Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų V. M. ir G. M. pareiškimą dėl termino nekilnojamajam turtui įregistruoti atnaujinimo, suinteresuotas asmuo byloje – valstybės įmonė „Turto bankas“

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjai kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydami atnaujinti terminą įregistruoti Valstybės įmonės registrų centre nekilnojamąjį turtą butą su ūkiniais pastatais pagal 1992 m. kovo 26 d. pirkimo-pardavimo sutartį, registro Nr. 385, praleistą dėl svarbių priežasčių.

Pareiškėjai nurodė, kad V. M. ir G. M. su pardavėju (duomenys neskelbtini) valstybinio ūkio atstove V. M., veikiančia pagal rajono (duomenys neskelbtini) v.a. įgaliojimą Nr. 36, sudarė 1992 m. kovo 26 d. sutartį, pagal kurią nupirko žinybinį butą, kurio bendras plotas 52,18 kv.m. ir ūkinius pastatus 16J1 /p, 17J 1/p, esančius (duomenys neskelbtini). Sutartyje nurodytą sumą 15469,00 rublių sumokėjo. Taip pat sumokėjo ir valstybinę rinkliavą 128,90 rublių. S. U. apylinkės viršaičio pavaduotojos R. Š. ranka buvo padaryti prierašai: - sumokėta Ukmergės apylinkės savivaldybės kasoje 128,90 rublių (vienas šimtas dvidešimt aštuoni rubliai 90 kapeikų) kvito Nr.473781 (patvirtintas apvaliu antspaudu ir pavaduotojos parašu); - įregistruota apylinkės savivaldybėje 1992-03-26 (patvirtintas apvaliu antspaudu ir pavaduotojos parašu). Iki šios sutarties sudarymo ir po jos sudarymo pareiškėjai naudojasi nekilnojamuoju turtu, moka mokesčius, nuolat gyvena bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini). Iki pat 2021 m. spalio mėnesio buvo įsitikinę, kad tiek butas, tiek ūkio pastatai, kuriuos pirko 1992 m. kovo 26 d., yra registruoti kaip pareiškėjų nuosavybė, kad yra teisėti turto savininkai. Kad nėra Nekilnojamojo turto registre įregistruotos nuosavybės teisės pareiškėjai sužinojo, kai ketino bute įregistruoti giminaitį. Ko pasekoje pareiškėjas G. M. kreipėsi į Nekilnojamojo turto registrą su prašymu įregistruoti jo nuosavybės teises į nekilnojamuosius daiktus - 1/2 dalį buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini)., bei 1/2 dalį ūkio pastatų, plane pažymėtų 16Jl/p, 17Jl/p, esančių (duomenys neskelbtini). Kartu su prašymu pateikė 1992-03-26 pirkimo - pardavimo sutartį, reg. Nr. 385. Nekilnojamojo turto registras priėmė sprendimą pareiškėjo prašymą atmesti, kadangi ši pirkimo - pardavimo sutartis, kurios pagrindu prašė įregistruoti nuosavybės teises į dalį minėtų nekilnojamųjų daiktų, pateikta praleidus minėto sandorio įregistravimo Nekilnojamojo turto registravimo įstaigoje terminą.

Minėtą turtą pareiškėjai naudojo viešai, kaip savo nuosavybę, kadangi buvo pilnai atsiskaitę su turto savininku, o prierašas sutartyje, apie tai, kad įregistruota apylinkės savivaldybėje. 1992-03-26, davė pagrindo suprasti, kad nekilnojamasis turtas yra registruotas ir pareiškėjams daugiau nieko nereikia daryti. Trečiųjų asmenų pretenzijų į pirktą nekilnojamąjį turtą nėra.

Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonės „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad iš pateiktų duomenų matyti, kad yra pagrindas pareiškimo tenkinimui.

Teismo posėdžio metu pareiškėja V. M. pareiškimą palaikė visiškai, prašė jį tenkinti. Papildomai pareiškėja paaiškino, kad nežinojo, jog reikia įregistruoti turtą. Pirko butą už pajus 1992 m., butą sudaro du kambariai ir virtuvė. Bute gyveno pareiškėjai su vaikais, vaikai jau užaugo. Butas yra (duomenys neskelbtini)

Teismo posėdžio metu pareiškėjas G. M. su pareiškimu sutiko, prašė jį patenkinti. Savo butą pirko 1992 m. sumokėjo savivaldybei, bute visą laiką gyveno ir gyvena. Pradėjus tvarkyti dokumentus, sužinojo, kad pavėluota.

Suinteresuoto asmens Valstybės įmonės „Turto bankas“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, gautas prašymas bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant.

Pareiškimas tenkintinas.

