Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimundo Jurgaičio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro Sauliaus Kulikausko apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015-06-30 nuosprendžio, kuriuo T. K. pripažintas kaltu:

pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 301 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 2 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 302 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 302¹ straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio nuostatomis, vienu trečdaliu sumažinta bausmė, paskirta pagal Lietuvos Respublikos BK 301 straipsnio 1 dalį, ir skirtas laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams, bausmė, paskirta pagal Lietuvos Respublikos 300 straipsnio 2 dalį, ir skirtas laisvės atėmimas 10 (dešimčiai mėnesių), bausmė, paskirta pagal Lietuvos Respublikos BK 302 straipsnio 1 dalį, ir skirtas laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams, bausmė, paskirta pagal Lietuvos Respublikos BK 302¹ straipsnio 1 dalį, ir skirtas laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, apėmimo būdu subendrintos bausmės, skirtos pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalį ir 301 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, apėmimo būdu subendrintos bausmės, skirtos pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 2 d., 302 str. 1 d., 302¹ str. 1 d. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 4 dalimi, šios subendrintos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir T. K. skirta subendrinta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejų) metų laikotarpiui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 8 punktu, T. K. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu skirtos pareigos – pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 70 straipsniu, skirta baudžiamojo poveikio priemonė – 100 (šimtas) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, įpareigojant juos atlikti per 6 (šešis) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaitytas T. K. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2013-08-04 14.30 val. iki 2013-08-06 14.30 val., t. y. 2 dienos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. K. nuteistas už tai, kad jis turėdamas tikslą platinti neteisėtai laikė ir gabeno narkotines medžiagas, tai yra, jis, turėdamas tikslą platinti, 2013-08-04 automobilyje VW ,,Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) laikė ir automobiliu gabeno narkotines medžiagas – 10,3281 g. kanapių dalių bei 5,1149 g. kokaino miltelių, kuriose yra 1,8976 g. gryno kokaino iki 2013-08-04 apie 14.30 val., kol (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) kaimo prieigose kelyje (duomenys neskelbtini) jo vairuojamas automobilis buvo sustabdytas policijos pareigūnų ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinės pareigūnai apžiūros nuo 14.40 val. iki 15.10 val. metu rado ir paėmė narkotines medžiagas, taip pat jis 2013-08-04 turėdamas tikslą platinti savo gyvenamojoje vietoje, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), laikė narkotines medžiagas – 1,3324 g. kanapių dalių iki 2013-08-04 nuo 16.30 val. iki 17.00 val., kol kratos metu narkotines medžiagas rado ir paėmė Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinės pareigūnai.

Be to, T. K. nuteistas už tai, kad jis turėdamas vieningą tyčią gaminti netikrus dokumentus ir griežtos atskaitomybės blankus, tiksliai nenustatytoje vietoje, ne anksčiau kaip 2008-09-12 kompiuteriu sukūrė netikro vairuotojo pažymėjimo ruošinį ir pagamino netikrą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), tariamai išduotą A. Ž. 2005-10-02 (duomenys neskelbtini) Respublikoje, taip pat ne anksčiau kaip 2009-12-19 kompiuteriu sukūrė netikro vairuotojo pažymėjimo ruošinį ir pagamino netikrą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), tariamai išduotą 2007-10-15 R. G., taip pat tiksliai nenustatytoje vietoje, ne anksčiau kaip 2010-02-11, kompiuteriu sukūrė netikros asmens tapatybės kortelės ruošinį ir pagamino netikrą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), tariamai išduotą 2009-07-01 A. B. vardu, taip pat ne anksčiau kaip 2010-06-05, tiksliau nenustatytu laiku, kompiuteriu sukūrė blanko ruošinį ir atspausdinęs spausdintuvu ,,Epson Stylus SX 115” pagamino netikrą griežtos atskaitomybės blanką – tariamai Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos parengtą brandos atestato priedą su netikru (duomenys neskelbtini) mokyklos antspaudo atspaudu (blanką laikė gyvenamojoje vietoje, bute, esančiame (duomenys neskelbtini) iki 2013-08-04 nuo 16.30 val. iki 17.00 val. kratos metu blanką rado ir paėmė Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinės pareig ūnai), taip pat tiksliai nenustatytoje vietoje, ne anksčiau kaip 2013-06-20 kompiuteriu sukūrė netikro vairuotojo pažymėjimo ruošinį ir pagamino netikrą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), tariamai išduotą 2009-11-04 V. G. vardu.

