- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-15
- Bylos Nr.
- 2S-1764-254/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-01301-2015-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalė Burdulienė
- Pareiškėjas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Suinteresuotas asmuo
- UAB „Būsto paskolų draudimas“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens antstolio Sauliaus Virbicko atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2009-979/2015 pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atstovaujančios Lietuvos Respublikos valstybę, skundą dėl antstolio Sauliaus Virbicko veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0127/09/01842, suinteresuotas asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Antstolio Sauliaus Virbicko (toliau antstolis) kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0127/09/01842 pagal Kauno miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2009 m. balandžio 7 d. nutartį Nr. 02200903349-L/2009 dėl 94 314,64 Lt (27 315,41 Eur) priverstinio išieškojimo iš skolininko A. V. (toliau skolininkas (palikėjas)) kreditorei UAB „Būsto paskolų draudimas“ (toliau kreditorė). Skolininkas (palikėjas) 2010 m. gegužės 4 d. mirė, jau po vykdomosios bylos Nr. 0127/09/01842 užvedimo. Palikimą po skolininko mirties priėmė Lietuvos Respublikos valstybė (toliau valstybė). 2013 m. gruodžio 23 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi vykdymo procese skolininke vietoj skolininko (palikėjo) buvo pakeista valstybė.
Šalies argumentai
Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau pareiškėja), atstovaudama valstybę, antstoliui pateikė skundą vykdomojoje byloje Nr. 0127/09/01842, kuriuo prašė vykdyti Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2009 m. balandžio 7 d. nutartimi Nr. 02200903349-L patenkintą kreditorės pakartotinį prašymą parduoti iš varžytinių įkeistą turtą. Skunde nurodoma, kad priverstinis skolos išieškojimas vykdomas kreditorės iniciatyva ir pradėtas galiojant Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 558 straipsnio redakcijai, kai įkeistą daiktą iš varžytynių privalo realizuoti antstolis. Nei civilinis kodeksas (toliau CK), nei CPK nenumato jokių išimčių, kad paveldėjus valstybei hipoteka užtikrintą turtą, esant hipotekos nutarčiai realizuoti turtą iš varžytynių, tokį turtą turėtų realizuoti valstybė.
Antstolis 2015 m. kovo 30 d. patvarkymu (reg. Nr. S-15-6994) skundo netenkino ir jį kartu su vykdomąja byla perdavė nagrinėti Alytaus rajono apylinkės teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Alytaus rajono apylinkės teismas 2015 m. gegužės 4 d. nutartimi pareiškėjos skundą tenkino. Teismas nurodė, kad šiuo atveju vykdomoji byla dėl hipoteka įkeisto turto realizavimo pagal Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjo 2009 m. balandžio 7 d. nutartį dėl priverstinio skolos išieškojimo buvo užvesta 2009 m. balandžio 30 d., pradėtos priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto procedūros (areštuotas ir aprašytas turtas; turto vertei nustatyti paskirta ekspertizė; atliktas turto vertinimas). Kadangi išieškojimo procesas buvo pradėtas iki Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo, išieškojimas toliau turi būti tęsiamas pagal procesinės teisės normas, galiojusias iki Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo. Aplinkybė, kad vykdymo metu mirus skolininkui hipoteka įkeistas turtas perėjo valstybės nuosavybei, savaime nekeičia turto realizavimo tvarkos. CPK 558 straipsnyje (2000 m. vasario 28 d. įstatymo redakciją Nr. IX-743 galiojusi iki Pakeitimo įstatymo) įtvirtinta hipoteka įkeisto turto realizavimo tvarka – pardavimas iš varžytinių, yra specialioji norma, todėl kaip antstolis patvarkyme dėl skundo teigia, neturi ir negali būti taikomos normos, reglamentuojančios valstybei priklausančio turto realizavimo tvarką pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimą Nr. 634 „Dėl Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių patvirtinimo“. Priešingu atveju, jeigu hipoteka įkeisto turto realizavimui bus taikomos bendrosios turto realizavimą reglamentuojančios teisės normos, bus iškreipta hipotekos, kaip atskiro teisės instituto, esmė ir tikslai, pažeisti jo principai, kurie ir po Pakeitimo įstatymo išliko nepakitę. Teismas pažymėjo, kad CPK 691, 692 straipsnių nuostatos taikytinos tuomet, kai privertinai vykdomi teismų sprendimai dėl turto konfiskavimo ir perdavimo valstybei, o Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 „Dėl Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių patvirtinimo“ nustatytos realizavimo taisyklės tik tuomet, jeigu valstybės paveldėtas turtas nebūtų suvaržytas hipoteka.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Antstolis atskiruoju skundu prašo panaikinti 2015 m. gegužės 4 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – skundą atmesti. Antstolio nuomone, CPK 668 straipsnio 2 dalies nuostatos draudžia realizuoti valstybei priklausantį turtą, juolab CPK 691 straipsnio 2 dalies nuostatos VMI suteikia teisę į turto realizavimą, o Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimas Nr. 634 „Dėl Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių patvirtinimo“ nustato valstybės paveldėto turto realizavimo tvarką.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo (kreditorė) atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirtąjį skundą tenkinti. Kreditorės nuomone, CPK 668 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta imperatyvi įstatymo nuostata, kuri antstoliui draudžia realizuoti valstybei priklausantį turtą, leidžiant vykdyti išieškojimą tik iš valstybės turimų piniginių lėšų. Kreditorė pritaria, jog paveldėtas turtas turi būti realizuojamas remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimo Nr. 634 „Dėl Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių patvirtinimo“ nuostatomis, o su kreditoriais atsiskaitoma iš lėšų, gautų pardavus turtą, įvertinus pareiškėjos patirtas išlaidas, susijusias su turto perėmimu ir realizavimu.
