Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdo Ciesiūno, Donato Jatužio ir Jolantos Raščiuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų S. V. ir O. B. apeliacinius skundus dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2024 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendžio, kuriuo

O. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams, pagal 178 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 3 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir O. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, į bausmės laiką įskaitytas suėmime išbūtas laikas nuo 2023 m. spalio 31 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Bausmės pradžią O. B. nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

S. V. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalimi, 6 dalies 8, 10 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu S. V. įpareigotas dalyvauti elgesio pataisos programose, neišvykti už gyvenamosios vietos rajono (Zarasų rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Visiškai tenkintas M. K. civilinis ieškinys ir iš O. B. M. K. priteista 790 Eur turtinės žalos atlyginimui.

Procesas dėl UAB (duomenys neskelbtini) civilinio ieškinio nutrauktas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. O. B. nuteistas už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2023 m. liepos 23 d., 12.00 val., iki 2023 m. rugpjūčio 26 d., 17.00 val., tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), atplėšęs ūkinio pastato duris, įsibrovė į jį ir per du kartus pagrobė M. K. priklausančias dvejas akėčias – 200 Eur vertės (vienų akėčių vertė 100 Eur), plūgą – 30 Eur vertės, skardos lakštą – 20 Eur vertės, iš namo kiemo pagrobė ketaus vonią – 80 Eur vertės, pro nerakintas duris įsibrovęs į kitą ūkinį pastatą, iš jo pagrobė nerūdijančio plieno skardą – 60 Eur vertės, metalinį ožį – 40 Eur vertės, įsibrovęs į dar vieną ūkinį pastatą, iš jo pagrobė įvairų metalo laužą – 100 Eur vertės, o įsibrovęs į garažą, iš jo pagrobė traktoriaus trikampį padargams kabinti – 180 Eur vertės, trikampę traktoriaus greitą jungtį – 80 Eur vertės, tokiu būdu nukentėjusiajam M. K. padarė 790 Eur vertės turtinę žalą.

2. O. B. ir S. V. nuteisti už tai, kad veikdami kartu, 2023 m. spalio 5 d., apie 11.00 val., (duomenys neskelbtini), iš UAB (duomenys neskelbtini) priklausančios parduotuvės (duomenys neskelbtini), atvirai, matant parduotuvės darbuotojai, pagrobė 1 butelį, 1,5 lito talpos, gėrimo „Enjoy“ – 1,69 Eur vertės, 1 butelį, 1 litro talpos, degtinės „Tėviškės“ – 16,79 Eur vertės, tokiu būdu bendrais veiksmais UAB (duomenys neskelbtini) padarė 18,48 Eur turtinę žalą.

3. S. V. nuteistas už tai, kad jis 2023 m. rugsėjo 29 d., apie 16.00 val., (duomenys neskelbtini), iš UAB (duomenys neskelbtini) priklausančios parduotuvės (duomenys neskelbtini), atvirai, matant parduotuvės darbuotojai, pagrobė 6 butelius, 1 litro talpos, alaus „Tornado“ – 11,34 Eur vertės (1 vnt. kaina – 1,89 Eur), tokiu būdu UAB (duomenys neskelbtini) padarė 11,34 Eur turtinę žalą; po ko, S. V. 2023 m. rugsėjo 30 d., apie (duomenys neskelbtini), iš UAB (duomenys neskelbtini) priklausančios parduotuvės (duomenys neskelbtini), atvirai, matant parduotuvės darbuotojai, pagrobė, 2 butelius, 1 litro talpos, alaus „Tornado“ – 3,78 Eur vertės (1 vnt. kaina – 1,89 Eur), tokiu būdu UAB (duomenys neskelbtini) padarė 3,78 Eur turtinę žalą.

