- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-10-27
- Bylos Nr.
- e2-1380-600/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-21429-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Kasimovienė
- Ieškovas
- V. Š.
- Atsakovas
- D. G.
- Advokatai
- Asta Kaminskaitė, Inesa Arbočienė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. Š. ieškinį atsakovei D. G. dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Byloje dalyvaujančių asmenų reikalavimų ir atsikirtimų santrauka.
1. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 7116,00 eurų nuostolių atlyginimo ir 5,00 % dydžio metines palūkanas už priteistą 7116,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat priteisti iš bylinėjimosi išlaidas.
1.1. Nurodo, kad 2015 m. vasario 25 d. šalys sudarė preliminarią sutartį, kuria atsakovė D. G. įsipareigojo parduoti ieškovui žemės sklypą ar žemės sklypus, į kuriuos bus atkurtos nuosavybės teisės pagal 2014 m. gruodžio 22 d. Nacionalinės žemės tarnybos (toliau – NŽT) Vilniaus miesto sk. išduotą sprendimą Nr. 49IP-86 į V. Č. priklausiusią žemę per 60 dienų, kai bus sutvarkyti visi nuosavybės dokumentai. 2015 m. birželio 26 d. Vilniaus m. 41–o notarų biuro notarė išdavė paveldėjimo teisės liudijimą, kuriuo patvirtino, kad D. G. priėmė V. Č. paveldėjimą pagal testamentą, o mirusiosios sutuoktinis N. Č. – pagal įstatymą. Tai patvirtina, kad atsakovė, sudariusi preliminarią pirkimo – pardavimo sutartį dėl viso žemės sklypo (sklypų), nuosavybės teisės į šiuos sklypus visa apimtimi neįgijo, nes įstatyminio paveldėjimo būdu atitinkamą dalį įgijo jos tėvas N. Č., kuriam tuo metu buvo 87-eri.
1.2. Vėliau paaiškėjo, kad dar 2015 m. vasario 13 d. N. Č. sudarė testamentą savo anūkių, atsakovės D. G. dukterų, V. G. ir D. G. naudai. Akivaizdu, jog įvertinus N. Č. amžių ir tą aplinkybę, jog kaip nuolat aiškino pati D. G., tėvas buvo silpnos sveikatos ir piktnaudžiavo alkoholiu, nuolat gyveno kartu su ja, todėl D. G. negalėjo nežinoti apie sudarytą testamentą. Ieškovo įsitikinimu, preliminarią sutartį atsakovė sudarė akivaizdžiai žinodama, kad galimai visos V. Č. žemės pagal minėtą sprendimą nepaveldės.
1.3. N. Č. mirė (duomenys neskelbtini). Jo palikimą priėmė anūkės, tačiau jų nuosavybės teisės buvo įregistruotos tik 2018 m. rugpjūčio 2 d. Ilgą laiką geranoriškai bendravusi su ieškovu ir dėl jos vardu registruotos dalies savo įsipareigojimus įvykdžiusi bei nuolat įtikinėjusi, kad su dukromis viskas suderinta ir tuojau joms grįžus iš užsienio ji galėsianti užbaigti sandorius, atsakovė nuo 2019 m. pradžios vis rečiau atsiliepdavo į ieškovo skambučius. Keletą kartų nuvykus pas ją į gyvenamąją vietą ieškovui vis buvo žadama išspręsti problemą, tačiau situacija nesikeitė, o paskutiniu metu atsakovė ieškovo į kiemą nebeįsileido, registruotų laiškų nepriėmė.
1.4. Kadangi atsakovė nuosavybės teise nevaldo žemės sklypo dalies, į kurią ginčo sutartimi buvo įsipareigojusi perleisti nuosavybės teises, nors ir pilnai apmokėjęs žemės kainą, ieškovas neturėjo galimybės reikalauti pripažinti preliminarią sutartį pagrindine sutartimi. Tačiau, atsakovei neįvykdžius savo įsipareigojimo, ieškovas turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo. Su „bendrasavininkėmis“ atsakovės dukromis santykiai buvo itin problematiški, o tiksliau – jos visiškai nebendradarbiavo ir visiškai ignoravo bet kokį kontaktą, todėl ieškovas buvo priverstas parduoti jam priklausančią sklypo dalį. Ieškovas įsitikinęs, kad atsakovė sąmoningai nuo sutarties sudarymo veikė apgaulės būdu, todėl privalo jam grąžinti dalį preliminaria pirkimo – pardavimo sutartimi apmokėtos kainos už visą sklypą, nes nuosavybės teisės į jį neperdavė. Kadangi bendrasavininkų egzistavimas itin apribojo ieškovo teises, ieškovas įsitikinęs, kad atsakovė privalo sumokėti sutartyje numatytą baudą 7116,00 eurų, nes šalys sutarė, kad tai yra minimalūs neįrodinėtini nuostoliai neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartį (sutarties 5 punktas).