Į bylą pateikta 1992 m. kovo 26 d., sutartis sudaryta, tarp (duomenys neskelbtini) valstybinio ūkio, atstovaujamo V. M. pagal įgaliojimą ir pareiškėjų V., ir G. iš kurios matyti, jog pareiškėjai nupirko žinybinį butą, kurio bendras plotas 52,18 kv.m. ir ūkinius pastatus 16J1 /p, 17J 1/p, esančius (duomenys neskelbtini). Sutartyje nurodytą sumą 15469,00 rublių sumokėjo. Taip pat sumokėjo ir valstybinę rinkliavą 128,90 rublių. S. U. apylinkės viršaičio pavaduotojos R. Š. buvo padaryti prierašai, kad sumokėta Ukmergės apylinkės savivaldybės kasoje 128,90 (vienas šimtas dvidešimt aštuoni rubliai 90 kapeikų) kvito Nr.473781 (patvirtintas apvaliu antspaudu ir pavaduotojos parašu), bei kad sutartis įregistruota apylinkės savivaldybėje 1992-03-26 (tai patvirtinta apvaliu antspaudu ir pavaduotojos parašu).

Pareiškėjų teigimu, kad nėra Nekilnojamojo turto registre įregistruotos nuosavybės teisės pareiškėjai sužinojo, kai ketino bute įregistruoti giminaitį. Pareiškėjas G. M. kreipėsi į Nekilnojamojo turto registrą su prašymu įregistruoti jo nuosavybės teises į nekilnojamuosius daiktus - 1/2 dalį buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini)., bei 1/2 dalį ūkio pastatų, plane pažymėtų 16Jl/p, 17Jl/p, esančių (duomenys neskelbtini). Kartu su prašymu pateikė 1992-03-26 pirkimo - pardavimo sutartį, reg. Nr. 385. Iš Nekilnojamojo turto registro 2021-11-10 Nr. 28866771sprendimo matyti, kad pareiškėjo prašymas atmestas, kadangi ši pirkimo - pardavimo sutartis, kurios pagrindu prašė įregistruoti nuosavybės teises į dalį minėtų nekilnojamųjų daiktų, pateikta praleidus minėto sandorio įregistravimo Nekilnojamojo turto registravimo įstaigoje terminą.

Paminėtina, kad atsižvelgdamas į pirkimo-pardavimo sutarčių svarbą civilinėje apyvartoje, įstatymų leidėjas šių sandorių galiojimo tikslais, nustatė jų privalomą registraciją iki 2001 m. liepos 1 d., t. y., iki 2000 m. priimto CK įsigaliojimo. Teisiškai neįregistruota minėto buto su ūkiniais pastatais pirkimo-pardavimo sutartis buvo 1992 m. kovo 26 d. šalių pasirašyta ir įregistruota apylinkės savivaldybėje. 2000 m. CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandorio formai taikomi jo sudarymo metu galioję įstatymai. Taigi, pareiškėjo pareiškime nurodytai sutarčiai taikytinos sandorių formą reglamentavusios 1964 m. CK normos.

1964 m. CK 255 straipsnio 1 dalis, galiojusi sandorio sudarymo metu, numatė, kad nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis laikoma sudaryta nuo jos įregistravimo momento, ši sutartis turi būti registruojama atitinkamoje turto registravimo įstaigoje per tris mėnesius nuo jos sudarymo.

Naujojo CK 1.75 straipsnyje, skirtame teisinės registracijos paskirčiai ir tikslams nustatyti, pakeista nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sandorių registravimo teisinė reikšmė ir sandorių neįregistravimo teisiniai padariniai. CK 1.75 straipsnyje dėl sandorio neįregistravimo tokio sandorio negaliojimo teisinių padarinių nenustatyta, šio kodekso 6.393 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad negalioja sandoris, tik dėl notarinės sandorio formos nesilaikymo, o sandorio neįregistravimas neleidžia jo panaudoti prieš trečiuosius asmenis, toks sandoris šalims galioja.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu pagal sandorio sudarymo metu galiojusį įstatymą sandoriui buvo nustatyta privaloma teisinė registracija, bet jis per įstatymo nustatytą terminą nebuvo įregistruotas, tai toks sandoris negalioja, išskyrus atvejus, kai dėl svarbių priežasčių praleistą įregistravimo terminą atnaujina teismas.