II. Apeliacinių skundų argumentai

Motyvuojamoji dalis

7. Nuteistojo O. B. apeliacinis skundas tenkinamas, nuteistojo S. V. apeliacinis skundas atmetamas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

8. Nuteistųjų O. B. ir S. V. apeliaciniais skundais nesutinkama su nuteistiesiems paskirtomis laisvės atėmimo bausmėmis. Teismo posėdžio apeliacinės instancijos teisme metu tiek nuteistasis O. B. bei jo gynėjas, tiek ir nuteistojo S. V. gynėjas palaikė reikalavimus sušvelninti nuteistiesiems paskirtas laisvės atėmimo bausmes. Teisėjų kolegija, laikydamasi bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribų, patikrina skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį gautų apeliacinių skundų ribose (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl nuteistajam O. B. paskirtos bausmės.

10. Nors nuteistojo O. B. apeliaciniu skundu iš esmės prašoma tik sušvelninti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, ką nuteistasis patvirtino teismo posėdžio apeliacinės instancijos teisme metu, tačiau apeliaciniame skunde pateikė argumentus dėl liudytojos V. J. duotų parodymų patikimumo. Nuteistojo O. B. apeliaciniame skunde nurodyta, kad liudytoja V. J. jį apkalba, jog ji davė nenuoseklius parodymus apie tai, kad jis jau metai laiko ima alkoholį į skolą. Abu nuteistieji davė parodymus, jog parduotuvėje, kurioje įvykdė aptariamą nusikalstamą veiką, buvo nusistovėjusi tvarka už prekes atsiskaityti ne iš karto. Tačiau iš baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų matyti, kad nagrinėjamu atveju to daryti nuteistiesiems buvo aiškiai neleista. Liudytoja parduotuvės (duomenys neskelbtini) darbuotoja V. J. parodė, kad ne vieną kartą yra paėmusi iš nuteistojo O. B. pinigus už prekes, kurias jis iš parduotuvės buvo išsinešęs ankščiau (2 t., b. l. 22–23, 26–27), tačiau teisiamojo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu patvirtino, jog aptariamos nusikalstamos veikos padarymo metu išsinešti alkoholio nuteistiesiems neleido. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti šios liudytojos duotais parodymais apie esmines aptariamo įvykio aplinkybes, kurie yra nuoseklūs ir nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios iš esmės nekito. Be to, liudytoja V. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu buvo įspėta dėl melagingų parodymų davimo (2 t., b. l. 20; 4 t., b. l. 109–111). Šie bei kiti baudžiamojoje byloje surinkti ir patikrinti įrodymai neginčytinai patvirtina, kad nuteistasis O. B., veikdamas bendrininkų grupėje su nuteistuoju S. V., padarė šią aptariamą nusikalstamą veiką, todėl privalo atsakyti baudžiamajame įstatyme nustatyta tvarka, be to, pats nuteistasis O. B. savo kaltės ir neginčijo.

11. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam O. B. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje padarymą paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kurios dydį nustatė artimą šio straipsnio sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės vidurkiui. Šio BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje yra numatytos galimos skirti kelios alternatyvios bausmių rūšys – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas, laisvės atėmimas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nuteistąjį O. B. charakterizuojančius duomenis, jog jam praeityje jau buvo skiriamos ne tik laisvės atėmimo, tačiau ir švelnesnės bausmių rūšys, taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, jog nuteistasis ir toliau daro nusikalstamas veikas, pritaria apylinkės teismo sprendimui paskirti nuteistajam O. B. laisvės atėmimo bausmę. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visetą bylos duomenų, reikšmingų bausmės individualizavimui, daro išvadą, jog nuteistajam O. B. paskirta per griežta laisvės atėmimo bausmė. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, o apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Apeliacinės instancijos teismo nuomone nagrinėjamu atveju liko nepakankamai įvertintos nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymo aplinkybės, o taip pat ir patį nuteistąjį charakterizuojantys duomenys. Pažymėtina ir tai, kad teismas, skirdamas ir individualizuodamas bausmę, privalo įvertinti nusikalstamos veikos padarinius. BK 54 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytas reikalavimas įvertinti padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį. Nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis – tai kiekybinė nusikaltimo charakteristika, nusakanti veiksmų intensyvumą, žalos dydį, mastą ir pan. Nusikalstama veika sukelti padariniai, žala – reikšmingos skiriant bausmę bei vertintinos aplinkybės ir pagal nusistovėjusią kasacinio teismo praktiką (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-74/2014, 2K-7-119-719/2024). Vagystės iš UAB (duomenys neskelbtini) priklausančios parduotuvės (duomenys neskelbtini) pavogto turto vertė nesiekia 1 MGL dydžio (pavogtas 1 butelis, 1,5 l talpos gėrimo „Enjoy“ – 1,69 Eur vertės ir 1 butelis, 1 l talpos degtinės „Tėviškės“ – 16,79 Eur vertės, kurių bendra vertė 18,48 Eur) ir civiliniam ieškovui padaryta turtinė žala buvo atlyginta, procesas dėl pareikšto civilinio ieškinio nutrauktas (2 t., b. l. 38). Nors padarytą žalą atlygino ne nuteistasis O. B., o nuteistasis S. V. ir turtinės žalos dydis neturi reikšmės padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimui (padaryta atvira vagystė), tačiau šiuo konkrečiu atveju vis tik svarbu įvertinti nusikalstamo veikos pavojingumo laipsnį ir pasekmes, tačiau pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bausmės individualizavimo klausimą, to nepadarė.

12. Taip pat bausmės individualizavimui yra svarbios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, iš kurių matyti, jog nuteistieji O. B. ir S. V. padarė aptariamą nusikalstamą veiką, veikdami paprasta bendrininkavimo forma. Teisme liudytoja V. J. parodė, kad 2023 m. spalio 5 d., apie 11.00 val., į parduotuvę atėję nuteistieji O. B. ir S. V., prieš padarydami nusikalstamą veiką, ilgai prašė liudytojos duoti jiems degtinės; nuteistasis O. B. parodė, kad pirmiausia pardavėjos prašė duoti alkoholinių gėrimų. Kiti baudžiamojoje byloje esantys ir pirmosios instancijos teismo ištirti bei patikrinti įrodymai patvirtina, jog aptariama nusikalstama veika buvo padaryta spontaniškai, jai iš anksto nesiruošiant, nuteistiesiems neaptariant jos padarymo būdo, savo veiksmų plano ir kt. Ši aplinkybė svarbi BK 54 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytų reikalavimų skiriant bausmę kontekste, todėl taip pat turėjo būti įvertinta.

13. Be kita ko, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas laisvės atėmimo bausmės trukmę, nepagrįstai nurodė aplinkybę dėl nuteistojo O. B. baustumo administracine tvarka. Baudžiamojoje byloje esantis administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 1 metus patvirtina, jog nuteistasis O. B. vienerių metų laikotarpyje nebuvo baustas administracine tvarka, galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo (3 t., b. l. 18), todėl aplinkybė dėl nuteistojo O. B. baustumo negalėjo būti vertinama kaip aplinkybė, kuri neigiamai charakterizuoja O. B..

14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vadovaujantis išdėstytu, matyti, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam O. B. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį skirtinos laisvės atėmimo bausmės dydį neįvertino visų bausmei skirti reikšmingų aplinkybių ir paskyrė neproporcingą padarytai veikai bei nuteistojo asmenybei bausmę. Nuteistasis O. B. jau ikiteisminio tyrimo metu visiškai pripažino savo padarytą nusikalstamą veiką ir jos padarymo faktines aplinkybes, davė nuoseklius parodymus, neapsunkino šios nusikalstamos veikos tyrimo, kuomet nuteistasis S. V. savo kaltę ikiteisminio tyrimo metu pripažino tik iš dalies ir ginčijo esmines šios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes dėl veikos padarymo subjektyviosios pusės. Vadovaujantis išdėstytu, nuteistajam O. B. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirta laisvės atėmimo bausmė švelnintina nuo 2 metų laisvės atėmimo iki 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo.