1.5. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinė sesija nutarime civ. byloje Nr. 3K-P-382/2006 labai aiškiai ir detaliai pasisakė dėl piniginių mokėjimų pagal preliminarią sutartį, kuriame išaiškino, kad susitarimas dėl pinigų perdavimo kitai šaliai yra už preliminariosios sutarties ribų CK 6.165 straipsnio 1 dalyje pateikiama siaurąja jos sampratos reikšme. Tačiau toks perdavimas jokiu būdu nereiškia prieštaravimo imperatyvams, įskaitant ir CK 6.165 straipsnio 1 dalį. Įsipareigojimo neįvykdymo atveju kyla civilinė atsakomybė, todėl perduodamų pinigų reikšmę reikėtų vertinti jos kontekste, per galimas dvi sutartinės civilinės atsakomybės formas – netesybas (baudą ar delspinigius) ir nuostolius (CK 6.256 straipsnio 2 dalis).
1.6. Reikalavimą priteisti 5 procentų dydžio procesines palūkanas grindžia CK 6.37 straipsnio 2 dalimi.
Atsiliepimas
2. Atsakovė pateiktame atsiliepime prašo ieškinį atmesti.
2.1. Ieškinyje pateikta ieškovo pozicija yra visiškai nepagrįsta, kadangi sutartis, o kartu ir atsakovės pareiga sudaryti notarinę pirkimo-pardavimo sutartį yra pasibaigusi.
2.2. Kaip matyti iš sutarties 2 punkto, šalys buvo susitariusios, jog pagrindinė sutartis bus sudaroma per 60 dienų po to, kai bus sutvarkyti sutartyje įvardinto turto nuosavybės dokumentai ir turtą bus galima perleisti. Kitaip tariant, sutartis nenumatė galutinės notarinės sutarties sudarymo datos, kadangi notarinės sutarties sudarymas nebuvo susietas su įvykiu, kuris neišvengiamai turi įvykti (akivaizdu, kad nuosavybės teisės gali būti neatkurtos, gali būti neįregistruota nuosavybės teisė, taip pat nėra aišku, kada tiksliai tokie įvykiai įvyktų, ir t.t.). Taigi vadovaujantis CK 6.165 straipsnio 5 dalimi sutarties galiojimo terminas buvo vieneri metai, t. y. sutartis pasibaigė 2016 m. vasario 25 d. Šią išvadą pagrindžia žemiau dėstomi argumentai.
2.3. Šalys buvo sudariusios preliminariąją sutartį, kuriai taikomi įstatyme numatyti specialūs 1 reikalavimai. CK 6.165 straipsnis numato, kad 1) preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį; 2) preliminarioji sutartis turi būti rašytinė, o formos reikalavimų nesilaikymas preliminariąją sutartį daro negaliojančią; 3) preliminariojoje sutartyje šalys turi nurodyti terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti; jeigu šis terminas nenurodytas, pagrindinė sutartis turi būti sudaryta per metus nuo preliminariosios sutarties sudarymo; 4) jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius; 5) jeigu šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia.
2.4. Atsakovė pažymi, kad viena iš esminių CK numatytų preliminarios sutarties sąlygų – termino nustatymas. Pareiga sudaryti pagrindinę sutartį turi būti apibrėžta tam tikru terminu, nes tokia pareiga negali egzistuoti amžinai – tai varžytų sutarties šalių laisvę, nes šalys negalėtų ieškoti kitų kontrahentų ir sudaryti sutarčių su kitais asmenimis. Prireikus jį šalys susitarimu gali pratęsti. Nenustačius pagrindinės sutarties sudarymo termino, šalys privalo sudaryti pagrindinę sutartį per metus nuo preliminarios sutarties sudarymo dienos. Šis terminas yra naikinamasis – nesudarius pagrindinės sutarties per šalių ar įstatymo nustatytą terminą, pripažįstama, kad šalys nebėra suinteresuotos ir prievolė sudaryti pagrindinę sutartį pasibaigia.
