Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Arvydas Jasonas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Būsto paskolų draudimas“ ieškinį atsakovui R. K. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atlikus formalų byloje esančių įrodymų tyrimą (netiriant įrodymų turinio ir vertinant tik teisinį, bet ne faktinį jų pagrįstumą), teismas įsitikino, kad pasitvirtinus byloje esančių įrodymų turiniui būtų pagrindas ieškinį tenkinti (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas. Priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2008 m. birželio 11 d. AB Parex bankas (dabar – AS ,,Citadele banka“ Lietuvos filialas) (toliau – Bankas) ir A. Ž. sudarė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią bankas kredito gavėjui suteikė 50683,51 Eur būsto kreditą, butui su rūsiu, adresu (duomenys neskelbtini), pirkti. Bylos duomenimis įsipareigojimų pagal kredito sutartį įvykdymui užtikrinti 2008 m. birželio 11 d. bankas ir atsakovas R. K. sudarė Laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Kredito grąžinimo bei kitų kredito sutartyje numatytų prievolių įvykdymo užtikrinimui aukščiau įvardijamas turtas buvo taip pat įkeistas hipoteka kreditoriui bankui. Kredito grąžinimas bankui buvo užtikrintas 2008 m. birželio 11 d. UAB „Būsto paskolų draudimas“ draudimu (su visais vėlesniais jos pakeitimai bei papildymais), draudimo liudijimo (poliso) Nr. (duomenys neskelbtini). Kredito gavėjui A. Ž. tinkamai nevykdant kredito sutartyje prisiimtų įsipareigojimų, t. y. nustatytais terminais, dydžiais ir tvarka negrąžinant kredito ir tinkamai nemokant palūkanų, bankas informavo kredito gavėją A. Ž. ir laiduotoją R. K., kad sutartis bus nutraukta. Skola sumokėta nebuvo, todėl 2009 m. liepos 15 d. kredito sutartis buvo nutraukta. Bankas kreipėsi į ieškovę dėl draudimo išmokos, t. y. dėl 51536,33 Eur draudimo išmokos gavimo. Bendrovė atlikusi draudžiamojo įvykio tyrimą 2009 m. lapkričio 9 d. priėmė sprendimą dėl 42105,46 Eur draudimo išmokos išmokėjimo naudos gavėjui – bankui. Tarp bendrovės ir banko 2011 m. balansžio 28 d. buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis, kuria bankas bendrovei perleido reikalavimo teises A. Ž. atžvilgiu, kylančias pagal 2008 m. birželio 11 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos tarp banko ir kredito gavėjo, t. y. reikalavimo teises dėl 41318,79 Eur negrąžinto kredito sumos, 786,67 Eur nesumokėtų palūkanų už 3 mėnesių laikotarpį (viso 42105,46 Eur) bei reikalavimo teises į likusią kredito gavėjo skolą bankui – 17620,90 Eur Kartu bankas bendrovei kaip naujam kreditoriui perleido visas reikalavimo teises pagal hipotekos lakštą, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), teisę į palūkanas ir kitas įstatymų ir kredito sutartyje nustatytas teises. Apie įvykusį reikalavimo teisių perleidimą bankas informavo kredito gavėją, išsiųsdamas pranešimą paštu. 2012 m. balandžio 27 d. Panevėžio apylinkės teismas nutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) tenkino bendrovės prašymą ir nutarė iešieškoti iš A. Ž. 42105,46 Eur skolą, 5 procentų metines palūkanas, 17620,90 Eur skolos bankui ir 40,26 Eur žyminio mokesčio, bendrovės naudai, priverstinai iš varžytinių parduodant hipoteka įkeistą turtą. Minėtą vykdomąjį raštą ieškovė pateikė antstoliui Sauliui Ramanauskui. Įvykus antrosioms varžytynėms, 2013 m. kovo 6 d. Turto pardavimo iš varžytynių aktu Nr. (duomenys neskelbtini) už 15191,44 Eur buvo parduotas hipotekos kreditoriui įkeistas butas. Antstolio 2013 m. kovo 12 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu buvo paskirstytos už parduotą turtą gautos lėšos: grąžinta 393,01 Eur sumokėtų vykdymo išlaidų, padengta 14126,51 Eur skolos bei 671,92 Eur skirta antstolio vykdymo išlaidų apmokėjimui. Kadangi pardavus hipoteka įkeistą turtą gautos pinigų sumos neužteko visam kredito gavėjo skoliniam įsipareigojimui ieškovei padengti, 2013 m. balandžio 2 d. buvo pasirašyta Reikalavimo perleidimo sutartis, kuria ieškovė perleido bankui reikalavimo teises į skolininko, likusią nepadengtą bankui 17620,90 Eur skolos sumą. Apie įvykusį reikalavimo teisių perleidimą bankas informavo kredito gavėją paštu. 