Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2017-10-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-229-380/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-10-05
Bylos Nr.
1A-229-380/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-28126-2016
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Savinijus Katauskas, Aurelija Sadauskaitė, Dalius Jocys
Nuteistasis
R. J., ir A
Advokatai
Audronė Matiukienė
Kategorijos
  • 1.1.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja A. Sadauskaitė Baudžiamoji byla Nr. 1A-229-380/2017

Teisėjas A. Antanauskas Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28126-2016

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.4..1.; 1.2.14.1.3.; 2.4.1.; 2.4.6.1. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. spalio 5 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Savinijaus Katausko ir Aurelijos Sadauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Irinai Fiodorovai,dalyvaujant prokurorei Linai Karbauskienei,nuteistojo R. J. gynėjai advokatei Audronei Matiukienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 10 d. nuosprendžio, kuriuo R. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalį 35 parų arešto bausme ir pagal BK 178 straipsnio 4 dalį 35 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė 40 parų arešto bausmė, ją atliekant areštinėje.

Nuosprendžiu nuteisti ir A. P. (A. P.) bei D. S., tačiau jų apeliaciniai skundai jau išnagrinėti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gegužės 25 d. nutartimi.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

R. J. nuteistas už tai, kad pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą: 2016-06-02, apie 18.05 val., veikdamas bendrininkų grupe kartu su A. P. (A. P.), UAB (duomenys neskelbtini) priklausančioje parduotuvėje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), pagrobė kompiuterinį žaidimą ,,PS4 Dead or live 5“, kurio vertė 47,99 Eur, bei du kompiuterinio žaidimo ,,PS4 Evolve“ vienetus, kurio vieno vertė 49,99 Eur, bendra vertė 99,98 Eur. Tokiu būdu R. J., veikdamas bendrai su A. P., pagrobė UAB (duomenys neskelbtini) priklausančio turto už 147,97 Eur.