2.5. Nors sutartyje buvo nurodyta, jog pagrindinė sutartis bus sudaroma per 60 dienų po to, kai bus sutvarkyti Sutartyje įvardinto turto nuosavybės dokumentai ir turtą bus galima perleisti, tačiau tokia sutarties nuostata negali būti laikoma tinkamo termino nustatymu. CK 1.117 straipsnyje nurodyta, kad terminas turi būti nurodomas kalendorine data arba nurodomas metais, mėnesiais, savaitėmis, dienomis ar valandomis, o CK 1.117 straipsnio 2 dalyje aiškiai pasakyta, kad terminas gali būti apibrėžiamas taip pat ir nurodant įvykį, kuris neišvengiamai turi įvykti. Tuo tarpu kaip matyti iš sutarties nuostatų, termino nustatymo sąlyga apibrėžta įvykiu, kuris neaišku, kada įvyks arba neaišku, ar išvis įvyks.
2.6. Taigi laikytina, kad sutartimi terminas nebuvo nustatytas. Priešingu atveju, atsakovės teisės yra nepagrįstai varžomos visiškai neapibrėžtam terminui, atsakovė tampa susaistyta preliminaria sutartimi, nes nėra konkrečiai aišku, ar šalis, šiuo atveju atsakovė, įgis ir kada įgis nuosavybės teisę į tam tikrą nekilnojamą turtą.
2.7. Net jei ir būtų traktuojama, jog sutartyje terminas nustatytas įvykiu, tokio termino nustatymas yra prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo normoms, nes „kai bus sutvarkyti visi aukščiau minėto turto nuosavybės dokumentai ir turtą bus galima perleisti“ nėra laikoma neišvengiamai įvyksiančiu įvykiu. Todėl šiuo konkrečiu atveju sutartyje nesant nustatytam terminui, galiojo įstatymo nuostatos dėl 1 metų termino. Taigi vadovaujantis įstatymo nuostatomis laikytina, kad terminas sudaryti pagrindinei sutarčiai pasibaigė, todėl atsakovei nekyla pareiga nei perleisti turtą, nei mokėti baudą.
Šalies argumentai
2.10 . Jei teismas vis dėlto konstatuotų, jog atsakovės pareiga sudaryti pagrindinę sutartį praėjus metams po Sutarties sudarymo nesibaigė, tokiu atveju atsakovė prašo taikyti ieškinio senatį. Ieškovas ieškiniu prašo priteisti sutartyje numatytą baudą, dėl to tokiam reikalavimui yra taikoma pusės metų ieškinio senatis.
2.11 . Sutarties 2 punktas numato, jog pagrindinė sutartis bus sudaroma per 60 dienų po to, kai bus sutvarkyti sutartyje įvardinto turto nuosavybės dokumentai ir turtą bus galima perleisti. Pažymėtina, kad sutartis nenumato reikalavimo, jog turtas būtų registruotas atsakovės vardu – svarbu, kad būtų sutvarkyti dokumentai bei būtų galima tokį turtą perleisti. Sprendimas dėl nuosavybės teisės atkūrimo atsakovės motinai buvo priimtas 2016 m. birželio 22 d., o nuosavybės teisės atsakovės motinos vardu į perduotus žemės sklypus buvo įregistruotos 2016 m. rugpjūčio 2 d., 2018 m. rugpjūčio 2 d. nuosavybės teisė buvo įregistruota atsakovės ir jos dukrų vardu.
2.12 . Taigi jei ieškovas laikosi pozicijos, jog pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl to, jog dalis nuosavybės teisės buvo registruota atsakovės dukrų vardu, ieškovas kreiptis į teismą dėl baudos priteisimo turėjo vėliausiai 2017 m. pirmoje pusėje. Kaip matyti iš su ieškiniu pateikto NTR išrašo dėl žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovas šias aplinkybes bet kokiu atveju sužinojo vėliausiai 2017 m. Aplinkybę, jog ieškovas domėjosi susidariusia situacija dėl žemės sklypų nuosavybės ir neabejotinai 2017 m. turėjo sužinoti tas aplinkybes, kuriomis grindžia ieškinį, įrodo ir su ieškiniu pateiktas 2017 m. Testamentų registro išrašas, išduotas ieškovo atstovei.