Pareiškėja atsiliepimo į atskirąjį skundą nustatytu laiku nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Šioje byloje kilusio ginčo specifiką lemia tai, kad sprendžiama dėl išieškojimo tvarkos iš hipoteka įkeisto valstybės paveldėto skolininko (palikėjo) turto, kuomet išieškojimas vykdomojoje byloje Nr. 0127/09/01842 pradėtas 2009 m. balandžio 30 d., antstoliui patvarkymu priėmus vykdyti Kauno miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2009 m. balandžio 7 d. nutartį dėl turto pardavimo ir skolos išieškojimo.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kurie atitinka kasacinio teismo išaiškinimus dėl ginčo esmės. Toje pačioje vykdomojoje byloje tarp pareiškėjos ir antstolio kilus ginčui dėl teisės normų, reglamentuojančių išieškojimą iš hipoteka įkeisto valstybės paveldėto turto, valstybės turto arešto vykdymo procese, aiškinimo ir taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2015 m. liepos 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje antstolis Saulius Virbickas v. Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, bylos Nr. 3K-3-428-695/2015 pabrėžė, jog CPK 668 straipsnio 4 dalis (redakcija, galiojusi iki 2011 m. spalio 1 d., kuri taikoma nagrinėjamu atveju, nes išieškojimas pradėtas iki 2011 m. gruodžio 22 d. priimto CPK 542, 543, 544, 545, 551, 554, 566, 715, 744, 745, 746, 747 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir 546, 547, 548, 549, 550, 552, 553, 555, 556, 557, 558, 559, 560, 561, 562, 563, 564, 565, 567, 568, 569 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo įsigaliojimo), kuri nustato, kad išieškojimas, vykdomas iš valstybės, gali būti nukreipiamas tik į valstybei priklausančias lėšas, nereglamentuoja hipoteka įkeisto valstybės nuosavybėn paveldėjimo būdu perėjusio turto realizavimo tvarkos, todėl nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo sutikti su antstoliu, kad ši norma draudžia antstoliui realizuoti hipoteka įkeistą turtą, kurį paveldėjo valstybė, tapusi hipotekos skolininke.
Valstybei perduoto turto realizavimas reglamentuojamas CPK 692 straipsnyje, pagal kurį perduotiną valstybei turtą antstolis perduoda realizuoti VMI įstaigai, jeigu įstatymai nenustato kitaip. Taigi, ši norma leido įstatymais nustatyti bendrosios taisyklės išimtis. Kasacinis teismas paminėtoje nutartyje konstatavo, kad CPK 746 straipsnio, kuris reglamentavo išieškojimo trečiųjų asmenų naudai iš hipoteka įkeisto turto ypatumus, tuo metu (iki 2011 m. spalio 1 d.) galiojusioje redakcijoje tiesiogiai nebuvo nurodyta, kas vykdė hipoteka įkeisto turto realizavimą, tačiau netiesiogiai buvo reglamentuota, kad pareigas ir įvairius veiksmus vykdė antstolis, kaip ir nagrinėjamu atveju. Kasacinis teismas pabrėžė, kad vien tai, kad vykdymo proceso metu hipoteka įkeistas skolininko turtas paveldėjimo būdu perėjo valstybės nuosavybėn, savaime nereiškia, kad pasikeitė turto realizavimo procesinė tvarka ir jai netaikytinas specialusis reglamentavimas.
Nesutinkama su apelianto argumentais, kad nagrinėjamu atveju hipoteka įkeistas turtas turėjo būti realizuojamas pareiškėjos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintų Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių nustatyta tvarka, kurios taikomos tais atvejais, kai turtą realizuoja VMI, tačiau ji neapima hipoteka įkeisto valstybės nuosavybėn paveldėjimo būdu perėjusio turto realizavimo ir gautų lėšų paskirstymo.
Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo argumentais, nepagrįstai nesivadovavo toje pačioje vykdomojoje byloje tarp pareiškėjos ir antstolio kilus ginčui dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo suformuota teismine praktika, todėl skundžiamą Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 4 d. nutartį panaikinti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo. Atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 4 d. nutartį palikti nepakeistą.