Be to, T. K. nuteistas už tai, kad jis gyvenamojoje vietoje, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), laikė priemones, pritaikytas netikriems dokumentams ir griežtos atskaitomybės blankams gaminti - nešiojamą kompiuterį ,,TOSHIBA A100-906“ su skaitmeniniais netikrų dokumentų ir netikrų griežtos atskaitomybės blankų ruošiniais, netikrų atspaudų ruošiniais, tikrų dokumentų rekvizitais, rašalinį spausdintuvą ,,EPSON Stylus SX 115“, dvidešimt penkias baltos spalvos plastikines korteles, kuriose: devyniose atvaizduoti ornamentai, juostelės ir aukso spalvos raidės ,,LTU“, pagal išdėstymo pozicijas ir atvaizdavimą panašūs į optiškai kintančias apsaugos priemonės, naudojamas Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelėse, kurios buvo išduodamos nuo 2003 m.; penkiose atvaizduotos sidabro spalvos juostelės, pagal išsidėstymo poziciją ir atvaizdavimą panašios į optiškai kintančias apsaugos priemones bei apsaugos siūlą, naudojamas Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelėse, kurios buvo išduodamos nuo 2003 m.; penkiose atvaizduotos raidės ,,LTU”, pagal išsidėstymo pozicijas ir atvaizdavimą panašios į optiškai kintančias apsaugos priemones, naudojamas Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelėse, kurios buvo išduodamos nuo 2009 m.; šešiose kortelėse atvaizduoti ornamentai, juostelės ir aukso spalvos raidės ,,LTU“ bei aukso spalvos transporto priemonių simboliai, pagal išsidėstymo pozicijas ir atvaizdavimą panašūs į optiškai kintančias apsaugos priemones naudojamas Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimuose, kurie išduodami nuo 2010-11-01, skaidrią polietileno juostą su netikrais holograminiais ženklais „SECURYTI“ ir „OPTOSEAL“, naudojamais Lietuvos Respublikoje dokumentų (asmens tapatybės kortelių, leidimų nuolat gyventi, vairuotojo pažymėjimų) gamyboje, trynimo, karpymo, pjaustymo, matavimo ir kitas priemones (šveitimo popierių, rankinį presą, šlifuojamąją kempinę, šluostes, liniuotę, pincetą, lipnią juostą, popieriaus pjaustymo peiliuką, peiliuko geležtę, įvairaus popieriaus skiautes, žirkles).

Be to, T. K. nuteistas už tai, kad jis gyvenamojoje vietoje - bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisėto pagrindo laikė fizinių asmenų dokumentus - V. K. vardu 2011-09-13 išduotą Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), V. Ž. vardu 2010-09-13 išduotą Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), S. P. vardu 2009-08-11 išduotą Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), iki 2013-08-04 nuo 16.30 val. iki 17.00 val., kol kratos metu dokumentus rado ir paėmė Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinės pareigūnai.

T. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. paskirti laisvės atėmimą 3 metams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 2 d. paskirti laisvės atėmimą 2 metams 4 mėnesiams, pritaikius Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. nuostatas, bausmę sumažinti iki 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo;

pagal Lietuvos Respublikos BK 301 str. 1 d. paskirti laisvės atėmimą 1 metams 6 mėnesiams, pritaikius Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. nuostatas, bausmę sumažinti iki 1 metų laisvės atėmimo;

pagal Lietuvos Respublikos BK 302¹ str. 1 d. paskirti laisvės atėmimą 1 metams 9 mėnesiams, pritaikius Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. nuostatas, bausmę sumažinti iki 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo;

pagal Lietuvos Respublikos BK 302 str. l d. paskirti laisvės atėmimą 2 metams 4 mėnesiams, pritaikius Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. nuostatas, bausmę sumažinti iki 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 2 d. 5 d. 1 p. paskirtą bausmę pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 2 d. apėmimo būdu subendrinti su bausme paskirta pagal Lietuvos Respublikos BK 301 str. 1 d. ir subendrintą bausmę paskirti - laisvės atėmimą 1 metams 6 mėnesiams; vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 4 d. šią subendrintą bausmę subendrinti su bausmėmis paskirtomis pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d., Lietuvos Respublikos BK 302¹ str. 1 d. ir Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d. ir galutinę bausmę T. K. paskirti - laisvės atėmimą 4 metams.