2.13 . Pagrindinės sutarties sudarymui taip kaip numatyta sutartyje kelią užkirto pats ieškovas. Paaiškiname, jog ieškovo reikalavimu 2018 m. rugsėjo 7 d. bei 2018 m. lapkričio 14 d. atsakovė ir jos dukros išdavė ieškovui įgaliojimus, kurių pagrindu ieškovas įgijo teisę atsakovės ir jos dukrų vardu disponuoti žemės sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
2.14 . Veikdamas pagal šiuos įgaliojimus atsakovės ir jos dukrų vardu ieškovas 2019 m. vasario 4 d. pardavė minėtą žemės sklypą S. O., nors ieškovas negalėjo nežinoti, jog jis yra sudaręs sutartį, pagal kurią jis ketino įgyti šį žemės sklypą ir kuri, anot ieškovo, tebebuvo galiojanti. Taigi savo veiksmais ieškovas pats patvirtino, kad sutarties nebelaiko galiojančią (įpareigojančia šalis), todėl nesuprantama, kodėl ieškovas reikalauja baudos priteisimo iš atsakovės.
2.15 . Be to, būtina pažymėti, kad ieškovo reikalavimu išdavus įgaliojimus ieškovui, pats ieškovas užkirto kelią įsigyti turtą savo vardu, kadangi ieškovas nebegalėjo sudaryti sandorio pats su savimi.
2.16 . Pažymėtina, jog vadovaujantis sutarties 5 punkto formuluote bauda pagal sutartį mokama ne dėl pagrindinės sutarties nesudarymo per se, o tik tuo atveju, jei pagrindinė sutartis nesudaroma dėl sutarties 5 punkte nurodytų priežasčių – atsakovės panaudotos apgaulės arba įstatymui prieštaraujančių atsakovės veiksmų. Tačiau tokių veiksmų ieškovas neįrodė, o ieškovo deklaratyvūs teiginiai nesudaro pagrindo taikyti sutarties 5 punktą.
2.17 . Atsakovė kategoriškai nesutinka, jog ji sutartį sudarė žinodama, jog negalės jos įgyvendinti ir jog neva veikė naudodama apgaulę ieškovo atžvilgiu. Ieškovas savo poziciją grindžia tuo, jog neva atsakovė žinojusi, jog jos tėvas N. Č. yra sudaręs 2015 m. vasario 13 d. testamentą savo anūkių (atsakovės dukrų) naudai.
2.18 . Pasisakant dėl tokios ieškovo pozicijos pažymėtina, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog atsakovė žinojusi apie tokį testamentą. Tuo tarpu iš su ieškiniu pateikto Testamentų registro išrašo matyti, jog atsakovės tėvas nuo 2006 m. sudarinėjo ir keitė testamentus ir darė tą savarankiškai.
2.19 . Pažymėtina, kad ta aplinkybė, jog dalį turto po atsakovės tėvo mirties paveldėjo atsakovės dukros, neužkirto kelio sudarinėti sandorių. Kaip minėta, vienas žemės sklypas buvo parduotas ieškovo nurodytam asmeniui, kas rodo, jog atsakovė ir jos dukros bendradarbiavo su ieškovu. Šios aplinkybės paneigia ir ieškovo argumentus, jog atsakovė neva nebendraujanti su Ieškovu.
2.20 . Taip pat iš ieškinio turinio nesuprantama, ką ieškovas turi omeny sakydamas, jog jis buvo priverstas parduoti dalį jam priklausančio žemės sklypo. Ieškovas nepateikia jokių duomenų ir įrodymų nei apie tokį pardavimą, nei kas ir kada jį privertė tokį sandorį sudaryti, taip pat nepaaiškina, kaip tai įrodo sutarties 5 punkto taikymo sąlygų egzistavimą.
2.21 . Tuo atveju, jei teismas vis dėlto prieitų išvados, jog Ieškovas turi reikalavimo teisę į atsakovę dėl baudos priteisimo ir ieškovas nėra praleidęs ieškinio senaties, tokiu atveju prašome teismo sumažinti baudos dydį iki 300 Eur. CK 6.258 straipsnis numato, jog netesybos gali būti mažinamos, jei jos neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės. Atsižvelgiant į tai, jog sutartyje numatyta bauda sudaro net 300 % sutartos turto kainos, taip pat į tai, jog vienas žemės sklypas buvo parduotas ieškovo nurodytam asmeniui ir dėl to ieškovas jokių pretenzijų neturi, laikytina, jog bauda yra akivaizdžiai per didelė ir nesąžininga, todėl mažintina iki protingo dydžio, t.y. 300 Eur.
3. Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad jis supirkinėja atkuriamą žemę. Jam paskambino tarpininkas ir pasiūlė pirkti išvadą – į jo namus atvežė D. G. testamentą, pirkimo – pardavimo sutartį, įgaliojimą, 2015 m. gegužės 26 d. liudijimą dėl paveldėjimo. Tada jis nuvažiavo pas atsakovę į namus, ji patvirtino, kad pasirašė, tada jis atsiskaitė su tarpininku, nuvažiavo į Žemėtvarkos skyrių išsiaiškinti, kur galima perkelti žemę, kai atstatė nuosavybę. Apie anūkes nieko nežinojo ir jš vardu nieko tvarkyti negalėjo. Vėliau susitarus su anūkėmis, jos papildomai užsiprašė 2000 Eur, tačiau jis sutiko, tačiau sutvarkė tik vieną sklypą, o antrą pražiūrėjo. Mano, kad tai jo advokatės žmogiškoji klaida. Mano, kad papildomas susitarimas buvo dėl abiejų sklypų. Savo reikalavimą grindžia išvada, o pagal ją pinigai buvo sumokėti už visą žemę. Sudarant susitarimą nebuvo aišku, kiek sklypų bus atstatoma. Pagal išvadą pardavėja negali suprasti, kad vieną pardus, o kitą pasiliks sau. Jis pats faktą apie, kad anūkės paveldėjo, žinojo nuo 2018 metų. O. teisių neperleido, o pardavė.
Šalies argumentai
4. Ieškovo atstovė advokatė prašė ieškinį tenkinti. Atkreipė dėmesį į tai, kad išvada buvo parduota ne pagal suformuotus sklypus, buvo parduota išvada. Visi dokumentai atsakovei buvo išversti į jai suprantamą kalbą.
Atsiliepimas
5. Atsakovė posėdžio metu paaiškino, kad ieškovas iškraipo faktines aplinkybes – ieškovas atvažiavo į namus ne pas ieškovę, o pas jos tėvą. Atsakovė kreipėsi į advokatą M. S., kurį notarinėje kontoroje atstovavo p. A.. Tada atvyko p. V. ir atsakovė pardavė 2014 m. gruodžio 22 d. išvadą. M. S. dokumentų nerengė, visus dokumentus pasirašė ji pasirašė pas notarą, tame tarpe ir įgaliojimą, ir testamentą ieškovo naudai.
6. Atsakovės atstovė paaiškino, kad atsakovė pardavė viską, ką gavo. Gavusi išvadą, atsakovė negalėjo prognozuoti, kiek bus sklypų. Dar sudarant sutartį parodė oficialų testamentą, kas pagal jį paliekama D. G.. V. Č. 1/16 dalį paveldėjo jos vyras, D. G. anūkės, o V. Č. sutuoktinis testamentą nuolat keitė. Ieškovo nurodomas neapsižiūrėjimas pagal bylos medžiagą buvo ne iš atsakovės pusės, o iš advokatų. Jei tai klaida, tai ją padarė ne atsakovė, todėl prašo ieškinį atsakovės atžvilgiu atmesti. Be to, sutartis yra pasibaigusi. Sutartyje nurodytas terminas yra naikinamasis. Pagrindinės sutarties terminas nebuvo sutartimi apibrėžtas. Mano, kad 2016 m. vasario 25 d. baigėsi terminas dėl senaties termino, todėl prašo taikyti 6 mėnesių ieškinio senatį. Atkreipė dėmesį į tai, kad susitarimas nenumatė turto registracijos atsakovės vardu. Nuosavybės teisės buvo įregistruotos 2018 m. rugpjūčio 1 d. aplinkybė, kad turtas buvo registruotas trijų asmenų vardu, jam buvo žinoma, ką patvirtina 2017 m. testamentų registro duomenys. Atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas, gavęs įgaliojimą, nuosavybės teises pardavė p. O., todėl ieškovas tokiais veiksmais pripažino, kad sutartis nebegaliojanti. Neaišku, kuo ieškovas grindžia savo teiginį, kad atsakovė sutartį sudarė iš anksto žinodama apie tėvo testamentą. Pažymėjo, kad atsakovės tėvas nuo 2006 m. testamentą keitė ne vieną kartą, o tą, apie kurį buvo informuota, perdavė ieškovui.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
