Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei A. J., jos atstovei advokatei Dianai Višinskienei

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. J. ieškinį atsakovui P. P. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokoje įgytų prievolių padalijimo, tretieji asmenys: AB SEB bankas, UAB „Mokilizingas“, UAB „SB lizingas“ antstolė G. A., V. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė. Teismo posėdžio metu sutiko dėl santuokos nutraukimo. Nesutiko, kad santuoka iširo dėl jo smurtavimo. Pripažino, kad dalis lėšų buvo naudota santuokos metu, būsto tvarkymui, tačiau dėl prievolės pripažinimo solidaria nesutiko.

Motyvuojamoji dalis

ieškinys tenkintinas.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad šalys susituokė 2012-06-29 (el. b. t. 1, l. 10). Šalių vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra (el. b. t. 1, l. 11–12). Šalių vardu registruotų transporto priemonių nėra (el. b. t. 1, l. 13–14). AB SEB banko ir ieškovės sudaryta vartojimo kredito sutartis (el. b. t. 1, l. 15–25). Ieškovės sutartis su UAB „Mokilizingas“ (el. b. t. 1, l. 26–27). Ieškovės sudaryta vartojimo kredito sutartis su UAB „SB lizingas“ (el. b. t. 1. L. 28–29). Duomenys dėl atsakovo vardu vykdomo išieškojimo trečiajam asmeniui V. M. (el. b. t. 1, l. 30).

Dėl santuokos nutraukimo.

Ieškovė nurodo, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Atsakovas neigia savo kaltę dėl santuokos iširimo. Ieškovė atsakovo kaltę įvardija dėl fizinio smurto vartojimą.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Teismas nurodo, kad santuokos nutraukimo sąlygos reglamentuojamos CK 3.60 straipsnio nuostatose, pagal kurias sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką, kai ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės; teismas pripažįsta sutuoktinį kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas; preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jei jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. CK 3.61 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės; teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės; pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, teismo pareiga nustatyti priežastis lėmusias santuokos iširimą. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes.

Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad šeimoje buvo smurtaujama. Dėl atsakovo veiksmų policija nebuvo kviečiama, atitinkamai ji nesikreipė pagalbos į teisėsaugos institucijas. Teigė, kad vyko šeimoje dažni konfliktai. Po šalių nesutarimų ieškovė 2014 m. buvo išėjusi iš šeimos gyvenamojo būsto, bet susitaikė su sutuoktiniu ir buvo kartu iki 2015 m., kai vėl buvo smurtaujama. Po 2016 vasario mėnesio atsakovo veiksmų, t. y. stipraus smurto, paliko sutuoktinį. Išėjus iš namų jai padėjo artimieji. Teigia, kad apie smurtavimą šeimoje žinojo jos draugė. Atsakovas teismo posėdžio metu neigė smurtavimą šeimoje. Nurodė, kad galimai vieną kartą buvo sudavęs medine mentele sutuoktinei. Atsakovo nuomone dėl santuokos iširimo kalta sutuoktinė, nes neatlikdavo šeimos pareigų, nevedė bendrų finansų.

Teismo posėdžio metu apklausta kaip liudytoja ieškovės draugė D. Š. nurodė, kad šiuo metu bendrauja su ieškovė, kuri yra kaip šeimos narė. Teigė, kad iš pradžių ieškovė apie atsakovo smurtą nesakė, būdavo nervinga slėpdavo rankas. Teigė, kad matė patinusį veidą, melsvumą, vėliau patvirtino ieškovė, kad tai buvo atsakovo smurto pasekmės. Ji įtarė, kad šeimoje gali būti smurtaujama. Paaiškino, kad jos sutuoktinis ir atsakovas buvo draugai. Paaiškino, kad vieną kartą grįžęs liudytojos sutuoktinis pasakė, kad matė, kaip atsakovas mušė ieškovę. Sutikus ieškovę liudytoja paklausė dėl sutuoktinio elgesio – smurto, ieškovė patvirtino, kad buvo mušama. Liudytoja padėjo ieškovei susirinkti daiktus ir persikraustyti.