Panaikinti Lietuvos Respublikos BK 75 str. taikymą ir T. K. bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Apeliaciniame skunde prokuroras nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu už įvykdytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d., T. K. paskyrė minimalią laisvės atėmimo bausmę - 2 metus laisvės atėmimo. Tačiau teismas nedetalizavo Lietuvos Respublikos BK 54 str. nurodytų aplinkybių, reikšmingų skiriant bausmę, nepateikė išsamių motyvų, kokiomis aplinkybėmis remiantis skyrė T. K. Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. sankcijoje numatytą bausmės minimumą.

Prokuroras nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nedetalizavo ir nevertino ir kitų T. K. įvykdytų nusikalstamų veikų pavojingumo. Prokuroras teigia, kad T. K. sistemingai gamino netikrus dokumentus ir griežtos atskaitomybės blankus. Baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka vieno netikro dokumento pagaminimo. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatyta, kad T. K. pagamino kelis netikrus dokumentus – keturis netikrus dokumentus, iš kurių trys vairuotojų pažymėjimai, taip sudarant galimybę vairuoti transporto priemonę tokios teisės neturintiems asmenims bei vieną netikrą blanką, taip pat laikė priemones, pritaikytas netikriems dokumentams ir griežtos atsakomybės blankams gaminti ir turimomis priemonėmis (rastos net 25 plastikinės kortelės su ornamentais ir kitais požymiais naudojamais tapatybės kortelėse bei vairuotojų pažymėjimuose) galima buvo pagaminti didelį kiekį netikrų dokumentų (už šią nusikalstamą veiką skirta tik 1 metų laisvės atėmimo bausmė, nors įstatyme nustatyta laisvės atėmimo bausmė - iki 5 metų), kompiuteryje pas T. K. rastas ir didelis skaičius ruošinių su asmenų nuotraukomis ir duomenimis, be to jis laikė ne vieno, o trijų asmenų tikrus dokumentus (už šią nusikalstamą veiką skirta tik 1 metų laisvės atėmimo bausmė, nors įstatyme nustatyta laisvės atėmimo bausmė - iki 6 metų). Pirmosios instancijos teismas už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 301 str. 1 d., 302¹ str. 1 d. ir 302 str. 1 d., skyrė bausmes, kurios artimesnės ne bausmės vidurkiui, o jos minimumui, tokios už nusikalstamas veikas paskirtos bausmės buvo mažinamos dar trečdaliu. Taigi įvertinus jau išdėstytus duomenis dėl nusikalstamų veikų pavojingumo, duomenis charakterizuojančius T. K., prokuroro nuomone, pripažintina, kad T. K. už šias nusikalstamas veikas teismo paskirtos bausmės yra aiškiai per švelnios. Už įvykdytas tokias nusikalstamas veikas T. K. paskirta subendrinta galutinė bausmė taip pat yra akivaizdžiai per švelni.

Prokuroro nuomone, pirmosios instancijos teismas, bendrindamas T. K. paskirtas bausmes pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 2 d., 302¹ str. 1 d. ir 302 str. 1 d., netinkamai pritaikė Lietuvos Respublikos BK 63 str. 2 d. nuostatas, nes bausmės nepagrįstai bendrintos bausmių apėmimo būdu. T. K. įvykdyta nusikalstama veika – netikrų dokumentų gaminimas – pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 2 d. buvo baigta pagaminus paskutinį dokumentą, tuo tarpu nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 302¹ str. 1 d. buvo baigta ją nutraukus, tai yra kratos metu paėmus draudžiamus laikyti daiktus. Taigi esant laiko tarpui tarp vykdomų nusikalstamų veikų, nustačius, kad dalis priemonių (pvz. rastos 25 plastikinės kortelės), taip pat ir originalūs dokumentai niekaip negalėjo būti panaudoti jau anksčiau įvykdytoms nusikalstamoms veikoms, todėl, prokuroro nuomone, negalima laikyti, kad šios nusikalstamos veikos padarytos esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai. Be to, iš tokio bendrinimo seka, kad dėl švelnesnės nusikalstamos veikos paskirta bausme apimamos už sunkesnius nusikaltimus paskirtos bausmės.