II. Teismo nustatytos aplinkybės ir jų teisinis vertinimas.
7. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2015 m. vasario 25 d. ieškovas ir atsakovė sudarė sutartį, kurios 1 punktu atsakovė įsipareigojo parduoti žemės sklypą ar sklypus, į kurį bus atkurtos nuosavybės teisės pagal Vilniaus m. sk. išduotą sprendimą Nr. 49IP-86 pažymą apie valstybės išperkamą žemę (mišką), įvertintą 2372 Eur. Sutarties 2 ir 3 punktuose nurodyta, kad visą 2372 Eur sumą V. Š. sumoka prieš pasirašant šią sutartį, o D. G. nurodytą pinigų sumą priėmė. Sutarties 4 punkte nurodyta, kad šalys prieš pasirašant šią sutartį, susitarė, kad pirkėjas, t. y. V. Š., įsipareigoja savo jėgomis ir lėšomis padėti pabaigti sutvarkyti žemės nuosavybės teises pardavėjai patvirtinančius dokumentus. Pardavėjai vienašališkai panaikinus įgaliojimą, pardavėjas, t.y. D. G., įsipareigoja sumokėti pirkėjui 2372 Eur, kuriuos gavo iš pirkėjo, ir 7116 Eur kompensacijos dydžio baudą, kuri bus laikoma minimaliais pirkėjo nuostoliais, kuriuos abi šalys pripažįsta ir kurių įrodinėti nereikia.
8. 2015 m. vasario 25 d. sutarties 5 punkte nurodyta, kad sumokėti 7116 Eur baudą bei grąžinti gautą 2372 Eur kainą už parduotą išvadą atsakovė turi ir tuo atveju, jeigu nesąžiningų ir įstatymui prieštaraujančių veiksmų (apgaulės būdu ar neteisėtai įsigyti nuosavybės teisės į minėtą turtą atkūrimo dokumentai, dėl ko pirkėjas negalės įvykdyti aukščiau nurodyto įsipareigojimo – baigti sutvarkyti minėto turto nuosavybės dokumentus arba dėl tų pačių priežasčių nebus galima sudaryti pagrindinės pirkimo - paravimo sutarties ir pasirašyti minėto turto perdavimo – priėmimo akto.
9. Sutarties 2 punkte nurodytas įsipareigojimas šio turto pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį ir priėmimo – perdavimo aktą sudaryti ne vėliau kaip per 60 dienų po to, kai bus sutvarkyti visi aukščiau minėto turto nuosavybės dokumentai ir turtą bus galima perleisti.
10. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus (toliau – NŽT Vilniaus miesto skyrius) 2014 m. gruodžio 22 d. išvadoje Nr. 49IP-86 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“, kuri minima 2015 m. vasario 25 d. sutartyje (1 punktas), nurodyta, kad V. Č. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 1,6400 ha žemės (vertė 2964 Eur), grąžintinai žemei – 0,2075 ha, valstybės išperkamai žemei – 1,4325 ha.
11. NŽT 2016 m. birželio 22 d. sprendimu Nr. 45S-90 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei mirusiai V. Č.“ buvo nuspręsta atkurti nuosavybės teises į pilietei V. Č. tenkančią nekilnojamojo turto dalį 1,3125 ha žemės, atkuriant į miškų ūkio paskrities žemės sklypus Nr. 753 – 1,00 ha, Nr. 754 – 1,50 ha. Nurodytų sklypų (Nr. 753, 754) kadastro duomenys buvo patvirtinti NŽT Švenčionių skyriaus vedėjo 2016 m. birželio 22 d. sprendimu Nr. 45SK-672-(14.45.110.) „Dėl žemės sklypų Nr. 753, 754, esančių (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir įregistravimo nekilnojamojo turto registre“.
12. Į bylą pateiktas 2015 m. vasario 25 d. ieškovui V. Š. atsakovės D. G. išduotas įgaliojimas atstovauti ją NŽT, VĮ Registre centre ir kt. dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemės sklypą/-us ar jų dalis pagal 2014 m. gruodžio 22 d. NŽT Vilniaus miesto skyriaus išduotą išvadą Nr. 49IP-86 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“, vesti paveldėjimo bylą dėl aukščiau nurodytos išvados ir / ar aukščiau nurodyto žemės sklypo paveldėjimo po motinos V. Č. mirties, atstovauti D. G. įregistruojant jos nuosavybę į aukščiau nurodytą turtą, tvarkyti, valdyti ir disponuoti (su teise parduoti, mainyti, nuomoti) nurodytą turtą patvirtina atsakovės nurodytą aplinkybę, kad 2015 m. vasario 25 d. išvados pardavimo metu ji pas notarą pasirašė aukščiau nurodytą įgaliojimą bei 2015 m. vasario 25 d. sudarė oficialų testamentą V. Š. naudai, kuriuo žemės sklypą/-us ar jų dalis pagal jai atitenkančią dalį p agal 2014 m. gruodžio 22 d. NŽT Vilniaus miesto skyriaus išduotą išvadą Nr. 49IP-86 ji paliko V. Š..