15. Nuteistojo O. B. apeliaciniame skunde pateikti argumentai dėl BK 64¹ straipsnyje numatytos galimybės, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, nuteistajam paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai keli kaltinamieji kaltinami padarę vieną ar kelias nusikalstamas veikas, sutrumpintą įrodymų tyrimą galima atlikti tik tuo atveju, jeigu šio straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos gali būti pritaikytos visiems kaltinamiesiems. Šiuo konkrečiu atveju baudžiamoji byla buvo tiriama ir perduota nagrinėti pirmosios instancijos teisme kaltinant du asmenis, iš kurių tik vienas (nuteistasis O. B.) pripažino savo kaltę. Nuteistasis S. V. savo kaltės nepripažino, todėl teisiamojo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu buvo atliktas įrodymų tyrimas, o galimybės taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas nebuvo ir nuteistajam O. B. paskirta laisvės atėmimo bausmė pagrįstai nebuvo sumažinta vienu trečdaliu, tačiau tos aplinkybės, jog O. B. tiek ikiteisminio, tiek teisminio tyrimo metu neapsunkino tyrimo, negali neturėti reikšmės jo bausmės individualizavimui. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino, todėl apeliacinio teismo nuomone, netinkamai individualizavo bausmę O. B..

16. Nuteistojo O. B. apeliaciniame skunde pateikiami argumentai, kuriais jis nesutinka su jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydžiu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad nuteistasis O. B. neturėjo galimybės nukentėjusiajam M. K. užduoti klausimų, kadangi šis nedalyvavo teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme; nebuvo rasta įsilaužimo į nukentėjusiajam priklausančius pastatus žymių, todėl nesutinkama dėl veikos kvalifikuojančio požymio įsibrovimo į patalpą nustatymu. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad aptariama nusikalstama veika susijusi su nukentėjusiajam M. K. priklausančio turto vagyste buvo padaryta, be kita ko, įsibrovus į ūkinius pastatus. Pats nuteistasis O. B. savo kaltės dėl šios nusikalstamos veikos padarymo neneigė, tiek apklausų ikiteisminio tyrimo metu tiek ir duodamas parodymus teisiamojo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu patvirtino, jog buvo įsibrovęs į ūkinius pastatus ir pavogė ten buvusius įvairius daiktus. Nuteistasis O. B. davė parodymus, jog laužtis į ūkinius pastatus jam nereikėjo, vieną iš jų jis atrakino raktu (kadangi žinojo, kur laikomas raktas), o garažo durys nebuvo užrakintos (3 t., b. l. 69–70, 82). Baudžiamojoje byloje esantis 2023 m. rugpjūčio 28 d. įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokolas taip pat patvirtina, jog įvykio vietoje, apžiūrint nukentėjusiajam M. K. priklausančius pastatus, iš kurių buvo pavogti įvairūs daiktai, nebuvo rasta įsilaužimo žymių (1 t., b. l. 48–50, 52–79). Nukentėjusysis M. K., nors ir nedavė parodymų teisiamojo posėdžio metu, tačiau davė išsamius parodymus ikiteisminio tyrimo metu bei patvirtino nustatytas aplinkybes, jog buvo pavogti jam priklausantys įvairūs daiktai, kurie buvo laikomi patalpose (ūkiniuose pastatuose, garaže), jog vieno ūkinio pastato durys buvo atplėštos panaudojant jėgą (1 t., b. l. 44, 95–96). Pažymėtina, kad pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, įsibrovimu laikomas slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į bet kokią gyvenamąją ar negyvenamąją patalpą. Įsibrovimu taip pat pripažįstami ir tokie atvejai, kai kaltininkas pagrobimo tikslais į patalpą patenka laisvai, tačiau pašalinių asmenų patekimas į šias patalpas yra ribojamas. Be to, įsibrovimas konstatuojamas ne tik tada, kai įveikiamos tam tikros kliūtys, bet ir tais atvejais, kai į objektus neteisėtai patenkama be kliūčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-207-788/2021). Reikšmės aptariamos nusikalstamos veikos kvalifikavimui nagrinėjamu atveju neturi ar įsibrovimo metu buvo išlaužtos, ar kitu būdu, panaudojant jėgą, atidarytos pastatų durys, ar jos buvo atrakintos. Pagrįstai nuteistojo O. B. veika kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 3 dalį.

17. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog nuteistajam O. B. pagal BK 178 straipsnio 3 dalį paskirta laisvės atėmimo bausmė tiek savo rūšimi bei dydžiu paskirta, pagrįstai, įvertinus bausmės skyrimui reikšmingas visas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino nuteistojo O. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog jis prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis šią nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), kitus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, nurodytus šio nuosprendžio 9 punkte. Be to, nuteistasis O. B. nusikalstama veika padarytos turtinės žalos nukentėjusiajam M. K. nėra atlyginęs. Pačią nusikalstamą veiką nuteistasis padarė įsibraudamas į patalpas per keletą kartų, kas patvirtina, jog padaryta nusikalstama veika nebuvo spontaniška. Šios aplinkybės neleidžia teigti, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam O. B. už šios nusikalstamos veikos padarymą paskyrė akivaizdžiai per griežtą bausmę. Pastebėtina, jog pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas nuteistajam O. B. už šios nusikalstamos veikos padarymą skirtiną bausmę, be kita ko, įvertino ir aplinkybę dėl nuteistojo baustumo administracine tvarka, nors nuteistasis nebuvo baustas ir neturėjo galiojančių administracinių nuobaudų (3 t., b. l. 18). Tačiau vien ši aplinkybė, įvertinus veikos pobūdį, pasekmes, padarytos žalos dydį, nėra pakankama sušvelninti pagal BK 178 straipsnio 3 dalį paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

18. Apygardos teismo pozicija yra ta, jog O. B. paskirtoji bausmė dėl veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje (vagystė iš UAB (duomenys neskelbtini) parduotuvės), švelnintina, kadangi netinkamai įvertintos visos aukščiau aptartos aplinkybės. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį švelnintina bausmė iki 1 metų 6 mėnesių dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintina su pagal BK 178 straipsnio 3 dalį paskirta laisvės atėmimo bausme – 3 metams ir nuteistajam O. B. skirtina galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, į šį bausmės laiką įskaitytinas nuteistojo O. B. suėmime išbūtas laikas nuo 2023 m. spalio 31 d. iki skundžiamo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl nuteistajam S. V. paskirtos bausmės.

19. Nagrinėjamu atveju nuteistasis S. V. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2023 m. spalio 5 d., apie 11.00 val., veikdamas kartu su nuteistuoju O. B., o 2023 m. rugsėjo 29 d., apie 16.00 val. ir 2023 m. rugsėjo 30 d., veikdamas vienas, (duomenys neskelbtini), iš UAB (duomenys neskelbtini) priklausančios parduotuvės (duomenys neskelbtini), atvirai, matant parduotuvės darbuotojoms pavogė alkoholinių gėrimų. Teisiamojo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu nuteistasis S. V. savo kaltės nepripažino bei parodė, kad tikslo pavogti prekes iš parduotuvės neturėjo, planavo už jas susimokėti vėliau. Apeliaciniame skunde nuteistasis S. V. nurodė, kad nesuvokė, jog dėl jo veiksmų gali kilti baudžiamoji atsakomybė. Tačiau apeliacinės instancijos teismas šiuos nuteistojo S. V. apeliacinio skundo argumentais atmeta kaip prieštaraujančius baudžiamosios bylos įrodymams ir vertina siekimu švelninti savo padėtį.