Pažymėtina, kad nuo 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio CK nuostatose privalomos teisinės registracijos nenustatyta. Pagal CK 4.49 straipsnio 1 dalį daikto (turto) įgijėjas nuosavybės teisę į daiktus įgyja nuo jų perdavimo įgijėjui momento, jei sutartis ar įstatymas nenustato ko kita. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ir taikydamas tiek 1964 m. CK, tiek CK nuostatas dėl nuosavybės teisės atsiradimo momento ir jos teisinės registracijos, yra pažymėjęs, kad nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne registracijos faktas, kaip toks, o įstatyme nustatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuria siejamas civilinių teisių ir pareigų atsiradimas ar pasibaigimas. Teisinė registracija yra atsiradusios subjektinės teisės įregistravimo ar pasibaigusios tokios teisės išregistravimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000-10-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-977/2000; 2002-01-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2002; 2003-12-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1158/2003). Taigi, aiškinant ir taikant 1964 m. CK 255 straipsnį, reikia laikytis tos nuostatos, kad ne teisinė registracija sukuria nuosavybės teisę; nuosavybės teisė atsiranda teisės aktuose nustatytais pagrindais, o teisine registracija yra tik įregistruojami nuosavybės teisių atsiradimo ir pasikeitimo juridiniai faktai, tačiau šiuos registruojant būtina laikytis įstatyme nustatytų terminų.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, spręsdamas sandorio privalomos teisinės registracijos termino atnaujinimo klausimą, teismas turi užtikrinti, kad nebūtų pažeistas Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas, veikiantis greta su pagrindiniais sutarčių teisės principais: sutarčių laisvės bei šalių autonomijos; kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi taip individualiai įvertinti teisines situacijas, kuriose taikytinos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatos dėl įregistravimo termino atnaujinimo, kad nebūtų pažeistas proporcingumas tarp pereinamajam laikotarpiui paliktos viešojo administravimo veiksmų įtakos privatiniams nuosavybės teisiniams santykiams ir sandorio šalies, visiškai įvykdžiusios sutartines prievoles kitai sutarties šaliai, tačiau nevykdžiusios įstatymo jam nustatytos pareigos sandorį įregistruoti viešame registre, teisių ir teisėtų interesų apsaugos; teismas turi atsižvelgti į sandorių negaliojimo instituto paskirtį – siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas, taip pat užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą. Sutarties stabilumo principas, šalių autonomijos bei nuosavybės neliečiamumo principai lemia, kad tokio ginčo atveju pirmenybė turi būti suteikta ne formaliems sandorio negaliojimo dėl registravimo neatlikimo argumentams, bet šalių valiai, o terminas sandoriui įregistruoti atnaujinamas siekiant užkirsti kelią neproporcingai dideliems turto įgijėjo praradimams, palyginus su Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatų tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2010).

Pareiškėjams V. M. ir G. M. praleido įstatyme nustatytą terminą savo vardu įregistruoti butą su ūkiniais pastatais, nes per numatytą terminą nuo 1992 m. kovo 26 d. Buto pirkimo sutarties sudarymo nesikreipė į nekilnojamojo turto registravimo įstaigą dėl sandorio įregistravimo. Dėl šios priežasties, butas nėra įregistruotas pareiškėjų vardu.

Byloje nustatyta, kad šalys pagal sutartį savo prievoles pilnai įvykdė, už butą buvo atsiskaityta jokių pretenzijų dėl parduoto turto niekas nereiškė, šiuo turtu 29 metus naudojasi pareiškėjai V. M. ir G. M.. Teismo vertinimu, pareiškėjai pagrįstai siekia tinkamai įforminti teisinį statusą turto, kurį įsigijo dar 1992 metais. Nėra jokių duomenų, jog termino atnaujinimas nepagrįstai ir neteisėtai suvaržytų ar pažeistų kokių tai asmenų teises. Jokie asmenys šioje byloje prieštaravimų dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo nepareiškė, darytina išvada, kad atsisakius atnaujinti terminą, tokio sprendimo sukeltos pasekmės nebūtų proporcingos, adekvačios pareiškėjų teisės.

Jau minėta, kad šuo metu galiojantis CK nenumato jokių terminų sutartims registruoti, kadangi daikto (turto) įgijėjas nuosavybės teisę į daiktus įgyja nuo jų perdavimo įgijėjui momento, jei sutartis ar įstatymas nenustato ko kita (CK 4.49 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne registracijos faktas, kaip toks, o įstatyme nustatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuria siejamas civilinių teisių ir pareigų atsiradimas ar pasibaigimas (CK 4 straipsnis).

Atsižvelgiant į faktines aplinkybes, nurodytus argumentus, darytina išvada, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais yra pagrindas atnaujinti pareiškėjams terminą 1992 m. kovo 26 d. buto pirkimo sutartimi, sudaryta tarp (duomenys neskelbtini) valstybinio ūkio ir pareiškėjų V. M. ir G. M., registro Nr. 385, įgytam nekilnojamajam turtui įregistruoti (CPK 576 str. 1 d.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 442 straipsnio 13 punktu, 576-578 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškimą patenkinti.

Atnaujinti pareiškėjams V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą įregistruoti valstybės įmonėje „Registrų centras“ nekilnojamąjį turtą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatus, plane pažymėtus 16Jl/p, 17Jl/p, esančius (duomenys neskelbtini), įsigytus pagal 1992 m. kovo 26 d. buto pirkimo sutartį, sudarytą tarp (duomenys neskelbtini) valstybinio ūkio ir pareiškėjų V. M. ir G. M., registro Nr. 385.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.