Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ugnė Gailiūnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus (toliau – FNTT) prašymą spręsti laikino nuosavybės teisės apribojimo klausimą baudžiamojoje byloje Nr. 1-123/2014,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. liepos 9 d. priėmė nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-123/2014, kuriuo nusprendė V. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje ir 183 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje ir 183 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje ir 183 straipsnio 2 dalyje ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, skyrė galutinę subendrintą bausmę - 430 MGL (53 750 litų). Nuosprendžiu į bausmę įskaitytas V. S. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2006 m. kovo 1 d. iki 2006 m. kovo 28 d. (28 paros), vieną parą prilyginant 2 MGL dydžio baudai ir V. S. paskirta galutinė vykdytina bausmė - 374 MGL (46 750 Lt) dydžio bauda.

Minėtu nuosprendžiu teismas paliko galioti laikiną nuosavybės teisės apribojimą V. S. turtui – butui, esančiam (duomenys neskelbtini), gryniesiems pinigams: 1 700 litų, 80 Anglijos svarų sterlingų ir 60 eurų. Taip pat nusprendė V. S. nesumokėjus nuosprendžiu skirtos baudos išieškojimą nukreipti į jo turtą.

Vilniaus apygardos teisme buvo gautas FNTT prašymas, kuriame nurodoma, kad FNTT depozitinėje sąskaitoje saugomi 753 eurai ir banko seife saugomi 80 Anglijos svarų sterlingų. Prašoma pateikti informaciją apie laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo būtinybę V. S. turtui, o nesant būtinybės prašoma priimti nutartį.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 361 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę priimti sprendimus panaikinti priemones civiliniam ieškiniui, turto konfiskavimui ar išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti, jeigu šios priemonės išteisinamajame nuosprendyje ar nuosprendyje, kuriuo ieškinys atmestas arba turto konfiskavimas netaikomas, nepanaikintos.

BPK 151 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. To paties straipsnio 8 dalyje numatyta, kad laikinas nuosavybės teisių apribojimas panaikinamas prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi, jeigu ši priemonė tampa nebereikalinga.

Kaip matyti iš 2014 m. liepos 9 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio, civilinių ieškinių byloje nebuvo pareikšta, turto konfiskavimo ar išplėstinio turto konfiskavimo teismas netaikė. Laikinu nuosavybės teisės apribojimu buvo siekiama užtikrinti paskirtos bausmės – baudos įvykdymą.

Iš antstolės Audronės Adomaitienės 2022 m. rugsėjo 5 d. pranešimo Nr. S-22-36-34366 matyti, kad vykdant Vilniaus apygardos teismo vykdomąjį dokumentą Nr. 1-123-166/2015 dėl išieškojimo iš skolininko V. S., (duomenys neskelbtini) išieškotojo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai nustatyta, kad skolininkas dirba UAB „A“, tačiau įsiskolinimą moka pats geranoriškai po 120 Eur kas mėnesį, nekilnojamojo turto, transporto priemonių ir kito registruotino turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, nerasta. Šiai dienai neišieškotos skolos likutis sudaro 3542,41 Eur.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 755 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu skolininko turtas konfiskuojamas Administracinių nusižengimų kodekso ar Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, išieškoti iš nuosprendyje, nutartyje ar nutarime nurodyto konfiskuoto turto draudžiama. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-6-916/2021 išaiškino, kad CPK 755 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas antstoliui nukreipti išieškojimą į konfiskuotą turtą arba pareiga sustabdyti turto realizavimo veiksmus, jeigu skolininkui priklausantis realizuotinas turtas baudžiamojo proceso nustatyta tvarka paimamas siekiant užtikrinti galimą šio turto konfiskavimą. Iš šio išaiškinimo seka, kad antstolis negali nukreipti išieškojimo į turtą, kuriam yra taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Todėl teismas daro išvadą, kad nuosprendyje paliktas galioti laikinas nuosavybės teisės apribojimas siekiant užtikrinti baudos sumokėjimą šiuo atveju tapo nebereikalingas. Todėl yra BPK 151 straipsnio 8 dalyje numatytas pagrindas panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą dalyje dėl V. S. priklausančių pinigų – 1 700 litų, 80 Anglijos svarų sterlingų ir 60 eurų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 151 straipsnio 8 dalimi, 361 ir 362 straipsniais,

nutaria:

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus prašymą tenkinti.

Panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą V. S. priklausančiam turtui – 1 700 litų, 80 Anglijos svarų sterlingų ir 60 eurų.

Šios nutarties nuorašą išsiųsti antstolės Audronės Adomaitienės kontorai.

Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.