1.1 Be to, R. J. nuteistas ir už tai, kad pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą: 2016-06-03, apie 13.45 val., veikdamas bendrininkų grupe kartu su A. P., UAB (duomenys neskelbtini) priklausančioje parduotuvėje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), pagrobė kompiuterinį žaidimą ,,PS4 Tales from the borderlands”, kurio vertė 25,99 Eur, bei du kompiuterinio žaidimo ,,PS4 Uncharted4” vienetus, kurio vieno vertė 69,99 Eur, bendra vertė 139,98. Tokiu būdu R. J., veikdamas bendrai su A. P., pagrobė UAB (duomenys neskelbtini) priklausančio turto už 165,97 Eur.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliaciniu skundu nuteistasis R. J. prašo panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį ir jį išteisinti, kadangi jis nepadarė nusikalstamų veikų, už kurias yra nuteistas. Nurodo, jog iš filmuotos medžiagos matosi, kad jis tik buvo šalia asmens, kuris padarė minėtas nusikalstamas veikas, tačiau pats šių nusikaltimų neįvykdė.Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.Apeliacinis skundas atmestinas.Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamame nuosprendyje pateiktą pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų vertinimą, konstatuoja, jog, spręsdamas R. J. kaltės klausimą, pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, aiškino ir taikė teisės normas, todėl pagrįstai pripažino, kad R. J. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 4 dalyje.Nors R. J. savo kaltę dėl įvykdytų vagysčių neigė, tvirtindamas, jog abu kartus prekybos centre (duomenys neskelbtini) su A. P. jis susitiko atsitiktinai, apžiūrinėjo parduotuvėje esančias prekes, bet vogti prekių kartu su A. P. jis nesitarė ir jokių prekių nevogė, tačiau tokie parodymai neatitinka nustatytų faktinių bylos aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuteistojo R. J. kaltė dėl padarytų dviejų baudžiamųjų nusižengimų yra visiškai įrodyta remiantis liudytojų O. I., V. A. parodymais (b. l. 122, t. III), 2016-07-04 vaizdo įrašų apžiūros protokolais (b. l. 122, t. III) ir kitais byloje surinktais duomenimis, kurie buvo tinkamai ištirti teisiamojo posėdžio metu. Nors R. J. neigė vogęs kartu su A. P. kompaktinius diskus, tačiau pripažino buvęs parduotuvėje abiejų vagysčių metu ir kartu su A. P. juos apžiūrinėjęs (b. l. 121, t. III). Šią aplinkybę patvirtino ir kitas nuteistasis A. P. (b. l. 121, t. III). Teismo posėdžio metu liudytojas O. I. parodė, kad kompiuterinių žaidimų vagystės faktą nustatė peržiūrinėdamas saugos kamerų vaizdo įrašus (b. l. 122, t. III). Liudytojas V. A. patvirtino, jog peržiūrint vaizdo įrašus matė, kad kompiuterinių žaidimų vagystes iš parduotuvės ,,Technorama“ įvykdė du asmenys (b. l. 122, t. III). Šiuos liudytojų O. I. ir V. A. parodymus patvirtina vaizdo įrašas.Iš byloje esančio 2016-07-04 vaizdo įrašo apžiūros protokolo matyti, jog 2016-06-02, 18.03.29 val., A. P. kartu su R. J. tupi prie prekių stendo ir apžiūrinėja prekes. R. J. paima vieną prekę, netrukus padeda ją atgal, vėl apžiūrinėja prekes. R. J. paima vieną prekę ir netrukus padeda ją atgal, vėl apžiūrinėja prekes. R. J. parodo ranka į prekes, paskui atsistoja ir paeina per žingsnį dešinėn. Šalia esantis A. P. atsistoja, pasižiūri į kairę pusę ir netrukus prieina prie R. J., vėl abu stovi prie stendo su prekėmis. R. J. paima prekę, tačiau ar ją padeda, nesimato, kadangi vaizdo kamera šioje vietoje nefiksuoja vaizdo. 18.04.28 val. A. P. rankose laiko dvi prekes, jas apžiūri ir netrukus kartu su R. J. atsistoja ir nueina. 18.04.40 val. matosi, kaip A. P. ateina su prekėmis rankose, paskui jį eina R. J., jie praeina pro kamerą. 18.06.07 val. matosi link išėjimo einantys A. P. ir R. J., nė vienas iš jų rankose prekių nebeturi (b. l. 38–41, t. I). Prie pirmojo vaizdo įrašo apžiūros protokolo esanti fotonuotrauka patvirtina faktą, jog 2016-06-02 R. J. į parduotuvę atėjo kartu su A. P. (b. l. 40, t. I), ir paneigia nuteistojo R. J. bei kito nuteistojo A. P. parodymus, jog jie prekybos centre (duomenys neskelbtini) susitiko atsitiktinai. Taip pat akivaizdu, jog R. J. aktyviais veiksmais prisidėjo prie nusikalstamos veikos padarymo, kadangi kartu su A. P. rinkosi prekes parduotuvėje, jas apžiūrinėjo, paimdamas iš lentynos ir vėl atgal ją padėdamas, jas kartu su A. P. aptarinėjo, o A. P. prekes paėmus į rankas ir vėliau jas paslėpus kartu su juo išėjo iš parduotuvės. Iš byloje esančio kito 2016-07-04 vaizdo įrašo apžiūros protokolo matyti, jog 2016-06-03 13.39.57 val. A. P. ir R. J. kartu ateina į parduotuvę, 13.42.13 val. jie abu kartu eina tarp parduotuvėje esančių prekių eilių, apžiūrinėja prekes. 13.43.18 val. A. P. eina link stendo su prekėmis, atsitupia prie stendo, tupėdamas apžiūrinėja prekes, 13.43.52 val. prie jo prieina R. J. su lapeliu rankose, A. P. atsistoja ir pirštu parodo į prekę, R. J. irgi pirštu parodo į prekę. Abu atsitupia ir žiūri į prekes, R. J. laiko raštelį, skaito jį, R. J. tiesia ranką link prekės, bet nieko nepaima, toliau bendrauja su A. P.. A. P. paima vieną prekę, bet ją greitai padeda į vietą, tuomet iš gretimos vietos paima kitą prekę, apžiūri ją ir jos nepadėjęs ima dar vieną prekę. R. J. nieko nepaima, bet rankoje laikomu lapeliu lyg patvirtina, rodo į prekę lentynoje, aptarinėja su A. P., vėl rodo į prekę lentynoje. A. P. apžiūri rankose laikomas abi prekes, pirmas atsistoja ir nueina, o R. J. vis dar tupi. 13.47.11 val. iš parduotuvės pro vartelius išeina A. P., o paskui jį 13.48.08 val. iš parduotuvės išeina ir R. J. (b. l. 97–99, t. I). Iš šio vaizdo įrašo apžiūros protokolo matyti, jog į parduotuvę R. J. ir A. P. 2016-06-03 taip pat atėjo kartu, o ne susitiko ten atsitiktinai, prekes apžiūrinėjo ir jas aptarinėjo taip pat kartu, A. P. paėmus prekes, jas paslėpus ir išėjus iš parduotuvės, iškart išėjo iš parduotuvės ir R. J., todėl nėra abejonių, jog ir šią vagystę abu nuteistieji įvykdė taip pat bendru sutarimu. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis (BK 24 str. 1 d.). Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečios rūšies nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, numatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų (dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ir jų veikos bendrumas) ir subjektyviųjų (tyčia ir susitarimas padaryti nusikalstamą veiką) požymių visuma (bendrininkavimo sudėtis), numatyta atitinkamose BK 24, 25 str. nuostatose. Susitarimas padaryti nusikalstamą veiką gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, iki bus pasiektas nusikalstamas rezultatas, ir gali būti išreikštas bet kokia forma – tiek žodžiu, tiek ir konkliudentiniais veiksmais, be to, nusikaltimo darymo metu bendrininkai turi galimybę koreguoti susitarimo ribas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009, 2K-214/2011, 2K-630/2011). Konstatuojant susitarimo buvimą, nėra būtina nustatyti, kad bendrininkai buvo išsamiai aptarę visas nusikalstamos veikos detales (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-339/2010, 2K-10/2012). Esant susitarimui ir bendrai tyčiai, visi bendrininkai nepriklausomai nuo to, kokius konkrečiai veiksmus jie atliko realizuodami nusikalstamą sumanymą, atsako už tą pačią nusikalstamą veiką. Pažymėtina, kad bendravykdis yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-211/2008, 2K-197/2009). Taigi kiekvieno bendrininkavimo atveju kaip atitinkamų požymių visuma turi būti konstatuota, kad yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, numatytos BK specialiojoje dalyje, požymius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-44/2012, 2K-552/2013).Pripažįstant R. J. kaltu dėl nedidelės vertės svetimo turto pagrobimo veikiant bendrininkų grupe, buvo vadovaujamasi minėtais įstatymo reikalavimais. Teismas išnagrinėjo visas teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes ir atskleidė visumą objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, pagrindžiančių abiejų kaltininkų bendras pastangas pagrobiant svetimą turtą. A. P. ir R. J. bendras atvykimas į nusikaltimo padarymo vietą – parduotuvę (duomenys neskelbtini), prekių apžiūrinėjimas ir aptarimas, paėmimas iš stendo, nusinešimas toliau nuo vaizdo stebėjimo kamerų, nukreipiant apsaugos darbuotojų dėmesį– visi šie baudžiamuosius nusižengimus padariusių asmenų veiksmai teismo pagrįstai įvertinti kaip bendravykdžių padaryta nusikalstama veika, kadangi akivaizdu, jog abiejų bendrininkų (tiek A. P., tiek ir R. J.) bendrais veiksmais buvo pagrobtas nedidelės vertės svetimas turtas. Šiuo atveju neturi reikšmės, kurio iš nuteistųjų veiksmai buvo aktyvesni, kuris paėmė iš stendo prekes ir vėliau jas paslėpė krepšyje. Objektyviųjų požymių visuma patvirtina, jog nuteistieji veikė suderintai, siekdami vieno tikslo, suvokė nusikalstamos veikos pobūdį ir numatė veiksmų pasekmes. Taigi, įvertinus byloje esančius įrodymus, kitus faktinius bylos duomenis kaip visumą, nustatyti ne tik objektyvieji, bet ir subjektyvieji bendrininkavimo požymiai – tyčia ir susitarimas veikti bendrai, t. y. nustatyta bendrininkavimo sudėtis. Ir nors nuteistasis A. J. apeliaciniame skunde tvirtina, jog minėtų vagysčių kartu su A. P. nevykdė, o tik buvo kartu su juo nusikalstamų veikų įvykdymo metu, tačiau tai, jog jis dvi dienas iš eilės, t. y. 2016-06-02 ir 2016-06-03, kartu su A. P. ateidavo į parduotuvę (duomenys neskelbtini), kartu apžiūrinėdavo kompiuterinių žaidimų kompaktus, juos rinkosi, buvo šalia ir matė, kaip A. P. juos paimdavo iš stendų, tuo metu, kai A. P. nusinešdavo minėtas prekes ten, kur apsaugos vaizdo kamera nefiksuoja, likdavo parduotuvės salės vaizdo kamerų matomoje dalyje ir taip nukreipdavo dėmesį nuo A. P., o vėliau kartu su bendrininku išeidavo iš parduotuvės, patvirtina tai, kad R. J. kartu su A. P. veikė bendra tyčia ir suvokė savo atliekamų veiksmų bendrumą, todėl bendrininkaudami įvykdė minėtas vagystes ir taip padarė baudžiamuosius nusižengimus, numatytus BK 178 str. 4 d.Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs ikiteisminio tyrimo bei teisminio bylos nagrinėjimo metu surinktų įrodymų visumą, sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, jog nuteistojo R. J. kaltė, padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, yra įrodyta. Kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis nuteistojo R. J. kaltės klausimu, apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo abejoti šių išvadų pagrįstumu ir nuteistojo kaltės klausimu daryti priešingas išvadas, negu padarė apylinkės teismas, todėl jo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo R. J. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Dalius JocysSavinijus KatauskasAurelija Sadauskaitė