Prokuroro teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, paskirdamas T. K. baudžiamojo poveikio priemonę – nemokamus darbus. Lietuvos Respublikos BK 67 str. 3 d. yra nustatytas baigtinis baudžiamojo poveikio priemonių sąrašas, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme. Kadangi T. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – nemokami darbai – nėra numatyti Lietuvos Respublikos BK 67 str. 3 d., jie teismo T. K. negalėjo būti paskirti.

Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Šiaulių apylinkės teismo 2015-06-30 nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 1 p.) ir dėl neteisingai paskirtos bausmės (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 2 p.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, patikrinusi skundžiamą nuosprendį ir susipažinusi su byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatų, įvertino byloje esančius įrodymus, nuosprendyje išdėstė įrodymus, kuriais pagrindė savo išvadas, padarė teisingas išvadas ir pagrįstai T. K. pripažino kaltu ir nuteisė jį pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalį, 301 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 302¹ straipsnio 1 dalį. Tačiau pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino bausmės individualizavimui svarbias aplinkybes nuteistojo atžvilgiu ir nepagrįstai T. K. už atskiras nusikalstamas veikas paskyrė aiškiai per švelnias bausmes, be to, pirmosios instancijos teismas, bendrindamas nuteistajam T. K. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir dėl to T. K. paskyrė neteisingą subendrintą galutinę bausmę, todėl Šiaulių apylinkės teismo 2015-06-30 nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 1 p.) ir dėl neteisingai paskirtų bausmių (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 2 p.).

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju prokuroras apeliaciniu skundu neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamų veikų aplinkybių, T. K. inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikacijos, tačiau nesutinka su T. K. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtomis bausmės, teismo pasirinktu bausmių bendrinimo būdu ir bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymu T. K. atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio teisingumo ir pagrįstumo kitoje dalyje netikrina.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, numatyti Lietuvos Respublikos BK 54 str., reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Visos paminėtos aplinkybės turi vienodą reikšmę skiriant bausmę. Be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į visus Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. nustatytus bausmės tikslus. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni.

Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Teisingumo ir teisinės valstybės siekis įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje. Vadinasi, teisingumo principas neatsiejamas nuo teisinės valstybės imperatyvo ir yra vienas svarbiausių moralinių vertybių bei teisinės valstybės pagrindų. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją teisingumas gali būti įgyvendintas užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos. Baudžiamojoje teisėje tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylos medžiagą, sutinka su prokuroro apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas nuteistajam T. K. bausmes už jo padarytus nusikaltimus, pažeidė Lietuvos Respublikos BK 54 str. reikalavimus, netinkamai įvertino bausmės dydžio nustatymui svarbias aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam T. K. bausmes už atskiras nusikalstamas veikas nurodė vadovavęsis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str., tačiau įvertinęs padarytų nusikalstamų veikų sunkumą ir pobūdį, nustatytą T. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai, kad T. K. teistas, naujas nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui, parinko tokias bausmes, kurios savo griežtumu neatitinka bylos aplinkybių ir negali užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimo, nes yra aiškiai per švelnios.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 54 str. nuostatomis, atsižvelgia į tai, kad T. K. padarė penkias tyčines nusikalstamas veikas, iš kurių viena priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 301 str. 1 d.), trys veikos priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 300 str. 2 d., 302 str. 1 d., 302¹ str. 1 d.), o viena – sunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d.). T. K., turėdamas tikslą platinti, laikė skirtingas narkotines medžiagas, laikomų narkotinių medžiagų kiekis ženkliai viršija nedidelį šių narkotinių medžiagų kiekį, T. K. pagamino kelis netikrus dokumentus, taip pat laikė priemones, pritaikytas netikriems dokumentams ir griežtos atsakomybės blankams gaminti ir turimomis priemonėmis galima buvo pagaminti didelį kiekį netikrų dokumentų, be to, jis laikė ne vieno, o trijų asmenų tikrus dokumentus. Visos šios aplinkybės rodo didesnį nusikalstamų veikų pavojingumą. Jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas T. K. įvykdė neišnykus ankstesniam teistumui, anksčiau teistas 2 kartus už kitokio pobūdžio nusikaltimus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 61 str. teisėjų kolegija vertina tai, kad T. K. prisipažino padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 301 str. 1 d., 300 str. 2 d., 302 str. 1 d., 302¹ str. 1 d., ir nuoširdžiai gailisi, T. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, bei atsižvelgdamas į padarytų veikų pavojingumą ir pobūdį, sprendžia, kad T. K. už jo padarytus nusikaltimus skirtinos didesnės laisvės atėmimo bausmės, nei jam paskyrė pirmosios instancijos teismas, tačiau mažesnės nei Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d., 301 str. 1 d., 300 str. 2 d., 302 str. 1 d., 302¹ str. 1 d. sankcijose numatytų laisvės atėmimo bausmių vidurkis. Atsižvelgiant į tai, kad T. K. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 301 str. 1 d., 300 str. 2 d., 302 str. 1 d., 302¹ str. 1 d. ir dėl šių veikų buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., paskirtosios bausmės sumažintinos vienu trečdaliu.

Prokuroro nuomone, pirmosios instancijos teismas, bendrindamas T. K. paskirtas bausmes pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 2 d., 302¹ str. 1 d. ir 302 str. 1 d., netinkamai pritaikė Lietuvos Respublikos BK 63 str. 2 d. nuostatas, nes bausmės nepagrįstai bendrintos bausmių apėmimo būdu. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, sutinka su šiais prokuroro apeliacinio skundo argumentais ir konstatuoja, kad skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria T. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d., 301 str. 1 d., 300 str. 2 d., 302 str. 1 d, 302¹ str. 1 d. paskirtos bausmės buvo subendrintos vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 1 p., 2 p., 4 d. ir paskirta subendrinta galutinė bausmė, keistina dėl neteisingai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, o būtent dėl parinkto bausmių subendrinimo būdo. Pirmosios instancijos teismas, bendrindamas T. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. ir 301 str. 1 d. paskirtas bausmes, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 2 p., o pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 2 d., 302¹ str. 1 d. ir 302 str. 1 d. paskirtas bausmes bendrindamas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 1 p., neteisingai pasirinko bausmių bendrinimo būdą, kas lėmė ne tik neteisingos subendrintos bausmės paskyrimą, bet ir galutinės subendrintos bausmės paskyrimą.

Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnyje nurodyta, kad, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Bausmių apėmimą teismas taiko, kai: 1) yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis; 2) padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius; 3) už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos (Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d.). Visais kitais atvejais teismas, bendrindamas bausmes, jas privalo visiškai ar iš dalies sudėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-676/2012). Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad kai bausmės bendrinamos iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną nusikalstamą veiką, švelnesnės bausmės pridedamos iš dalies. Tačiau nei Lietuvos Respublikos BK, nei teismo sprendimuose, kurie formuoja teismų praktiką, nėra nurodyta, kokia švelnesnės bausmės dalis turi būti pridėta prie griežčiausios bausmės, bausmes subendrinant iš dalies sudedant. Todėl klausimą, kokią švelnesnės bausmės dalį pridėti prie griežčiausios bausmės, sprendžia pats teismas.

Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta ideali nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 300 str. 2 d., 302¹ str. 1 d. ir 302 str. 1 d., sutaptis, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai bendrindamas T. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 2 d., 302¹ str. 1 d. ir 302 str. 1 d. paskirtas bausmes taikė bausmių apėmimo principą (Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 1 p.). Šioje baudžiamojoje byloje T. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 301 str. 1 d. ir 300 str. 2 d. nuteistas už tai, kad jis turėdamas vieningą tyčią gaminti netikrus dokumentus ir griežtos atskaitomybės blankus, pagamino netikrus vairuotojo pažymėjimus, netikrą asmens tapatybės kortelę, netikrą griežtos atskaitomybės blanką, todėl T. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 301 str. 1 d. ir 300 str. 2 d. paskirtas bausmes teismas turėjo bendrinti apėmimo būdu, esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai (Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 1 p.) ir šią subendrintą bausmę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 4 d., dalinio sudėjimo būdu subendrinti su bausmėmis, paskirtomis pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d., 302¹ str. 1 d. ir 302 str. 1 d. Esant šioms aplinkybėms, skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo bendrinant T. K. paskirtas bausmes.

Iš prokuroro apeliacinio skundo matyti, kad jis nesutinka su skundžiamo nuosprendžio dalimi, kuria T. K., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., atidėtas bausmės vykdymas ir prašo šią nuosprendžio dalį panaikinti, nes, prokuroro nuomone, bausmės tikslai nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d. nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai nuteistojo T. K. atžvilgiu taikė Lietuvos Respublikos BK 75 str. nuostatas bei nuteistajam atidėjo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 str. nuostatas ar ne, yra teismo teisė. Atidėdamas paskirtosios bausmės vykdymą, teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir, kad ateityje jis laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikaltimų (kasacinė nutartis Nr. 2K-66-303/2015). Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas Lietuvos Respublikos BK 75 str. nustatytas nuostatas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas šį klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės tikslais, įtvirtintais Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. Be to, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe (kasacinė nutartis 2K-61-895/2015).

Prokuroras apeliaciniame skunde pažymi, kad T. K. įvykdė penkias nusikalstamas veikas, padarė sunkų, tris apysunkius ir vieną nesunkų nusikaltimus, nusikaltimų pavojingumas yra labai didelis, T. K. anksčiau teistas ir teigiamo poveikio anksčiau teismo paskirta laisvės atėmimo bausmė jam nepadarė, T. K. nedirba ir darbo biržoje nėra registruotas, legalaus pastovaus pragyvenimo šaltinio neturi, todėl, prokuroro nuomone, bausmės tikslai negali būti pasiekti T. K. nepaskyrus realaus bausmės atlikimo.

Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad nors T. K. prieš tai buvo teistas 2 kartus, nusikalstamas veikas įvykdė esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui ir šios aplinkybės neigiamai apibūdina nuteistojo asmenybę, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju yra ir teigiamų aspektų, leidžiančių nuteistajam taikyti bausmės vykdymo atidėjimą. Pirmiausia, T. K. savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 301 str. 1 d., 300 str. 2 d., 302 str. 1 d., 302¹ str. 1 d. pripažino visiškai, gailėjosi dėl jų, dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d., prisipažino iš dalies, nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, T. K. dirba, (duomenys neskelbtini) Respublikinės ligoninės filialo Psichiatrijos ligoninės pacientų registro ir (duomenys neskelbtini) centro poliklinikos priklausomybės ligų centro įskaitoje neregistruotas, jis 2014-12-06 susituokė ir sukūrė šeimą, augina mažametę dukrą, gim. (duomenys neskelbtini). Aukštesniojo teismo įsitikinimą, kad šiuo atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti nuteistajam realiai neatliekant paskirtos laisvės atėmimo bausmės, sustiprina ir tai, kad T. K., būdamas Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011-10-19 nutartimi lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos neatlikus 8 mėnesių 17 dienų bausmės, visą šį lygtinio paleidimo laikotarpį iš esmės laikėsi jam nustatytų įpareigojimų. Pastaroji aplinkybė patvirtina, kad kompetentingoms valstybės institucijoms kontroliuojant T. K. elgesį laisvėje, nuteistasis gana sėkmingai laikėsi įstatymų ir vykdė jam skirtus įpareigojimus, bei rodo, jog šis asmuo gali būti taisomas ir jo neizoliuojant nuo visuomenės.

