. prašymą ir nei teisės aktų normomis, nei faktinėmis aplinkybėmis nepagrįsta, kodėl E. B. nuosavybės teisės į buvusių savininkų žemes negali būti atkurtos neatlygintinai nuosavybėn perduodant kitos paskirties žemę pasirinktose kadastro vietovėse, yra nepagrįsta.

63. Neteisingi yra pirmosios instancijos teismo motyvai, susiję su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI3-840-872/2022 konstatuotomis, pirmosios instancijos teismo vertinimu prejudicinėmis nagrinėjamai bylai aplinkybėmis, būtent konstatavimu, kad valia dėl būdo, kuriuo pageidaujama atkurti nuosavybės teises arba dėl kompensacijos už valstybės išperkamą žemę, buvo tinkamai išreikšta E. B. 2012 m. gegužės 30 d. prašymuose ir jos paveldėtojų 2015 m. vasario 27 d. prašymuose.

64. Remiantis Lietuvos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 2 dalimi galima remtis kaip prejudicinėmis aplinkybėmis, kurios yra nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje administracinėje byloje, jeigu įrodinėjimo dalykas yra panašus. Minėtos ir nagrinėjamos bylos dalykai yra skirtingi, minėtoje byloje buvo sprendžiamas dėl sprendimų atkurti nuosavybės teises pinigais. Nagrinėjamoje byloje vertinamas sprendimų, kuriuose konstatuota, kad nuosavybės teisių atkūrimas gali būti tęsiamas tik perduodant lygiavertį miško plotą iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje.

65. Dėl pareiškėjų akcentavimo, kad prašyme yra nurodyta jų valia atlyginti lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje tik tokiu atveju, jeigu nebus galimybių grąžinti nuosavybės kitais būdais Vilniaus mieste. Šiame kontekste akcentuotina, kad Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalis nenustato galimybės suinteresuotiems asmenims formuluoti sąlyginių prašymų. Pretendentai Atkūrimo įstatyme nustatytais terminais teikdami prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, gali pageidauti atkuri nuosavybės teises tokiu būdu, kuris atitinka Atkūrimo įstatymo pretendentams suteikiamas teises, tik atitinkamus administracinius sprendimus gali priimti institucija. Taigi į pretendentų prašymus, neatitinkančius įstatyme nustatytų nuosavybės teisių atkūrimo būdų, institucija negali atsižvelgti, nes tai būtų neteisėti veiksmai ar sprendimai, nes nebūtų pagrįsti Atkūrimo įstatymo normomis.

66. Apibendrinant spręstina, kad Sprendimas 1 ir Sprendimas 2 atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose įtvirtintus reikalavimus, keliamus administraciniams sprendimams. Priešingai, nei tvirtina pareiškėjos, NŽT, įvertino individualią pareiškėjų situaciją, faktines aplinkybes, ginčui aktualų teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, bei priėmė teisėtus Sprendimus.

67. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad ginčijami Sprendimas 1 ir Sprendimas 2 atitinka VAĮ reikalavimus, keliamus atsakymui (administraciniam sprendimui) dėl asmens kreipimosi. Minėtuose Sprendimuose yra aiškiai identifikuotas pareiškėjų kreipimosi dalykas, įvardyta NŽT pozicija, pateiktos šią poziciją pagrindžiančios faktinės ir teisinės aplinkybės, suformuluota aiški išvada bei pareiškėjoms sudaryta galimybė suprasti Sprendimų motyvus ir juos ginčyti. Todėl nėra pagrindo pripažinti, kad vien pareiškėjų nesutikimas su pateiktu teisės aiškinimu ar siekis gauti kitokio turinio atsakymą savaime paneigia Sprendimo 1 ir Sprendimo 2 atitiktį VAĮ reikalavimams.

68. Apibendrinusi teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo NŽT apeliacinis skundas tenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimamas naujas sprendimas – pareiškėjų skundą atmesti. Pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė dėl atsakovo taikytos materialiosios teisės normos.

69. Teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą, turi tik ta proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Panaikinus pirmosios teismo sprendimą, pareiškėjų skundas atmestas, taigi pareiškėjoms nėra priteisiamos jų turėtos bylinėjimosi išlaidos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjų K. Č. ir T. B. skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.