20. Pirmosios instancijos teismo įvertinti įrodymai, be kita ko, ir liudytojų V. J. bei V. R. duoti parodymai patvirtina, kad priešingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, nuteistasis S. V. neturėjo pagrindo tikėtis, kad už iš parduotuvės pasiimtas prekes jis galės atsiskaityti vėliau. Teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu liudytoja parduotuvės (duomenys neskelbtini) darbuotoja V. J. parodė, kad 2023 m. spalio 5 d., apie 11.00 val., į parduotuvę atėję nuteistieji O. B., S. V. iš parduotuvės išėjo išsinešę butelį degtinės ir butelį gaivaus gėrimo už juos nesusimokėję, liudytoja tokio leidimo nuteistiesiems nedavė. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. J. parodė, kad nuteistieji S. V., O. B. paėmė prekes neklausę ir buvo agresyviai nusiteikę, kad ne vieną kartą sakė S. V., kad į skolą prekių neduoda, tačiau nuteistasis visiškai nesiklauso ir savivaliauja (2 t., b. l. 22–23, 26–27). Liudytoja parduotuvės (duomenys neskelbtini) darbuotoja V. R. teisiamojo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu parodė, kad 2023 m. rugsėjo pabaigoje taip pat nedavė sutikimo nuteistajam S. V. pasiimti prekes už jas nesusimokėjus. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. R. taip pat parodė, kad 2023 m. rugsėjo 29 d. ir 2023 m. rugsėjo 30 d. nedavė sutikimo nuteistajam S. V. už pasiimtas prekes susimokėti vėliau, jog nuteistasis S. V. jos neklausė (2 t., b. l. 32–33). Šių liudytojų duoti parodymai yra nuoseklūs, nekito nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios bei neprieštarauja tarpusavyje. Be to, nuteistasis S. V., būdamas brandaus amžiaus, privalėjo suvokti nustatytą tvarką, kuomet parduotuvėse už perkamas prekes turi būti atsiskaitoma iš karto. Nuteistasis S. V., jam pasiėmus pareikštame kaltinime nurodytas prekes ir už jas nesusimokėjus, kuomet parduotuvės darbuotojos išreiškė nesutikimą tokiam elgesiui, privalėjo suvokti, jog elgiasi nusikalstamai. Negalima sutikti su nuteistojo S. V. apeliaciniame skunde pateiktais argumentais, jog jis galėjo nesuvokti, kad už pasiimtas prekes galės sumokėti vėliau, ar kad jo veiksmai neužtrauks baudžiamosios atsakomybės. Analogišką išvadą padarė ir pirmosios instancijos teismas, su kuria apeliacinės instancijos teismas sutinka. Be to, aplinkybė dėl nuteistojo S. V. įsitikinimo, kad jis gali už prekes sumokėti vėliau, kuomet jis tai yra daręs praeityje, jo padarytos nusikalstamos veikos nedaro mažiau pavojinga. Pastebėtina, kad nuteistasis S. V. buvo atvykęs į minėtą parduotuvę ir iš ten išsinešė prekių už jas nesusimokėjęs net tris kartus. Šios aplinkybės neleidžia spręsti dėl atsitiktinio aptariamos nusikalstamos veikos pobūdžio. Nuteistojo S. V. apeliacinio skundo argumentai, kad jis nesuvokė, kad už prekes privalėjo susimokėti iš karto, vertintina kaip jo gynybinė pozicija ir nesudaro pagrindo švelninti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