2013 m. birželio 19 d. raštu Dėl (duomenys neskelbtini) laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdymo Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė pakartotinai informavo laiduotoją R. K. apie nutrauktą kredito sutartį, laiduotojo prisiimtus įsipareigojimus, išmokėtą draudimo išmoką, Reikalavimo teisių perleidimą, hipoteka įkeisto turto priverstinį pardavimą iš varžytynių ir likusią įsiskolinimo sumą bei prašė grąžinti skolą ne vėliau nei iki 2013 m. liepos 24 d. Tačiau atsakovas nustatytu terminu skolos negrąžino. Ieškinio teikimo dienai likusi įsiskolinimo suma ieškovei yra 28025,00 Eur (apskaičiuota: 42105,46 Eur (draudimo išmoka)+17620,90 Eur (Bendrovei perleistas reikalavimas į Banko skolą) + 5,79 Eur (sutartinės hipotekos pakeitimo išlaidos) +40,26 Eur (notaro išlaidos) +393,01 Eur (būtinosios vykdymo išlaidos) -393,01 Eur (antstolio grąžintos būtinosios vykdymo išlaidos) -14126,51 Eur (už parduotą turtą padengta skolos suma) -17620,90 Eur (Bamkui grąžintas reikalavimas į skolą). Ieškovė, atsižvelgdama į atsakovo turtinę padėtį, naudodamasi savo dispozityvumo teise pasirinkti kokį ir kokio dydžio reikalavimą atsakovei reikšti, bei vadovaudamasi ekonomiškumo ir protingumo principais, prašo teismo iš atsakovo priteisti tik dalį susidariusio įsiskolinimo, t. y. 9000,00 Eur skolos. Duomenų byloje, kad atsakovas su ieškove būtų atsiskaitęs ir įvykdęs savo prisiimtas prievoles, nėra (CPK 185 straipsnis, 179 straipsnis).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnį, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės (CK 6.76 straipsnio 1 dalis). Prievolės, kylančios iš laidavimo sutarties, turinys yra laiduotojo įsipareigojimas, skolininkui pažeidus laidavimu užtikrintą prievolę, įvykdyti ją kreditoriui kartu su skolininku. Šios prievolės kreditoriui mastą paprastai nulemia skolininko atsakomybės už prievolės pažeidimą mastas. Remiantis CK 6.78 straipsnio 3 dalimi, laidavimu užtikrinamas ir su pagrindine prievole susijusių papildomų (šalutinių) prievolių užtikrinimas. Laiduotojas atsako tiek pat kaip ir skolininkas (už palūkanų sumokėjimą, už nuostolių atlyginimą, už netesybų sumokėjimą), jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (CK 6.81 straipsnio 2 dalis). Kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (CK 6.81 straipsnio 1 dalis). Laidavimo sutarties 1 dalies 1 pastraipoje yra nustatyta, kad Laiduotoja neatšaukiamai ir besąlygiškai įsipareigoja, kaip solidarus skolininkas atsakyti visu savo turtu ir lėšomis bankui, jeigu kredito gavėjas, už kurį laiduojama, neįvykdys visos savo prievolės ar jos dalies, laiku nesumokės su ja susijusių mokesčių ir/arba kitų įmokų pagal kredito sutartį su visais vėlesniais jos pakeitimais bei papildymais, su kurios sąlygomis Laiduotojai yra susipažinę ir sutikę. Tos pačios dalies 2 pastraipoje nustatyta, kad kredito gavėjui neįvykdžius kredito sutartyje nustatytų prievolių, laiduotoja atsako bankui ta pačia apimtimi, kaip ir kredito gavėjas už kredito grąžinimą, palūkanų, įsipareigojimų nevykdymo palūkanų, papildomų palūkanų sumokėjimą, kitų kredito gavėjų mokėjimo įsipareigojimų pagal kredito sutartį įvykdymą ir nuostolių atlyginimą. Remiantis tuo, kas išdėstyta, sutiktina su ieškove, kad atsakovas kaip laiduotojas savo valia pasirašęs Laidavimo sutartį tapo solidarus kredito gavėjo bendraskolis, pagal kredito sutartį atsakantis visu savo turtu ir ta pačia apimtimi kaip ir kredito gavėjas. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas savo prisiimtų įsipareigojimų nevykdo ir įsiskolinimo nemoka. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškovės reikalavimų neginčijo. Todėl teismas, įvertinęs išdėstytas aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus, sprendžia, kad ieškovės reikalavimas yra tenkintinas ir iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 9000,00 Eur skola.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (9000,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. balandžio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovės reikalavimai yra patenkinti. Bylinėjimosi išlaidas sudaro 203,00 Eur žyminis mokestis, kuris priteisiamos ieškovei iš atsakovo.

Šios bylos procesinių dokumentų įteikimas buvo apmokėtas valstybės lėšomis. Bendra su procesinių dokumentų įteikimu susijusių išlaidų suma sudaro 3,80 Eur, kuri valstybei priteistina iš atsakovo (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės UAB „Būsto paskolų draudimas“, juridinio asmens kodas 110076079, naudai, 9000,00 Eur (devynių tūkstančių eurų 00 ct) skolos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (9000,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. balandžio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 203,00 Eur (dviejų šimtų trijų eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3,80 Eur (trijų eurų 80 ct) pašto išlaidas valstybei, įmokos kodas 5660.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per dvidešimt dienų, nuo šio sprendimo priėmimo dienos, turi teisę paduoti apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.