13. Nekilnojamojo turto registro išrašai patvirtina, kad atsakovės D. G. vardu buvo registruotos nuosavybės teisės į žemės sklypų dalis – 7/8 dalis 1,5000 ha žemės sklypo (sklypo Nr. 754 pagal 2016 m. birželio 22 d. NŽT sprendimą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir 7/8 dalis 1,000 ha žemės sklypo (sklypo Nr. 753 pagal 2016 m. birželio 22 d. NŽT sprendimą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).
14. Atsakovei priklausiusias 7/8 dalis 1,000 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), atstovaudamas atsakovę D. G. pagal 2015 m. vasario 25 d. įgaliojimą, ieškovas V. Š. pardavė S. O. 2019 m. gruodžio 23 d.
15. Atsakovei priklausiusias 7/8 dalis 1,5000 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), atstovaudamas atsakovę D. G. pagal 2018 m. rugsėjo 7 d. įgaliojimą, ieškovas V. Š. pardavė S. O. 2019 m. vasario 4 d.
16. Iš Testamentų registro duomenų bazės bei Nekilnojamojo turto registro duomenų žinoma, kad mirus V. Č. turtą paveldėjo atsakovė D. G. (išduotas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas) ir V. Č. sutuoktinis, kuriam buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą (CK 5.20 straipsnis, privalomoji palikimo dalis). Be to, kaip matyti iš Testamentų registro, V. Č. pergyvenęs sutuoktinis N. Č. po 2015 m. vasario 13 d. sudaryto testamento 2017 m. balandžio 28 d. sudarė naują testamentą, kuriuo turtą paliko V. G. ir D. G..
17. Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl tinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo pagal 2015 m. vasario 25 d. sutartį. Šalys šią sutartį vertina kaip preliminarią sutartį, kuriai taikomomis Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.165 straipsnio nuostatos.
18. Išklausius šalių paaiškinimų bei ištyrus į bylą pateiktus rašytinius įrodymus teismas tarp šalių susiklosčiusius santykius vertina kaip pavedimo teisinius santykius. Tokią teismo išvadą sąlygoja tiek 2015 m. vasario 25 d. sutartyje nurodytų įsipareigojimų turinys, kuriems realizuoti (įvykdyti) atsakovė išdavė ieškovui įgaliojimą jos vardu tvarkyti nuosavybės teisių atkūrimo klausimus, vesti paveldėjimo bylą po V. Č., kuriai buvo atkurtos nuosavybės teisės į ginčo turtą (žemės sklypus), registruoti nurodytą turtą atsakovės vardu Nekilnojamojo turto registre ir t.t. 2015 m. vasario 25 d. sutartyje nurodytiems į(si)pareigojimams įvykdyti atsakovė išdavė ieškovui įgaliojimus bei jo naudai sudarė testamentą. Į bylą pateiktos ginčo turto (žemės sklypų) sutartys patvirtina, kad ieškovas nurodyto turto pirkimo – pardavimo sutartis sudarė ne savo, o atsakovės D. G. vardu, t. y. ją atstovaudamas šio turto pirkimo – pardavimo teisiniuose santykiuose su pirkėju S. O.. 2015 m. vasario 25 d., sutarties 2 punkte nurodyta sąlyga, kad D. G. įsipareigoja sudaryti sutartyje nurodyto turto pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį ne vėliau kaip per 60 dienų po to, kai bus sutvarkyti visi reikalingi minėto turto nuosavybės dokumentai ir turtą bus galima perleisti, taip pat patvirtina, kad tarp šalių susiklostė pavedimo santykiai. Tokią teismo išvadą patvirtina paties ieškovo po sutarties sudarymo sekę veiksmai – jam išduoto įgaliojimo pagrindu jis tvarkė dokumentus tiek dėl nuosavybės teisių atkūrimo, tiek atstovavo paveldėjimo byloje, o įregistravus atsakovės vardu nuosavybės teises jos vardu, o ne savo, sudarė pirkimo – pardavimo sutartis su pirkėju. Todėl teismas kritiškai vertina ieškovo paaiškinimus, kad jam atsakovė pardavė išvadą, kurioje nurodyta, kam ir kokia apimtimi atkurtinos nuosavybės teisės. 2015 m. vasario 25 d. sutartis savo esme ir paskirtimi kvalifikuotina atlygintine pavedimo sutartimi pagal vėliau paties ieškovo atliktus veiksmus – jis nuosavybės teises atkūrė atsakovės vardu, vedė jos vardu paveldėjimo bylą ir sutvarkius nuosavybės teisės dokumentus, atsakovės vardu pardavė atsakovei priklausiusių ginčo žemės sklypų dalis pirkėjui (LR CPK 12, 177-178, 179, 185 straipsniai, CK 2.132 straipsnis).