Taigi atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę, į probacijos instituto galimybes taisyti nusikaltusius asmenis laisvėje, teisėjų kolegija daro išvadą, kad bausmės tikslai T. K. atžvilgiu gali būti pasiekti jam suteikiant galimybę koreguoti savo netinkamą elgesį ne įkalinimo įstaigoje, o laisvėje. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas T. K. paskyrė maksimalų bausmės vykdymo atidėjimo terminą, per šį laikotarpį nuteistasis visą laiką bus kontroliuojamas bei prižiūrimas kompetentingos institucijos bei privalės vykdyti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę ir įpareigojimus, o tuo atveju, jei T. K. nepateisintų teismo parodyto pasitikėjimo juo ir nevykdytų įpareigojimų ar darytų teisės pažeidimus, šio asmens priežiūra vykdanti institucija su teikimu privalės kreiptis į teismą, prašydama panaikinti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiųsti atlikti nuosprendžiu paskirtą realią laisvės atėmimo bausmę.

Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, paskirdamas T. K. baudžiamojo poveikio priemonę – nemokamus darbus. Prokuroro teigimu, Lietuvos Respublikos BK 67 str. 3 d. yra nustatytas baigtinis baudžiamojo poveikio priemonių sąrašas, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme, o T. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – nemokami darbai – nėra numatyti Lietuvos Respublikos BK 67 str. 3 d., todėl ši baudžiamojo poveikio priemonė T. K. negalėjo būti paskirta.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos BK 75 str. 2 d. nustatyta, jog nuteistajam, kuriam atidedamas bausmės vykdymas, teismas skiria vieną ar kelias tarpusavyje suderintas Lietuvos Respublikos BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šioje normoje išvardytas pareigas. Taigi įstatymų leidėjas suteikė teismui galimybę, atidedant bausmės vykdymą, paskirti vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) Lietuvos Respublikos BK 75 str. 2 d. išvardytus įpareigojimus, todėl akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas, 2015-06-30 nuosprendžiu atidėdamas T. K. paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 2 d., galėjo paskirti Lietuvos Respublikos BK 70 str. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – nemokamus darbus. Kadangi skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu baudžiamojo poveikio priemonė – nemokami darbai – buvo paskirta ne Lietuvos Respublikos BK 67 str. 3 d. pagrindu, tokios priemonės paskyrimą traktuoti kaip bausmės vykdymo atidėjimo taikymo sąlygų pažeidimo negalima.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 2 punktu, 331 straipsniu,

nusprendžia:

T. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalį paskirtą 2 metų laisvės atėmimo bausmę padidinti iki 3 metų laisvės atėmimo;

T. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 301 straipsnio 1 dalį paskirtą 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę padidinti iki 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo;

T. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 2 dalį paskirtą 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę padidinti iki 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo;

T. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 302 straipsnio 1 dalį paskirtą 1 metų laisvės atėmimo bausmę padidinti iki 2 metų laisvės atėmimo;

T. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 302¹ straipsnio 1 dalį paskirtą 1 metų laisvės atėmimo bausmę padidinti iki 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo;

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015-06-30 nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio nuostatomis buvo vienu trečdaliu sumažintos bausmės T. K. paskirtos pagal Lietuvos Respublikos BK 301 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 302¹ straipsnio 1 dalį ir šias bausmes sumažinti vienu trečdaliu iš naujo:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, T. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 301 straipsnio 1 dalį paskirtą 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir T. K. paskirti 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, T. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 2 dalį paskirtą 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir T. K. paskirti 1 metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, T. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 302 straipsnio 1 dalį paskirtą 2 metų laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir T. K. paskirti 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, T. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 302¹ straipsnio 1 dalį paskirtą 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir T. K. paskirti 1 metų laisvės atėmimo bausmę.

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015-06-30 nuosprendžio dalį, kuria T. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalį, 301 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 302¹ straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės buvo subendrintos vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 2 punktu, 4 dalimi ir paskirta subendrinta galutinė bausmė ir šias bausmes subendrinti iš naujo:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, T. K. paskirtas bausmes pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalį, 301 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 302¹ straipsnio 1 dalį subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, ir galutinę subendrintą bausmę T. K. paskirti laisvės atėmimą 4 metams.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.