Iš šalių paaiškinimų, liudytojos parodymų darytina išvada, kad smurtas šeimoje prasiverždavo galimai buitinių konfliktų metu, tačiau iš esmės ši problema nebuvo sprendžiama, t. y. specialistų pagalba ar pan. Teismo vertinimu, jokie šeimoje kylantys konfliktai negali būti pagrindas smurto proveržiui. Be to, smurtas šeimoje galimai nebuvo pavienis atvejis. Tokiais savo veiksmai pripažintina, kad sutuoktinis pažeidė savo pareigas – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima. Duomenų, kad dėl santuokos iširimo buvo ir ieškovės kaltės, nėra pateikta, t. y. atsakovas tik neigė savo kaltę, aplinkybių ir duomenų, kad dėl santuokos iširimo yra kalta ir sutuoktinė nepateikė. teismo vertinimu ieškovės būdas, elgesys (pvz. finansų tvarkymas ir kt.) nėra pagrindas laikyti jos veiksmus kaltais dėl santuokos iširimo.

Apžvelgus šalių išsakytas pozicijas dėl santuokos iširimo priežasčių, pripažintina, kad atsakovas, naudodamas fizinį smurtą sutuoktinės atžvilgiu, iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Teismo vertinimu, smurtas šeimoje negali būti pateisinamas jokiomis aplinkybėmis. Ieškovės atlaidumas dėl pasireiškusio smurto, laikytinas, kaip siekiu išsaugoti šeimą. Pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalyje smurto šeimoje naudojimas reiškia pezumpciją, kad santuoka faktiškai iširo dėl sutuoktinio, smurtavusio prieš šeimos narius (kitą sutuoktinį), kaltės. Akivaizdu, kad pasikartojantis fizinis smurtas yra svarbi priežastis, ardanti šeimos gyvenimo, kuris turėtų būti grindžiamas sutuoktinių tarpusavio pagarba ir parama, pamatus, tokiomis aplinkybėmis iš kito sutuoktinio sunku reikalauti lojalumo ir supratimo.

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo palikti jai ikisantuokinę pavardę, todėl po santuokos nutraukimo šalims paliekamos ikisantuokinės pavardės.

Ieškovė sau išlaikymo iš atsakovo nereikalauja.

Dėl prievolių kreditoriams.

Byloje pateikti duomenys dėl šalių kreditorių. Ginčo dėl prievolės pobūdžio kreditoriams UAB „Mokilizingas“, UAB „SB lizingas“, V. M. nėra.

Teismas nurodo, kad pagal CPK 141 straipsnio 2 dalį, bet kurioje stadijoje atsakovas gali pripažinti ieškinį ar jo dalį. Tokiu atveju teismas surašo sutrumpintus motyvus (CPK 268 straipsnio 5 dalis).

Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodė, kad įsipareigojimai UAB „Mokilizingas“, UAB „SB lizingas“ kilo, po to, kai šalys jau kartu nebegyveno ir nebevedė bendro ūkio. Kreditoriai neprieštarauja, kad po santuokos nutraukimo prievolės būtų vykdomos asmeniškai ieškovės, todėl šie reikalavimai tenkinami.

Pagal pateiktus duomenis matyti, kad trečiajam asmeniui V. M. išieškojimas vykdomas pas antstolę G. A.. Prievolė šiam kreditoriui kilo iš teismo nuosprendžio, todėl laikytina asmenine atsakovo prievole.

Ieškovė ieškiniu prašė pripažinti prievolę SEB bankui solidaria. Nurodė, kad gautos lėšos buvo skirtos būsto gerinimui, daiktų pirkimui, t. y. šeimos poreikiams. Atsakovas teismo posėdžio metu nesutiko su šiuo reikalavimu, tačiau pripažino, kad dalis lėšų gautų iš vartojimo kredito buvo skirta šeimos poreikiams, t. y. būsto, kuriame gyveno šeima durų pirkimui ir pan. daiktams. Atsakovas nesutiko, kad visos gautos lėšos buvo skirto išimtinai šeimos poreikiams tenkinti. Trečiasis asmuo AB SEB bankas neprieštaravo dėl prievolė pripažinimo solidaria, nurodė, kad duomenų, kur ir kam panaudotos lėšos neturi.

Pažymėtina, kad sutuoktiniai sudaro įvairius sandorius, skirtus tiek asmeniniams kiekvieno sutuoktinio, tiek bendriems šeimos poreikiams patenkinti. Vieno arba abiejų sutuoktinių sudarytų sandorių ar kitais pagrindais atsiradusios turtinės prievolės, vadovaujantis CK trečiosios knygos VII skyriaus nuostatomis dėl sutuoktinių atsakomybės pagal turtines prievoles, skirstomos į asmenines ir bendrąsias sutuoktinių turtines prievoles. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, bendrosios sutuoktinių turtinės prievolės gali būti solidariosios ir dalinės (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; 2010 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; ir kt.). Tinkamas sutuoktinių prisiimtų turtinių prievolių kvalifikavimas pirmiausia reikšmingas sutuoktinių santykiams su kreditoriais, nes, tik nustačius turtinės prievolės pobūdį, galima nustatyti, kas yra atsakomybės pagal turtinę prievolę subjektai – tik vienas sutuoktinis ar abu sutuoktiniai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007; kt.).