19. Teismui susiklosčiusius santykius kvalifikavus kaip pavedimo įvertinus paties ieškovo toliau atliktus veiksmus (ieškovas jokių veiksmų neatliko savo vardu), bei tai, kad jis, priėmęs pinigus iš pirkėjo už abiejų sklypų atsakovei priklausiusias dalis, tų pinigų atsakovei neperdavė, o pastaroji neturi pretenzijų dėl šių pinigų, tai vertintina kaip pavedimo sutarties atlygintinumas. Be to, tokios apimties pavedimas (atkurti nuosavybės teises pagal 2014 m. gruodžio 22 d. NŽT išvadą) ir jas įregistruoti atsakovės vardu buvo įvykdytas.
20. Ieškovui reikalavimas priteisti 2015 m. vasario 25 d. sutartyje nurodytą 7116 Eur baudą pripažįstamas nepagrįstu, nes nebuvo pateikti įrodymai, sąlygojantys baudos taikymo sąlygas – sutarties 4 punkte nurodyta, kad bauda mokama, jeigu pardavėja (atsakovė) vienašališkai panaikina įgaliojimą, sutarties 5 punkte nurodyta, kad bauda mokama, jeigu pardavėja sąmoningai trukdys pirkėjui tvarkyti nuosavybės dokumentus arba nebus galima sudaryti pirkimo – pardavimo sutarties. Byloje nustatyta, kad nuosavybės teisės į nurodytus žemės sklypus buvo atkurtos, Nekilnojamojo turto registre įregistruotos nuosavybės teisės atsakovės vardu ir atsakovės vardu, ją atstovaujant pačiam ieškovui, atsakovės vardu registruotas turtas buvo parduotas pirkėjui, ką patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai (LR CPK 177 straipsnio 3 dalis).
21. Nustatytų aplinkybių ir išdėstytų motyvų pagrindu teismas konstatuoja, kad ieškovo ieškinys pagal suformuluotą ieškinio dalyką ir nurodytą ieškinio pagrindą yra nepagrįstas, todėl atmestinas (LR CPK 135, 178, 185 straipsniai). Ieškovo nurodyti argumentai, kad atsakovė galimai žinojo ar paveikė tėvą N. Č. valią dėl testamento V. G. ir D. G. sudarymo vertinti kritiškai, kaip ieškovo pasirinkta bylos vedimo taktika, nes pats ieškovas teismo posėdžio metu pripažino, kad jis verčiasi nuosavybės teisių atkūrimu, jam buvo žinoma apie V. Č. įpėdinius bei jų amžių (tiek testamento galimos privalomosios dalies, tiek dėl testamentinės išskirtinės, tiek aplinkybę, kad testatorius N. Č. turi teisę testamentą keisti), todėl galėjo įvertinti su atsakove sudaryto pavedimo apimtį, jo naudą bei galimas rizikas. Kiti šalių argumentai ir pasisakymai teismo padarytoms išvadoms įtakos neturi, todėl teismas atskirai dėl jų detaliai nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
22. Bylinėjimosi išlaidos atlyginamos tai šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį atmetus, atsakovei iš ieškovo priteisiamos patirtos bylinėjimosi išlaidos advokato paslaugoms apmokėti, viso 900 Eur (CPK 93, 98 straipsniai).
23. Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu šalims, kurios sudaro 3,3,47 Eur, nepriteisiamos, nes yra mažiau nei 5 Eur (LR CPK 92, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 98, 268–270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovės D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 900 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.