21. Nuteistojo S. V. apeliaciniu skundu prašoma sušvelninti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę taip pat nurodant, kad nuteistasis atlygino padarytą turtinę žalą. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas įvertino aplinkybę, kad nuteistasis S. V. atlygino savo nusikalstamomis veikomis padarytą turtinę žalą ir pripažino šią aplinkybę nuteistojo atsakomybę lengvinančia (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Todėl pakartotinai vertinti šią aplinkybę, sprendžiant klausimą dėl nuteistajam S. V. paskirtos bausmės dydžio, nėra pagrindo. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir kitus nuteistąjį S. V. charakterizuojančius duomenis bei jo padarytą nusikalstamą veiką. Individualizuojant nuteistajam S. V. skirtiną bausmę buvo įvertinta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybę, kad jis nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), kad nuteistasis S. V. praeityje buvo teistas, be kita ko, ir už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, kad S. V. nedirba, baustas administracine tvarka, pavogto turto vertė nėra didelė ir ji atlyginta, jog nuteistasis nesigaili dėl padarytos nusikalstamos veikos. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nuteistojo S. V. asmenybę ir jo padarytą nusikalstamą veiką, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad jam bausmės tikslai (BK 41 straipsnis), gali būti pasiekti paskyrus griežčiausią BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, jos dydį nustatant artimą numatytam šios bausmės rūšies vidurkiui. Nuteistajam S. V. paskirta laisvės atėmimo bausmė nėra akivaizdžiai per griežta, todėl nešvelnintina.

22. Be to, pirmosios instancijos teismas nuteistąjį S. V. charakterizuojančias aplinkybes bei jo padarytą nusikalstamą veiką, įvertino ir, spręsdamas klausimą dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo galimybės. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam S. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpis nustatytas trejiems metams (BK 75 straipsnio 2 dalis). Kartu pirmosios instancijos teismas skyrė nuteistajam S. V. įpareigojimus ir draudimus. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs aukščiau nurodytų aplinkybių visumą dėl praeityje nuteistojo S. V. padarytų nusikalstamų veikų, kitas nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes bei padarytą nusikalstamą veiką, resocializacijos galimybes, pirmosios instancijos išvadai dėl bausmės vykdymo atidėjimo, įpareigojimų, draudimo skyrimo pritaria, nes yra pagrindo tikėtis, jog bausmės tikslai numatyti BK 41 straipsnyje bus pasiekti.

23. Vadovaujantis išdėstytu, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino nuteistąjį S. V. charakterizuojančių duomenų visumą ir jo padarytą nusikalstamą veiką. Nuteistajam S. V. paskirta laisvės atėmimo bausmė nėra per griežta ir yra proporcinga jo padarytai nusikalstamai veikai bei asmenybei. Keisti skundžiamą nuosprendį nuteistojo S. V. apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl šis apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

24. Byloje Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius pateikė pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, jog teikiant antrinę teisinę pagalbą nuteistajam S. V. pagal 2024 m. spalio 28 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), išlaidų suma yra 179,17 Eur (4 t., b. l. 178, 179–180).

25. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Vertinant šių nuostatų taikymo galimybes, atkreiptinas dėmesys į tai, kad, apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą, be kita ko, pagal nuteistojo S. V. apeliacinį skundą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas pagal BPK 322 straipsnio 1 dalį. Duomenų apie nuteistojo S. V. finansinę padėtį byloje nėra. Teisėjų kolegija sprendžia, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos (179,17 Eur) baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes apie nuteistojo S. V. turtinę padėtį, yra nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

nuteistojo O. B. apeliacinį skundą tenkinti.

Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2024 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendį pakeisti:

nuteistajam O. B., už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje (vagystė iš UAB (duomenys neskelbtini) parduotuvės), padarymą paskirtą laisvės atėmimo bausmę 2 (dvejiems) metams sušvelninti iki 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (vagystė iš M. K.) paskirta laisvės atėmimo bausme 3 (trejiems) metams, prie griežtesnės laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį švelnesnės laisvės atėmimo bausmės ir paskirti nuteistajam O. B. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuteistojo S. V. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų iš nuteistojo S. V. nepriteisti.