Išaiškintina, kad bendromis laikomos tokios sutuoktinių prievolės, kurias šie paprastai įgyja veikdami šeimos interesais, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Kasacinio teismo plenarinės sesijos išaiškinta, kad prievolės kvalifikavimas kaip bendros pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1–5 punktus savaime nereiškia, jog prievolė yra solidari, kol nėra nustatytas įstatymu ar sutartimi įtvirtintas pagrindas. Sprendžiant, ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, taikomos tiek bendrosios (CK 6.6 straipsnis), tiek specialiosios solidariąsias prievoles reglamentuojančios normos (LR CK 3.109 str. 2 ir 3 d.) (žr. pirmiau nurodytą plenarinės sesijos nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Pagal CK 3.109 straipsnio 2 dalis kiekvienas sutuoktinis turi teisę sudaryti sandorius, būtinus išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą, o pagal prievoles, kylančias iš tokių sandorių, sutuoktiniai atsako solidariai, nesvarbu, koks jų turto teisinis režimas, išskyrus atvejus, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga. Darytina išvada, kad ieškovas reikšdamas reikalavimą pripažinti prievolę solidaria, turėjo leistinomis įrodinėjimo priemonėmis pagrįsti, kad gauti pinigai panaudoti šeimos poreikiams tenkinti, ir/arba sutuoktinė pritarė šiam sandoriui (CPK 178 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju byloje pateikti kvitai (el. b. t. 1, l. 85-89) patvirtina, kad 2015 m. vasarą buvo perkamos įvairaus pobūdžio medžiagos ir priemonės susijusios su remontu ir statybos darbais. Tuo laikotarpiu sutuoktiniai gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį. Atsakovas pripažino, kad durų pirkimui buvo panaudotos lėšos gautos iš kredito. Teismas nurodo, kad sprendžiant dėl prievolė pripažinimo solidaria, svarbus nustatyti, kad bent dalis lėšų buvo naudojama šeimos poreikiams. Šiuo atveju nėra sprendžiamas skolos ar jos dydžio klausimas. Įvertinus šias aplinkybes pripažintina, kad byloje esantys kvitai patvirtina, kad buvo perkamos statybinės medžiagos, tuo laikotarpiu, kai šalys gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, todėl pripažintina, kad prievolė AB SEB bankui yra solidari sutuoktinių prievolė.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Vadovaujantis CPK 93 straipsniu, šaliai kurios naudai priimtas sprendimas atlygintinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos. Pagal bylos duomenis ieškovė patyrė šias išlaidas: 75 Eur žyminio mokesčio (el. b. t. 1, l. 8, 38); 600 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti (el. b. t. 1, l. 92). Ieškinį tenkinus šios sumos priteisimo iš atsakovo ieškovei.

Valstybė šioje byloje patyrė 26,54 Eur išlaidų susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Tenkinus ieškinio reikalavimus visiškai ši suma priteistina iš atsakovo valstybei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, 385 straipsniais teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nutraukti ieškovės A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo P. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą 2012-06-29 Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei A. J. palikti pavardę „Juknaitė“, atsakovui P. P. palikti prigimtinę pavardę „Poliakovas“.

Po santuokos nutraukimo prievoles UAB „Mokilizingui“ pagal tikslinės paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); UAB „SB lizingas“ vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), laikyti asmeninėmis ieškovės A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievolėmis.

Po santuokos nutraukimo prievolę V. M., vykdomą pas antstolę G. A. vykdomojoje byloje Nr. 0088/10/00361, laikyti asmenine atsakovo P. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievole.

Po santuokos nutraukimo prievolę AB SEB bankui pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), laikyti solidaria ieškovės A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo P. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievole.

Priteisti ieškovei A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo P. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 75 Eur žyminio mokesčio ir 600 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Priteisti valstybei iš atsakovo P. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 26,54 Eur išlaidų už procesinių dokumentų siuntimą. Šios išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.